Byla 2A-920-340/2011
Dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Senasis kuparas“ dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. K..

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 682,23 Lt skolos už šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms, 31,75 Lt materialių palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 87,90 Lt (žyminis mokestis 65 Lt, juridinių asmenų trumpasis išrašas 11 Lt, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai 9 Lt, Gyventojų registro tarnybos išrašas 2,90 Lt). Nurodė, kad teikia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiams namams Domininkonų g. 14 ir 16, Vilniuje. Pagal 1995-10-26 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu sutartį Nr. 13220 buvo tiekiama šilumos energija Domininkonų g. 14 bei 16 prekybos patalpoms, kuriomis naudojasi atsakovas. Minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. K.. Atsakovas dar 2001 m. savo naudojamose patalpose demontavo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, pakeitė ir izoliavo šildymo sistemos vamzdžius bei įsirengė patalpų šildymą elektros energija, tačiau kitoms pastatų Domininkonų g. 14, 16 patalpoms yra tiekiama centralizuota šilumos energija. Atsižvelgiant į tai, kad name yra šildomos bendro naudojimo patalpos, kurios yra šio namo butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, atsakovui, atjungus savo naudojamas patalpas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų, atsirado prievolė kas mėnesį proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už pastate suvartotą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas nuo 2008-12-01 iki 2009-04-30 savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl susidarė 682,23 Lt skola. Ginčo laikotarpiu mokesčiai atsakovui skaičiuojami nuo jo naudojamų nešildomų patalpų ploto proporcingai už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovui buvo pareikšta pretenzija, tačiau jis skolos neapmokėjo, laiku nesumokėjęs už šilumos energiją, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kurios nuo 2009-02-01 iki 2009-12-04 yra 31,75 Lt. Dublike nurodė, jog ginčo nėra, kad atsakovo parduotuvės patalpoms nėra tiekiama šilumos energija, tačiau ji tiekiama pastatams, kuriuose yra atsakovo naudojamos patalpos; jam kaip viso pastato bendrųjų patalpų bendraturčiui tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

5Pateiktu teismui atsiliepimu atsakovas UAB „Senasis kuparas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad parduotuvė UAB „Senasis kuparas“ nėra UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos vartotojas; parduotuvė apšildoma elektra; įrengtas naujas elektros įvadas, padidintas elektros pajėgumas, gautos Vilniaus m. elektros tinklų techninės sąlygos elektros energijos galios didinimui. Nurodė, kad UAB „Senasis kuparas“ yra įsikūręs atskirame I pastate lA2p, Dominikonų g. 14, Vilniuje. Šiame pastate yra du savininkai ir visas šis I pastatas lA2p yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo 2001 m. Atsakovas teigia, kad šiame pastate yra šildoma (1 radiatorius), tik atskira izoliuota nuo bendro naudojimosi laiptinės patalpa, kuria naudojasi R. J.. Kadangi atsakovas nėra patalpų savininkas ir šilumos vartotojas, jis neturi mokėti už II pastato 2A3p, Domininkonų g. 14, Vilniuje ir pastato Domininkonų g. 16, Vilniuje, bendro naudojimo patalpas. Triplike nurodė, kad ieškovas pateikia iškreiptas faktines aplinkybes apie bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

6Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-08-27 sprendimu ieškinį atmetė; išieškojo iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 28,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog trečiajam asmeniui J. K. nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos Domininkonų g. 14, 16 Vilniuje; 1995-10-26 Vilniaus šilumos tinklai su atsakovu sudarė patalpų šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartį. 2010-04-23 aktu nustatyta, kad Domininkonų g. 14 namo pirmame korpuse, 1A2p, yra viena bendro naudojimo laiptinė, kurios šildymui įrengtas radiatorius, pastaboje nurodyta, kad radiatorius yra atskiroje uždaroje nuo bendro naudojimo patalpos 6 kv.m patalpoje; namo antrame korpuse, 2A3p, yra viena bendrojo naudojimo laiptinė, kurios šildymui įrengtas radiatorius 1 aukšte; name Domininkonų g. 16, yra viena šildoma bendrojo naudojimo laiptinė. Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad Domininkonų g. 14 antrame korpuse, 2A3p, atsakovas ar trečiasis asmuo turėtų patalpas nuosavybės teise, nepateikti įrodymai, kad atsakovas turi mokėti už ieškovo paslaugas tiekiant šilumą šioms patalpoms. Nustatyta, kad name Domininkonų g. 14, pirmame korpuse, 1A2p, bendro naudojimo laiptine, kurioje įrengtas radiatorius, naudojasi kitas fizinis asmuo, t. y. radiatorius atskirtas nuo bendrojo naudojimo patalpos dalies, dėl ko ši patalpa negali būti tinkamai šildoma, todėl ieškovas savo paslaugą šiai laiptinei tiekia netinkamai. Ieškovui ši situacija buvo žinoma. Įvertinęs valstybinės energetikos inspekcijos 2010-05-19 raštą atsakovui, teismui pateiktas 2010-07-22 valstybinės energetikos inspekcijos išvadas, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės apskaityti visiems trims pastatams tiekiamos šilumos energijos kiekio ir nustatyti, kiek už bendro naudojimo patalpų šildymą turi mokėti atsakovas, nes ieškovas kiekvienam iš trijų pastatų turėjo įvesti atskirą šilumos energijos apskaitos įrenginį, tačiau to nepadarė. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, kadangi atsakovo atstovė yra įmonės direktorė, turinti pareigą atstovauti įmonei, nepateikti įrodymai, kad ji buvo atitraukta nuo tiesioginių pareigų vykdymo.

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-08-27 sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį, t. y. priteisti iš atsakovo 682,23 Lt skolos už šilumos energiją, 31,75 Lt materialiųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 87,90 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir keistinas, teismas neįvertino visų ieškovo argumentų, ieškinio dalyko specifikos, bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, jog ginčo pastatuose nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos šildomos ne visos pastatuose esančios patalpos, atsižvelgiant į tai, suvartotas šilumos kiekis šių pastatų patalpų savininkams paskirstytas proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintą metodą Nr. 4 bei 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Kitu būdu skirstyti pastatuose suvartotos šilumos kiekio ieškovas negalėjo; savo reikalavimus pagrindė leistinais įrodymais, todėl nesutinka su teismo išvada, kad neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Apelianto teigimu, kadangi vienu įvadiniu apskaitos prietaisu matuojamas visuose trijuose pastatuose suvartotas šilumos kiekis ir nėra galimybės nustatyti atskiro pastato suvartoto šilumos energijos kiekio, aplinkybė, kad viename iš pastatų atsakovas patalpų neturi, nėra reikšminga. Teismas neįvertino, kad esama pastatų ir karšto vandens sistema laikytina visų trijų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe, o ieškovo tiekiama energija yra kartu resursas bendrajam turtui išlaikyti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 256.5 p., numatančius apmokėjimą už bendrosioms reikmėms suvartojamo šilumos kiekio apmokėjimą. Nurodo, jog 6 kv.m patalpa pastate Domininkonų g. 14 pirmame korpuse, nėra atidalinta ir įteisinta, ta aplinkybė, kad dėl šios patalpos pertvarkymo šilumos energija esą nepatenka į kitas bendrojo naudojimo patalpas nesudaro pagrindo teigti, kad šilumos tiekėjas pareigą tiekti šilumos energiją vykdė netinkamai.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą, kaip nepagrįstą atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, jog parduotuvė UAB „Senasis kuparas“ nėra ieškovo tiekiamos šilumos vartotojas, yra įsikūręs atskirame pastate, 1A2p, Domininkonų g. 14, kuris visas atjungtas nuo centrinio šildymo. Nurodo, jog ieškovas pats nevykdė teisės aktų reikalavimų, jam buvo žinoma faktinė daugiabučių namų Domininkonų g. 14 ir 16 šildymo ir karšto vandens sistemos situacija iki ieškinio padavimo, todėl nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys.

9Apeliacinis skundas atmetamas.

10Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

11Apeliantas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo – šilumos energijos tiekėjo ir atsakovo susiklostė netipinė situacija, kadangi pastatai Dominikonų g. 14 (pirmas korpusas) Dominikonų g. 14 (antras korpusas) ir Dominikonų g.16 ne tik turi bendrą šildymo ir karšto vandens sistemą ir bendrą šilumos punktą, bet ir vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, kuris fiksuoja visų pastatų bendrai suvartotą šilumos energijos kiekį, neišskiriant kiekvieno pastato atskirai suvartotos šilumos kiekio; atsižvelgiant į tai suvartotos šilumos kiekis šių pastatų patalpų savininkams yra skirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintą metodą Nr. 4 bei 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5., proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui; kitu būdu skirstyti pastatuose suvartotos šilumos kiekio apeliantas negalėjo. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB „Senasis kuparas“ yra įsikūręs atskirame pastate 1A2p, adresu Domininkonų g. 14, kuris buvo legaliai atjungtas nuo centrinio šildymo nuo 2001 m.; šis pastatas priklauso dviems savininkams; kiti pastatai 2A3p Dominikonų g. 14 ir pastatas Domininkonų g. 16 priklauso kitiems savininkams. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad apeliantas neturi pareigos ir galimybės išskaičiuoti atskiro pastato suvartoto šilumos energijos kiekio.

12Teismas su tokia argumentacija negali sutikti. Gyvenamojo namo bendraturčių teises ir pareigas reglamentuoja CK 4 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatos. CK 4.82 str. 1 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą; šilumos energijos tiekimo gyvenamajam namui paskirtis yra ne tik šilumos vartotojo poreikių tenkinimas, bet ir gyvenamojo namo, kaip daikto išlaikymas, t. y. ir po to, kai namo dalis yra legaliai atjungta nuo centrinio šildymo, šios dalies savininkas privalo apmokėti už jam tenkančią dalį šilumos energijos, naudojamos namo bendro naudojimo patalpų šildymui ir namo tinkamos techninės būklės palaikymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiekvienas iš trijų pastatų Dominikonų g. 14, 16 yra atskiras nuosavybės teisės objektas, priklausantis nieko bendro tarpusavyje neturintiems savininkams, todėl skirstyti jiems mokesčius už atskirų objektų suvartotą šilumos energiją kaip bendraturčiams nėra jokio teisinio pagrindo; tai, kad visiems trims namams įrengtas vienas bendras šilumos punktas, bet ir vienas bendras įvadinis šilumos apskaitos prietaisas nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės. Dėl išdėstyto teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

13Teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atskiros apskaitos kiekviename iš pastatų nebuvimas nepaneigia ieškovo teisės, įtvirtintos Šilumos įstatymo 12 str. gauti apmokėjimą už pastatams patiektą šilumos energiją pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau apeliantas turėjo įrodyti reikalaujamų sumų apskaičiavimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nors pats pripažino, kad situacija susiklostė netipinė, formaliai taikė šilumos kiekio apskaičiavimo metodus, pritaikytus tipinėms situacijoms.

14Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

15Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra. Duomenų apie atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme taip pat nepateikta (CPK 93 str. 1 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai