Byla 2A-1146-273/2017
Dėl žemės sklypo dalies perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo, tretieji asmenys Varėnos rajono 1-asis notarų biuras ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. teisių perėmėjo B. B. atstovo advokato S. R. ir atsakovės R. M. B. atstovo advokato V. B. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-308/2016 pagal ieškovo S. B. teisių perėmėjų B. B. ir V. K. ieškinį atsakovei R. M. B. dėl žemės sklypo dalies perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo, tretieji asmenys Varėnos rajono 1-asis notarų biuras ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas S. B. kreipėsi su ieškiniu į Varėnos rajono apylinkės teismą prašydamas: 1) nutraukti 2000-09-14 tarp jo ir M. B., mirusios (( - ), sudarytą Žemės sklypo dalies perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 7132 V, 2) grąžinti jam pagal, notarinio reg. Nr. 7132 V, atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą - l/5 dalį žemės sklypo, kurio viso plotas 9.4700 ha, esančio ( - ) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - )(toliau - ginčo sklypas); 3) priteisti iš atsakovės valstybei patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo dalies perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, notarinio reg. Nr. 7132 V (toliau - Sutartis) ieškovas perdavė M. B. asmeninėn nuosavybėn l/5 dalį ginčo sklypo su sąlyga, kad jį išlaikytų iki gyvos galvos, teiktų aprūpinimą maistu, drabužiais, jam susirgus jį slaugytų, teiktų medicininę pagalbą, jam numirus jį palaidotų, prižiūrėtų jo kapą. Po M. B. mirties ( - ) pagal 2012-07-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jai perleistą žemės sklypą paveldėjo jos dukra atsakovė R. M. B.. Mirus rentos gavėjui, rentos mokėtojo prievolė laikoma įvykdyta. Be to, sudarydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su Biekšiene, ieškovas pasitikėjęs būtent ja ir būtent jai norėjęs perduoti savo nekilnojamąjį turtą. Po M. B. mirties, nuo ( - ) ieškovo rūpintoja tapusi atsakovė R. M. B. juo nesirūpino. Dėl netinkamo rūpinimosi pablogėjo ieškovo sveikata, 2013 m. spalio 15 d. jį ištiko insultas. 2013 m. spalio 28 d. su daugybinėmis pragulomis buvo patalpintas į Merkinės palaikomojo gydymo ir medicininės slaugos ligoninę. Po gydymosi Merkinėje buvęs patalpintas į Vilniaus Vilkpėdės palaikomojo gydymo ir medicininės slaugos ligoninę. Iš šios ligoninės jį pasiėmė atsakovė. Pas atsakovę jai priklausančiame sodo namelyje gyveno iki 2014 m. birželio 19 d. Gyvenimo sąlygos pas atsakovę buvo labai blogos, juo niekas nesirūpino, blogai maitino. 2014 m. birželio 19 d. jo sesuo V. K., padedant policijos pareigūnams ir socialiniams darbuotojams, ieškovą paėmė iš atsakovės ir parsivežė į savo namus Naujųjų Valkininkų kaime. Atsakovė, priimdama savo motinos palikimą žinojo, kad pagal sudarytą žemės sklypo dalies perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, teisės į perleistą nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos renta. Atsakovė žinojo, kad ieškovui reikalinga nuolatinė slauga. Atsakovė, priimdama jo rūpintojos palikimą, įsipareigojo itin aktyviai juo rūpintis, tačiau visiškai nesirūpino, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir tinkama mano priežiūra. Ieškovo manymu, atsakovė pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartinius įsipareigojimus, pažeidimai yra esminiai.
    3. Ieškovas S. B. mirė ( - ). 2015-05-07 nutartimi į bylos nagrinėjimą kaip mirusio ieškovo S. B. teisių perėmėjai buvo įtraukti V. K. ir B. B., kurie ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.
    4. Atsakovė R. M. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji abejojanti, jog ieškinyje yra pasirašęs pats ieškovas S. B., kadangi ieškinio pasirašymo dieną jis buvo fiziškai nepajėgus nei suprasti ieškinio esmės, nei tuo labiau jį pasirašyti, nes dar 2014-09-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl S. B. pripažinimo neveiksniu. Nurodė, kad S. B. trejus metus nereiškė pretenzijų dėl jo išlaikymo iki gyvos, o tik pradėjus nagrinėti bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu, pateikė ieškinį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo S. B. teisių perėmėjų V. K. ir B. B. atsakovei R. M. B. po 175 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti; priteisė iš ieškovo S. B. teisių perėmėjų V. K. ir B. B. valstybei po 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
    2. Teismas nustatė, kad Iš 2000-09-14 sudarytos Žemės sklypo dalies perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties (toliau-Sutartis), notaro registro Nr. ( - ) pagrindu ieškovas S. B. perleido M. B. 1/5 dalį žemės sklypo, kurio plotas 9.4700 ha, esančią ( - ) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), su sąlyga, kad ji išlaikytų ieškovą iki gyvos galvos. Po M. B. mirties ( - ) ginčo žemės sklypo 1/5 dalį kartu su sąlyga išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos paveldėjo R. M. B.. Atsakovė R. M. B. 2014-08-07 pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai pareiškimą prašydama prokurorą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl S. B. pripažinimo neveiksniu. S. B. gyveno ( - ) savarankiškai ir galėjo savimi pasirūpinti ir iki galvos smegenų infarkto dėl jokių socialinių paslaugų į seniūniją nesikreipė.
    3. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas ir jo teisių perėmėjai neįrodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, ar kad vykdydama prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovo teises, todėl ieškinį laikė neįrodytu ir nepagrįstu.
    4. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovo teisių perėmėjai neturėjo teisės perimti ieškovo ieškinio reikalavimų motyvuojant tuo, kad ieškovo išlaikymas iki gyvos galvos buvo išimtinai susijęs tik su ieškovo asmeniu ir šiuo atveju nebuvo galimas jo teisių perėmimas, kaip prieštaraujančius suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2006-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
    5. Teismas nurodė, kad ieškovo S. B. sveikata iš esmės pablogėjo 2013 m. spalio mėn. viduryje dėl patirto galvos smegenų infarkto. Tiek ieškovas, tiek jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, kad po galvos smegenų infarkto patyrimo jo gulėjimo ligoninėse būtų rūpinęsi visiškai kiti asmenys, o ne atsakovė, kad atsakovė būtų turėjusi kitas geresnės kokybės gyvenamąsias patalpas ir jose būtų galėjusi slaugyti ieškovą, kad atsakovė iki S. B. slaugos būtų buvusi apmokyta dėl slaugos teikimo ir būtų turėjusi tinkamų žinių dėl teikiamos slaugos kokybės, kad ieškovas visu jo gyvenimo pas atsakovę laiku - 2014-04-01- 2014-06-19 būtų buvęs visiškai neprižiūrėtas ar nepamaitintas ar galimai būtų patyręs gan sunkias pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovė faktiškai neteko galimybės toliau prižiūrėti ieškovą iki jo mirties, dabartiniams ieškovo teisių perėmėjams paėmus ieškovą iš atsakovės. Atsakovei nebuvo pranešta apie ieškovo mirtį, todėl ji neturėjo galimybės ieškovo palaidoti.
    6. Atsakovės prašymą dėl turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo teismas tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, jog ieškinys pagal savo pobūdį nebuvo sudėtingas. Teismas atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas laikė neproporcingai didelėmis, beveik prilygstančiomis ginčo sklypo vertei - 782,55 Eur, todėl sprendė, kad atsakovei iš kiekvieno ieškovo teisių perėmėjo turi būti priteista po 175 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  1. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovei, bei šioje dalyje priimti kitą sprendimą - priteisti atsakovės naudai iš ieškovų visas atstovavimo išlaidas (600 Eur), patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti solidariai iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas nepagrįstai atstovavimo išlaidų sumą nuo 600 Eur sumažino iki 350 Eur. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertes nurodo netikslias, kurios dažniausiai yra žymiai mažesnės nuo realių vidutinių rinkos verčių. Šiuo metu vidutinė vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės kaina yra apie 1 000 Eur, todėl bendra sklypo vertė būtų ne 3 912,77 Eur, bet apie 9500 Eur. Byloje nebuvo atliktas sklypo vertinimas šios dienos rinkos kainomis, todėl teismas tokio savo sprendimo šioje dalyje taip motyvuoti neturėjo jokio teisinio pagrindo;
      2. Teismo argumentas, kad ieškinys pagal savo pobūdį nebuvo sudėtingas, yra vertinimo dalykas, tačiau ir atstovavimo išlaidos nebuvo maksimalios. Maksimalios įmanomos atstovavimo išlaidos šioje byloje sudarytų apie 2 700 Eur. Todėl 600 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka ir bylos sudėtingumą, ir sugaištą laiką, ir protingumo bei teisingumo kriterijus;
    2. Apeliaciniame skunde ieškovo B. B. atstovas prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismo išvada, kad ieškovas nedetalizavo, kaip atsakovė galėjo naudotis jo pensija, kai pensija buvo mokama jam tiesiogiai ( - ) yra nepagrįsta. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2014-05-15 raštas Nr. 8-417-(7.4)), kuriais nustatyta, kad atsakovė M. R. B. susitarė su pažįstamais, kurie padėjo dėdę nuvežti į ( - ) paštą atsiimti už pusę metų susikaupusios pensijos, kai dėdė buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose;
      2. Teismo išvada, kad tiek ieškovas, tiek jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, kad po galvos smegenų infarkto patyrimo ieškovo gulėjimo ligoninėse metu juo būtų rūpinęsi visiškai kiti asmenys, o ne atsakovė, prieštarauja ieškovų teisių perėmėjų B. B. ir V. K., liudytojų V. J. B. bei N. M. parodymams. Jie nurodė, kad Varėnoje, Merkinėje ir Vilkpėdėje S. lankė jie ir jų šeimos nariai;
      3. Teismo išvada, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų turėjusi kitas geresnės kokybės gyvenamąsias patalpas ir jose būtų galėjusi slaugyti ieškovą, nepagrįsta. Liudytojas V. J. B. nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdė 2 kambarių butą ( - ), be to kartu su juo paveldėjo savo motinos M. B. butą. Tačiau ne tik didesnio būsto turėjimas ir patogumų jame buvimas apsprendžia slaugos kokybę. Būste, kuriame gyveno S. B., trūko elementarios tvarkos ir higienos. Ne geresnės kokybės gyvenamosios patalpos neturėjimas neleido atsakovei tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų;
      4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ir jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, jog atsakovė iki S. B. slaugos būtų buvusi apmokyta dėl slaugos teikimo ir būtų turėjusi tinkamų žinių dėl teikiamos slaugos kokybės. Atsakovė, priimdama savo motinos palikimą žinojo, kad pagal sudarytą žemės sklypo dalies perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, teisės į perleistą nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos renta. Atsakovė žinojo, kad S. B. reikalinga nuolatinė slauga. Atsakovė, priimdama rūpintojos palikimą, įsipareigojo itin aktyviai S. B. rūpintis, tačiau visiškai nesirūpino, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir tinkama jo priežiūra. Įstatymas nenumato, kad rūpintojas būtų apmokytas teikti slaugos paslaugas ir turėtų tinkamų žinių dėl jų kokybės, tačiau įpareigoja turtą gavusį asmenį tinkamai rūpintis rentos gavėju ir vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus;
      5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas visu jo gyvenimo pas atsakovę laiku - 2014-04-01-2014-06-19 būtų buvęs visiškai neprižiūrėtas ar nepamaitintas nėra pateikta įrodymų, bei nevykdant ieškovo slaugos per pustrečio mėnesio laikotarpį ieškovas galimai būtų patyręs gan sunkias pasekmes. Akivaizdu, kad visiškai nemaitintas ir neprižiūrėtas asmuo per nurodytą laikotarpį greičiausiai būtų numiręs. Tačiau medikai nustatė, kad per šį laikotarpį anot teismo tinkamai maitintas ir tinkamai prižiūrėtas žmogus yra išsekęs ir neprižiūrėtas;
      6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai tinkamai nepranešė atsakovei apie S. B. mirtį. Atsakovei, kaip ir kitiems S. B. artimiesiems apie jo mirtį buvo pranešta telefonu;
      7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš tikrųjų ginčas dėl ieškovo gyvenimo vietos kilo ne tarp ieškovo ir atsakovės, o tarp atsakovės ir dabartinių ieškovo teisų perėmėjų. Atsakovės atstovo prašymu atlikus ieškovo rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar ieškinį pasirašė pats ieškovas, buvo nustatyta, kad ieškinyje pasirašė pats S. B.;
      8. Atsakovė pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartinius įsipareigojimus, neužtikrino S. B. būtino visaverčio maitinimo, nesirūpino drabužių, patalynės skalbimu, netinkamai vykdė pareigą dėl vaistų pirkimo, nevykdė įsipareigojimo jį slaugyti, nevykdė įsipareigojimo palaidoti, neprižiūri kapo. Byloje buvo pateikta duomenų apie netinkamą ginčo sutarties vykdymą, todėl atsakovei teko pareiga įrodyti priešingai, tačiau atsakovė neįrodė ir byloje nėra įrodymų, kad ji tinkamai rūpinosi rentos gavėju ir teikė jam tinkamą išlaikymą;
      9. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo tvarką, įrodymų įvertinimo taisykles.
    3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus byloje nepateikta.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pažeidus sutartinius įsipareigojimus.
    3. Byloje nustatyta, kad pagal 2000 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo dalies perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, notarinio reg. Nr. ( - ) (toliau - Sutartis) S. B. perdavė M. B. asmeninėn nuosavybėn l/5 dalį ginčo sklypo su sąlyga, kad jį išlaikytų iki gyvos galvos, teiktų aprūpinimą maistu, drabužiais, jam susirgus jį slaugytų, teiktų medicininę pagalbą, jam numirus jį palaidotų, prižiūrėtų jo kapą. Po M. B. mirties ( - ) pagal 2012-07-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jai perleistą žemės sklypą paveldėjo jos dukra atsakovė R. M. B.. Po M. B. mirties, nuo ( - ) ieškovo rūpintoja tapusi atsakovė R. M. B.. Ieškovas S. B. 2014-12-01 su ieškiniu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, prašydamas sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukti, kadangi R. M. B. juo nesirūpino. Ieškinyje nurodė, kad dėl netinkamo rūpinimosi pablogėjo ieškovo sveikata, 2013 m. spalio 15 d. jį ištiko insultas. 2014 m. birželio 19 d. jo sesuo V. K. ieškovą paėmė iš atsakovės ir parsivežė į savo namus ( - ) kaime. Ieškovo manymu, atsakovė pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartinius įsipareigojimus, kurie yra esminiai. S. B. ( - ) mirė, jo palikimą priėmė 2015-02-20 B. B. ir V. K..
    4. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Sprendime konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai.
    5. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtino tai, kad ieškovo S. B. sveikata esmingai pablogėjo 2013 m spalio mėn. viduryje. Iki to laiko nebuvo kilę jokių ginčų tarp šalių dėl Sutarties vykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovas 2013-10-15 - 2013-10-28 gydėsi VšĮ „Varėnos ligoninė“ dėl patirto galvos smegenų infarkto, kairiųjų galūnių paralyžiaus, dubens organų funkcijos sutrikimo; 2013-10-28 – 2013-11-18 buvo gydomas Varėnos PSPC Merkinės palaikomojo gydymo ir medicininės slaugos skyriuje dėl tų pačių ligų. Laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2014-04-01 buvo gydomas VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“. Dėl sveikatos sutrikimų S. B. nuo 2014-03-12 iki 2016-03-11 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
    6. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad po M. B. mirties ( - ) jo rūpintoja tapus R. M. B. pastaroji juo nesirūpindavusi, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė byloje neįrodyta. Tiek ieškovas, tiek jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, kad po galvos smegenų infarkto patyrimo jo gulėjimo ligoninėse metu S. B. būtų rūpinęsi visiškai kiti asmenys, o ne atsakovė. Ieškovo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, kad būtent jų ar jų įgaliotų asmenų pastangomis S. B. buvo paguldytas slaugymui į VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“. Pats ieškovas ieškiniu pripažino, kad jį iš VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“ pas save slaugyti pasiėmė atsakovė.
    7. Iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2014-05-15 rašto Nr. 8-417-(7.4) matosi, kad socialiniai darbuotojai, apsilankę M. R. B. namuose nustatė, kad S. B. prižiūrimas tinkamai: gulėjo švarioje patalynėje, nebuvo pragulų, buvo perkami vaistai, sauskelnės (t. 1, b. l. 117-118). Iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2014-06-23 rašto Nr. 8-551-(7.4) matosi, kad apsilankius socialiniams darbuotojams kartu su policijos pareigūnais pas M. R. B. konstatuota, kad S. B. slauga buvo nepakankama, nes gulėjo nešvarioje patalynėje, seniai buvo maudytas (t.1, b. l. 10). Sodo namelis, kuriame buvo prižiūrimas S. B. – 25 kv. m. ploto, be patogumų, namelis šildomas kieto kuro krosnimi, nėra tinkamų sąlygų pasirūpinti asmenine higiena. Į bylą pateiktas tik vienas raštiškas įrodymas, kuriame yra konstatuota S. B. priežiūros trūkumai, tačiau kitokių įrodymų, kad gyvenant pas atsakovę S. B. būtų buvęs neprižiūrėtas ar nepamaitintas į bylą nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadai, kad S. B. atsakovės namuose buvo neprižiūrėtas ar juo buvo nesirūpinta. Be to, teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė tikėtiną prielaidą, kad iš tikrųjų ginčas dėl ieškovo gyvenimo vietos kilo ne tarp ieškovo ir atsakovės, o tarp atsakovės ir dabartinių ieškovo teisių perėmėjų. Po 2014 m. birželio 19 d., kuomet S. B. iš atsakovės namų išsivežė V. K., atsakovė faktiškai neteko galimybės toliau prižiūrėti ieškovą iki jo mirties. Ieškovo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, kad jie būtų tinkamai pranešę atsakovei, jog mirė ieškovas ir ji pagal Sutartį turi pareigą jį palaidoti bei po to prižiūrėti jo kapą ir kad atsakovė būtų atsisakiusi atlikti šiuos veiksmus.
    8. Pažymėtina ir tai, kad S. B. į teismą dėl sutarties nutraukimo kreipėsi tik 2014-12-01, po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2014-09-04 kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl S. B. pripažinimo neveiksniu (prijungta civilinė byla Nr. 2-2156-811/2015). Iki tol S. B. nereiškė pretenzijų dėl jo išlaikymo ir priežiūros, o ( - ) S. B. mirė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktinė situacija tarp atsakovės ir ieškovo teisių perėmėjų neužilgo iki S. B. mirties, nėra esminis sutarties pažeidimas.
    9. Nors ieškovas ieškinyje nurodė ir dar vieną sutarties sąlygos pažeidimą, t.y. tai, kad atsakovė vasarą atvažiuodavo pas jį į ( - ) ir naudodavosi jo neįgaliojo pensija, tačiau atsakovė šią aplinkybę neigė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią ieškovo nurodytą aplinkybę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė naudojosi neįgaliojo pensija, kuri jam buvo išmokama asmeniškai. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė buvo nuvežusi S. B. į ( - ) paštą už pusę metų atsiimti susikaupusios pensijos, neįrodo, kad atsakovė naudojosi S. B. pensija.
    10. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, ar kad vykdydama prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovo teises, padarydama nepataisomą žalą jo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams todėl ieškinį pagrįstai atmetė. Apelianto B. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Į bylą pateiktas 2015 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 720377, iš kurio matosi, kad atsakovė byloje patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei tikslinga atlyginti 350 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovės nurodomos turėtos išlaidos yra neproporcingai didelės, beveik prilygstančios ginčo sklypo vertei - 782,55 Eur (indeksuota sklypo vertė 13510 Lt :3,4528=3912,77 Eur x 0,20(1/5)=782,55).
    2. Atsakovės atstovas advokatas V. B. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovų 600 Eur atsakovės turėtų atstovavimo išlaidų, kadangi pirmosios instancijos teismas jas sumažino nepagrįstai.
    3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas paruošė atsiliepimą į ieškinio pareiškimą bei dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, todėl 600 Eur atstovavimo išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų 8.1, 8.19 punktuose numatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, mažinti prašomų priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų nebuvo pagrindo, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei keistinas, padidinant priteistas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 600 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

9Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

10V. K. a. k. ( - ) ir B. B. a. k. ( - ) atsakovei R. M. B. a. k. ( - ) priteistus po 175(vieną šimtą septyniasdešimt penkis ) eurus turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti padidinti ir iš kiekvieno priteisti po 300 Eur (tris šimtus eurų).

11Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai