Byla I-3821-789/2013
Dėl nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo atstovui V. Ž. ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvas 2013-05-31 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013-04-25 nutarimą Nr. ATK2-67/2013 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“. Taip pat suformulavo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu išnagrinėti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

4Paaiškino, kad 2013-03-23 15 val. 52 min. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), pardavėja J. L. neįsitikinusi, kad pirkėjas yra blaivus, pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo. Nurodė, kad pardavėjai abejonių kilo tik dėl pirkėjo amžiaus, todėl ji paprašė pateikti asmens dokumentus, kuriuos klientas pateikė. Atkreipė dėmesį į su pirkėju L. P. susijusius kitus tą pačią dieną padarytus teisės pažeidimus, t. y. minėtas neblaivus pilietis šalia autobusų stoties esančioje parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos viešoje vietoje vartojo su nepilnametėmis merginomis, vėliau dar kartą kitoje parduotuvėje įsigijo alkoholinių gėrimų ir tik po to jis alkoholinius gėrimus pirko pareiškėjo parduotuvėje. Pabrėžė, kad iš pirkėjo paaiškinimų matyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. tą dieną buvo pažeistas tris kartus, skirtingose parduotuvėse parduodant alkoholinius gėrimus tam pačiam neblaiviam asmeniui. Paaiškino, kad nesąžininga ir neteisinga tai, kad nors Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė ne tik pareiškėjas, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir ginčijamas nutarimas surašytas tik dėl jo.

5Atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, tačiau nenustato pardavėjų teisių ir tvarkos, kaip reikėtų vykdyti šią įstatymo nuostatą. Nurodė, kad parduotuvė yra vieša vieta ir jeigu pardavėja klaidingai pareikštų klientui, kad jis yra neblaivus ir alkoholinių gėrimų jam neparduotų, būtų pažeistos žmogaus teisės ir įžeistas žmogaus orumas. Pabrėžė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. vykdymas nėra reglamentuotas ir minėtas draudimas yra nuolatos pažeidžiamas visų prekybininkų, todėl kyla abejonių, ar jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes pareigūnai, prižiūrintys minėto įstatymo reikalavimo vykdymą, gali laisvai pasirinkti, kuriam ūkio subjektui taikyti atsakomybę, o kuriam netaikyti.

6Nurodė, kad Departamentas, nustatydamas pažeidimą, pagal įstatymo analogiją taikė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitą asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nors Civilinio kodekso 1.8 str. 3 p. neleidžia pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų. Minėtos taisyklės nesuteikia pardavėjams teisės nustatyti pirkėjo girtumą ir nenustato neblaivumo tikrinimo jokiems kitiems asmenims, išskyrus asmenis, vairuojančius transporto priemones. Mano, kad bet kokie ne pagal minėtas taisykles atlikti veiksmai, siekiant nustatyti asmens girtumą, būtų to asmens teisių pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad pardavėjas, siekdamas vykdyti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimus, neturi teisinės galimybės nustatyti pirkėjo girtumo.

7Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta neblaivumo riba, t. y. kada pirkėjas laikomas neblaiviu. Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatyta, kaip pardavėja turi elgtis kilus įtarimui dėl pirkėjo amžiaus, tačiau nėra nustatyta, kaip elgtis, kai pirkėjas yra galimai neblaivus. Nurodė, kad per trumpą laiko tarpą yra pakankamai sunku nustatyti pirkėjo neblaivumą, todėl ginčijama Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata gali būti naudojama susidorojant su nepatinkančiu verslo subjektu. Mano, kad minėto įstatymo nuostata, draudžianti parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, nesiderina su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, o Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nurodė, kad nėra aišku, ar minėtas draudimas yra teisingas, protingas ir sąžiningas, nes visiems iš anksto žinoma, kad įstatymo draudžiama veikla dėl neaiškaus reglamentavimo yra nuolatos vykdoma visų be išimties prekybininkų, ir tik nuo pareigūnų noro priklauso, ar pažeidimas yra fiksuojamas. Paaiškino, kad pareiškėjas formaliai, o ne piktavališkai pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimą.

8Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 44–47) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta ginčijamame nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardyta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimo nesilaikymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodomi įvairūs teiginiai, nesusiję su skundžiamo nutarimo galimais procesinės ir materialinės teisės pažeidimais, pavyzdžiui, teisėkūros subjektams skirti teiginiai dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir netikslumo, teiginiai dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų.

9Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui, yra imperatyvus ir tam, kad būtų nustatytas pažeidimas, pakanka, jog alkoholiniai gėrimai yra parduodami neblaiviems asmenims. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, 32 p. nustatyta, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų. Pažymėjo, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra licencijuojama ūkio subjektų veikla, kuri vykdoma ūkio subjektui įvertinus šios veiklos visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko draudžiamus įstatymo veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos licencijos turėtojui, užtenka nustatyti tik pažeidimo, nustatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą, t. y. nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

10Pabrėžė, kad, ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimo sudėties, o byloje esantys įrodymai laikytini objektyviais ir patikimais. Pažymėjo, kad esant tokiam pirkėjo neblaivumui (2,92 promilės, t. y. sunkus girtumas) pardavėjai, kaip vidutiniškai rūpestingam asmeniui, turėjo būti akivaizdu, jog tokios būklės pirkėjui alkoholio parduoti negalima. Paaiškino, kad licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, tačiau pareiškėjo pozicija liudija, kad jis nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos.

11Mano, kad pareiškėjo pardavėja, nustatydama bendrą asmens būklės vertinimą, neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, 2 p. ar kitais būdais neįsitikino asmens blaivumu, kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus. Tai, kad pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, rodo pirkėjo L. P. girtumo laipsnis ir jos teiginys „šiandien jis buvo matyti kad neblaivus, tačiau negriuvinėjo“. Todėl pareiškėjo darbuotojos elgesys vertintinas kaip nepakankamas atidumas. Pabrėžė, kad pareiškėjo siekis eliminuoti tam tikras įrodinėtinas aplinkybes ir su jomis siejamus teisės aktus yra vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai administracinės teisės doktrinai. Mano, kad pareiškėjas skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą.

12Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pardavėja neturi jokių teisinių galimybių nustatyti, ar asmuo yra neblaivus.

13Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad liudytojų parodymai neprieštarauja bylos medžiagai.

14Liudytoja J. L. nurodė, kad jau beveik trejus metus dirba Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo parduotuvėje. Paaiškino, kad pardavė jaunuoliui sidro, su juo buvo dvi merginos. Per apklausą 2013-03-23 pasakė, kad buvo matyti, jog jaunuolis neblaivus, kadangi pasimetė. Tvirtino, kad pagal jaunuolio būseną buvo neįmanoma matyti, kad jis neblaivus.

15Liudytoja A. K. nurodė, kad kartu su savo draugu L. P. susitiko popietės metu ir nuvyko į parduotuvę ( - ), kurioje draugas nusipirko sidro ir alaus kokteilio, kartu buvo draugė D. Kai nusipirktus gėrimus išgėrė, vėl nuvyko į tą pačią parduotuvę, tačiau pardavėja nebepardavė gėrimų L. P., kadangi matėsi, kad jis yra neblaivus, tuomet jie nuėjo į Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo parduotuvę ir pardavėja jam pardavė sidro. Patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, kad L. P. yra neblaivus, tai buvo matyti iš jo judesių, kalbos. Paaiškino, kad L. P. pats pasakė, kad prieš susitinkant buvo išgėręs degtinės.

16Skundas atmestinas.

17Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2013-04-25 nutarimo Nr. ATK2-67/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ skirti pareiškėjui 500 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.

19A2.8.-241-829/2013 nustatyta, kad J. L. 2013-03-23 15 val. 52 min., dirbdama pardavėja Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), suprasdama, kad asmuo yra neblaivus, pardavė vieną 1,5 l talpos 6 proc. stiprumo butelį kriaušių sidro ( - ) neblaiviam L. P., kuriam buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas. Minėtame nutarime Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais pardavėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., bei jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nurodyta, kad J. L. visiškai prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindama, kad suprato, jog alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, ir dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi.

20Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad

212013-03-23 apie 15 val. 50 min. Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), pardavėja J. L. pardavė alkoholinį gėrimą, t. y. vieną butelį kriaušių sidro ( - ) (1,5 l talpos ir 6 proc. alk. tūrio), neblaiviam pirkėjui L. P., kuriam nustatytas 2,92 promilės girtumas (b. l. 53–60).

22Departamentas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 str., 2013-04-12 protokolu Nr. ATK2-085 ir kita bylos medžiaga, 2013-04-25 priėmė nutarimą Nr. ATK2-67/13 skirti Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui 500 Lt dydžio baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą (b. l. 9–10).

23Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-05-07), kurio 18 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

24Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, konstatuoja, kad byloje įrodytas faktas, jog alkoholis 2013-03-23 Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Pažeidimo fakto objektyvioji pusė yra įrodyta remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais: 2013-03-23 specialisto tarnybiniu pranešimu (b. l. 52), 2013-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis (b. l. 53–54), kasos aparato kvitu (b. l. 56), pirkėjo L. P. paaiškinimu (b. l. 57), alkoholio matuoklio „Lion 500“ duomenimis (b. l. 58). Pažymėtina, kad pati pardavėja pripažino, kad pardavė alkoholinį gėrimą L. P., tik nurodė, kad negalėjo nustatyti asmens neblaivumo. Atkreiptinas dėmesys, kad alkoholinio gėrimo pirkėjo, su juo kartu pirkimo metu buvusių asmenų ir pardavėjos paaiškinimai dėl pardavimo fakto yra nuoseklūs, tarp jų nėra esminių prieštaravimų. Be to, byloje nėra ginčo dėl alkoholio matuoklio parodymų. Taigi, teismo nuomone, Departamentas pagrįstai konstatavo alkoholinio gėrimo pardavimo neblaiviam asmeniui faktą.

25Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pardavėja neturėjo jokių teisinių galimybių nustatyti, ar asmuo yra neblaivus, todėl atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui yra neteisėtas.

26Nustatant, ar pardavėja šiuo konkrečiu atveju turėjo galimybę įtarti / nustatyti, kad pirkėjas yra neblaivus, svarbios šios aplinkybės: pirma, pirkėjui nustatytas sunkus girtumas (nustatytas 2,92 promilės girtumas); antra, alkoholinio gėrimo pirkėjas policijos pareigūnams ir liudytojai A. K., kuri buvo kartu su juo pirkimo metu, atrodė akivaizdžiai neblaivus; trečia, prieš tai tam pačiam pirkėjui kitoje parduotuvėje nepardavė alkoholinio gėrimo įtarus, kad pirkėjas gali būti neblaivus; ketvirta, pardavėja 2013-03-23 paaiškinime (b. l. 103) nurodė, kad buvo matyti, kad pirkėjas yra neblaivus, tačiau vis tiek pardavė alkoholinius gėrimus (aplinkybė, kad pardavėja suprato parduodanti alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui, patvirtinta ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013).

27Minėtų aplinkybių visuma rodo, jog pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, nes jis buvo pakankamai išgėręs, kad turintis pareigą įsitikinti perkančiojo neblaivumu asmuo galėtų tai suprasti. Kad pardavėja J. L. teismo posėdyje nurodė nepastebėjusi neblaivumo, rodo tik tai, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad pardavėja kiekvienu atveju įvertintų asmens neblaivumą. Be to, pardavėjos paaiškinimai teismo posėdyje, kad pagal jaunuolio būseną buvo neįmanoma matyti, kad jis neblaivus, vertintini kritiškai, nes prieštarauja ankstesniems jos paaiškinimams ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nustatytoms aplinkybėms. Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad pardavėja J. L., atsižvelgiant į sunkų girtumo laipsnį ir kitas minėtas aplinkybes, negalėjo nesuprasti, kad pirkėjas yra neblaivus, t. y. pardavėja turėjo galimybę įsitikinti pirkėjo neblaivumu. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl kitų tą dieną padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas jų nenagrinės.

28Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų priemonių, pavyzdžiui, darbuotojų mokymai, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

29Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. nustatyta, kad už minėto įstatymo 17 str. 1 d. 1 ir 12 p., 2 d. 1, 10 ir 11 p., 18 str. 1, 3 d., 4 d. 1, 2 p., 9 d. ir 22 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Baudas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Departamentas ir policija (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 11 d.). Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 39 str. 1 ir 2 d. Departamentas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti nutarimą taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas ir jame turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminai ir tvarka.

30Departamentas 2013-04-25 nutarimą Nr. ATK2-67/13 priėmė kaip baudą skirti kompetentingas subjektas, skundžiamas aktas atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Atsakovas pareiškėjui paskyrė minimalų Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. nustatytos baudos dydį, t. y. 500 Lt, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas neginčija baudos dydžio, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu nutarimu jam skirta neproporcingai didelė bauda.

31Pareiškėjas taip pat abejoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. atitiktimi Konstitucijai ir skunde suformulavo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. neprieštarauja Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirkėjo neblaivumo laipsnis ir pardavėjos galimybės įsitikinti pirkėjo neblaivumu nekelia abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. taikymo galimybės, todėl šioje byloje atmestinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

32Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Departamento 2013-04-25 nutarimą Nr. ATK2-67/13, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

33Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

34Pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvas 2013-05-31... 4. Paaiškino, kad 2013-03-23 15 val. 52 min. pareiškėjui priklausančioje... 5. Atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.... 6. Nurodė, kad Departamentas, nustatydamas pažeidimą, pagal įstatymo... 7. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta neblaivumo riba, t. y. kada... 8. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 44–47) nurodė, kad su skundu... 9. Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas... 10. Pabrėžė, kad, ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių... 11. Mano, kad pareiškėjo pardavėja, nustatydama bendrą asmens būklės... 12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį... 13. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus... 14. Liudytoja J. L. nurodė, kad jau beveik trejus metus dirba Kudirkos Naumiesčio... 15. Liudytoja A. K. nurodė, kad kartu su savo draugu L. P. susitiko popietės metu... 16. Skundas atmestinas.... 17. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2013-04-25 nutarimo Nr. ATK2-67/13... 18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šakių... 19. A2.8.-241-829/2013 nustatyta, kad J. L. 2013-03-23 15 val. 52 min., dirbdama... 20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais... 21. 2013-03-23 apie 15 val. 50 min. Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui... 22. Departamentas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39... 23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas... 24. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus,... 25. Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pardavėja... 26. Nustatant, ar pardavėja šiuo konkrečiu atveju turėjo galimybę įtarti /... 27. Minėtų aplinkybių visuma rodo, jog pardavėja turėjo galimybę įsitikinti... 28. Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per... 29. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. nustatyta, kad už minėto... 30. Departamentas 2013-04-25 nutarimą Nr. ATK2-67/13 priėmė kaip baudą skirti... 31. Pareiškėjas taip pat abejoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.... 32. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų... 33. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 34. Pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo skundą atmesti kaip... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...