Byla 2A-80/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovų atstovėms advokatei Valdai Grigonytei, J. S. , V. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-270-259/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, V. J. B. , I. M. G. , A. S. , tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, notarui R. P. dėl ieškovo teises ir įstatymų saugomus interesus pažeidžiančių sprendimų ir įsakymų, nuosavybės teisių registracijos į žemės sklypus ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

  1. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“, 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“; 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“, 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“, 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“, 2005-07-14 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“.
  2. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-12-16 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. B. “, 2005-12-16 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. S. “, 2005-12-16 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) I. M. G. “, 2005-12-16 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) V. J. B. “, 2005-12-16 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, 2006-02-03 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. B. , mirusi“, 2006-02-03 sprendimą Nr. 6404 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) V. J. B. “, 2006-02-03 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“.
  1. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2006-01-13 Paveldėjimo teisės liudijimų Nr. 5-1-182 ir Nr. 5-1-185 dalį dėl žemės sklypo ( - ) dalies (3740/5569), žemės sklypo ( - ) (503/9128) ir žemės sklypų ( - ) paveldėjimo.
  2. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovų V. J. B. , I. M. G. ir A. S. bei A. B. nuosavybės teisių į žemės sklypus, esančius ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.); ( - ) (unikalus ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Kauno m. k. v.) teisinę registraciją.

45. Priteisti UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ naudai solidariai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijos, V. J. B. , I. M. G. ir A. S. bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso aikštelė su statiniais (asfaltas, šaligatvio borteliai, rampos ir kt.), esanti ( - ), skirta vairavimo įgūdžiams tobulinti (toliau -autodromas), kuri užima 8,5045 ha žemės sklypą, nuomojamą iš valstybės. Autodromo žemės sklypas buvo suformuotas ir skirtas autodromui remiantis Kauno m. vykdomojo komiteto 1972-03-19 sprendimu Nr. 175, 1975-03-19 sprendimu Nr. 110 „Dėl žemės sklypo skyrimo Kauno autokelių mokomojo kombinato išplėtimui“ ir 1979-03-01 sprendimu Nr. 86. Autodromo statyba buvo baigta 1980 m. rugsėjį, o 1980-10-16 autodromas buvo perduotas Kauno autokelių mokomajam kombinatui. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992-10-06 įsakymu Nr. 213 „Dėl statinių perdavimo Kauno valstybiniam transporto darbuotojų mokymo centrui“ autodromas buvo perduotas Kauno valstybiniam transporto darbuotojų mokymo centrui, kuris reorganizuotas į UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“. 1997 m. atlikti autodromo kadastriniai matavimai, Nekilnojamojo turto registre suformuota jo byla. Ieškovui, kaip autodromo savininkui, yra skaičiuojami nekilnojamojo turto mokesčiai, už autodromo žemės sklypą – nuomos mokestis. Pagal ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis 2006-07-01 autodromo balansinė vertė sudarė 106 511,00 Lt.

6Autodromo žemės sklype esantys aukščiau nurodyti nauji žemės sklypai adresu: ( - ), negalėjo būti formuojami ir tvirtinami jų planai, negalėjo būti į juos atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant juos natūra, negalėjo būti paveldimi ir atitinkamai negalėjo būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-07-14 įsakymai Nr. ( - ) dėl žemės sklypų planų patvirtinimo bei atsakovo Kauno apskrities viršininko 2005-12-16 sprendimai Nr. ( - ), 2005-12-16 įsakymas Nr. ( - ), 2006-02-03 sprendimai Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir 2006-02-03 įsakymas Nr. ( - )dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo grąžinant natūra, 2006-01-13 paveldėjimo teisės liudijimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir atitinkamai žemės sklypų registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.

7Ieškovas nurodė, kad, pirma, teritorija, kurioje suformuoti nauji žemės sklypai, nėra laisva, o yra užstatyta ieškovui priklausančiu autodromu. Dėl šios priežasties jokie nauji žemės sklypai minėtoje teritorijoje negalėjo būti formuojami ir tvirtinami jų planai bei atitinkamai atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant juos natūra. Yra atlikti autodromo kadastriniai matavimai, duomenys yra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, parengtas autodromo žemės sklypo planas, ieškovui, kaip autodromo savininkui, yra skaičiuojami nekilnojamojo turto ir autodromo žemės sklypo nuomos mokesčiai, ieškovas kreipėsi į atsakovus Kauno apskrities viršininko administraciją ir Kauno miesto savivaldybę bei kitas institucijas dėl su autodromu bei jo užimamu žemės sklypu susijusių klausimų. Antra, nauji žemės sklypai suformuoti nepagrįstai, kadangi A. B. , į kurio žemę atsakovams V. J. B. , I. M. G. ir A. S. bei A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, priklausė vienas 9,0400 ha žemės sklypas, esantis Aukštosios Panemunės valsčiuje, Prendzeliavos kaime. Tačiau atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą natūra, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu buvo suformuoti jau šeši nauji vienas su kitu nesiribojantys grąžintini žemės sklypai. Trečia, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Darytina išvada, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos natūra grąžinant turėtoje vietoje žemės sklypus pagal jų ribas, buvusias iki nacionalizavimo. Todėl, jeigu asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės natūra, nori atidalinti grąžintą žemės sklypą, tai turėtų būti atliekama detalaus planavimo procese. Tačiau nurodytos teritorijos detalusis planas nėra nei parengtas, nei nustatyta tvarka patvirtintas. Ketvirta, atkuriant nuosavybės teises, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo natūra tvarka. Penkta, nuosavybės teisės į žemės sklypus negalėjo būti atkurtos grąžinant juos natūra taip pat ir todėl, kad žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemė, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir užimta pastatytiems ar statomiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų bei kitų naudojamų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, natūra negrąžinama, o yra išperkama. Šešta, autodromas yra infrastruktūros objektas, skirtas visuomenės poreikiams, susijusiems su profesiniu mokymu, patenkinti.

8Ieškovas nurodė, kad A. B. yra mirusi. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. J. B. , I. M. G. ir A. S. , būdami A. B. įpėdiniais, 2006-01-13 paveldėjimo teisės liudijimų Nr. ( - )ir Nr. ( - ) pagrindu paveldėjo A. B. grąžinto natūra žemės sklypo ( - ) dalį (503/9128) ir žemės sklypą ( - ). Atitinkamai darytina išvada, kad V. J. B. , I. M. G. ir A. S. paveldėjo ir A. B. grąžinto žemės sklypo ( - ) dalį (3740/5569) bei žemės sklypus ( - ), tačiau nesuspėjo įregistruoti į juos savo nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus negalėjo būti atkurtos grąžinant juos natūra, jie negalėjo būti ir paveldimi, kas atitinkamai daro 2006-01-13 paveldėjimo teisės liudijimus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) negaliojančiais ir naikintinais dalyje dėl žemės sklypo ( - ) dalies (3740/5569), žemės sklypo ( - ) dalies (503/9128) ir žemės sklypų ( - ) paveldėjimo.

9Ieškovo teigimu, ginčijami atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bei Kauno apskrities viršininko aktai pažeidžia ieškovo, kaip autodromo savininko ir autodromo žemės sklypo nuomininko, teises bei teisėtus interesus, taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą, kadangi buvo priimti pažeidus galiojančių teisės aktų reikalavimus.

10Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas ginčijamus 2005 m. liepos 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimus įstatymo nustatyta tvarka apskundė 2006 m. vasario 27 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-10083-584/2006). Ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti 2005 m. liepos 14 d. ir 2005 m. gruodžio 16 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatos numato 30 dienų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti. Ieškovas, pateikdamas ieškinį teisme, neprašė atnaujinti termino minėtiems aktams apskųsti. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti, atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija reiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį šiems reikalavimams, todėl teismas taikė minėtiems ieškovo reikalavimams ieškinio senatį ir tuo pagrindu tą ieškinio dalį atmetė (CK 1.125 str. 2 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. ).

12Teismas nurodė, jog kadangi ieškinys teisme dėl visų administracinių aktų panaikinimo paduotas 2006 m. vasario 27 d., darytina išvada, jog ieškovas nėra praleidęs anksčiau sprendime nurodyto 30 dienų termino šiems aktams apskųsti: 2006 m. vasario 3 d. sprendimui Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. B. , mirusi“, Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 3 d. sprendimui Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) V. J. B. “, Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 3 d. įsakymui Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“. Tačiau teismas sprendė, kad visi ieškovo reikalavimai atmestini ir dėl to, jog jie teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

13Teismas nurodė, jog ieškovo argumentas, kad teritorija, dėl kurios minėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymais buvo patvirtinti grąžintinos žemės sklypų planai, kurioje Kauno viršininko administracijos sprendimais atkurta nuosavybės teisė atsakovams fiziniams asmenims, negali būti laikoma laisva žeme, o yra užstatyta ieškovui priklausančiu autodromu, todėl yra valstybės išperkama, yra nepagrįstas. Ieškovo byloje pateikta Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopija patvirtina, kad žemės sklype ( - ) skundžiamų aktų priėmimo metu nebuvo įregistruoti ieškovui priklausantys įrenginiai ar statiniai. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė 2007 m. lapkričio 19 d. VĮ Registrų centro pažymėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovo vardu ( - ), yra įregistruoti kiti statiniai – (inžineriniai) kiemo statiniai (autodromas - vairuotojų mokymo aikštelė). Šiame dokumente nurodyta, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti 2006 m. gruodžio 29 d. Teismas sprendė, kad ieškovo vardu autodromas ir jame esantys kiemo statiniai – asfaltas ir šaligatvio borteliai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jau po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. liepos 14 d. įsakymais patvirtino grąžinamų žemės sklypų planus ( - ), o Kauno apskrities viršininko administracija atkūrė minėtų šiame teismo sprendime sprendimų ir įsakymų pagrindu nuosavybės teises atsakovams. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas įregistravo savo nuosavybės teise valdomus kiemo įrenginius ir autodromo aikštelę ( - ) sklypuose jau atkūrus nuosavybės teises, negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procese įstatymų reikalavimus, ir tuo pagrindu naikinti skundžiamus administracinius aktus. Teismas pažymėjo, kad teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, nes, atliekant teisinę registraciją, tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarydama ir tvirtindama grąžintinų žemės sklypų planus ( - ) (prijungta civilinė byla Nr. 2-10083-584/2006), planuose teisingai pažymėjo, jog žemė laisva, neužstatyta.

14Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, jog grąžinta žemė ( - ), atsakovams yra reikalinga tenkinti visuomenės poreikius, todėl yra priskirtina valstybės išperkamai žemei Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas manė, kad ieškovas pagal savo patvirtintų įstatų nuostatas (prijungta civilinė byla Nr. 2-10083-584/2006) ir juose numatytą veiklos pobūdį neturi teisės reikšti ieškinio dėl viešo intereso gynimo (CPK 49 str.). Vien ši aplinkybė sudaro atskirą pagrindą šią ieškinio dalį atmesti. Teismas sprendė, kad tie ieškovo argumentai, kur nurodoma, kad grąžinta žemė ( - ) gatvėje yra priskirtina visuomenės poreikiams tenkinti, yra ir nepagrįsti leistinais įrodymais byloje (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė jokiu įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės taryba savo sprendimu būtų pripažinusi autodromą, esantį ( - ), visuomeninės svarbos objektu. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo žemė yra valstybės išperkama.

15Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir, nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jis iš valstybės nuomoja žemės sklypą ( - ), kad jam skaičiuojamas nuomos mokestis, bet jis teismui nepateikė žemės sklypo nuomos sutarties ir įrodymų, kad yra sumokėti žemės nuomos mokesčiai ar kad ieškovas nuo žemės mokesčio yra įstatymo nustatytu pagrindu atleistas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas niekada teisiniu pagrindu nenuomojo žemės iš valstybės ginčo žemės sklype. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 p., tokia sutartis ir negalėjo būti sudaryta, nes UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ neturėjo teisiškai įregistruotų statinių ar įrenginių ginčo žemės sklype.

16Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus ir tuo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovo ginčijami atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bei atsakovo Kauno apskrities viršininko priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeidžia ieškovo teisių bei teisėtų interesų, taip pat nepažeidžia ieškovo įregistruotos ir vykdomos veiklos prasme visuomenės viešojo intereso, kadangi ginčijami aktai buvo priimti nuosavybės teisių atkūrimo procese nepažeidus galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl šią ieškinio dalį laikė nepagrįsta ir atmetė.

17Teismas, atmetęs ieškinio dalį dėl skundžiamų atsakovų administracinių aktų panaikinimo, atmetė ieškinio reikalavimus dėl 2006 m. sausio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dalies dėl žemės sklypo ( - ) dalies (3740/5569), žemės sklypo ( - )dalies (503/9128) ir žemės sklypų ( - ), paveldėjimo, kadangi paveldėjimo teisės liudijimai buvo ginčijami tuo faktiniu pagrindu, jog yra kilę iš neteisėtų administracinių aktų, kurie buvo ieškovo skundžiami.

18Teismas tuo pačiu pagrindu atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl atsakovų V. J. B. , I. M. G. ir A. S. bei A. B. nuosavybės teisių registracijos į žemės sklypus, esančius ( - ), panaikinimo.

19Ieškovas UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Nuosavybės atkūrimo įstatymo 19 straipsnis nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Taigi įstatymas 30 dienų termino pradžią sieja su sužinojimu apie sprendimo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimą. Ieškovas apie skundžiamų sprendimų egzistavimą galėjo sužinoti tik 2006 m. vasario 20 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, tikrindamas žemės sklypo, kuriame yra jam priklausantys statiniai, teritorijos kadastro žemėlapį. Jokiu kitu būdu ieškovas objektyviai negalėjo sužinoti ir jam nebuvo pranešta apie jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius atsakovų Kauno apskrities viršininko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus aktus. Nuosavybės atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas 30 d. terminas, priešingai nei įvardijama teismo sprendime, nėra ieškinio senaties terminas. Šis terminas, kaip ir analogiškas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, yra procesinis kreipimosi į teismą terminas. Administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos. Procesinių kreipimosi į teismą terminų taikymo taisyklės yra nustatytos ABTĮ. Kadangi tai nėra ieškinio senaties terminai, juos taikant negali būti taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Tai reiškia, kad skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai spręsta taikyti ieškinio senatį. Nuosavybės atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje ir ABTĮ 33 straipsnyje nustatyti terminai yra procesinio pobūdžio ir jų laikymasis sprendžiamas skundo priėmimo metu, kaip tai nustatyta ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Kaip žinoma, ieškovo skundas administraciniam teismui buvo priimtas, t. y. 30 dienų termino laikymosi klausimas jau buvo išspręstas. Dėl šių priežasčių skundžiamame sprendime nebuvo jokio pagrindo iš naujo vertinti, ar buvo laikytasi skundo padavimo terminų, nes pats teismas šį klausimą išsprendė. Ieškovas apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kaip minėta, sužinojo 2006 m. vasario 20 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Tačiau net ir vertinant, kad ieškovas apie skundžiamus sprendimus turėjo sužinoti nuo žemės sklypų, esančių ( - ), registravimo Nekilnojamojo turto registre, darytina išvada, kad ieškovas nepraleido kreipimosi į teismą terminų. Sklypų, esančių ( - ), duomenys viešai įregistruoti tik 2006 m. vasario 11 d., todėl apie atitinkamus šių sklypų atžvilgiu priimtus Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus ir Kauno apskrities viršininko sprendimus ieškovas anksčiausiai galėjo sužinoti 2006 m. vasario 11 d. Sklypų, esančių ( - ), duomenys apie atitinkamų atsakovų nuosavybės teises įregistruoti 2006 m. sausio 25 d. ir 2006 m. sausio 26 d., todėl apie atitinkamus dėl šių sklypų priimtus Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus ir Kauno apskrities viršininko sprendimus ieškovas anksčiausiai galėjo sužinoti 2006 m. sausio 25 d. Pažymėtina, kad ieškovas skundą teismui pateikė 2006 m. vasario 24 d. (skundžiamame sprendime netiksliai nurodoma 2006 m. vasario 27 d.), taigi nepraleido 30 dienų termino. Todėl ir šiais aspektais ieškovas kreipimosi į teismą termino nepraleido. Tačiau tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad kreipimosi į teismą terminas praleistas, toks terminas atnaujintinas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas aukščiau, bei į ieškovo objektyvias galimybes sužinoti apie ginčijamų sprendimų priėmimo faktą.
  2. Skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovo reikalavimai teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Visiškai neįvertinta aplinkybė, kad skundžiamais Kauno apskrities viršininko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus aktais pažeidžiama apelianto nuosavybės teisė į autodromą. Taigi pareikštu ieškiniu yra ginama konstitucinė ieškovo nuosavybės teisė į statinius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atkuriant nuosavybės teises nebuvo pažeistas įstatymas. Teismas tinkamai neįvertino fakto, kad žemė, kurioje suformuoti žemės sklypai, nėra laisva ir priskiriama valstybės išperkamai žemei Nuosavybės atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 p. prasme. Skundžiamo sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems, kadangi teismas nurodo, kad „teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, nes atliekant teisinę registraciją, tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Autodromas yra infrastruktūros objektas, skirtas aptarnauti visuomenės poreikius, susijusius su profesiniu mokymu. Apeliantas ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teisę į autodromą arba kitaip – paneigti nepagrįstai įregistruotą privačių asmenų neteisėtų institucijų sprendimų pagrindu nuosavybės teisę į autodromo žemės sklypą (jo dalis). Taigi apeliantas gina savo konstitucinę nuosavybės teisę, o tai, kad apelianto interesų gynyba susijusi su aplinkybių, nustatytų Nuosavybės atkūrimo įstatyme, įrodinėjimu, niekaip negali reikšti ieškinio dėl viešo intereso gynimo pareiškimo. Aiškinant priešingai būtų pažeidžiamos apelianto garantijos į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Tai, kad apelianto įstatuose nėra nustatyta apelianto veikla - viešo intereso gynimas, negali paneigti apelianto teisės ginti savo pažeistą teisę. Įstatymų pažeidimus teismas nagrinėdamas bylą gali nustatyti ex officio, t. y. savo iniciatyva, todėl net ir pripažinus, kad apeliantas neturi teisės įrodinėti viešo intereso pažeidimo, teismas gali tokius pažeidimus nustatyti. Padaryti pažeidimai negali būti legalizuojami argumentu, kad apeliantas neturi teisės reikšti ieškinio ir įrodinėti jam nuosavybės teise priklausančio autodromo žemės sklypo visuomeninės reikšmės, nes būtų paneigtas esminis teisingumo įgyvendinimo principas. Sprendime apskritai neanalizuojamas realus ir pagristas visuomenės poreikis į autodromo žemės sklypą. Autodromas yra vienintelis tokios paskirties objektas Kauno apskrityje, todėl visuomenės poreikiai, susiję su vairuotojų profesiniu rengimu, kitais būdais negalėtu būti patenkinti. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad autodromo žemės sklypas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtas kaip visuomeninės paskirties teritorija. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia teiginį, kad egzistuoja visuomenės poreikis autodromo žemės sklypui.
  3. Pripažinus, kad skundžiami Kauno apskrities viršininko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus aktai yra neteisėti, pažeidžiantys apelianto teises ir teisėtus interesus, turėtų būti tenkinami ieškinio reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų nurodyta apimtimi ir žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo.

20Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą.

21Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

22Atsakovai V. J. B. , I. M. G. , A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį, teisingai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai bei teisėtai atmetė ieškinį.

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymais Nr. ( - ) buvo patvirtinti žemės sklypų, esančių ( - ), planai, pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui, remiantis patvirtintu sklypo planu, spręsti žemės grąžinimo klausimą bei nustatyti, kad teritorijos tvarkymo režimui nustatyti privaloma parengti žemės sklypų detalųjį planą. Ginčijamais Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimais Nr. ( - ), 2006 m. vasario 3 d. sprendimais Nr. ( - ), 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ( - ) ir 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. ( - ) atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. B. valdytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nuosavybės teises į atkurtą turtą įregistravo 2006 m. sausio 25, 26 bei vasario 11, 13 dienomis. Byloje pateiktas ieškovo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2007 m. birželio 21 d. išrašas apie statinių įregistravimą ( - ). Iš prie bylos prijungtos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad duomenys buvo suderinti 2007 m. sausio 8 d. (Kadastrinių matavimų bylos 2 lapas). Ieškovas, reikšdamas ieškinį, ginčija administracinius teisės aktus, kuriais atsakovams (fiziniams asmenims) buvo atkurtos nuosavybės teisės, bei paveldėjimo teisės liudijimus, pagal kuriuos žemė perėjo įpėdiniams, prašo panaikinti teisinę registraciją. Administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, ieškovas iš esmės ginčija dėl to, kad žemė, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra užstatyta, joje yra įrengta aikštelė su statiniais (asfaltas, šaligatvio borteliai, rampos ir kt.), skirta vairavimo įgūdžiams tobulinti, kuri užima 8,5045 ha žemės sklypą, nuomojamą iš valstybės, todėl ši žemė yra valstybės išperkama ir į ją negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės.

25Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymų Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų ( - ) planų patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimų Nr. ( - ), Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. ( - ) panaikinimo atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinio dalį atmetė. Be to, teismas sprendė, kad dėl 2006 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 6403 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A. B. , mirusi“, Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) V. J. B., Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ panaikinimo ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismas nepagrįstai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą administraciniam aktui, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, ginčyti, nes šis terminas, kaip ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, yra procesinis kreipimosi į teismą terminas, o ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl jo pasibaigimas nesiejamas su materialinių subjektinių teisių pabaiga. Be to, apeliantas pažymėjo, kad apie ginčijamus aktus jis anksčiausiai galėjo sužinoti 2006 m. sausio 25 d., tai yra kuomet duomenys buvo įregistruoti viešame registre, todėl 2006 m. vasario 24 d. pateikęs skundą teismui jis 30 dienų apskundimo termino nepraleido.

26Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl taikytino termino ginčijamiems sprendimams apskųsti, pastebi, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo), kuris, lyginant jį su CK, yra specialus įstatymas, 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Specialus įstatymas numato kreipimosi į teismą terminą, todėl bendrosios CK normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą, neturi būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2005). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamiems aktams apskųsti taikytinas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas sutrumpintas 30 dienų terminas, tačiau neteisingai nustatė šio termino pradžią. Minėtose teisės normose yra numatyta, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimų įteikimo, tai yra nuo sužinojimo momento. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad termino pradžia negali būti siejama su ginčijamų sprendimų priėmimu, nes šie sprendimai nebuvo priimti dėl ieškovo. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad duomenų 2006 m. sausio 25 d. įregistravimas viešame registre gali būti laikomas šio termino pradžia, todėl ieškovas, 2006 m. vasario 24 d. išsiuntęs skundą teismui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimų ir tos dienos įsakymo, 2006 m. vasario 3 d. sprendimų ir tos dienos įsakymo, termino šiems aktams ginčyti nepraleido, tačiau praleido terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 14 d. įsakymus, nes reikalavimą dėl jų panaikinimo pareiškė tik 2006 m. liepos 28 d. patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 19). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas šį reikalavimą atmesti.

27Ieškovas pareikštą ieškinį grindė ir tomis aplinkybėmis, kad atsakovams fiziniams asmenims nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus negalėjo būti atkurtos, nes ši žemė nebuvo laisva, ji buvo valstybės išperkama, nes užstatyta ieškovui priklausančiais statiniais ir reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti.

28Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

29Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numatė, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Tiek pagal minėtą normą, tiek pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą, kai yra patvirtinti detalieji planai, jie yra vienintelis teikiamos informacijos teisinis pagrindas. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte.

30Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkto formuluotė – „Savivaldybė <…> žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei“ – reiškia ne tik pareigą teikti informaciją apie laisvą žemę, tačiau ir informuoti apie žemės pagal detaliuosius planus priskyrimą įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodytiems objektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7–276/2004).

31Kaip matyti iš bylos dokumentų bei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą, ginčo teritorijos detalusis planas nebuvo padarytas ir patvirtintas, nebuvo sudaryta žemės sklypo, esančio po autodromu, nuomos sutartis, duomenys apie autodromo priklausymą ieškovui ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo įregistruoti. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla buvo suderinta 2007 m. sausio 8 d., tai yra prasidėjus ginčams teismuose (2006 m. vasario 27 d. pateiktas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui, 2006 m. kovo 10 d. pateiktas ieškinys Kauno miesto apylinkės teismui) bei nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos praėjus daugiau nei metams laiko.

32Kolegija pastebi, kad įstatymas nustato privalomą tam tikrų sandorių, daiktų ir teisių į juos, taip pat juridinių faktų teisinę registraciją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 punkto nuostatas Nekilnojamojo turto registre yra registruojami tiek statiniai, tiek ir nuosavybės teisės į juos. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje yra numatytos ir pasekmės, kylančios neįregistravus tokių teisių: esant privalomam sandorių registravimui (o šiuo atveju nuosavybės teisių į nekilnojamąjį objektą registravimui), neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.

33Savo reikalavimus dėl administracinių aktų, kuriais atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, ieškovas grindžia būtent ta aplinkybe, kad, jo teigimu, neteisėtais atsakovų (institucijų) veiksmais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams (fiziniams asmenims). Tačiau, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio nuostata, faktas, kad autodromas nebuvo registruotas viešame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, neleidžia ieškovui įrodinėti savo teisių į šį objektą, kaip į nekilnojamojo turto objektą, prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš atsakovus šioje byloje.

34Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodo, kad pagrindas žemei išpirkti yra žemės naudojimas fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti yra sąlygų visuma, tai yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turi priklausyti pastatai ir statiniai; žemė turi būti naudojama jiems eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2007). Kadangi ginčijamų individualių teisės aktų dėl nuosavybės atkūrimo į žemę priėmimo metu ieškovo nuosavybės teisė į statinius nebuvo įregistruota, nebuvo sutvarkyti šių statinių kadastriniai duomenys, statinys nebuvo įteisintas, šis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir negali būti vertinamas kaip sąlyga pripažinti po šiuo autodromu esančią žemę valstybės išperkama. Kolegija taip pat pastebi, kad dar viena sąlyga pripažinti po statiniu esančią žemę valstybės išperkama yra tai, kad ši žemė yra naudojama šiems statiniams eksploatuoti. Kaip matyti iš byloje esančių raštų, ieškovo autodromu nesinaudojo, tai yra žemė, į kurią atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo naudojama autodromui eksploatuoti (t. 1, b. l. 55).

35Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų administracinių aktų teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis autodromo žemės sklypui, nes visuomenės poreikiai yra susiję su vairuotojų profesiniu rengimu ir kitais būdais jie negalėtų būti patenkinti. Teisėjų kolegija, vertindama šį apelianto argumentą pastebi, kad valstybinės žemės priskyrimas valstybės išperkamai negali būti vertinamas atsižvelgiant išimtinai į vieno juridinio asmens komercinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-611/2006), o valstybė, per įgaliotas institucijas vykdydama savo funkcijas, turi užtikrinti ir tenkinti visuomenės ar jos dalies interesą atkurti nuosavybės teises į turėtą turtą.

36Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad ginčijami administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir atmetė šiuos ieškovo reikalavimus. Atmetus ieškovo reikalavimus dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančias, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

37Atmetusi ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina 23 792,05 Lt žyminio mokesčio bei 38,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ (į. k. 132208551) 23 792,05 Lt (dvidešimt tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du litus 5 ct) žyminio mokesčio bei 38,45 Lt (trisdešimt aštuonis litus 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ kreipėsi į... 4. 5. Priteisti UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ naudai... 5. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso aikštelė su statiniais... 6. Autodromo žemės sklype esantys aukščiau nurodyti nauji žemės sklypai... 7. Ieškovas nurodė, kad, pirma, teritorija, kurioje suformuoti nauji žemės... 8. Ieškovas nurodė, kad A. B. yra mirusi. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto... 9. Ieškovo teigimu, ginčijami atsakovų Kauno miesto savivaldybės... 10. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas ginčijamus 2005... 12. Teismas nurodė, jog kadangi ieškinys teisme dėl visų administracinių aktų... 13. Teismas nurodė, jog ieškovo argumentas, kad teritorija, dėl kurios minėtais... 14. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, jog grąžinta žemė... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir,... 16. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus ir... 17. Teismas, atmetęs ieškinio dalį dėl skundžiamų atsakovų administracinių... 18. Teismas tuo pačiu pagrindu atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl atsakovų V.... 19. Ieškovas UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ apeliaciniu... 20. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 21. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį... 22. Atsakovai V. J. B. , I. M. G. , A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 25. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams dėl Kauno miesto... 26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl taikytino termino ginčijamiems... 27. Ieškovas pareikštą ieškinį grindė ir tomis aplinkybėmis, kad atsakovams... 28. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojęs Atkūrimo įstatymo 5... 29. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numatė, kad žemė iš šio... 30. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 31. Kaip matyti iš bylos dokumentų bei iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės... 32. Kolegija pastebi, kad įstatymas nustato privalomą tam tikrų sandorių,... 33. Savo reikalavimus dėl administracinių aktų, kuriais atsakovams buvo atkurtos... 34. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodo,... 35. Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios... 36. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 37. Atmetusi ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija taip pat... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 40. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno Naujamiesčio...