Byla e2A-265-856/2018
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6844-1031/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietinis būstas“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pietinis būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo P. S. priteisti 310,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad teikia patalpos, esančios adresu ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas P. S. yra patalpos, esančios adresu ( - ), savininkas. UAB „Pietinis būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui (( - )), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi patalpą – parduotuvę, ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.). Atsakovo pareiga mokėti mokesčius už patalpos, esančios Draugystės pr. 21, Šiauliuose, namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi.
  1. Atsakovas P. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, prašė jį atmesti kaip neteisėtą, nurodydamas, kad nors ir yra parduotuvės, esančios daugiabučiame name ( - ), savininku, tačiau jam priklausanti dalinės nuosavybės dalis nėra nustatyta ir įregistruota, todėl jis neturi pareigos su ieškove atsiskaityti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, nes nėra aišku, kokiai daliai šios paslaugos buvo teikiamos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pietinis būstas“ iš atsakovo P. S. 310,36 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo – 2017 m. balandžio 28 d. - iki visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 516,71 Eur.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovas yra patalpos (parduotuvės), esančios daugiabučiame name adresu ( - ), savininkas. Bendrasis parduotuvės plotas registruotas viešajame registre – 78,07 m2. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 20 d. sprendimu „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141“, daugiabučio namo, esančio ( - ), kuriame yra ir atsakovui priklausanti parduotuvė, administratore paskirta UAB „Šiaulių namų valda“. Administratorė UAB „Šiaulių namų valda“ pakeitė savo pavadinimą į UAB „Pietinis būstas“.
  1. Teismas pažymėjo, kad įstatymas atsakovo pareigą apmokėti ieškovei administravimo, kaupimo ir priežiūros išlaidas sieja ne su ta aplinkybe, ar atsakovas minėtais elementais (bendro naudojimo patalpomis, mechanine, elektros bei techninė įranga) naudojasi ar jais nesinaudoja, tačiau su atsakovo, kaip šių elementų bendraturčio, pareiga juos išlaikyti, prižiūrėti ir jais rūpintis. Atsakovui esant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiu, yra pareiga šia nuosavybę išlaikyti. Tuo atveju, kai bendraturčių bendrąja daline nuosavybe rūpinasi administratorius, atsakovui kyla pareiga apmokėti administratoriui.
  1. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė nėra registruota viešajame registre, tačiau, kaip teismas nurodė, ji paskaičiuotina ir jos dydis nustatytinas bei pagal tai atsakovui yra suskaičiuoti mokėtini mokesčiai. Vien ta aplinkybė, kad ji nėra registruota viešajame registre, negali paneigti atsakovo pareigos savo nuosavybę išlaikyti ir prižiūrėti.
  1. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kodėl administratoriaus pateikti paskaičiavimai turėtų būti vertinami kaip neteisingi ar neteisėti. Mokesčiai atsakovui, kaip ir kitiems butų ir patalpų savininkams, apskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintus pavyzdinius administravimo nuostatus (galiojanti Vyriausybės nutarimo redakcija, priimta 2015 m. rugpjūčio 5 d., Nutarimo Nr. 831). Ieškovė teisingai (pagal proporciją) apskaičiavo atsakovui tenkančią bendrąją dalinę nuosavybės dalį, teisėtai skolų valdymo ataskaitoje apskaičiavo administravimo, kaupiamuosius, priežiūros ir teritorijos priežiūros mokesčius, todėl ieškinį tenkino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti 242 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

99.1. Teismas netinkamai aiškinio ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokesčių mokėjimą už bendro naudojimo patalpas pagal LR CK 4.82 straipsnį, nes atsakovo P. S. vardu pastate, esančiame ( - ), nėra registruotos jokios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios dalys. Kadangi atsakovo vardu nėra registruota jokia bendroji dalinė nuosavybė, tai jis negali įgyti daugiau teisių ir pareigų, ir mokėti už kitiems asmenims priklausančių bendro naudojimo patalpų išlaikymą, kurias prižiūri ir eksploatuoja ieškovė UAB “Pietinis būstas“. Teismas šiuo atveju pirmiausia turėjo atsižvelgti ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2010, kurioje konstatuota, kad P. S. jokios bendro naudojimo patalpos šiame pastate dalinės nuosavybė teise su kitais bendrasavininkiais nepriklauso, kadangi jos yra registruotos kitų asmenų vardu.

109.2. LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr.603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 8 ir 9 p. sakoma, kad patalpų administratorius mokesčius apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Kadangi šiame pastate P. S., kaip patalpų savininkui, nepriklauso jokia bendroji dalinė nuosavybė, tai teismas, nenustatęs jo bendrosios dalinės nuosavybės dalies ir jos neįregistravus nekilnojamo turto registre, negalėjo paskaičiuoti ir priteisti mokesčius.

119.3. Mokesčiai už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, administravimą turi būti paskaičiuoti tik tiems patalpų savininkams, kuriems nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos pagal jiems tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis, registruotas registre.

129.4. Teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas atsakovui mokėtinos mokesčių dalies dydį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra pateikusi VĮ Registrų centras Šiaulių filialo butų patalpų sąrašą, kuriame nurodoma, kad pastatas yra 2 546,16 m2 bendro ploto, o pagal 2002 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr.141 Šiaulių m. savivaldybė buvusiam administratoriui UAB „Šiaulių namų valda“ dabartiniam teisių perėmėjui UAB „Pietinis būstas“ perdavė tik 2 177 m2 ploto pastatą su 763,93 m2 žemės sklypu. Be to, teismas iš mokėtinos sumos neatėmė ieškovei sumokėtų mokesčių už teritorijos valymą. Laikytina, kad ieškovės pateikta atsakovui priklausanti mokėti mokesčių suma ir dėl to yra paskaičiuota neteisingai.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pietinis būstas“ prašo atsakovo P. S. apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas. Buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Ieškovė UAB “Pietinis būstas“ atsakovui skaičiuoja mokesčius: 1) už namo administravimą; 2) kaupiamąsias lėšas; 3) už priežiūrą, už eksploataciją; 4) teritorijos ir laiptinių valymą. Atsakovo prievolė kyla ne iš sandorio, o iš įstatyme jam numatytos tokios pareigos. Bendras viso daugiabučio namo Draugystės pr. 21, Šiauliai, plotas yra 2546,16 m2, o atsakovo patalpos plotas - 78,07 m2. Bendras namo plotas nėra tapatus plotui, kurį paskaičiuojant mokėtinas sumas privalo naudoti ieškovė. Mokesčiams paskaičiuoti naudojamas gyvenamojo namo naudingas plotas, kuris ( - ), yra 1713,04 m2. Esant duomenims apie pastato naudingąjį plotą ir duomenims apie atsakovo patalpos naudingą plotą, yra nustatomas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje numatytas santykis, kuris ir yra dalinės nuosavybės apskaičiuota dalis - 1713,04/78,07. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad jam nepriklauso jokia bendroji dalinė nuosavybė, todėl teismas negalėjo nenustačius atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalies ir jos neįregistravus nekilnojamo turto registre paskaičiuoti ir priteisti mokesčių, visiškai nepagrįsta. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš mokėtinos sumos teismas neatėmė jo ieškovei sumokėtų mokesčių už teritorijos valymą. Ieškovė su tuo visiškai nesutinka, nes skolų valdymo ataskaitoje, kuri pateikta teismui, sumokėtos sumos yra išskaičiuotos, ir tomis sumomis paskaičiuoti mokesčiai yra sumažinti.

13Teismas

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Apelianto P. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
  1. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ).
  1. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
  1. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
  1. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
  1. Ieškovė nurodo, kad atsakovas P. S. yra negyvenamosios patalpos - parduotuvės, esančios adresu Draugystės pr. 21, Šiauliuose, savininkas, ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovės teigimu, gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, Nekilnojamojo turto registre nėra registruojama.
  1. 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141“, gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), administratoriumi paskirta UAB „Namų valda“, o UAB „Šiaulių namų valda“ pakeitė pavadinimą į UAB „Pietinis būstas“.
  1. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. T-185 „Dėl Šiaulių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
  1. Konstatavus, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo negyvenamos patalpos (parduotuvės), esančios Draugystės pr. 21, Šiauliuose, savininkas, darytina išvada, kad atsakovas turėjo prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą proporcingai nuosavybėje turimam plotui.
  1. Atsakovas ieškovės reikalavimą ginčija iš esmės vienu pagrindu – kad jis neturi pareigos mokėti ieškovo reikalaujamus mokesčius, nes jo vardu nėra registruotos jokios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios dalys. Apelianto teigimu, teismas šioje byloje pirmiausia turėjo atsižvelgti ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2010, kurioje konstatuota, kad P. S. jokios bendro naudojimo patalpos šiame pastate dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais nepriklauso, kadangi jos yra registruotos kitų asmenų vardu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
  1. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2010 nustatyta, jog P. S. kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimus: pripažinti, kad pastato, esančio ( - ), pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų 24,58 m2 dalis tenka naudojamoms P. S. nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms – parduotuvei, įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Šiaulių filialą įregistruoti nuosavybės teises į 24,58 m2 bendro naudojimo patalpų pastato ( - ) pirmame aukšte, tenkančių nuosavybės teise priklausančioms ieškovui negyvenamosioms patalpoms-parduotuvei ir kt. Minėtoje byloje P. S. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į parduotuvę pirmajame pastato (bendrabučio) aukšte, jis taip pat įgijo nuosavybės teisę į šiame pastato aukšte esančią bendro naudojimo patalpą, kurios bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir bendro naudojimo patalpų dydžio santykiui. Kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nekeliamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į CK 4.82 straipsnyje išvardintus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, išskyrus buvusias bendro naudojimo patalpas pirmajame pastato aukšte. Taigi, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties matyti, kad teismai nagrinėjo P. S. reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į pirmo aukšto 24,58 m2 bendro naudojimo patalpas, tačiau nenagrinėjo klausimo dėl nuosavybės teisių į CK 4.82 straipsnyje išvardintus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliantas P. S. nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje yra konstatuota, kad P. S. jokios bendro naudojimo patalpos šiame pastate dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais nepriklauso.
  1. Ieškovė taikomus tarifus ir įkainius yra pateikusi priskaitymų pagal paslaugas lentelėje, o konkrečias sumas yra nurodžiusi skolų valdymo ataskaitoje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad skola už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir eksploatavimo, laiptinių valymo paslaugas patalpai, esančiai adresu ( - ), sudaro 310,36 Eur.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad VĮ Registrų centras Šiaulių filialo butų patalpų sąraše nurodoma, kad pastatas yra 2 546,16 m2 bendro ploto, o pagal 2002 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 141 Šiaulių miesto savivaldybė buvusiam administratoriui UAB „Šiaulių namų valda“ dabartiniam teisių perėmėjui UAB „Pietinis būstas“ perdavė tik 2 177 m2 ploto pastatą su 763,93 m2 žemės sklypu.
  1. CK 4.82 straipsnio 7 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad skaičiuojant mokesčių dydį yra skaičiuojama naudojant ne bendrą viso daugiabučio namo plotą (2546,16 m2), o daugiabučio namo naudingąjį plotą (1713,04 m2), kaip tai nurodo CK 4.82 straipsnio 7 dalis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, tuo labiau, kad apeliaciniu skundu apeliantas jų nepaneigė. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Apeliantas nurodo, kad teismas iš mokėtinos sumos neatėmė ieškovei sumokėtų mokesčių už teritorijos valymą, todėl ieškovės pateikta atsakovui priklausanti mokėti mokesčių suma paskaičiuota neteisingai.
  1. Pažymėtina, kad skolų valdymo ataskaitoje sumokėtos sumos yra išskaičiuotos ir tomis sumomis paskaičiuoti mokesčiai yra sumažinti, t. y. paskaičiuojant mokesčius šios sumos buvo įvertintos. Tai sprendime pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas iš dalies su ieškove atsiskaitė, sumokėdamas teritorijų priežiūros mokestį. Mokestį sumokėjo atsakovo nuomininkė B. M. įmonė. Teismo vertinimu, ieškovė, šias įmokas paskirstydama pagal CK 6.55 straipsnyje numatytą tvarką, t. y. jomis dengdama seniausią įmokų dalį, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl ši aplinkybė nekeičia iš atsakovo prašomos priteisti skolos sumos.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas P. S. turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuos mokesčius jis yra sumokėjęs, todėl pagrįstai priteisė ieškovei įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė UAB „Pietinis būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas P. S. iš ieškovės prašo priteisti 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos SEPA mokėjimo orderiu Nr. 107, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo P. S. ieškovei UAB „Pietinis būstas“ priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. Netenkinus atsakovo P. S. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
  1. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendruosius prievolių sudarymo, vykdymo, civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus pažeidus prievolę, atsakomybės ribas, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178, 185 straipsniai), todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

18Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pietinis būstas“, juridinio asmens kodas 144619667, iš atsakovo P. S., asmens kodas ( - ) 300 Eur (trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai