Byla 2A-1009-345/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo E. B. atstovei Erikai Patupytei, atsakovo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto atstovams Ramunei Švedaitei ir advokatui Almantui Žmuidai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BĮ Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 07 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutui, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas E. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo Teismo medicinos instituto direktoriaus 2008-10-30 d. įsakymą Nr. 395 nepagrįstu ir panaikinti ieškovui drausminę nuobaudą - papeikimą (b.l. 1-3). Nurodė, kad Teismo medicinos instituto direktorius 2008-10-30 d. įsakymu Nr. 395 ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Papeikimas paskirtas už Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos eksperto pareigybės nuostatų 2.1.2 p. (eksperto pareigą dalyvauti procesiniuose ikiteisminiuose ir teisminiuose veiksmuose) bei Teismo medicinos instituto galiojančių ekspertizių atlikimo ir specialių žinių naudojimo nuostatų 6.2 p. (eksperto pareigos atvykti į teismą, gavus šaukimą, nevykdymą be svarbios priežasties) pažeidimą, t.y., už tai, kad ieškovas 2008-10-02 nenuvyko į Vilniaus apygardos teismo posėdį (LR DK 234 str., 237 str. 1 d. 2 p. ir 240 str. 2 d.). Nurodė, kad 2008-09-16 atsakovas gavo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-11 raštą Nr. 1A-670/2008 dėl įpareigojimo ekspertui atvykti į 2008-10-02 teismo posėdį. Atsakovas buvo įpareigotas užtikrinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau nesuteikus atsakovas tarnybinio automobilio ieškovas negalėjo atvykti į teismo posėdį. Todėl ieškovui paskirta drausminė nuobauda, už pareigų nevykdymą buvo paskirta nepagrįstai.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2008-09-16 atsakovas gavo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-11 raštą Nr. 1A-670/2008, įpareigojantį ieškovą dalyvauti 2008-10-02 teismo posėdyje, tačiau ieškovas nenuvyko į teismo posėdį. Už darbo drausmės pažeidimą ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nes ieškovas buvo informuotas apie 2008-10-02 įvyksiantį teismo posėdį ir būtinumą jame dalyvauti. Kadangi ieškovas neįvykdė savo darbinių pareigų, ieškovui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai.

5Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 07 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino atsakovo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus 2008-10-30 įsakymą Nr. 395 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui E. B.“ nepagrįstu ir panaikino šiuo įsakymu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą. Konstatavo, kad atsakovas gavo Vilniaus apygardos teismo 2008-09-11 raštą Nr. 1A-670/2008, kuriuo buvo prašoma užtikrinti eksperto E. B. dalyvavimą 2008-10-02 13.30 val. įvyksiančiame teismo posėdyje. Pagal galiojančius vidinius atsakovo norminius aktus, atsakovo pirminė ir pagrindinė pareiga yra užtikrinti ekspertams tinkamas sąlygas vykdyti savo pareigas, o šie reikalauti tinkamų ir saugių darbo sąlygų. Ieškovas pagal galiojančią vidinę tvarką laiku pateikė atsakovui paraišką dėl automobilio skyrimo, tačiau atsakovas neskyrė automobilio nes visi automobiliai buvo užimti, o vienas remontuojamas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad visi automobiliai 2008-10-02 13.30 val. buvo užimti laboratorinės įrangos pervežimu į naują pastatą (nėra atitinkamų atžymų transporto užsakymų knygoje, paraiškų dėl tarnybinių automobilių skyrimo tarnybos reikmėms, tarnybinių automobilių kelionės lapų), o be to, taip pat nėra duomenų apie tai, jog vienas automobilis būtent tuo metu buvo sugedęs ir neeksploatuojamas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Kadangi atsakovas ieškovui nesudarė tinkamų bei saugių darbo sąlygų vykdyti savo pareigas, už pareigų neįvykdymą drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 07 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino DK ir kitų teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, netinkamai aiškino ekspertizės įstaigos pareigas užtikrinti įstaigoje dirbančio eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Nurodo, jog ieškovas buvo supažindintas su šaukimu dalyvauti teismo posėdyje, todėl jam atsirado asmeninė, kaip byloje dalyvaujančio asmens - eksperto pareiga dalyvauti teismo posėdyje. Nurodo, jog ieškovas 2008-09-30 pateikęs paraišką dėl tarnybinio automobilio skyrimo tą pačią dieną sužinojo, jog 2008-10-02 tarnybinis automobilis skirtas nebus, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir nepasinaudojo įstaigos siūlytais alternatyviais tarnybinės užduoties ne nuolatinėje darbo vietoje vykdymo būdais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojas atsako pagal įstatymą, jei darbo drausmės pažeidimo metu iš darbuotojo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog TMI Vilniaus skyriui skirtas automobilis 2008-10-02 buvo naudojamas įstaigos persikraustymo reikmėms. Teismas neatsižvelgė į įstaigoje galiojančią ilgalaikę ir darbuotojams priimtiną praktiką, suteikiančią teisę ekspertui naudotis įstaigos apmokamu viešojo transporto nuolatiniu bilietu. Ieškovas įstaigoje dirba daugiau nei 6 metus, todėl nepagrįstai nurodo, jog jam nėra žinomas maršrutas nuo S. Žukausko gatvės iki Gedimino prospekto, Vilniuje. Teismas nepagrįstai sutapatino įstaigos tarnybinio transporto skyrimą su darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, todėl netinkamai aiškino ir taikė DK 229 str. nuostatas. Nei įstatymai, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos visais atvejais, gavus darbuotojo prašymą skirti jam tarnybinį automobilį. Teismas taip pat pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 2,3 p., reglamentuojančius sprendimo išdėstymo tvarką.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 07 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovui nebuvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį LR BPK 236 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl ieškovui nekilo asmeninė atsakomybė, kaip byloje dalyvaujančio asmens – specialisto pareiga atvykti į teismo posėdį. Kadangi ieškovas buvo tik supažindintas su institutui adresuotu Vilniaus apygardos teismo raštu Nr.1A-670/2008, institutas privalėjo užtikrinti ieškovui tinkamai sąlygas nuvykti į teismo posėdį. Rašytiniai įrodymai paneigia pirmos instancijos teismo išvadas, jog TMI Vilniaus skyriui yra skirtas tik vienas automobilis, nes TMI centrinei įstaigai yra skirti 7 tarnybiniai automobiliai. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog visi šie automobiliai buvo užimti dėl persikraustymo, ar buvo sugedę, todėl nebuvo galimybės ieškovui užtikrinti nuvykimo į teismo posėdį. Pažymi, jog persikraustymas nebuvo skubus, todėl pirmenybė turėjo būti suteikta ne persikraustymui, o specialisto nuvykimui į teismo posėdį. Kadangi įmonėje nėra norminiais aktais patvirtintos tvarkos, dėl naudojimosi viršuoju transportu atliekant tarnybines pareigas, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui ši tvarka turi būti savaime žinoma. Nurodo, jog atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, todėl šie įrodymai neturėtų būti prijungti prie bylos.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

10Byloje nustatyta, kad atsakovas Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutas, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-11 d. raštu Nr. 1A-670/2008, buvo įpareigotas užtikrinti eksperto E. B. 2008-10-02 dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovas buvo supažindintas su įpareigojimu atvykti į teismo posėdį, ir 2008-09-30 ūkio skyriui pateikė paraišką, dėl tarnybinio automobilio skyrimo tarnybos reikmėms (b.l. 5). Ieškovui tarnybinis automobilis nebuvo skirtas dėl atsakovo kraustymosi į kitas patalpas (b.l. 5). Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2008-10-08 raštu Nr.1A-670/2008, ekspertas 2008-10-02 neatvyko į teismo posėdį, todėl byloje buvo paskelbta pertrauka. Minėtu raštu atsakovas įpareigotas užtikrinti eksperto dalyvavimą 2008-10-27 teismo posėdyje. Už darbo pareigų netinkamą vykdymą - nenuvykimą 2008-10-02 į teismo posėdį, t.y., už teismo medicinos eksperto pareigybės nuostatų 2.1.2 p., numatančio ekspertui pareigą dalyvauti procesiniuose ikiteisminiuose ir teisminiuose veiksmuose, pažeidimą bei TMI galiojančių ekspertizių atlikimo ir specialių žinių naudojimo nuostatų 6.2 p. pažeidimą (eksperto pareigos atvykti į teismą, gavus šaukimą, nevykdymą be svarbios priežasties) (b.l. 8), vadovaujantis LR DK 234 str., 237 str. 1 d. 2 p., 240 str. atsakovo 2008-10-30 įsakymu Nr. 395, ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas prašo pripažinti, jog drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepagrįstai ir prašo ją panaikinti nurodydamas, jog atsakovui neskyrus tarnybinio automobilio nuvykti į teismo posėdį ir neužtikrinus jam saugių darbo sąlygų, atsakomybė tenka ne ieškovui o atsakovui, ir drausminė nuobauda ieškovui skirta nepagrįstai.

11Pagal DK 237 str. 1 d. 2 p. už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo supažindintas su Vilniaus apygardos teismo 2008-09-11 raštu Nr. 1A-670/2008, dėl 2008-10-02 dalyvavimo teismo posėdyje. Ieškovas 2008-09-30 Ūkio skyriui pateikė paraišką dėl tarnybinio automobilio skyrimo, t.y., ėmėsi aktyvių veiksmų, jog galėtų nuvykti į teismo posėdį, tačiau gavęs neigiamą atsakymą, dėl tarnybinio automobilio skyrimo, nenuvyko į teismo posėdį, dėl ko byloje buvo padaryta pertrauka, ir sekantis posėdis paskirtas 2008-10-27.

13Pagal LTU Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo nuostatų 6.6.2 p. ir LTU Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos eksperto pareigybių nuostatų 2.1.2. p., LR BPK 163 str., LR CPK 214, 215 str., ATPK 277 str., ekspertas turi pareigą dalyvauti procesiniuose ikiteisminiuose ir teisminiuose veiksmuose, privalo šaukiamas atvykti pas teisėją arba į teismą apklausti dėl padarytos ekspertizės, arba į teismą dalyvauti teismo posėdyje kaip ekspertas (b.l.14,20). Už šios pareigos nevykdymą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama įstatyme numatyta bauda (iki 30 MGL dydžio bauda pagal BPK 163 str. , ir pagal LR CPK 214 str. iki 1 000 Lt bauda). Vadovaujantis Teismo ekspertizės įst. 8,10 str., ekspertas prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą prisiekia tinkamai vykdyti savo pareigas. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuria skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal įstatymus.

14Taigi, įstatymuose yra numatyta asmeninė ekspertui pareiga šaukiamam atvykti į teismo posėdį, bei sankcijos už šios pareigos nevykdymą, ar priesaikos sulaužymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo informuotas apie posėdžio datą bei laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, nes nuvykti į teismo posėdį jam nebuvo skirtas tarnybinis automobilis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas LTU Teismo medicinos institutas neužtikrino ekspertui saugių ir tinkamų darbo sąlygų, todėl ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigų. Kolegija nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada.

15Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 70-3170), darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pagal minėto įstatymo 22 str. 9 d. darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei.

16Taigi iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog tinkamos darbo sąlygos ir sauga darbe reiškia nekenksmingą ir nepavojingą aplinką darbuotojo sveikatai ir gyvybei. Todėl pirmos instancijos teismas ir ieškovas nepagrįstai sutapatino darbdavio pareigą užtikrinti tinkamas ir saugias darbuotojui darbo sąlygas, su įstaigoje numatytomis galimybėmis darbuotojui vykdant savo pareigas pasinaudoti tarnybiniu transportu.

17Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar 2008-10-02 instituto tarnybiniai automobiliai buvo užimti instituto reikmėms. Šios aplinkybės atsakovas nepagrindė dokumentais, tačiau nei ieškovo darbo sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta instituto pareiga visais atvejais darbuotojams, ekspertams ar specialistams suteikti tarnybinį automobilį, jei ekspertas darbą turi atlikti ne pagrindinėje darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis ir ekspertinė įstaiga tame pačiame mieste, ir nėra pagrindo pripažinti, jog eksperto nuvykimas viešuoju, ar kitu transportu į teismo posėdį buvo tiek neįgyvendinamas ar komplikuotas, jog ekspertas turėjo teisę ir pagrindą nevykdyti savo tiesioginių pareigų, o tuo pačiu vilkinti procesą, bei trukdyti teismo bei proceso šalių laiką. Be to, ieškovas neneigia aplinkybės, jog jam buvo siūlyta pasinaudoti visuomeniniu transportu ir suteiktas viešojo transporto nuolatinis bilietas. Pažymėtina, kad TMI direktoriaus 2005-11-15 įsakymu Nr. 323 „Dėl Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos darbuotojų nuosavų automobilių naudojimo komandiruotės tikslams tvarkos patvirtinimo“ numatyta įstaigos darbuotojų galimybė vykdyti tarnybinę užduotį nuosavu automobiliu, kompensuojant patirtas išlaidas. Taigi, nagrinėjamu atveju tarnybinis transportas nebuvo vienintelė galimybė nuvykti į teismo posėdį, ir įvykdyti tiesiogines savo pareigas. Aplinkybė, jog teismo šaukimas ekspertui atvykti į teismo posėdį adresuotas LTU Teismo medicinos institutui, bei jame nustatyta institutui pareiga užtikrinti eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, nepaneigia teismo eksperto asmeninės pareigos taip pat rūpintis tinkamu savo pareigų vykdymu. Ieškovas buvo supažindintas su pareiga dalyvauti teismo posėdyje, bei žinojo, jog į teismo posėdį nuvykti, jam nebus skirtas tarnybinis automobilis. Ieškovas yra teismo ekspertas, prisiekęs ir išlaikęs teisinių žinių egzaminą. Jo profesijai keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai, todėl teismo ekspertas žinodamas apie vyksiantį teismo posėdį, taip pat, jog jam nebus suteiktas tarnybinis automobilis, turėjo pareigą pasirūpinti alternatyviomis galimybėmis nuvykti į teismo posėdį, tačiau sąmoningai šią pareigą ignoravo, ir į teismo posėdį nenuvyko dėl formalių priežasčių. Tokiu būdu teismo ekspertas pažeidė teismo medicinos eksperto pareigybės nuostatų 2.1.2 p., numatančio ekspertui pareigą dalyvauti procesiniuose ikiteisminiuose ir teisminiuose veiksmuose, bei TMI galiojančių ekspertizių atlikimo ir specialių žinių naudojimo nuostatų 6.2 p. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas numato teismo eksperto pareigą vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis teismo eksperto reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą. Teismo eksperto profesinės etikos kodeksas yra sudėtinė teismo eksperto darbo santykius reglamentuojanti taisyklių dalis, todėl teismo ekspertas, pažeisdamas darbo drausmę kartu pažeidžia ir profesinę etiką. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl skirtą drausminę nuobaudą panaikino nepagrįstai.

18Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

Nutarė

20Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 07 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas E. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2008-09-16 atsakovas gavo... 5. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 07 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovas Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos... 11. Pagal DK 237 str. 1 d. 2 p. už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo supažindintas su Vilniaus... 13. Pagal LTU Teismo medicinos instituto ekspertizių atlikimo ir specialiųjų... 14. Taigi, įstatymuose yra numatyta asmeninė ekspertui pareiga šaukiamam atvykti... 15. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2003, Nr.... 16. Taigi iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog tinkamos darbo sąlygos ir... 17. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar... 18. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 20. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 07 d. sprendimą...