Byla 2A-421-413/2018
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. B., Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13871-894/2017 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, darbo užmokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu pateikti; pripažinti ieškovo 2012 m. balandžio 3 d. atleidimą iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 3 d. negaliojančiu; priteisti ieškovui 231,70 Eur (800,00 Lt) neišmokėtą darbo užmokestį; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad jo atleidimas iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų 2012 m. balandžio 3 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) (DK redakcija, galiojusi atleidimo iš darbo metu), yra neteisėtas, nes minėtas įstatymas gali būti taikomas tik esant darbuoto drausminės atsakomybės pagrindams, kas nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota. Be to, atsakovė apie darbo santykių nutraukimą laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tinkamai neįformino darbo sutarties nutraukimo, nesurašė įsakymo, kuriame būtų nurodyta darbo santykių nutraukimo priežastis, neatsiskaitė su ieškovu ir atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo su darbo santykių nutraukimu susijusių darbo išmokų. Apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18770-16, todėl prašė pripažinti pavėluoto kreipimosi į teismą priežastis svarbiomis ir atnaujinti ieškinio senaties terminą pažeistoms teisėms apginti.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino, kad ieškovo 2012 m. balandžio 3 d. atleidimo iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų pagrindas yra Darbo kodekso (DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 23 d.) ir Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.); priteisė iš ieškovo valstybės naudai 12,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pasisakydamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo, teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (kai darbo sutartis nutraukiama šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais). Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas nurodė, kad ieškovo atleidimo pagrindu turėjo būti nurodyta ABĮ 37 straipsnio 3 dalis ir DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o ne DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Teismas pažymėjo, kad pakeitus darbdavio netinkamai nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą, DK 141 straipsnyje (DK redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d., iki 2012 m. balandžio 23 d.) numatytos pasekmės darbdaviui netaikomos. Pasisakydamas dėl ieškovo atleidimo iš UAB „Imber“ vadovo pareigų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad ieškovas atleistas iš direktoriaus pareigų vadovaujantis UAB „Imber“ 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 11-002, kurio teisėtumas yra patikrintas ir nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014). Paminėtą aplinkybę teismas laikė prejudiciniu faktu, kuris iš naujo negali būti įrodinėjamas ir nagrinėjamas. Pasisakydamas dėl 231,70 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad naujajai įmonės vadovei jis perdavė visus UAB „Imber“ dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo nurodomą aplinkybę ir nustatyti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Be to, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad po atleidimo iš darbo ieškovui dar keturis mėnesius iš bendrovės kasos buvo mokamos periodinės išmokos, kurių bendra suma 4840 Lt (1401,76 Eur). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad nutraukus darbo santykius su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Įvertinęs bylos dokumentus – ieškovo 2012 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimą, kuris adresuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTV ENTS, 2013 m. vasario 11 d. atsiliepimą (surašymo data – 2013 m. vasario 8 d.) į ieškovės J. Č. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2419-214/2013, 2012 m. lapkričio 15 d. liudytojo apklausos protokolą, 2012 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio protokolą, teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad apie tai, kad jis yra atleistas iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų, ieškovas sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. liepos 13 d. (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-216-153/2015). Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip buvusiam vadovui ir verslininkui turėjo būti žinomos darbo santykių nutraukimo procedūros, jų apskundimo terminai, todėl, veikdamas kaip protingas ir sąžiningas asmuo, apie savo atleidimo pagrindą (formuluotę) ieškovas turėjo išsiaiškinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. liepos 13 d., o apie atleidimo iš darbo pagrindą – ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 13 d., ieškovui nepateikus objektyvių įrodymų, leidžiančių ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

8Apeliacinio skundo argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas M. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

109.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose.

119.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovės direktorė yra sutuoktiniai, tarp kurių santuoka nenutraukta, tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl turto padalinimo, tuo tarpu ieškovas priimtas ir atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo kelis kartus jam apie tai net nežinant. Priėmimų į darbą ir atleidimų iš darbo metu nebuvo sudaromos ir pabaigiamos darbo sutartys, išmokami su atleidimu iš darbo susiję pinigai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

129.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčija akcininkų susirinkimo, neginčija atleidimo iš darbo pagrįstumo, ieškovas ginčija atleidimo iš darbo procedūrą, todėl teismo cituojama Kauno apylinkės teismo kita civilinė byla nėra aktuali nei precedento, nei teisės taikymo požiūriu (civilinė byla Nr. 2-2563-214/2014). Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. Č. atleistas iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų 2012 m. balandžio 3 d., vadovaujantis minėtos įmonės tos pačios dienos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 11-002 ir naujojo įmonės vadovo (direktorės J. Č.) įsakymu Nr. 11/09/25 (t. 1, b. l. 114-115). Iš SODROS duomenų apie asmens valstybinį socialinį draudimą spręstina, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (t. 3, b. l. 94-95). Ieškovas 2016 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu pateikti; pripažinti jo atleidimą iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 3 d. negaliojančiu; priteisti 231,70 Eur (800,00 Lt) neišmokėtą darbo užmokestį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, sprendime nurodydamas, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABĮ 37 straipsnio 3 dalį (įstatymų redakcijos, galiojusios darbo santykių pasibaigimo metu). Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t. 3, b. l. 108-112). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokios bylos aplinkybės, jo manymu, patvirtina skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais paremtos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais ir apelianto asmenine nuomone paremtais argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, kadangi apeliantas nepateikia nei materialinės teisės normomis pagrįstų teisinių argumentų, nei nenurodo faktinių bylos aplinkybių, dėl ko turėtų būti panaikintas ar pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atmetė ieškovo reikalavimus nustatęs savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą – be svarbios priežasties praleistą ieškinio senaties terminą, kurio teismas neatnaujino. Ieškovas savo apeliaciniame skunde šios teismo sprendimo dalies nekvestionuoja ir jos neskundžia, todėl panaikinti teismo sprendimą jau vien dėl nurodytos aplinkybės nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir nurodė motyvus, kodėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl prašomo priteisti darbo užmokesčio, tačiau apeliantas ir dėl šios teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde nepasisako, o apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo iš darbo netinkamos procedūros neparemti teisiniais argumentais ir neleidžia kvalifikuoti atleidimo iš darbo (pareigų) pagrindą kitaip, nei jį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, pareiga tinkamai pagrįsti apeliacinį skundą teko apeliantui, tačiau ieškovas šios pareigos neįvykdė. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teistumo ir pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai