Byla Ik-2913-561/2011
Dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant V. R., teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Autoūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Autoūkis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI, Inspekcija) atliko pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Autoūkis“ (toliau – ir Bendrovė) mokestinį tyrimą pagal Bendrovės prašymą ir Inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2010 m. gegužės 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. (21.8)-40-2262 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė deklaravo 6 681 Lt mažiau nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) nei privalėjo. Bendrovė 2010 m. liepos 20 d. pateikė patikslintas 2006, 2007 ir 2008 m. NTM deklaracijas, kuriose padidino NTM sumą 30 917 Lt, iš jų: 2006 m. – 17 555 Lt, 2007 m. – 6681 Lt, 2008 m. – 6 681 Lt. Atliktais skaičiavimais buvo nustatyta, jog Bendrovei susidarė 7 489,96 Lt NTM delspinigių pagal 2006-2009 m. NTM deklaracijas.

5Bendrovė 2010 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus AVMI pateikė prašymą Nr. 201-444 (toliau – ir Prašymas I), prašydama anuliuoti priskaičiuotus delspinigius dėl nuostolingos veiklos, 2010 m. rugsėjo 14 d. pateikė papildomą prašymą Nr. SO1-469 (toliau – ir Prašymas II) dėl atleidimo nuo priskaičiuotų NTM delspinigių (7 489,96 Lt).

62010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (21.26)-400-354 (toliau – ir 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas) (MGK byla, b. l. 23-24) Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktu nusprendė:

  1. Atleisti Bendrovę nuo 1 115,68 Lt NTM delspinigių (buvo atsižvelgta į biudžetinių įstaigų įsiskolinimus už suteiktas paslaugas ir nustatyta, jog pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo 1 115,68 Lt NTM delspinigių suma, tai atitiko MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p. reikalavimus).
  2. Neatleisti Bendrovės nuo 6 374,36 Lt NTM delspinigių.

7VMI 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 69-291 (toliau – ir VMI Sprendimas) patvirtino Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo dalį, kuria Inspekcija neatleido pareiškėjo nuo 6 374 Lt NTM delspinigių (MGK byla, b. l. 8-11).

8Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija) 2011 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. S-87 (7-349/2010) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) patvirtino VMI Sprendimą (MGK byla, b. l. 104-107).

9II.

10Pareiškėjas AB „Autoūkis“ kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo dalį, kuria nuspręsta neatleisti AB „Autoūkis” nuo 6 374 Lt NTM delspinigių, VMI Sprendimą, Komisijos Sprendimą bei 2) atleisti jį nuo 6 374,36 Lt NTM delspinigių (b. l. 1-4).

11Paaiškino, kad dėl susidariusių delspinigių įžvelgiama ir mokesčių administratoriaus kaltė – Bendrovė niekuomet neturėjo tikslo išvengti ar slėpti NTM, priešingai, Bendrovė mokestinį patikrinimą inicijavo savo prašymu, nedelsdama ėmėsi atitinkamų priemonių, užtikrinančių mokestinių įsipareigojimų biudžetui įvykdymą ir per objektyviai protingą terminą jas įgyvendino. Todėl, atsižvelgus į tai, jog Inspekcija patikrinimą atliko praėjus 4 metams, pačios Bendrovės prašymu, būtų teisinga daryti prielaidą, kad pareiškėjai neinicijavus patikrinimo, NTM nepriemoka būtų nustatyta suėjus naikinamajam terminui. Taigi mokesčių administratorius būtų praradęs teisę reikalauti sumokėti ne tik delspinigius, tačiau ir patį NTM.

12Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių, turi būti vertintini ne tik mokesčių mokėtojo veiksmai, tačiau ir mokesčių administratoriaus veiksmai, ar jis tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas, ar jo neveikimas nesudarė priežasčių tokioms pasekmėms kilti. Šiuo atveju mokesčių administratorius nuolat buvo informuojamas apie Bendrovės nekilnojamojo turto pasikeitusią (padidėjusią) vertę, tačiau ilgiau kaip 4 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į biudžetą būtų sumokėtas didesnis NTM. Tai pripažintina paties mokesčio administratoriaus neveiklumu ir nerūpestingumu, lėmusiu delspinigių susidarymą.

13Pabrėžė, kad MAĮ numatyto atleidimo nuo delspinigių prasme valstybės institucijos, įstaigos ar įmonės tiek finansuojamos iš valstybės biudžeto, tiek nefinansuojamos turėtų būti vertinamos vienodai. Bendrovės pagrindinė veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma bei išperkamoji nuoma. Bendrovės 87,4 proc. akcijų priklauso Valstybės įmonei Valstybės turto fondas, o likusią dalį valdo smulkūs akcininkai. Bendrovės užsakovai yra iš esmės iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos, tačiau ne visos jos atsiskaito laiku. Bendrovė, analizuodama teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių teisę, nerado teisės normos, pagal kurią įstatymų leidėjas, atleisdamas nuo delspinigių, išskirtų iš valstybės biudžeto finansuojamas ir nefinansuojamas valstybės įmones.

14Teigė, kad tokiais veiksmais iškreipiama mokesčių teisės praktika, nes mokesčio administratoriui suteikiama neribota teisė vienus mokesčių mokėtojus (pagal jų juridinį statusą) atleisti nuo delspinigių, o kitus ne, net neatsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir aplinkybes. Todėl, atsižvelgus į tai, kad visą delspinigių susidarymo laikotarpį Bendrovei buvo skolinga valstybės įmonė (nors ir nefinansuojama iš valstybės biudžeto), kurios skolos dydis viršijo delspinigių dydį, Bendrovė atleistina nuo delspinigių tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo atleista nuo dalies delspinigių, esant biudžetinių įstaigų įsiskolinimui, t. y. vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 2 punktu.

15Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, yra taikytinos MAĮ nuostatos (100 str. 1 d. 2 p. bei 141 str. 1 d. 1 p.), pagal kurias mokesčių mokėtojus galima atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių arba jų dalies, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

16Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36-37).

17Rėmėsi MAĮ 100, 141 straipsniais ir Taisyklėmis. Pastebėjo, kad MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta teisės normose.

18Paaiškino, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinka tokios aplinkybės, kai mokesčių mokėtojui už atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas skolingos iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojamos įstaigos. Tokia VMI pozicija yra išdėstyta ir MAĮ 100 straipsnio komentare. Todėl mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių arba jų dalies, priskaičiuotų jam nesumokėjus mokestinės nepriemokos, kurios dydis atitinka jo reikalavimo už atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, sumą. Kartu su tokiu mokesčių mokėtojo prašymu turėtų būti pateikti dokumentai, įrodantys atitinkamus mokesčių mokėtojo reikalavimus valstybei (savivaldybei), pvz., darbų iš valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms atlikimo sutartis, skolų suderinimo su asignavimų valdytojais aktus ir pan. Įvertinusi šias MAĮ komentaro nuostatas, VMI nevertino VĮ „Visagino statybininkai” įsiskolinimo Bendrovei tuo pagrindu, kad minėta valstybės įmonė nėra iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojama valstybės įstaiga.

19Taip pat pažymėjo, jog pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija imperatyvios įstatymo nuostatos nepažeidė, todėl Bendrovės skundo argumentas dėl Inspekcijos neveiklumo ir nerūpestingumo yra nepagrįstas.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39).

21Paaiškino, kad palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus.

22III.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo AB „Autoūkis“ skundą atmetė (b. l. 49-52).

24Rėmėsi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi.

25Padarė išvadą, kad MAĮ yra įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių pagrindų sąrašas, todėl išplėsti šio sąrašo nėra teisinio pagrindo. Be to, mokesčių administratorius gali, bet neprivalo atleisti mokesčio mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių.

26Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog mokestinis patikrinimas buvo pradėtas ir UAB „Autoūkis“ iniciatyva, neatleidžia Bendrovės nuo mokestinių įsipareigojimų – šiuo atveju nuo pareigos sumokėti NTM. Todėl Bendrovei tinkamai neįvykdžius mokestinių įsipareigojimų valstybei, t. y. nesumokėjus NTM, pareiškėjui buvo pagrįstai apskaičiuoti delspinigiai.

27Įvertinęs mokesčių administratoriaus nurodytus MAĮ 100 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo delspinigių pagrindus, komentarą, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nevertino VĮ „Visagino statybininkai“ įsiskolinimo Bendrovei kaip pagrindo atleisti Bendrovę nuo delspinigių, kadangi VĮ „Visagino statybininkai“ nėra iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojama valstybės įstaiga. Taigi nors ši įmonė ir yra skolinga UAB „Autoūkis”, tokios skolos buvimas nėra pagrindas atleisti Bendrovę nuo delspinigių (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p.), priskaičiuotų Bendrovei nesumokėjus NTM.

28Vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Inspekcija imperatyvios įstatymo nuostatos, susijusios su mokestinio patikrinimo terminais, nepažeidė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai nevykdė nustatytų pareigų, veikdamas neveikliai ir nerūpestingai.

29Apibendrindamas Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo delspinigių yra nepagrįstas.

30IV.

31Pareiškėjas AB „Autoūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo NTM delspinigių (b. l. 55-57).

32Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, todėl vertino, kad jis priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

33Pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus: 1) dėl susidariusių delspinigių įžvelgiama ir mokesčių administratoriaus kaltė, 2) MAĮ numatyto atleidimo nuo delspinigių prasme valstybės institucijos, įmonės, įstaigos tiek finansuojamos, tiek nefinansuojamos iš valstybės biudžeto turėtų būti vertinamos vienodai.

34Papildomai pažymi, kad skunde ginčijo mokesčių administratoriaus nuostatą, paremtą MAĮ komentaru, jog „Valstybinė mokesčių inspekcija, taikydama MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. bei 141 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojus gali atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių arba jų dalies, pavyzdžiui, susiklosčius situacijai, kai mokesčių mokėtojai turi mokestinę nepriemoką, kurios negali sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą dėl lėšų trūkumo, kuris susidarė būtent dėl to, kad jiems už atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas skolingos iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojamos įstaigos“. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi MAĮ komentare įtvirtinta nuomone. Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratoriaus komentare pateikti paaiškinimai nėra teisingi, be to, jais vadovautis nėra privaloma.

35Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 64-65).

36Pakartoja ginčijamame sprendime, atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus.

37Taip pat nurodo, jog pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą ir/ar pavėluotą sumokėjimą skiriamos sankcijos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriam esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Mokesčių mokėtojui laiku neįvykdžius mokestinės prievolės atsiranda kita prievolė – mokėti delspinigius. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų, kad nėra kaltas dėl laiku neįvykdytos likusios mokestinės prievolės. Jis pats pripažįsta, jog nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Taigi pareiškėjas negalėjo būti atleistas nuo delspinigių MAĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

38Pažymi, jog MAĮ įtvirtintos normos, skirtos spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą, negali būti supriešinamos su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų teisingumo, protingumo ir visuotinio privalomumo principų taikymo mokestiniuose santykiuose. Vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais principais, mokesčių administratorius privalo elgtis atidžiai, teisingai ir sąžiningai, siekti protingos interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus tam, kad užtikrintų efektyvų mokesčių administravimą, protingumu ir teisingumu pagrįstus mokesčių administratoriaus sprendimus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi a. b. Nr. A143 – 707/07.

39Dėl MAĮ komentaro taikymo, atsakovas nurodė, jog šio komentaro tikslas – suvienodinti MAĮ taikymo praktiką valstybinėse mokesčių inspekcijose ir padėti mokesčių mokėtojams geriau suprasti ir tinkamai įgyvendinti savo teises bei pareigas. MAĮ 12 straipsnio 3 dalis nustato, jog mokesčių administratorius šviesdamas, konsultuodamas ir kontroliuodamas mokesčių mokėtojus mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto įstatymo paaiškinimo turinį. Taigi tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius pagrįstai, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į MAĮ apibendrinto komentaro paaiškinimus. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40V.

41Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl galimybės pareiškėją atleisti nuo mokesčių administratoriaus priskaičiuotų NTM delspinigių (6 374,36 Lt).

42Pareiškėjo teigimu dėl susidariusių delspinigių yra įžvelgiama mokesčių administratoriaus kaltė, anot jo, Bendrovė niekada neturėjo tikslo išvengti ar slėpti NTM, be to, skirtingas, teisės aktais neparemtas, požiūris į iš valstybės biudžeto finansuojamus ir nefinansuojamus subjektus, vertinant atleidimą nuo delspinigių, pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.

43Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis, numatantis galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, nukreipia į šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatas bei numato papildomą atleidimo nuo delspinigių pagrindą – kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.

44Taigi priešingai nei tvirtina pareiškėjas, mokesčių administratoriaus teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių nėra neribojama – jos realizavimo pagrindai yra aiškiai apibrėžti Mokesčių administravimo įstatyme.

45Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją, remiasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

46Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, jis gali būti atleidžiamas nuo delspinigių.

47Atsižvelgiant į šių teisės normų turinį, siekiant išsiaiškinti ar šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamu atveju, būtina išanalizuoti pareiškėjui nurodytų sumokėti NTM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo teisines ir faktines aplinkybes, t. y. įvertinti dėl kokių aplinkybių pareiškėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, buvusius šių į biudžetą papildomai mokėtinų sumų apskaičiavimo priežastimi (pagrindu), ir nustatyti ar egzistuoja pareiškėjo kaltė dėl tokių pažeidimų padarymo. Be to, iš minėtų įstatymo nuostatų seka, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo delspinigių susiejo ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Tam, kad būtų galima taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas turi nurodyti bei įrodymais pagrįsti tokias aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius (šiuo aspektu žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį a. b. Nr. A575 – 753/11). Be to, vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą (mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo) jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojanti kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą, todėl jos turi būti nustatytos konkrečios situacijos kontekste.

48Teisėjų kolegija, apibendrinusi byloje esančius faktinius duomenis sprendžia, kad teisinio pagrindo teigti, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra.

49Pirma, pagal MAĮ 40 straipsnį mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Nekilnojamojo turto mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pats mokesčių mokėtojas (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str.). Antra, po atlikto pareiškėjo mokestinio tyrimo paaiškėjo, kad Bendrovė NTM įstatymų nustatytu laiku ir tvarka nesumokėjo. Pareiškėjas su tuo sutiko ir šio fakto neginčijo. Trečia, pareiškėjas, būdamas mokesčių mokėtojas, privalėjo savarankiškai domėtis jam tenkančias mokestines prievoles apibrėžiančių teisės aktų reikalavimais ir juos vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė, prieš įstatyme numatytą mokestinės prievolės atsiradimo momentą, būtų kreipusis į mokesčių administratorių dėl egzistuojančio neaiškumo apskaičiuojant, deklaruojant ar sumokant NTM. Ketvirta, nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų ir nepagrįstų mokesčių administratoriaus veiksmų (pvz., vilkinimo), kurie būtų sutrukdę tinkamą mokesčių mokėtojo pareigų atlikimą, taip pat nenustatyta. Gavęs mokesčių mokėtojo prašymą ir Tarnybinį pranešimą, mokesčių administratorius atliko mokestinį tyrimą, MAĮ nustatytų terminų nepažeidė. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teisinio pagrindo teigti, kad dėl pareiškėjo pareigų tinkamo neatlikimo yra kaltas mokesčių administratorius ir ši aplinkybė turi lemti mokesčių mokėtojo atleidimą nuo priskaičiuotų delspinigių, nėra.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kaltės neeliminuoja ir iš valstybės biudžeto nefinansuojamos valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ skolos Bendrovei. Sutartiniai santykiai su valstybės įmone „Visagino statybininkai“ buvo valinė apgalvota pareiškėjo elgesio išraiška su aiškiai apibrėžtu tikslu – gauti pajamų. Tai, kad šie santykiai nesusiklostė taip, kaip buvo planuota, pateko į normalią su ūkine veikla siejamą verslo riziką, tačiau nepaneigė pareiškėjo pareigos sumokėti mokesčius nustatytu laiku. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad trečiųjų asmenų (užsakovų) veiksmai, pvz., sutarčių nevykdymas, iš esmės nepašalina mokesčių mokėtojų pareigos nustatytu laiku sumokėti mokesčius, ir neturi įtakos sprendžiant, ar pažeidimas padarytas ne dėl mokesčių mokėtojo kaltės, tai patvirtinama ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2005 m. spalio 28 d. nutartį a. b. Nr. A5 – 1627/2005, 2006 m. spalio 30 d. nutartį a. b. Nr. A6 – 1782/2006, 2011 m. birželio 27 d. nutartį a. b. Nr. A438 – 2122/2011).

51Pažymėtina, kad sutinkant su mokesčių administratoriumi, į minėtą trečiųjų asmenų sąvoką nepatenka iš valstybių (savivaldybių) biudžeto finansuojamos įstaigos (toliau – ir Biudžetinės Įstaigos). Esminį biudžetinių įstaigų skirtumą nuo kitų trečiųjų asmenų sudaro jų išlaikymo būdas – tai, jog šios įstaigos yra finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str.). Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 19 dalies nuostatomis, nustatytus mokesčius sumoka į biudžetą (pagal MAĮ 2 str. 3 d. biudžetas apibrėžiamas kaip valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai). Taigi įvertinus Biudžetinių Įstaigų išlaikymo būdo ir mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės sumokėti mokesčius būtent į biudžetą sąryšį bei atsižvelgus į protingumo, teisingumo, mokesčių įstatymų vertinimo mokesčių mokėtojo naudai principus (MAĮ 3 str. 5 d., 8 str.), konstatuotina, kad Biudžetinių Įstaigų veiksmai gali būti pripažinta objektyvia kliūtimi mokesčių mokėtojui sumokėti mokesčius ir eliminuoti mokesčių mokėtojo kaltę MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektu.

52Aplinkybė, kad susiklosčius situacijai, kai mokesčių mokėtojai turi mokestinę nepriemoką, kurios negali sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą dėl lėšų trūkumo, kuris susidarė būtent dėl to, kad jiems už atliktus darbus ir/ar suteiktas paslaugas skolingos iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojamos įstaigos, gali lemti mokesčių mokėtojo atleidimą nuo apskaičiuotų delspinigių arba jų dalies, patenka į MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadinasi šios aplinkybės pritaikymas tiesiogiai kyla iš įstatymo, o ne iš apibendrinto mokesčių administratoriaus išaiškinimo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Todėl tai, kad apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais (MAĮ 12 str. 2 d.), šiuo atveju nėra aktualu. Be to, toks apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo statusas jokiu būdu nereiškia, kad jame įtvirtinta nuomonė neatitinka įstatymų nuostatų.

53Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog toks skirtingas požiūris į iš valstybės biudžeto finansuojamus ir nefinansuojamus subjektus, vertinant atleidimą nuo delspinigių, pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

54Vertinant pareiškėjo argumentus dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo (MAĮ 7 str.) pažeidimo, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog šis principas iš esmės vertintinas kaip konstitucinio asmenų teisinės lygybės (lygiateisiškumo) įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, išraiška mokesčių teisėje. Todėl, aiškinant mokesčių mokėtojų lygybės principo turinį, būtina atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę doktriną (žr. 2011 m. sausio 31 d. sprendimą a. b. Nr. A438 – 239/2011), pagal kurią, asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Įvertinus anksčiau konstatuotą Biudžetinių Įstaigų ir kitų trečiųjų asmenų skirtingumą bei šiuo pagrindu pagrįstą skirtingą vertinimą mokesčių teisėje, nėra jokių objektyvių pagrindų nagrinėjamu atveju konstatuoti mokesčių mokėtojų lygybės principo pažeidimą.

55Visa tai apibendrinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Pareiškėjo UAB „Autoūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus... 5. Bendrovė 2010 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus AVMI pateikė prašymą Nr. 201-444... 6. 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (21.26)-400-354 (toliau – ir 2010 m.... 7. VMI 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 69-291 (toliau – ir VMI Sprendimas)... 8. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –... 9. II.... 10. Pareiškėjas AB „Autoūkis“ kreipėsi į teismą, prašydamas 1)... 11. Paaiškino, kad dėl susidariusių delspinigių įžvelgiama ir mokesčių... 12. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių,... 13. Pabrėžė, kad MAĮ numatyto atleidimo nuo delspinigių prasme valstybės... 14. Teigė, kad tokiais veiksmais iškreipiama mokesčių teisės praktika, nes... 15. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, yra taikytinos MAĮ nuostatos (100... 16. Atsakovas VMI atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė... 17. Rėmėsi MAĮ 100, 141 straipsniais ir Taisyklėmis. Pastebėjo, kad MAĮ... 18. Paaiškino, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 141 straipsnio 1... 19. Taip pat pažymėjo, jog pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčių... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 21. Paaiškino, kad palaiko VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus... 22. III.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu... 24. Rėmėsi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi.... 25. Padarė išvadą, kad MAĮ yra įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo... 26. Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, pirmosios... 27. Įvertinęs mokesčių administratoriaus nurodytus MAĮ 100 straipsnio,... 28. Vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas... 29. Apibendrindamas Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog... 30. IV.... 31. Pareiškėjas AB „Autoūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 32. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skunde... 33. Pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus: 1) dėl... 34. Papildomai pažymi, kad skunde ginčijo mokesčių administratoriaus nuostatą,... 35. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka,... 36. Pakartoja ginčijamame sprendime, atsiliepime į skundą ir pirmosios... 37. Taip pat nurodo, jog pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus už mokėtino į... 38. Pažymi, jog MAĮ įtvirtintos normos, skirtos spręsti atleidimo nuo... 39. Dėl MAĮ komentaro taikymo, atsakovas nurodė, jog šio komentaro tikslas –... 40. V.... 41. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl galimybės pareiškėją... 42. Pareiškėjo teigimu dėl susidariusių delspinigių yra įžvelgiama... 43. Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis, numatantis galimybę... 44. Taigi priešingai nei tvirtina pareiškėjas, mokesčių administratoriaus... 45. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją, remiasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies... 46. Pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas gali būti... 47. Atsižvelgiant į šių teisės normų turinį, siekiant išsiaiškinti ar šis... 48. Teisėjų kolegija, apibendrinusi byloje esančius faktinius duomenis... 49. Pirma, pagal MAĮ 40 straipsnį mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kaltės neeliminuoja ir iš... 51. Pažymėtina, kad sutinkant su mokesčių administratoriumi, į minėtą... 52. Aplinkybė, kad susiklosčius situacijai, kai mokesčių mokėtojai turi... 53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog toks skirtingas... 54. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo... 55. Visa tai apibendrinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. Pareiškėjo UAB „Autoūkis“ apeliacinį skundą atmesti.... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....