Byla 2-776/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno saulėtekis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-665-40/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovirma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno saulėtekis“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Dovirma“ pateikė teismui ieškinį dėl 515 958 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus, 17 843, 68 Lt palūkanų ir 16 246, 69 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB ,,Kauno saulėtekis“. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias AB Vilniaus bankas atsiskaitomojoje sąskaitoje ( - ), ir atsakovo turtą, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas į raginimus grąžinti skolą nereaguoja, vengia atsiskaityti, be to, turto arešto aktų registre yra įregistruotas turto areštas, todėl galima daryti išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, neviršijant 550 048, 37 Lt ieškinio sumos, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o turto nepakankant, nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Teismas nurodė, kad skolos suma yra didelė, o atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo pagal sutartį terminus.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. apeliantas nevengia vykdyti prievolių pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį, o ieškovo prašoma priteisti pinigų suma sudaro tik 5 proc. visų ieškovo atliktų statybos rangos darbų vertės, todėl negali būti laikoma didele. Be to, mokėjimai ieškovui buvo sustabdyti, kadangi ieškovas neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų, o pasirašytuose darbų atlikimo aktuose yra neatitikimų;
  2. apelianto turimo turto vertė pagal finansinius dokumentus yra didesnė nei 61 mln. Lt., o vien tik apeliantui priklausančių pastatų (prekybos centrų, kuriuos apeliantas nuomoja ir gauna pajamas) bei žemės sklypų bei kito ilgalaikio materialiojo turto vertė sudaro keliasdešimt milijonų litų. Įmonė vykdo mažmeninę prekybą avalyne, plataus vartojimo prekėmis (šių prekių apyvarta 2008 metais siekė 5 mln. Lt), ūkinėmis prekėmis (šių prekių apyvarta viršijo 16 mln. Lt), taip pat teikia statybos- remonto paslaugas (apyvarta už serviso padalinių teikiamas paslaugas ir parduotas prekes siekė 5 mln. Lt), verčiasi patalpų nuoma (iš patalpų nuomos gauta 5,9 mln. Lt);
  3. ta aplinkybė, kad atsakovo turtui Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas areštas, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės šioje byloje, atsižvelgiant į gerą apelianto finansinę padėtį, juolab, kad pritaikyto arešto suma sudarė tik 44 145, 07 Lt;
  4. ne visas įmonei priklausantis turtas yra įkeistas (pavyzdžiui, neįkeistas žemės sklypas, esantis ( - )). Kita vertus, didesnės dalies nekilnojamojo turto įkeitimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliantas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ieškinio patenkinimo atveju;
  5. ieškovo argumentai, jog apeliantas gali paslėpti, parduoti ar apsunkinti turimą turtą, nėra pagrįsti jokiais argumentais, o grindžiami tik subjektyvia ieškovo nuomone. Apeliantas yra didelė įmonė, vykdanti plačią veiklą, todėl neketina slėpti ar parduoti turtą, stabdyti pelningą veiklą.

6Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nustatinėjama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau pažymėtina ir tai, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti taip pat ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo sprendimui, tai yra, ar ieškinio dydis, lyginant jį su atsakovo bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Taigi, kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Atsakovo UAB ,,Kauno saulėtekis“ pagrindinė veikla apima mažmeninę prekybą bei restoranų ir pagaminto valgio teikimą, taip pat statybos-remonto, automobilių priežiūros ir remonto bei turto nuomos paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenų, atsakovui priklausančio ilgalaikio turto vertė yra didesnė nei 62 mln. Lt (b. l. 120-121). Pagal 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, 2008 metais UAB ,,Kauno saulėtekis“ grynasis pelnas buvo 9 196 265 Lt (b. l. 122). Aiškinamajame rašte atsakovas nurodo, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvoje veikė įmonės 16 pramoninių prekių parduotuvių, 2 ūkinių prekių parduotuvės, įmonė turi 3 autoservisus ir automobilių saugojimo aikštelę Kaune (b. l. 123-124). Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kitoje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui savaime nepagrindžia šių priemonių taikymo būtinumo nagrinėjamu atveju, nes kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, pagal byloje esančius įrodymus. Kartu pažymėtina, kad šiandienos rinkos ekonomikos sąlygomis turto įkeitimas yra normali verslo vystymo praktika, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, remiantis vien tuo argumentu, kad bendrovės turtas yra įkeistas, nebūtų sąžininga poveikio priemonė ekonomiškai stipraus verslo subjekto atžvilgiu. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio patenkinimo atveju. Kartu pažymėtina, kad sunkumai, su kuriais šiandien susiduria visi ūkio subjektai, nereiškia, jog turi būti ginami tik ieškovų interesai ir jų pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kaip laikinoji apsaugos priemonė visais atvejais taikomas atsakovų turto areštas. Priešinga išvada reikštų, jog kiekvieno ieškinio padavimas dėl tam tikros pinigų sumos priteisimo iš atsakovo – verslo subjekto, kai jo turtui prašoma taikyti areštą, galėtų nepagrįstai apsunkinti ar net sužlugdyti šios įmonės verslą, tuo pačiu sumažėtų pačių tokios įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Šiuolaikiniame dinamiškame verslo pasaulyje įmonės, kurios turtas areštuotas, konkurencingumas ir patrauklumas mažėja, kadangi potencialūs kreditoriai bei investuotojai į šias aplinkybes iš tiesų atsižvelgia. Todėl turto areštas turi būti taikomas tik esant realiai grėsmei, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad tokia grėsmė iš tiesų egzistuoja. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, turėdamas duomenų apie neigiamus atsakovo finansinės padėties pokyčius, gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla, su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d. ).

10Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

13Atmesti ieškovo UAB „Dovirma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo .

14Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).

Proceso dalyviai
Ryšiai