Byla e2-473-339/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui Alvydui Krištupui, atsakovui P. M., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams P. M., A. M. ir atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei I. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo atidalinti natūra jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jai, I. K., asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), patalpos, plane pažymėtos 1-1 (3,04 m2 ploto), 1-2 (9,61 m2 ploto), 1-3 (7,35 m2 ploto); nustatyti, kad patalpos, kuri plane pažymėta Nr. 1-1 ir Nr. 1-9, atidalijimą ji atlieka savo lėšomis ir jėgomis, įrengia pertvarą, savo lėšomis įrengia patalpų Nr. 1-1 ir Nr. 1-9 lauko duris tam, kad ji ir atsakovas P. M. turėtų atskirą įėjimą į savo patalpas; priteisti iš jos atsakovei A. M. 164,65 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2018 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutartį jai nuosavybės teise atiteko 3/16 dalys gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, kitų statinių-kiemo statinių (šulinys), esančių ( - ). Atsakovui P. M. priklauso 3/16 dalys, o atsakovei A. M. 5/8 dalys šių pastatų. Jai įgijus nuosavybės teises į 3/16 dalis gyvenamojo namo, tarp bendraturčių kilo ginčas dėl turto atidalijimo. Pagal jos iniciatyva parengtą turto atidalijimo planą, jai yra galimybė atidalinti patalpas, plane pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, atsakovui P. M. atitektų patalpos 1-7 ir 1-9, o atsakovei A. M. patalpos 1-4, 1-5, 1-6, 1-8. Pagal šį planą būtų atliktas tik patalpos, plane pažymėtos 1-1 ir 1-9 atidalijimas, t. y. ji savo lėšomis ir jėgomis įrengtų pertvarą, įstatytų duris. Šiuo metu ginčo name gyvena atsakovai ir jos į namą neįsileidžia. Patalpa 1-1 yra išėjimas, kuriuo dabar naudojasi abu atsakovai. Atidalijus namą pagal jos pateiktą planą, atsakovas P. M. galėtų iš namo išeiti naujai suformuotu išėjimu 1-9, o atsakovė A. M. turėtų išėjimą iš patalpos 1-5, kurios atskirai įrengti nereikia, ten yra šiuo metu nenaudojamos durys. Iš patalpos 1-5 galima išeiti į sodą, ten reikėtų tik nupjauti žolę. Jokių kitų namo pertvarkymo darbų, išskyrus pertvaros įrengimą patalpoje 1-1 ir durų įstatymą, atlikti nereikėtų. Name nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, bendrai tiekiama tik elektra, tačiau ji įsidiegtų atskirą elektros skaitiklį. Sienos tarp patalpų 1-6 ir 1-7 nėra, jas skiria krosnis, šias patalpas šiuo metu naudoja atsakovė A. M. Krosnys yra visuose kambariuose, kiekvienas atskirai gali šildytis jam priklausančias patalpas. Kamino ertmė 1-8 priskirtina atsakovei A. M., nes atsakovė šia patalpa naudojasi kaip sandėliuku, laiko bulves. Specialios virtuvės patalpos name nėra. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui P. M. priklausantis gyvenamojo namo plotas nesikeistų, o atsakovės A. M. šiek tiek sumažėtų, todėl ji yra pasirengusi sumokėti kompensaciją. Nori turtą atsidalinti natūra, nes siekia išsaugoti senelių sodybą, turto dalį vertina kaip senelio K. M. palikimą, nori vasaromis atvykti į šią sodybą ir leisti laiką. Ūkinių pastatų atidalinti neprašo, nes nėra sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, dėl to negalima parengti planų. Ketina išsipirkti valstybinę žemę ir tada rengti dokumentus pagalbinių pastatų atidalijimui. Santykiai su atsakovais yra gana įtempti būtent dėl turto atidalijimo, anksčiau jie sutarė gerai. Su priešieškiniu nesutinka, kompensacijos gauti nepageidauja.

5Atsakovas P. M. su ieškiniu nesutinka. Priešieškiniu prašo atidalinti iš namų valdos, esančios ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise I. K. priklausančias 3/16 dalis viso nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių), priteisiant jas lygiomis dalimis jam ir A. M., o iš jų I. K. priteisti piniginę kompensaciją 720,75 Eur, t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 360,38 Eur; priteisti iš I. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su namo atidalijimu natūra, nes yra pripratęs gyventi tose patalpose, kurių pageidauja ieškovė. Šiuo metu jis naudojasi namo patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, o jo motina A. M. kitomis namo patalpomis, abu vaikšto per įėjimą 1-1. Name nėra dujų, vandentiekio, centralizuoto šildymo sistemų, bendras tik elektros tiekimas. Kiekviename namo kambaryje yra krosnis. Tame name jis ir jo motina gyvena 60 metų. Yra buvęs laikotarpis, kuomet name gyveno trys šeimos, t. y. jo tėvai A. ir K. M., jis su žmona ir vaikais bei jo sesers (I. K. motinos) šeima. Taip jie gyveno apie 10 metų, turėjo bendrą virtuvę, naudojosi vienu išėjimu, jokių konfliktų nebuvo. Patalpoje 1-7, kurią jam naudotis numatė ieškovė, gyventi jis nenori, nes ten yra jo motinos virtuvė. Be to, tarp patalpų 1-7 ir 1-6 nėra sienos, jas skiria tik krosnis, todėl ten gyvendamas jaustųsi lyg gyvena kartu su A. M., besinaudojančia patalpa 1-6. Patalpose 1-6 ir 1-4 nėra krosnių, ant kurių būtų galima gaminti valgyti, jos skirtos tik patalpų apšildymui. Šiuo metu jo šeima naudojasi virtuve, esančia patalpoje 1-2, o A. M. virtuvė yra patalpa 1-7. Dujinės viryklės name nėra, nes neturi lėšų ją įsigyti, taip pat neturėtų galimybių įsigyti dujų balioną. Patalpa 1-8 yra kamino ertmė, į ją iš abiejų pusių sueina dūmai. Šią patalpą jie su motina naudoja kaip mėsos rūkyklą, taip pat A. M. ten laiko bulves. Norint patalpoje 1-5 įrengti išėjimą, reikalinga įrengti praėjimą, duris, sutvarkyti praėjimą sode. A. M. skirti išėjimą per patalpą 1-5 yra nepraktiška, nes jai susidarytų didesnis atstumas iki šulinio, kuris yra įėjimo 1-1 pusėje. Patalpas, kuriomis jis dabar naudojasi, yra susitvarkęs, tų patalpų būklė name yra geriausia, dėl to jas atidavus ieškovei, patirtų nuostolius. Norėtų, kad turto atidalijimas įvyktų išmokant I. K. kompensaciją. Jis lėšų neturi, bet stengtųsi rasti galimybę sumokėti, padėtų motina, kuri taip pat iš savo naudojamų patalpų išsikraustyti nenori. Jo šeimos pajamos yra 180-190 Eur kas mėnesį, turi išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Iš viso nesutinka, kad atidalijimas įvyktų natūra, nesutiktų net jei I. K. pageidautų patalpos 1-7, kurios jis dabar nenori. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos globoja jo sesuo, I. K. motina. Su vaikais bendrauja, I. K. atveža juos pas jį. Nori vaikus susigrąžinti, stengiasi, tačiau atidalijus namą pagal ieškovės siūlomą planą, jo vaikams nebūtų sąlygų grįžti gyventi į šeimą.

6Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

7Teismas

konstatuoja:

8ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

9Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei I. K. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys, atsakovui P. M. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys, atsakovei A. M. nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (1 t., e. b. l. 13-15). Pagal UAB „Domidėja“ parengtą gyvenamojo namo padalijimo planą numatyta, kad natūra atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei atitektų patalpos, plane žymimos 1-1, 1-2, 1-3, atsakovui P. M. – patalpos, plane žymimos 1-7, 1-9, atsakovei A. M. – patalpos, plane žymimos 1-4, 1-5, 1-6, 1-8. Pagal planą patalpą 1-1 numatoma padalinti į dvi dalis: patalpas 1-1 ir 1-9, kurių viena (1-1) atitektų ieškovei, o kita (1-9) atsakovui P. M. (1 t., e. b. l. 58-59). Iš informacijos apie vidutinę rinkos vertę matyti, kad bendra gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, kiemo statinių, esančių ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 3844 Eur, 3/16 dalių vertė – 720,75 Eur (1 t., e. b. l. 82). Fotonuotraukose užfiksuotos gyvenamojo namo patalpos, jo išorės būklė ir aplinka, ūkiniai pastatai (2 t., e. b. l. 2-40).

10Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo atidalinti natūra jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2, 1-3. Atsakovas P. M. priešieškiniu prašo atidalinti iš namų valdos bendrosios dalinės nuosavybės teise I. K. priklausančias 3/16 dalis viso nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių), priteisiant jas lygiomis dalimis jam ir A. M., o iš jų I. K. priteisti piniginę kompensaciją. Taigi, iš esmės byloje sprendžiamas klausimas dėl vieno bendraturčio, t. y. ieškovės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo.

12Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Pagal LR CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

13Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

14Teismu vertinimu ieškovės prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra senas, pastatytas iš rąstų, jame neįrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų sistemos, šildomas kietuoju kuru krosnimis. Šiuo metu šiame name gyvena tik du bendraturčiai, t. y. atsakovai P. M. ir A. M., kurie naudojasi visu gyvenamojo namo plotu, vaikšto per vieną įėjimą. Atsakovas P. M. kategoriškai nesutinka su turto atidalijimu natūra, tačiau jokių konkrečių priežasčių neįvardija, o tai, kad galimai reikėtų persikelti į kitas gyvenamojo namo patalpas, traktuoja kaip savo šeimos teisių pažeidimą. Atsakovė A. M. byloje jokių prašymų nepareiškė, įrodymų neteikė, elgėsi pasyviai. Atsakovo P. M. atstovė advokatė R. Lankutienė 2019 m. birželio 27 d. rašte nurodė, kad buvo nuvykusi į sodybą ( - ), bendravo su atsakove A. M., kuri taip pat kategoriškai nesutinka su gyvenamojo namo atidalijimu natūra, gyvena name daugiau kaip 60 metų ir iš patalpų, kuriose dabar gyvena, kol gyva nesikels. Tokie atsakovų kategoriški teiginiai, prieštaravimai turto atidalijimui natūra rodo jų nenorą bendradarbiauti, pažeidžia ieškovės interesus, nes ieškovė, kaip ir atsakovai turi tokią pačią teisę naudoti, valdyti ir disponuoti jai priklausančiomis 3/16 dalimis gyvenamojo namo. Ieškovės pateiktas patalpų padalijimo planas yra konkretus ir aiškus, lengvai techniškai įgyvendinamas. Atidalijus ieškovei patalpas, plane žymimas 1-1, 1-2, 1-3, atsakovų interesai nenukentės, nes jie galės naudotis, valdyti ir disponuoti likusia namo dalimi savo nuožiūra. Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau arba nusistatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką.

15Įgyvendinus ieškovės siūlomą planą, būtų suformuoti du atskiri įėjimai į gyvenamąjį namą per patalpas 1-1, 1-9, kuriais galėtų naudotis ieškovė ir atsakovas P. M.. Plane numatyta, kad atsakovė A. M. galėtų naudoti įėjimą iš patalpų 1-5. Nors atsakovas P. M. ir jo atstovė nurodė, kad įėjimu iš patalpos 1-5 realiai naudotis negalima, durys yra nenaudojamos, aplinka prie šio išėjimo nesutvarkyta, tačiau įrodymų, jog naudotis įėjimu iš patalpos 1-5 naudotis negalima nepateikė. Šalys neginčijo aplinkybės, jog visuose kambariuose yra krosnys, taigi šildymo funkcija, atidalijus turtą natūra, išliks nepakitusi, kiekvienas bendraturtis galės savo naudojamas patalpas šildytis savarankiškai. Atsakovas P. M. nurodė, jog patalpos, plane žymimos 1-2, 1-7 yra naudojamos kaip virtuvės ir atidalijus ieškovės dalį, jam tektų gyventi šiuo metu A. M. naudojamoje virtuvėje 1-7, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad realiai jokios specifinės virtuvės patalpos šiame gyvenamajame name nėra. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad šiame name virtuvę galima įrengti bet kurioje patalpoje be jokių esminių trukdžių ar finansinių sąnaudų. Šalys neginčija aplinkybės, kad tarp patalpų 1-6, 1-7 nėra jas atribojančios sienos, šias patalpas skiria krosnis. Atsakovo P. M. teigimu, jam priskyrus patalpas 1-7, būtų pažeistas jo privatumas, jis jaustųsi gyvenantis bendrai su atsakove A. M., besinaudojančia gretima patalpa 1-6, tačiau teismas akcentuoja, jog atidalijus vieną bendraturtį iš dalinės nuosavybės, nėra paneigiama kitų bendraturčių teisė savo nuožiūra naudotis likusiomis gyvenamojo namo dalimis. Atsakovai jokių kitų pasiūlymų dėl atidalijimo natūra galimybės nepateikė. Tai, jog gyvenamasis namas gali būti realiai atidalintas natūra, įrodo ir ta aplinkybė, kad jame apie 10 metų gyveno trys šeimos. Pats atsakovas P. M. nurodė, jog ilgą laikotarpį name gyveno jo tėvai, jis su šeima bei ieškovės tėvų šeima, tarp jų jokių konfliktų nebuvo, naudojosi bendra virtuve, bendru įėjimu. Santykiai tarp šalių yra įtempti dėl vykstančio ginčo, tačiau jų pobūdis nėra toks, kad šalys negalėtų gyventi ar naudotis gyvenamuoju namu. Šalis sieja giminystės ryšiai, atsakovas P. M. pripažino, kad jo sesuo (ieškovės motina) globoja jo 2 nepilnamečius vaikus, pati ieškovė atveža jam vaikus pabendravimui. Taigi, šalių santykiai nėra tokie konfliktiniai ir įtempti, kad nebūtų galima visiems bendraturčiams naudotis vienu namu.

16Atsakovo teiginiai, jog atidalijus ieškovei patalpas 1-1, 1-2, 1-3, bus pažeisti jo interesai ir jis patirs nuostolių, nes susitvarkė šią gyvenamojo namo dalį savo lėšomis ir jėgomis yra nepagrįsti, kadangi iš fotonuotraukų matyti, jog viso gyvenamojo namo būklė yra panaši, jokių esminių remontų, ypatingų investicijų atsakovo P. M. naudojamoje dalyje atlikta nėra. Tai, kad atidalijama pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, negali lemti išvados, kad atsidalijusiam bendraturčiui suteikta pirmenybės teisė ir pažeistos kitų bendraturčių teisės. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog gyvenamojo namo atidalijimas natūra pagal ieškovės siūlomą planą yra galimas.

17Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jei tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-476/2009). Iš ieškovės siūlomos atidalinimo plano matyti, kad jai tektų gyvenamojo namo patalpų 20 m2 plotas, vietoj 17,775 m2 (kas atitinka 3/16 dalis gyvenamojo namo ploto), atsakovo P. M. plotas nepasikeistų, o atsakovės A. M. plotas sumažėtų 2,225 m2. Toks atitenkančių plotų santykis nežymiai nukrypsta nuo bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje turimų idealiųjų dalių, tačiau juo nėra pažeidžiamas vienas esminių – adekvatumo kriterijus. Tais atvejais, kai įmanoma atidalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį; tam, kad atidalijant daiktą nebūtų pažeista bendraturčio nuosavybės teisė, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Pagal byloje pateiktus duomenis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 2990 Eur (1 t., e. b. l. 82), tačiau ieškovė gyvenamąjį namą vertina ne mažesne nei 7000 Eur suma ir tai teismo vertinimu, realiai atitinka nekilnojamojo daikto rinkos vertę. Tokiu būdu 1 m2 vertė sudaro 73,84 Eur (namo vertė 7000 Eur/gyvenamojo namo plotas 94,80 m2), todėl už tenkančią didesnę gyvenamojo namo ploto dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 164,29 Eur suma.

18Teismui pripažinus, jog galimas nekilnojamojo daikto atidalijimas natūra, atsakovo P. M. priešieškinis dėl namo ir kitų pastatų atidalijimo, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, atmestinas. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl atidalijimo būdo, turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai pajėgūs sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Teismo vertinimu atsakovo P. M. siūlomas atidalijimo būdas visiškai neatitiktų ieškovės interesų. Ieškovė nurodė, jog nori išsaugoti senelių sodybą, vertina jai dovanotą turto dalį kaip senelio palikimą. Atsakovo P. M. kompensavimo pinigais būdas neužtikrina šio ieškovės lūkesčio, taip pat neaišku, kokiu būdu jį būtų galima įgyvendinti. Atsakovas P. M. priešieškiniu prašo iš jo ir jo motinos atsakovės A. M. priteisti ieškovei 720,75 Eur piniginę kompensaciją (iš kiekvieno po 360,38 Eur), tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad tokį atidalijimo būdą jis turėtų galimybę įgyvendinti. P. M. nurodė, jog jo visos šeimos pajamas kas mėnesį sudaro apie 180-190 Eur suma, jis turi išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, neturi galimybių net įsigyti dujinės viryklės ar dujų baliono, tačiau stengtųsi ieškoti galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją, galimai padėtų motina. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad atsakovė A. M. sutiktų mokėti kompensaciją byloje nėra, atsakovas P. M. priešieškiniu realiai reiškia reikalavimus ne tik savo, bet ir A. M. vardu, pasisako dėl A. M. teisių ir pareigų, prašo jos nuosavybėn priteisti bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir priteisti iš jos piniginę kompensaciją ieškovei, tačiau tai yra visiškai nepagrįsta.

19Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 550 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, ieškovės atstovas advokatas A. Krištupas ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 625 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

20Atsakovas P. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 15 d. sprendimu 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (1 t. e. b. l. 65-66). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 728 Eur (1 t., e. b. l. 164). Atsakovo P. M. priešieškinis atmestas, tačiau bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš jo neišieškotinos, atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 straipsnio 2 dalis).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

Nutarė

22ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

23Atidalinti natūra I. K., asmens kodas ( - ) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), patalpos, plane pažymėtos 1-1 (3,04 m2 ploto), 1-2 (9,61 m2 ploto), 1-3 (7,35 m2 ploto).

24Įpareigoti I. K. patalpos, kuri plane pažymėta Nr. 1-1 ir Nr. 1-9, atidalijimą atlikti savo lėšomis ir jėgomis, įrengiant pertvarą, savo lėšomis įrengiant patalpų Nr. 1-1 ir Nr. 1-9 lauko duris tam, kad būtų du atskiri įėjimai į patalpas.

25Priteisti iš I. K., asmens kodas ( - ) A. M., asmens kodas ( - ) 164,29 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis Eur 29 ct) kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį.

26Priteisti iš P. M., asmens kodas ( - ) ir A. M., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis Eur) I. K., asmens kodas ( - )

27Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo atidalinti natūra jos... 5. Atsakovas P. M. su ieškiniu nesutinka. Priešieškiniu prašo atidalinti iš... 6. Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir... 7. Teismas... 8. ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.... 9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei I. K.... 10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo atidalinti natūra jos dalį... 12. Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis.... 13. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį... 14. Teismu vertinimu ieškovės prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės... 15. Įgyvendinus ieškovės siūlomą planą, būtų suformuoti du atskiri... 16. Atsakovo teiginiai, jog atidalijus ieškovei patalpas 1-1, 1-2, 1-3, bus... 17. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio... 18. Teismui pripažinus, jog galimas nekilnojamojo daikto atidalijimas natūra,... 19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro... 20. Atsakovas P. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -... 22. ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.... 23. Atidalinti natūra I. K., asmens kodas ( - ) dalį iš bendrosios dalinės... 24. Įpareigoti I. K. patalpos, kuri plane pažymėta Nr. 1-1 ir Nr. 1-9,... 25. Priteisti iš I. K., asmens kodas ( - ) A. M., asmens kodas ( - ) 164,29 Eur... 26. Priteisti iš P. M., asmens kodas ( - ) ir A. M., asmens kodas ( - ) lygiomis... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...