Byla 2-4712-772/2010

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas

2Jonas Stubrys,

3sekretoriaujant

4Dainorai Mažonaitei

5dalyvaujant ieškovui

6A. P.

7ieškovo atstovui

8adv. V. Metelicai

9atsakovės R. V. atstovei

10adv. D. Oseckienei

11Institucijos atstovei

12Eglei Lazdauskienei

13ne viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. V. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

14Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

15Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą kuriame nurodė, kad jis, gimęs ( - ), yra tariamai dukters K. P., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ) tėvas (gimimo liudijimas AA Nr. ( - ). Santuoka tarp ieškovo A. P. ir atsakovės R. V. (buvusi G.) sudaryta nebuvo. Mano, kad vaikas turi žinoti apie savo tėvus, nes turi nuosavybės teises į tėvų turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnis).

16Ieškovas 2010 m. kovo 10 d. gavęs Šiaulių rajono apylinkės teismo pranešimą dėl vykdomojo rašto vykdymo, parodė draugams, kurių pavardžių šiuo metu įvardinti negali, kurie jam paaiškino, kad dukra K. P., gimusi 2007 m. birželio 9 d., yra ne jo. Apie tai draugai esą girdėję iš kaimynų, ir net iš atsakovės R. V..

17Dėl minėtų aplinkybių ieškovas A. P. mano, kad gali ir nebūti vaiko K. P., gimusios ( - ) tėvu. A. P. atsisako pripažinti save tariamai dukters K. P., gimusios ( - ) tėvu.

18Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), todėl mano, kad tokiu atveju yra skirtina byloje ekspertizė (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3.148 straipsnio 1 dalies nuostata). Dėl to ieškovas A. P. sutinka, kad byloje būtų skirta ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti.

19Be to, kad ieškovas A. P. nėra dukters K. P., gimusios ( - ), bus įrodyta pašauktais į teismo posėdį liudytojais, kuriems yra žinomos visos aplinkybės apie bendro vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą. Liudytojus ieškovas įsipareigoja šaukti į teismo posėdį pats, kuriems yra žinomos visos aplinkybės susijusios su šia byla, tačiau dėl galimo liudytojų poveikio, negali nurodyti jų anketinių duomenų.

20Ieškovas teigė, kad R. G. – V., gimusi ( - ), yra dukters K. P., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ) (gimimo liudijimas AA Nr. ( - ).

21Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartimi buvo priteistas iš ieškovo A. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ) dukrai K. P., asmens kodas ( - ) gimusiai ( - ) išlaikymas - 550 litų, mokant kas mėnesį iš visų rūšių uždarbio pajamų iki K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22Vaiko K. P., kaip ir motinos R. G. – V., gyvenamoji vieta yra ( - ).

23Tėvas A. P. materialiai išlaiko tariamai savo nepilnametį vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tuo yra užtikrinamos būtinos vaikų vystymosi sąlygos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Ieškovas teigė, kad dabartiniu metu negali mokėti dukrai K. P. priteistą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį 550 litų, mokant kas mėnesį iš visų rūšių uždarbio pajamų iki K. pilnametystės. Teigė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Šiuo metu ieškovas A. P. niekur nedirba ir pajamų neturi. A. P. turi nekilnojamojo turto, kurį reikia išlaikyti ir kurio komunaliniai mokesčiai sudaro apie 600 litų mėnesiui. Maistui, rūbams ir kitoms būtino reikalingumo prekėms reikalinga 200 litų mėnesiui. A. P. moka po 80 Lt kiekvieną mėnesį gyvybės draudimą vaikui K. P.

24Esant tokioms didelėms būtinoms išlaidoms ieškovas A. P. neturi galimybės mokėti priteistą 550 litų išlaikymą dukrai K. P., todėl priverstas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

25Pateikti duomenis apie atsakovės R. G. – V., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ), turtinę padėtį nėra galimybės, nes su pastarąja ieškovas nebendrauja, todėl teismas turi išreikalauti duomenis apie atsakovės R. G. – V. esamą turtinę padėtį.

26Susidarius ieškovui A. P. minėtoms papildomoms išlaidoms ir pablogėjus turtinei padėčiai, dukrai K. P., išlaikymo dydis turi būti mažinamas iki 200 Lt, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis vaikui iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostata).

27Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartimi buvo nustatyta ieškovo A. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. ir dalyvavime ją auklėjant tvarka. Nustatyta minėta tvarka pažeidžia vaiko ir tėvo interesus, todėl turi būti keistina ir nustatoma bendravimo tvarka be jokių apribojimų ir dalyvavime ją auklėjant.

28Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisės normas, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1, 2 dalį, 1.150 straipsnį, 1.151 straipsnį, 1.152 straipsnį, 1.153 straipsnį, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 straipsnį, 143 straipsnio 1, 2, 3 dalį, 394 straipsnį, 396 straipsnį ieškovas teismo prašė:

291. Nuginčyti, kad ieškovas A. P., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), nėra vaiko - dukters K. P., gimusios ( - ) tėvas.

302. Įpareigoti instituciją darančią vaiko gimimo įrašus, panaikinti gimimo liudijime įrašą, kad A. P., asmens kodas ( - ) yra K. P., gimusios ( - ) tėvas.

313. Skirti ekspertizę įrodyti giminystės ryšiui. Ekspertizės išlaidas apmokės ieškovas.

324. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį pritiesti iš A. P., asmens kodas ( - ) gimusio ( - )., dukrai K. P., asmens kodas ( - ) gimusiai ( - ) išlaikymas - 550 litų, mokant kas mėnesį iš visų rūšių uždarbio pajamų iki K. pilnametystės pakeisti, mažinant dukrai K. P., asmens kodas ( - ) gimusiai ( - ) išlaikymą iki 200 Lt (du šimtai litų), mokant kas mėnesį iš visų rūšių uždarbio pajamų iki K. P. pilnametystės.

335. Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį dėl bendravimo ieškovo A. P., asmens kodas ( - ) su nepilnamete dukra K. P., asmens kodas ( - ) jų bendravime ir auklėjime nedarant jokių apribojimų.

34Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

35Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus. Tuo pačiu nurodė, kad reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo toliau nekelia ir jo atsisako. Taip pat papildomai nurodė, kad sutinka dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Lt, tai yra prašė teismo sumažinti dukrai nustatyto išlaikymo dydį nuo 550 Lt iki 300 Lt. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neturi papildomų pajamų ir darbo, toks vaiko išlaikymui skirtas mėnesinis dydis yra pakankamas. Teigė, kad ieškovo žiniomis atsakovė šiuo metu yra išvykusi į Jungtinę Karalystę ir ten dirba bare šokėja, o šalių vaiką prižiūri atsakovės brolis. Atskirai nurodė, kad ieškovas norėtų nuolat bendrauti su dukra, kadangi jis iki metų dukrą augino ir prižiūrėjo, dėl to su atsakove nekildavo jokių problemų. Jo bendravimas su dukra nutrūko, kadangi ieškovė kelia nepagrįstus reikalavimus, kaltina jį nebūtais dalykais, tai yra trukdo jam bendrauti su dukra. Taip pat pripažino, kad dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje yra tik vienas kambarys, kol kas neturi vaiko lovytės ir kitų buto apstatymo ir apyvokos reikmenų, tačiau juos negali nesunkiai įsigyti. Pripažino, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio gyvena Lietuvoje, nurodė, jog sumokėjo dukros išlaikymui skirto įsiskolinimo didesnę dalį ir neturi jokių psichikos problemų, kaip, kad teigia atsakovė. Ieškovas teigė, kad nepasitiki darbo birža, todėl darbo ieškovo savarankiškai, pragyvena iš to gauna augindamas gyvulius ir iš užaugintos žemės ūkio produkcijos. Kadangi atsakovė šiuo metu uždirba daugiau tai mano, jog ji ir turėtų daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo.

36Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

37Susipažinusi su ieškovo A. P. ieškiniu, ieškinyje išdėstytais motyvais, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir teismo prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą.

38Teigė, kad nesutinka su ieškovo A. P. ieškiniu dėl šių motyvų:

391. Dėl tėvystės nuginčijimo.

40Pirmiausia, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą LR CK 3.152 straipsnyje, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

41LR CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus. Ieškovas A. P. pats pripažino savo tėvystę dukrai K. P., gim. ( - ), paduodamas civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovas puikiai žino, kad būtent jis yra K. P. tėvas, priešingu atveju jis nebūtų savo noru pripažinęs tėvystės, nes tą daryti, jo niekas nevertė.

42Ieškovas A. P. su atsakove ir dukra negyvena ir nebendrauja nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Dukra K. P. ieškovas nesidomi, jos neišlaiko, tarp dukters ir tėvo nėra susiklostę dukters ir tėvo santykiai, nėra emocinio ryšio. Ir nors ieškovas visiškai nesidomėjo, nelankė savo dukters, tačiau 2009 metais ieškovas kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendravimo ir auklėjimo tvarkos su dukra nustatymo. Kaip tada atsakovė suprato iš pokalbio su ieškovu, jam dukra visiškai nerūpėjo, ieškovą domino jų tarpusavio santykiai, jis, iškeldamas bylą teisme, siekė sutrukdyti atsakovei ramiai pasirengti vestuvėms, nes 2009-05-23 atsakovė ištekėjo.

43Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, o būtent - kad jo draugai, kuriems jis neva parodė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-10 pranešimą dėl vykdomojo rašto vykdymo ir kurių pavardžių įvardinti negali, jam neva nurodė, kad yra girdėję iš kaimynų ir netgi iš atsakovės, kad K. P. yra ne ieškovo A. P.. Tai, kad ji, R. V., kada nors būtų nurodžiusi, jog K. P. yra ne ieškovo biologinė dukra, yra visiška nesąmonė. Vaikas yra gryniausia savo tėvo kopija, tai patvirtina dukters fotonuotraukos, kurios geriausiai patvirtina ir atsakovės žodžius.

44Pripažino, kad ieškovas, pradėjus jiems gyventi skyrium, jai yra pasakęs, kad dukra yra ne jo ir jis neva abejoja savo tėvyste, todėl darysis DNR tyrimą, šią aplinkybę ji nurodė jau Šiaulių rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-899-291/2009, siūlė, esant abejonių, pasidaryti DNR tyrimą, tačiau teismo posėdyje, ieškovas patikino, kad jis neva savo tėvyste neabejoja ir jokio tyrimo darytis nenori. Taigi, ieškovas reiškia visiškai nepagrįstą reikalavimą dėl savo tėvystės K. P. nuginčijimo (kaip ir visiškai nepagrįstą ieškinį), ne dėl to, kad jis abejotų savo tėvyste, ne dėl to, kad jam kažką 2010 metais galėjo pasakyti tariami draugai, o siekdamas bylinėtis su atsakove, siekia išvengti savo pareigos mokėti priteistą dukrai išlaikymą, siekdamas, kad dėl susidariusio išlaikymo dukrai įsiskolinimo neįvyktų skelbtos ieškovui priklausančio turto varžytinės (taip ir įvyko, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-05-14 nutartimi patenkino ieškovo atstovo prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pagal 2010-05-04 antstolio Andriaus Liaškovo turto arešto aktą iš skolininko A. P. išieškotojos R. V. naudai).

45Ieškovas turbūt yra nesusipažinęs su civiliniais įstatymais jei žada tėvystę savo dukrai ginčyti remdamasis pašauktais į teismo posėdį liudytojais, LR CK 3.150 str. 2 d. įsakmiai numato, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. O praleidus ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti negali būti skiriama.

46Jokių aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys apie tėvą K. P. gimimo liudijime neatitinka tikrovės, nėra ir negali būti, apie tuos ,,duomenis“ kalbėta 2008 metais, 2009 metų balandžio mėnesį, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą LR CK 3.152 straipsnyje, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tai yra pagrindas ieškovo ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

472. Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.

48Ieškovo A. P. reikalavimas pakeisti 2009-11-25 nutartimi priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra nepagrįstas, ir atsakovė, nepilnamečio vaiko K. P. motina, nesutinka su tokiu ieškovo reikalavimu.

49Ieškovo A. P. pareikštas ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui o būtent - nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, jo turtinės padėties pasikeitimą, t.y. pablogėjimą.

50Ieškinys neatitinka LR CK 3. 201 str. reikalavimų, nes ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių matyti, kad iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, tuo tarpu LR CK 3. 201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteistą išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

51Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad neva niekur nedirba ir neturi pajamų. Ieškovas dirba užsienyje, Danijoje, jo sesers L. P. draugo firmoje, kaip ir dirbo iki šiol, gauna labai geras pajamas (apie 10 000,00 Lt kas mėnesį), vykdo individualią žemės ūkio veiklą, turi daug nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę, netgi gauna išmoką vaikui Danijoje (apie 800 Lt), kurią naudoja savo poreikių tenkinimui, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą mažinti tik ką priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui.

52Ieškovas, nesirūpina savo dukra, jos visiškai neišlaiko nuo pat jos gimimo dienos, 2009-11-25 įsiteisėjusios Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties nevykdo. 2010-05-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas siekė 10 350,00 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt litų).

53Ieškovas teikia melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį, tuo tarpu net teismo nutarties priėmimo momentu ir nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki pat šios dienos dukros išlaikymui neskyrė nė lito, nors tuo momentu jo turtinė padėtis neva buvo geresnė nei dabar. Tačiau realiai ieškovo turtinė padėtis ir dabar nepasikeitusi. Dukters poreikiai išsamiai nurodyti civilinėje byloje Nr. N2-899-291/2009, nuo bylos nagrinėjimo momento iki dabar dukters poreikiai tikrai nesumažėjo, todėl atsakovė yra priversta prašyti teismo išreikalauti iš Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-899-291/2009 ir ją prijungti prie šios bylos.

54Atsakovės turtinė padėtis taip pat nepasikeitė, atsakovė yra vaiko auginimo atostogose, mokosi, jos sutuoktinis gauna minimalias pajamas, iš kurių didžiąją dalį skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl neturi galimybės paremti finansiškai atsakovės ar prisidėti prie jos dukters išlaikymo. Jei ne atsakovės tėvų pagalba, nepilnamečio vaiko K. P. net minimaliausi poreikiai būtų nepatenkinti.

55Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1 d., 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 m.).

56Priteistas iš ieškovo (teisingiau paties ieškovo, sudarant taikos sutartį, pasiūlyta dukters išlaikymui suma) išlaikymas nepilnametei dukrai - 550 Lt kas mėnesį sudaro galimybę patenkinti šalių nepilnametės dukters būtiniausius poreikius, pasirūpinti vaiku, todėl šis išlaikymo dydis jokiu būdu negali būti mažinamas. Ieškovo siūloma išlaikymo suma - 200 Lt prieštarauja vaiko interesams, įstatymų reikalavimams ir teisminei praktikai. Atsižvelgiant į protingus dukters poreikius, į augančio, turinčio sveikatos problemų vaiko poreikius, į didėjančią infliaciją, į nelygią nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, o taip pat vadovaujantis CK 6. 461 str. 2 d. numatytu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, dukters K. P. poreikių patenkinimui kas mėnesį jos tėvas A. P. turi mokėti ne mažiau kaip 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų), tačiau dėl savo neatsakingo požiūrio į vaiko poreikių patenkinimą, dėl atsakomybės nebuvimo, ieškovas dukters išlaikymo pareigą nori perkelti ant atsakovės, R. V., pečių.

57LR CK 3.192 str. nustatyta pareiga išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės, todėl tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 m.).

583. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

59Atsakovei keistai atrodo, ieškovo pareikštame ieškinyje išdėstyti vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl tėvystės nuginčijimo.

60Apie kokį bendravimo su nepilnamete K. P. tvarkos pakeitimą nurodo ieškovas, kai pats teigia ieškinyje, jog K. P. yra ne jo dukra. Atsakovei atrodo ne tik nepagrįstas, bet net ir neetiškas ieškovo, nepripažįstančio savo tėvystės K. P., nesirūpinančio savo vaiko išlaikymu, reikalavimas pakeisti 2009-11-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad ieškovas ir jo beveik nepažįstantis vaikas gali bendrauti „nedarant jokių apribojimų“.

61Su ieškovo reikalavimu keisti visai neseniai įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką atsakovė nesutinka. Nesutikimo motyvai:

621. Ieškovas A. P. nuo 2009-11-25 priimtos Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties nerodė jokio noro bendrauti su vaiku;

632. K. P., a/k ( - ) gim. ( - ), yra dar labai maža, tarp jos ir ieškovo nėra emocinio ryšio, vaikas ieškovo praktiškai nepažįsta, jų nesieja tėvo ir dukters ryšys, ji nepratusi būti be savo motinos, su kuria ją sieja labai artimas ryšys.

643. Ieškovas A. P. neturi žinių ir supratimo kaip reikia rūpintis ir prižiūrėti mažą vaiką, nes dukros praktiškai nėra auginęs, su vaiku jis negyvena ir praktiškai nebendraują nuo 2008 metų gegužės mėnesio.

654. Vaikui yra nesaugu būti su ieškovu vienai, nes ieškovas turi rimtų sveikatos problemų, ne kartą yra gydęsis pas psichiatrą (civilinėje byloje Nr. Nr. N2-899-291/2009 yra pažymos iš gydymo įstaigos), yra agresyvus, isteriškas atsakovės atžvilgiu, net mažametei dukrai matant, yra ne kartą naudojęs fizinį smurtą prieš atsakovę, nuolat ją terorizuoja, ką patvirtina 2010-04-21 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių 1-jo PK VPS CPN teikimas Nr. 40-44-5-AP-785 „ Dėl konflikto “.

66Ieškovas A. P. nesupranta, kad nustatant bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku, pirmiausia reikia galvoti apie vaiko interesus, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka negali mažamečiam vaikui sukelti neigiamų pasekmių (streso, baimės, nesaugumo jausmo), kas netgi gali įtakoti vaiko psichinės ir fizinės sveikatos pakeitimus.

672009-11-25 išsisprendus nepilnametės dukters K. P. išlaikymo klausimą, nusistačius bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką ieškovui A. P., praėjus vos penkiems mėnesiams, ieškovas A. P. vėl įtraukia atsakovę R. V., į teisminį procesą, kuris reikalauja ne tik laiko, bet ir sukelia jai finansines išlaidas.

68Atsakovė teismo prašė ieškovo A. P. kreipimąsi į teismą su tais pačiais reikalavimais, kurie buvo išspręsti prieš penkis mėnesius, vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir prašė nubausti už tai ieškovą, paskiriant jam piniginę baudą.

69Atsakovė remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 111 str., 142 str. 2 d., 95 str., pareiškė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka ir teismo prašė:

701. Ieškovo A. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

712. Dėl ieškovo A. P. reikalavimo nuginčyti tėvystę taikyti ieškinio senatį.

723. Priteisti visas atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

734. Nubausti ieškovą A. P. už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis ir už nepagrįstą ieškinio pareiškimą.

745. Išreikalauti iš Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-899-291/2009 ir ją prijungti prie šios civilinės bylos.

75Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos atsikirtimus.

76Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad esant ginčui tikslinga skirti DNR ekspertizę (b.l. 37). Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, o ieškovo prašoma sumažinti, jau anksčiau šalių suderinta ir vaiko išlaikymui skirta pinigų suma nėra didelė, kadangi atsakovės pajamos nėra didelės. Papildomai nurodė, kad tėvų materialinė padėtis neatleidžia jų nuo vaiko išlaikymo pareigos. Taip pat nurodė, kad netikslingą keisti ir tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kadangi po ankstesnio susitarimo praėjo labai nedaug laiko. Teigė, kad skyrius neturi duomenų, jog ankstesnė tėvo bendravimo su vaiku tvarka nėra vykdoma. Tik tuomet jeigu bus nevykdoma ankstesnė tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bus galima kalbėti apie jos keitimą, dėl to mano, jog 2009-11-25 teismo nutartis turi būti vykdoma.

77Ieškovo ieškinys atmestinas.

78Dėl Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-25 nutarties įtakos (res judicata) šiam teismo sprendimui.

79Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Pirmiausia, teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Kitas tokio įsiteisėjusio sprendimo požymis yra jo prejudicialumas. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato bendrąją taisyklę, pagal kurią sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys teismo nusta­tytų faktų ir teisinių santykių nebegali ginčyti kitose bylose. Tai reiškia, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, nebeįrodinėjamos kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (CPK 182 str.). Teismas priimdamas sprendimą šioje byloje būtent remiasi aukščiau nurodytais teisiniais argumentais. Tuo pačiu paminėtina, kad analogišką šalių ginčą Šiaulių raj. apylinkės teismas išnagrinėjo ir 2009-11-25 nutartimi bylą nutraukė patvirtindamas anoje byloje šalių sudarytą taikos sutartį (civ. byla Nr. N2-899-291/2009).

80Dėl ieškovo prašymo nuginčyti tėvystę.

81Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. P. ir atsakovė R. V. (buv. G.) ( - ) susilaukė dukters K. P., kurios gimimo liudijime biologiniu tėvu yra nurodytas ieškovas (b.l.7). Ieškovas iš pradžių prašė teismo nuginčyti jo tėvystę dukrai, kadangi jis abejoja ar tikrai laikytinas dukters tėvu (b.l. 1-5).

82Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3. 148 str. 1d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) arba įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas), taip pat ir kiti įrodymai. Atsakovas ir jo atstovas 2010-12-21 teismo posėdžio metu pripažino, jog sutinka su ekspertizės išvadomis (b.l.92-93). Ieškovo prašymu teismui paskyrus ekspertizę gauta išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovas K. P., gim. ( - ), tėvas yra A. P. su 99,99999 proc. tikimybe (b.l. 92-93). Be to šį teisinį faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (b.l. 68-69), todėl ieškovo reikalavimas nuginčyti jo tėvystę dukrai K. P. laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (LR CPK 270 str.).

83Dėl ieškovo prašymo sumažinti taikos sutartimi nustatytą išlaikymą, skirtą dukrai K. P..

84Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių raj. apylinkės teismas 2009-11-25 nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės pateiktą taikos sutartį, kurios 2 punktu ieškovas įsipareigojo vaiko K. P. išlaikymui gera valia mokėti po 550,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės (b.l. 9-10). Vaiko tėvai gyvena skyrium. Ieškovas šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, tačiau jam nebuvo ir nėra mokoma nedarbo draudimo išmoka (b.l.14). Atsakovė tuo tarpu taip pat ilgą laiką nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose (b.l. 63). Atsakovė nors ir dirbo, tačiau jos gaunamos pajamos labai mažos (b.l.63). Tuo tarpu ieškovas savo vardu viešame registre yra įregistravęs kilnojamąjį ir nekilnojamuosius daiktus (b.l. 15-22). Nors ieškinyje ieškovas teigia, kad nėra pasiruošęs toliau vaikų išlaikymui mokėti ankstesne teismo nutartimi patvirtinto dydžio išlaikymo išmokų, dėl kurių pats susitarė su atsakove dėl taikaus ginčo sureguliavimo, tačiau teismo posėdžio metu nenurodė dėl kokių priežasčių jis pats to nedarė reguliariai anksčiau ir kodėl jam nevykdant prievolės dėl vaiko išlaikymo susidarė įsiskolinimas (b.l.29-32, 64). Šalių vaikas šiandien dar yra mažametė ir buvo pradėjusi lankyti vieną Šiaulių raj. lopšelį darželį. Nors ieškovas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį įsipareigojo vaiko išlaikymui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis nenurodė, dėl kokių subjektyvių priežasčių toliau negali mokėti vaiko išlaikymui ankstesnio dydžio periodinių išmokų, kokios buvo nustatytos minėta taikos sutartimi. Iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas tik kol kas nedirba, tačiau jam nėra atliekama darbo paieška, o be to jis iš valstybės negauna socialinių išmokų, tai yra jo negalima priskirti socialiai remtinų asmenų grupei. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog ieškovas pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje sąmoningai nesiekia susirasti darbo, tokiu būdu tikėdamasis išvengti prievolės teikti pastovų išlaikymą vaikui. Ieškovas tik prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės pervedė atsakovei dalį vaiko išlaikymui skirto įsiskolinimo, tačiau ir tokiu atveju laikytina, kad jis ne visai tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo vaikas yra tokio amžiaus, jog jo sveikatos palaikymui, nuolat reikalingos papildomos išlaidos (b.l.104-105).

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

86Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jauniams, nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

87Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu vienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

88Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ir ikimokyklinėmis prekėmis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Sudėtinga yra apskaityti kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams, tačiau to ir nereikia, kadangi būtina tik įvertinti visus su vaiko amžiumi susijusius poreikius ir protingas išlaidas šiems poreikiams.

89Vaikai nori laisvalaikio, o gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti, įgytos reikiamos priemonės žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

90Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

91Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

92Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laikams, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį.

93Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Kaip jau minėta Šiaulių raj. apylinkės teismui 2009-11-25 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui atitinkamo dydžio mėnesinę išmoką, nors tuo metu šalyje ekonominę padėtis jau blogėjo. Be to atsakovė siekė, kad būtų užtikrinti, bent minimalūs ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Dabartiniu momentu pažymėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį dabar ir ateityje. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo ieškovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovo ir atsakovės vaikas šiuo metu gali lankyti ikimokyklinę įstaigą ir joje siekti realizuoti savo sugebėjimus, kad būtų paruošta savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau yra minėta, irgi susiję su papildomomis išlaidomis (b.l.104-106). Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška irgi yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Atsakovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie ieškovą, nes šiuo metu jo siūlomas išlaikymo dydis vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaikų poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui būtų aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog šiuo metu nespręstinas išlaikymo dydžio šalių vaikui pakeitimo klausimas. CK 3. 201str. 1d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, šiandien neatsiranda būtinumas keisti šalių vaiko išlaikymui reikalingą dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas dabar yra efektyvus ir naudingas vaikui. Be to teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikų išlaikymui reikalingą dydį, taikytina CK 6. 461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus irgi turi būti taikomas, kadangi pagal Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-25 nutartimi patvirtintą ieškovo įsipareigojimą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, vaiko išlaikymui skirtą išlaikymo dydį nėra pagrindo keisti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į vaiko tėvo, tiek ir vaiko motinos materialinę padėtį ir pajamas. Tuo pačiu atmestinas ir ieškovo argumentas, kad dėl ekonominės padėties šalyje ir užsienyje, jis negali dirbti ir įsidarbinti pagal savo sugebėjimus. Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad ieškovas nepateikė ir medikų išvadų, jog jis gali dirbti tik tam tikromis sąlygomis, o ne apskritai. Duomenų, jog ieškovas būtų neįgalus ar netekęs darbingumo byloje irgi nėra. Todėl konstatuotina, kad nėra ir subjektyvių priežasčių dėl ko ieškovas negali dirbti ir gauti su darbu susijusių pajamų.

94Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz. vaiko seneliams), o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašymas sumažinti nuo penkių šimtų penkiasdešimties litų iki trijų šimtų litų mėnesines išmokas mokomas vaiko išlaikymui būtų ypač pabloginantis šalių vaiko padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog jis dėl neįvardintų priežasčių jau ilgą laiką neteikė realaus ir nuolatinio bei nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, o visą jo vaikų išlaikymo našta tenka atsakovės artimiesiems, o taip pat ir valstybei (b.l. 65). Be to teismas mano, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teismui nemažinti anksčiau abiejų šalių suderinto ir teismo nutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos pačiam ieškovui ir atsakovei R. V. Dėl to ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovo sutikimu nustatytas dukters išlaikymui skirtas mėnesinės išmokos dydis, užtikrina šalių vaiko materialinę paramą ir ateityje, kas tuo pačiu teismo manymu nesudaro pagrindo artimojoje ateityje jį keisti.

95Dėl taikos sutartimi nustatyto ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

96Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

97Šioje byloje ieškovas prašė pakeisti jau anksčiau Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-25 teismo nutartimi nustatytą jo bendravimo su dukrą tvarką, kadangi minėta tvarka pažeidžia vaiko ir tėvo interesus. Tačiau ieškovo paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, kad jam yra kliudoma bendrauti su vaiku pagal ankstesnę tvarką (CPK 178 str.). Nors vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose ir dėl to ieškovo bendravimas su vaiku apsunkintas, akivaizdu, kad ankstesnė ieškovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta, pirmiausia, atsižvelgiant į vaiko interesus.

98Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškovas po minėtos tvarkos nustatymo nerodė jokio noro bendrauti su vaiku, dukra tėvo faktiškai nepažįsta, jų jau nesieja emocinis ryšys, o be to dėl amžiaus vaikas negali būti be motinos su asmeniu kurio nepažįsta. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praktiškai su dukra nebendrauja nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių jokiais leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 1748 str.). Dėl to teismas ir šio ieškovo prašymą negali tenkinti, jau vien dėl to, kadangi nuo ankstesnės tvarkos nustatymo praėjo tik truputį daugiau nei metai. Be to pripažintina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina keisti ieškovo bendravimo su vaiku laiką.

99Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

100Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Iš anksčiau teismo nustatytos šalių sutikimu ieškovo bendravimo su dukra tvarkos seka, kad jos sutiko su tuo, jog būtina atstatyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, tuo pačiu nepadarant žalos vaikui.

101Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaikų interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku.

102Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo bendravimo su vaiku tvarka kol kas nekeistina, nes ieškovas dar neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių daugiau dalyvauti vaiko auklėjime ir bendravime, remiantis ankstesne jo sutikimu nustatyta tvarka.

103Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į atsakovės R. V. pageidavimus, kad siekiant sudaryti sąlygas ieškovui dalyvauti mokant, auklėjant ir bendraujant su dukra, kartu būtina atsižvelgti ir į vaiko norus. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovė negali daryti kliūčių ieškovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, taip pat pati privalo pateikti visą turimą informaciją apie vaiką ieškovui.

104Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad 2009-11-25 nutartyje nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nėra perdaug varžantį jo ir vaiko interesus, kadangi joje yra numatyta, jog dukra turi priprasti prie tėvo (tvarkos 5.2., 5.3. p.). Pastebėtina, kad atsakovė irgi privalo būti geranoriška ir ieškovo prarastas dėl objektyvių priežasčių laikas turi būti kompensuojamas kitu jam ir vaikui patogiu laiku.

105Nors dabartiniu metu atmestinas ieškovo prašymas nekliudyti jam bendrauti su vaiku, tačiau ateityje kaip jau minėta laiko trukmė jo bendravimo su vaiku gali keistis, atsižvelgiant į vaiko amžių. Be to pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

106Remiantis aukščiau nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šį ieškovo prašymą dėl to jis taip pat atmestinas.

107Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str.).

108Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos, įstatymo nustatytos atitinkamai bylų kategorijai, laikymasis. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas, jeigu tokia tvarka yra nustatyta įstatymu, nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga, ir jeigu po to, kai asmuo šį reikalavimą įvykdo, jam yra suteikiama galimybė kreiptis į teismą. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma, išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas. Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis tiek piliečiams, tiek valstybei. Sprendžiant klausimą, ar išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą, taip pat reikia atsižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo būtinumą. Ieškovo ieškinyje tik vienas reikalavimas, tai yra dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, esant tam tikroms aplinkybėms, galėjo būti išnagrinėtas ir ikiteismine tvarka (CK 3. 163 str. 4d.). Nors ieškovas teigė, kad tarp jo ir atsakovės kyla nesutarimai dėl tėvo bendravimo su vaiku, tačiau kaip jau minėta jis nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, dėl ko šis jo reikalavimas yra atmestas. Be to šią aplinkybę patvirtino ir ŠVTAS atstovė. Tokiu atveju ieškovo reikalavimas teismui pakeisti anksčiau nustatytą jo bendravimo su dukra tvarką galėtų būti laikytinas piktnaudžiavimu procesine teisę, tačiau to piktnaudžiavimo išdavoje jam neskirtina piniginė bauda. Tokia teismo išvada sietina su CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodytu vienu iš pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kuris teisės doktrinoje vadinamas teisminės gynybos prieinamumo principu. Jis nustatytas 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Jo esmė, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Nors Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis kalba apie galimybę teismo tvarka ginti tik pažeistas konstitucines teises ir laisves, tačiau šį principą būtina suprasti gerokai plačiau. Kita vertus, Konstitucija įtvirtina tik kai kurias subjektines teises, o kitas teises užtikrina kiti įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai. Be to, gali prireikti teismo tvarka ginti ne tik pačią subjektinę teisę, bet ir įstatymo saugomą asmens interesą (CPK 5 str. 1 p.).

109Toks šio principo turinio aiškinimas ir supratimas yra grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nurodančiu, kad „ nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas [...] jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama [...] pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. United Kingdom, 1975). Ši Konvencijos norma patvirtina, kad kiekvieną civilinį teisinį ginčą turi spręsti teismas.

110Atskirai pažymėtina, kad ieškovas būdamas grįžęs į Lietuvos Respubliką jau nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, nesiteikė atvykti į ankstesnius teismo posėdžius, o tik į 2010-12-21 teismo posėdį, tuo pačiu trukdydamas greitam bylos išnagrinėjimui ir išsprendimui. Tačiau teismui nenustačius ir ieškovo sąmoningo veikimo prieš greitą bylos nagrinėjimą, jam neskirtina piniginė bauda (CPK 95 str. 2d.). Dėl to atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

111Dėl bylinėjimosi išlaidų ir byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

112Pagal CPK 93 str. 1 d., 94 str., 98 str., atsakovei R. V. iš ieškovo priteistina 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

113Vadovaujantis CPK 92 str. 2 d. nuostatomis iš ieškovo A. P. į valstybės biudžetą priteistina 5,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

114Teismas priimdamas sprendimą plačiau nebepasisako dėl 2010-11-30 nutarties tolesnio galiojimo, kadangi minėta nutartimi buvo sprendžiami šalių išvestiniai reikalavimai kylantys iš jų ankstesnių teisinių santykių. Be to minėta nutartis neturi tiesioginės įtakos šiam sprendimui, o tik antstolio veiksmams, siekiant pastarajam realizuoti skolininkui (ieškovui) priklausantį turtą. Atskirai paminėtina, kad sprendimui įsiteisėjus antstoliui A. Liaškovui grąžintinos teismui pateiktos dvi vykdomosios bylos ( Nr. 0159/10/00026/2010 ir Nr. 0159/10/00027/2010).

115Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 376 399 str.,

Nutarė

118

Ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti R. V. (a/k ( - ) iš atsakovo A. P. (a/k ( - ) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. P. (a/k ( - ) 5,30 Lt (penkis litus 30 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Andriui Liaškovui teismui pateiktas dvi vykdomąsias bylas.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas... 2. Jonas Stubrys, ... 3. sekretoriaujant... 4. Dainorai Mažonaitei ... 5. dalyvaujant ieškovui... 6. A. P.... 7. ieškovo atstovui... 8. adv. V. Metelicai... 9. atsakovės R. V. atstovei... 10. adv. D. Oseckienei... 11. Institucijos atstovei... 12. Eglei Lazdauskienei ... 13. ne viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 14. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ... 15. 65. 4. Vaikui yra nesaugu būti su ieškovu vienai, nes ieškovas turi rimtų... 66. Ieškovas A. P. nesupranta, kad nustatant bendravimo tvarką su mažamečiu... 67. 2009-11-25 išsisprendus nepilnametės dukters K. P. išlaikymo klausimą,... 68. Atsakovė teismo prašė ieškovo A. P. kreipimąsi į teismą su tais pačiais... 69. Atsakovė remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 111 str., 142... 70. 1. Ieškovo A. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 71. 2. Dėl ieškovo A. P. reikalavimo nuginčyti tėvystę taikyti ieškinio... 72. 3. Priteisti visas atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.... 73. 4. Nubausti ieškovą A. P. už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis ir už... 74. 5. Išreikalauti iš Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr.... 75. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos... 76. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 77. Ieškovo ieškinys atmestinas.... 78. Dėl Šiaulių raj. apylinkės teismo 2009-11-25 nutarties įtakos (res... 79. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių.... 80. Dėl ieškovo prašymo nuginčyti tėvystę.... 81. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. P. ir atsakovė R. V. (buv. G.) (... 82. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad... 83. Dėl ieškovo prašymo sumažinti taikos sutartimi nustatytą išlaikymą,... 84. Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių raj.... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs... 86. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko... 87. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra... 88. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko... 89. Vaikai nori laisvalaikio, o gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti... 90. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į... 91. Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose... 92. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi... 93. Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems... 94. Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos... 95. Dėl taikos sutartimi nustatyto ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.... 96. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę... 97. Šioje byloje ieškovas prašė pakeisti jau anksčiau Šiaulių raj.... 98. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškovas po minėtos... 99. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje... 100. Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja... 101. Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaikų interesais ir... 102. Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių... 103. Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į atsakovės R. V.... 104. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad 2009-11-25 nutartyje nustatyta ieškovo... 105. Nors dabartiniu metu atmestinas ieškovo prašymas nekliudyti jam bendrauti su... 106. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir... 107. Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu... 108. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos civilinio... 109. Toks šio principo turinio aiškinimas ir supratimas yra grindžiamas Europos... 110. Atskirai pažymėtina, kad ieškovas būdamas grįžęs į Lietuvos Respubliką... 111. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir byloje taikytos laikinosios apsaugos... 112. Pagal CPK 93 str. 1 d., 94 str., 98 str., atsakovei R. V. iš ieškovo... 113. Vadovaujantis CPK 92 str. 2 d. nuostatomis iš ieškovo A. P. į valstybės... 114. Teismas priimdamas sprendimą plačiau nebepasisako dėl 2010-11-30 nutarties... 115. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 376 399 str.,... 118. ...