Byla e2A-1729-657/2015
Dėl skolos ir palūkanų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo. Teismas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22-115/2015 pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) ieškinį atsakovams A. T., J. T., trečiajam asmeniui D. I. dėl skolos ir palūkanų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo. Teismas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir J. T. 1.840,82 Eur (6.356,00 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Sauda“ 2013-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 116 ieškovei perleido teisę reikalauti iš transporto priemonės Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. UAB „Sauda“ su Vilniaus m. VPK 2001-05-04 sudarytos sutarties pagrindu teikė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. 2010-09-25 į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę po autoįvykio saugojimui buvo pristatyta transporto priemonė Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) kuri VĮ „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise priklausė D. I.. Jis paaiškino, kad automobilį pardavė atsakovui J. T.. Automobilis aikštelėje buvo saugomas nuo 2010-09-25 iki skolos perdavimo ieškovei 2013-10-23, o už šį laikotarpį susidarė 6.356,00 Lt skola. Dėl skolos sumokėjimo D. I. bei J. T. buvo siųsti pranešimai.

4Atsakovas J. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovės nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, ieškinyje nurodomos transporto priemonės savininkas/naudotojas yra kitas asmuo.

5Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis buvo automobilio faktinis naudotojas ir savininkas, tačiau iš jo reikalauti atlyginti skolą nėra pagrindo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš solidariai iš atsakovų A. T. ir J. T. ieškovei UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) 1.172,95 Eur skolos už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 33,05 Eur iš kiekvieno. Teismas sprendė, kad rašytinė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, trečiojo asmens D. I., atsakovo J. T., liudytojo L. D. paaiškinimai patvirtina, kad transporto priemonės Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) savininkas yra J. T.. Atsakovas A. T. pripažino aplinkybę, kad nuo 2010-09-24 jis naudojosi šiuo automobiliu. UAB „Sauda“ vykdė priverstinį automobilių nuvežimą ir saugojimą su Vilniaus m. VPK 2001 m. gegužės 4 d. sudarytos sutarties „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ pagrindu. 2013-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 116 UAB „Sauda“ ieškovei perleido teisę reikalauti, kad atsakovai solidariai sumokėtų 9.080,00 Lt už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Būtent dėl atsakovo A. T. neteisėtų veiksmų atsirado priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, o atsakovas J. T. visiškai nesidomėjo, kur ir kaip yra saugomas ar naudojamas jam priklausantis automobilis. Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 230,00 Lt nuvežimo mokesčio ir saugojimu 30 d. po 15,00 Lt už parą, tačiau nesutiko su 240,00 Lt dydžio mokesčiu per mėnesį už saugojimą kiekvieną sekantį mėnesį. Teismo nuomone protingas ir teisingas tarifo dydis yra 100,00 Lt ( 28,96 Eur) už kiekvieną vėlesnį pasaugos mėnesį ir pažymėjo, kad tokią išvadą grindžia teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis. Žalos atlyginimui iš atsakovų nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl abu atsakovai privalo solidariai ieškovei atlyginti išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Ieškovė, kaip prievolės vienos šalies teisių ir pareigų perėmėja, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti ginčo transporto priemonės savininką ir valdytoją, informuodama atsakovus apie skolą ir prievolės šalių teisių ir pareigų perėmimą, tačiau tokie veiksmai atlikti po reikalavimo perleidimo momento. Byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad ginčo automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę. Pranešimai atsakovui J. T. patvirtina apie neapmokėtą įsiskolinimą ieškovei. Teismo vertinimu atsakovų J. T., A. T. aiškinimai, kad jie nebuvo nurodomos transporto priemonės savininkai ir/ar valdytojai, nepagrįsti bylos įrodymais. Apie tai, kad byloje nurodomas automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje atsakovui J. T. buvo pranešta tik antstolės 2012-05-30 pranešimu. Anksčiau atsakovai nebuvo raštu informuoti apie automobilio saugojimą ir su tuo susijusias išlaidas. Teismas darė išvadą, kad reikalavimo teisę turėjusi UAB „Sauda“ neprotingai ilgą laiką nesiėmė visų teisėtų priemonių, įskaitant savalaikį kreipimąsi į kelių transporto priemonės registro tvarkytoją ir (ar) policijos įstaigą, automobilio savininkui nustatyti ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Tokie UAB „Sauda“ veiksmai neatitinka rūpestingo, atidaus šeimininko elgesio standarto, o jo skolinius reikalavimus vėliau įgijo ieškovė. Teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog iškart po transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo pranešta transporto priemonės savininkui, nėra pateikta. Šiuo atveju nebuvo išsamiai aiškinamasi, kas yra nurodomos transporto priemonės savininkas ar valdytojas. UAB „Sauda“ suteikė paslaugas pagal sudarytą pasaugos sutartį, neinformuodama apie teikiamas mokamas paslaugas transporto priemonės savininko ar valdytojo. Įstatymo nuostatos, kad transporto priemonės savininkas ir valdytojas turi pareigą susigrąžinti saugomą turtą, nepakeičia ir nepanaikina saugotojo pareigos informuoti transporto priemonės savininką ir (arba) valdytoją apie paslaugą ir už ją susidariusį įsiskolinimą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti saugojimo išlaidų dydį mažesnį, negu reikalauja ieškovė, priteisiant solidariai iš atsakovų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Teismas sprendė, kad solidariai iš atsakovų priteistina 230,00 Lt mokestis už transporto priemonės nuvežimą, už pirmą saugojimo mėnesį ir po 100,00 Lt už kiekvieną mėnesį iki 2013-10-23, viso - 3.600,00 Lt (1.042.63 eurų).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovas J. T. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Apelianto nuomone, teismas

101. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nurodydamas, kad apeliantas 2010-09-25 buvo automobilio Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) savininkas. 2010-09-25 automobilio savininku faktiškai buvo D. I., nes tuo metu dar nebuvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, tai rodė ir viešo registro duomenys. Neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ieškovui nesutikus, kad apeliantas būtų pakeistas kitu asmeniu, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matant, kad jis yra netinkamas atsakovas, ieškinys apelianto atžvilgiu turėjo būti atmestas, kaip pareikštas ne tam asmeniui - atsakovais byloje turėjo būti D. I. ir A. T..

112. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto pareigos atlyginti priverstinai nuvežto automobilio saugojimo išlaidas ir netinkamai skaičiavo patirtų išlaidų sumą. Teismas nustatė kad transporto priemonė buvo nuvežta ir saugoma dėl atsakovo A. T. veiksmų, tačiau nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nesidomėjo automobilio saugojimo aplinkybėmis. UAB „Sauda“ neinformuodama apie saugomą automobilį, galimybę jį susigrąžinti, netinkamai vykdė prievolę, pažeidė prievolių vykdymo principus, nebendradarbiavo su kita šalimi, dėl ko atsakovai negalėjo atsiimti automobilio. Dėl to pati UAB „Sauda“, iš kurios reikalavimą yra perėmusi ieškovė, laikytina pažeidusia prievolę. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis turėjo būti saugomas ne ilgiau kaip iki 2011-09-25, kol buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną A. T. atžvilgiu. Priteistina suma turėtų būti skaičiuojama už vienerius metus, t.y. kol buvo nagrinėjama administracinė byla po 100,00 Lt už kiekvieną mėnesį, kas sudarytų 515,52 Eur (1.780,00 Lt). Tačiau ir tokio dydžio reikalavimas galėtų būti tenkintas tik iš atsakovo A. T. ir automobilio savininko D. I..

12Atsiliepime į atsakovo J. T. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) prašė apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; be to, prašė prie bylos prijungti naują įrodymą - Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimo Nr. 62IV kopiją. Nurodė, kad atsakovo pateiktas CK 1.75 straipsnio aiškinimas akivaizdžiai neatitinka LAT formuojamos teismų praktikos, be to, yra prieštaringas. Teismas teisingai nustatė byloje svarbias faktines aplinkybes ir išsamiai pagrindė remdamasis byloje pateiktais įrodymais. Apeliantas pats nurodė, jog žinojo, kad transporto priemonė nuvežta, kur ji yra, tačiau nedėjo pakankamų pastangų, kad galėtų jį atsiimti arba tikėjosi išvengti atsakomybės, nes transporto priemonės neįregistravo savo vardu. Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl atlygintinos sumos dydžio. Net praėjus metų terminui nei vienas iš atsakovų nesikreipė nei į ieškovę, nei į UAB „Sauda“, nei į policijos įstaigą leidimo atsiimti transporto priemonę, o tokį leidimą būtina pateikti, norint atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės. Nei vienas iš atsakovų nereagavo, kai gavo pirminio kreditoriaus ir ieškovės raginimus atsiskaityti už saugomą ginčo automobilį. Be to, ieškovė nesutinka su apelianto bei teismo argumentais dėl saugojimo tarifo už kiekvieną pasaugos mėnesį. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi civ. byloje 3K-3-436/2009, teismas pritaikė ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo taisyklę, bet konkrečią kainą, kuri buvo minima byloje.

13Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

17Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos iš solidarių skolininkų priteisimo. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), viešojo intereso šioje byloje nėra, todėl pasisakytina tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

18Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) 2013-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 116 iš UAB „Sauda“ įgijo reikalavimo teisę – reikalauti iš transporto priemonės Mersedes Benz 300, valstybinis Nr. ( - ) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

19Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

20Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovas J. T. iš trečiojo asmens D. I. įsigijo transporto priemonę Mersedes Benz 300, valstybinis Nr. ( - ) Byloje nėra ginčo, jog transporto priemone, įvykio, įvykusio 2010 m. rugsėjo 25 d. metu naudojosi A. T.. Po įvykio vyr. policijos patrulis, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Mersedes Benz 300, valstybinis Nr. ( - ) kaip dalyvavusią eismo įvykyje, sugadinant svetimą turtą į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje, saugojimui (2010-09-25 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas). Priverstinį automobilių nuvežimą ir saugojimą vykdė UAB „Sauda“ (pradinis kreditorius), 2001 m. gegužės 4 d. sutarties „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ sudarytos su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatu pagrindu. Už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2010-09-25 iki 2013-10-23 buvo priskaičiuota 6.356,00 Lt, tame tarpe: transporto priemonės nuvežimas – 230,00 Lt, saugojimas 30 d. – po 15,00 Lt už parą ir po 240,00 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį.

21Dėl transporto priemonės savininko ir atsakovo tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad automobilis, kurį vairavo A. T. nuosavybės teise priklausė atsakovu J. T.. Apeliantas teigia, jog automobilio jis nepirko, jo žiniomis automobilį pirko jo sūnus A. T., kuris įvykio metu naudojosi automobiliu, tačiau dėl to, kad nebuvo sumokėta visa pinigų suma nebuvo įforminta pirkimo – pardavimo sutartis.

22Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 68 p.). Pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – daiktą priimti ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 str.). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo – pardavimo sutarties objektą.

23Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Tai reiškia, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas viešame registre. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama sandoriu (CK 4.47 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą, bet nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės perleidimo sutarties, keičiantis jos savininkams.

24Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV-268 redakcija) „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4.6.1 punkte nustatyta, kad, įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, transporto priemonės savininko pasikeitimas turi būti įregistruotas VĮ „ Regitra“. Šiuo atveju pažymėtina taip pat tai, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė. Vis dėlto registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos.

25Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį perėjimo momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317 ir 6.318 straipsnių taisykles, o automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

26Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį nurodyta CK 6.317 straipsnyje, daiktų perdavimo vieta ir momentas nustatyti CK 6.318 straipsnyje, daiktų perdavimo terminas – CK 6.319 straipsnyje, pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę – CK 6.321 straipsnyje. CK 6.317 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su dviem sąlygomis: pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų jį valdyti; turi būti pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu įvykdytos abi šios sąlygos. Nei CK, nei CPK neįtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių šioms sąlygoms įrodyti, todėl pardavėjo pareigų įvykdymas gali būti grindžiamas visais įrodymais (CPK 177 str. 1 d.).

27Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors automobilis VĮ ,,Regitra“ eismo įvykio dieną buvo registruotas trečiojo asmens D. I. vardu, tačiau automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Pardavėjas D. I., tiek iškart po įvykio policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2010-09-24 automobilį pardavė atsakovui J. T. ir iš karto perdavė jį valdyti atsakovui. Atsakovas A. T. pripažino, kad nuo 2010-09-24 naudojosi automobiliu Mersedes Benz 300, valstybinis Nr. ( - ) Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. D., nurodydamas, jog pinigus mokėjo J. T.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas J. T., neigdamas savo kaip transporto priemonės savininko teise, teismo posėdyje patvirtino, kad tokią sutartį yra pasirašęs, t.y. yra išreiškęs savo valią dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visetas byloje buvo pakankamas pripažinti, jog pardavėjas D. I. perdavė transporto priemonę atsakovui J. T. valdyti, o J. T. šia transporto priemonę leido naudotis atsakovui A. T. neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, t.y. buvo pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys, atsakovas J. T., nusipirkęs automobilį iš D. I., įgijo nuosavybės teisę į jį. Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas, nebuvo pagrindo CPK 45 straipsnio tvarka siūlyti ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama.

28Dėl pasaugos teisinių santykių. Apelianto nuomone, jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių su UAB „Sauda“ (pradiniu kreditoriumi), jo paslaugų neprašė ir jomis nesinaudojo. Teismo nuomone, šie apelianto J. T. argumentai yra nepagrįsti.

29Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje (CK 6.380 str.). Ieškovė nurodė, kad 2001-05-04 tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, t.y. UAB „Sauda“ automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydama Sutartį dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kuri sudaryta siekiant užtikrinti tiek atsakovo, tiek viešuosius (saugų eismą) interesus. Įvykio metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje nustatyta transporto priemonių vairuotojų pareigos įpareigojo vairuotoją žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, kitų pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, kt., t.y. transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

30Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. T. 2010 m. rugsėjo 25 d. vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 300, valstybinis Nr. ( - ) autoįvykio metu atsitrenkė į stulpą ir jį apgadino (2011-09-25 Vilniaus AVPK KPV AVS pareigūno nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną). 2010-09-25 buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į UAB „Sauda“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Nuvežta transporto priemonė buvo saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina solidariai transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog transporto priemonės savininkas yra atsakovas J. T., o valdytojas buvo A. T., sprendimu pagrįstai priteisė ieškovei skolą už naudojimąsi aikštele iš abiejų atsakovų solidariai.

31Dėl priteistinos sumos dydžio. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pažymėtina, kad Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo pagrindu atsirado ne tik pasaugos santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

32Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 6.356,00 Lt skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2010-09-25 iki 2013-10-23 nurodydamas, kad 230,00 Lt išlaidų buvo patirta už automobilio nuvežimą, o likusi suma yra automobilio saugojimo išlaidos. Ieškinyje nurodyta, jog pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 260,00 Lt mokestis už nuvežimą, o už transporto priemonės saugojimą už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) - 15,00 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir 240,00 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį (Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 d. sprendimas Nr. 621V).

33Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog protingas ir teisingas tarifo dydis yra 100,00 Lt už kiekvieną pasaugos mėnesį, parėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, esančiomis išvadomis. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Pirmosios instancijos teismas sumažino iš atsakovų solidariai priteistiną sumą, nes nenustatė, kad trečiasis asmuo būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ginčo automobilio savininkui surasti ar šiuo klausimu būtų kreipęsis į policijos įstaigą. Taigi, skundžiamame sprendime pagrindas mažinti priteistiną suma už saugojimą yra netinkamas trečiojo asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka pripažindamas, jog sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, privalu vadovautis kasacinio teismo praktika, kad pasisakant dėl saugojimo išlaidų dydžio, privalu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir tuo pačiu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimu.

34Byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas liudija, kad ginčo automobilis priverstinai nuvežtas į aikštelę 2010-09-25. Iš byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie tai, kad byloje nurodomas automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje atsakovui J. T. buvo pranešta tik antstolės 2012-05-30 pranešimu. Anksčiau atsakovai nebuvo raštu nebuvo informuoti apie automobilio saugojimą ir su tuo susijusiais išlaidas ir sprendė, kad UAB „Sauda“ neprotingai ilgą laiką nesiėmė visų teisėtų priemonių, įskaitant savalaikį kreipimąsi į kelių transporto priemonės registro tvarkytoją ir (ar) policijos įstaigą, automobilio savininkui nustatyti ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bei sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir abiejų šalių elgesį, padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas šias saugojimo išlaidas tarp šalių paskirstyti, priteisiant solidariai iš atsakovų proporcingai mažesnio dydžio, t.y. 1.172.95 priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

35Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series 17 n. 288, p 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

37Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) kreipėsi į... 4. Atsakovas J. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir... 5. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniame skunde atsakovas J. T. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo... 10. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 11. 2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto pareigos atlyginti... 12. Atsiliepime į atsakovo J. T. apeliacinį skundą ieškovė UAB... 13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas... 17. Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas... 18. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) 2013-10-23... 19. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių priverstinį transporto... 20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovas J.... 21. Dėl transporto priemonės savininko ir atsakovo tinkamumo. Pirmosios... 22. Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė... 23. Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomą tam... 24. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu... 25. Nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo – pardavimo... 26. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį... 27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors automobilis VĮ ,,Regitra“... 28. Dėl pasaugos teisinių santykių. Apelianto nuomone, jis nebuvo sudaręs... 29. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos... 30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. T. 2010 m. rugsėjo... 31. Dėl priteistinos sumos dydžio. Sprendžiant automobilio priverstinio... 32. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti solidariai iš... 33. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog protingas ir teisingas tarifo dydis... 34. Byloje esantis transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas liudija, kad... 35. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti...