Byla I-2035-525/2007
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas L. Alechnavičius, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos atstovui Ž. Butkevičiui viešame eismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, ir

Nustatė

2 pareiškėjas skundu ir skundo papildymu prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų socialinių išmokų dalį, susidariusią nuo 2003 09 01 iki 2005 03 01 dėl apskaičiuojant pareiginę algą taikytos 430 Lt minimalios mėnesinės algos. Paaiškino, kad reglamentuojant valstybės tarnautojų, tame tarpe ir muitinės pareigūnų, darbo apmokėjimo tvarką, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kitimas per pareiginės algos koeficiento vienetą (MMA) yra susietas su valstybės ekonomine padėtimi. LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 nuo 2003 09 01 buvo patvirtintas 450 Lt MMA darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir 430 Lt MMA <...> valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams. Kitais LR Vyriausybės nutarimais – 2004 03 24 nutarimu Nr. 316, 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 ir 2006 03 27 nutarimu Nr. 298 - patvirtinta skirtinga minimali mėnesinė alga atskirų grupių darbuotojams. Tai nulėmė situaciją, kai vienoms socialinėms asmenų grupėms, kurių darbo užmokestis susietas su MMA, Vyriausybei didinant MMA, darbo užmokestis didėja priklausomai nuo valstybės ekonominės padėties, o pareiškėjo darbo apmokėjimas nuo 2003 09 01 iki 2005 03 01 nekito. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybei nuo 2003 09 01 didinant MMA dydį vienoms darbuotojų grupėms, o pareiškėjui kaip valstybės tarnautojui taikant 430 Lt MMA, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, toks teisinis reglamentavimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., konstitucinius teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principus, todėl prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 str. 1 d., LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimo Nr. 937 1 ir 2 punktai, 2004 03 24 nutarimo Nr. 316 1 ir 2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 29 str., 48 str. 1 d. Atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi galiojančiomis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo patvirtintas MMA valstybės tarnautojams, nuostatomis ir veikė teisėtai. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nurodyti LR Vyriausybės nutarimai valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams numatė kitą nei dirbantiems pagal darbo sutartis minimalios mėnesinės algos dydį, remiantis Darbo kodekso 187 str. 1 d. nuostatomis, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dydį reglamentuoja specialūs įstatymai, kuriuose numatyta kitokia nei pagal darbo sutartis dirbančių darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Mano, kad šia reglamentavimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. ir konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams. Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir veikė teisėtai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. (redakcija iki 2006 07 19 įstatymo Nr. X-789) nustatyta, kad pareiginės algos dydis valstybės tarnautojams apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš MMA. Darbo kodekso 187 str. 1 d. nustato, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Ginčo byloje aktualūs yra LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimas Nr. 937 "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin, 2003, Nr.73-3371) ir 2004 03 24 nutarimas Nr. 316 "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin, 2004, Nr.46-1511), kuriais, vadovaujantis minėta Darbo kodekso 187 str. 1 d. nuostata, buvo patvirtinti skirtingi minimalūs valandiniai atlygiai ir skirtingi MMA atskirų grupių darbuotojams, padidinus MMA visiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgdama į nuosavybės formą, ir kitiems asmeninis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, išskyrus valstybės politikus, teisėjus, valstybės pareigūnus, karius ir valstybės tarnautojus. Teismui kyla abejonių dėl Darbo kodekso 187 str. 1 d. ir minėtų LR Vyriausybės nutarimų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Teismas mano, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 187 str. 1 d. įtvirtinta norma, kurios pagrindu Vyriausybė minėtais nutarimais nustatė MMA, sukuria dvigubus standartus demokratinėje visuomenėje, leidžia skirtingai vertinti atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms priklausančius asmenis ir taikyti jiems skirtingus minimalius apmokėjimo dydžius. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 12 30 nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 11 20, 2003 12 30 nutarimai). Skirtingų minimalių valandinių atlygių ir skirtingų minimalių mėnesinių algų atskirų kategorijų darbuotojams nustatymas diskriminuoja vienus darbuotojus kitų atžvilgiu, todėl išeitų, kad ne visi asmenys lygūs prieš įstatymą. Tokiu būdu, kyla abejonė, ar Darbo kodekso 187 str. 1 d. neprieštarauja konstituciniam asmenų lygybės įstatymui principui.

3Valstybės tarnautojų pareiginės algos dydį tiesiogiai sąlygoja minimalios mėnesinės algos dydis, kuris yra ekonominis, kintamas rodiklis, nustatomas ir tvirtinamas atsižvelgiant į ekonominius veiksnius. Minimalios mėnesinės algos dydžio pasikeitimai lemia ir vidutinio darbo užmokesčio dydį, kuris, esant šiuo metu susidariusiai situacijai, kyla tik vienai darbuotojų grupei. Didinant minimalios mėnesinės algos dydį vienai darbuotojų grupei, pripažįstama, kad tai sąlygoja atitinkami ekonominiai veiksmai: kainų augimas, infliacija, ekonomikos augimas ir pan., tačiau tokiu būdu pažeidžiami kitų darbuotojų, kuriems toks dydis nesikeitė nuo 1998 m., teisėti lūkesčiai.

4Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtina teisė į teisingą apmokėjimą už darbą reiškia ne tik teisę į vienodą atlyginimą už vienodą darbą, bet ir kiekvieno darbuotojo teisę į individualų jo darbo įvertinimą, tačiau šis įvertinimas neturi būti pagrįstas skirtingais minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos apmokėjimo dydžiais. Todėl teismas laiko, kad minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatos, kuriomis buvo didinamas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga tik vienai grupei darbuotojų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 48 str. 1 d. įtvirtintam principui gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui - Konstitucijos viršenybės, vientisumo ir tiesioginio taikymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos principams.

5Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, yra pagrindo manyti, kad nurodytos Darbo kodekso ir LR Vyriausybės nuostatos, kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas stabdo bylą ir kreipiasi į Konstitucinį teismą su prašymu tai ištirti (ABTĮ 4 str. 2 d., 98 str. 1 d. 4 p., 99 str. 3 p.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str., 98 str. 1 d., 4 p. ir 2 d., 99 str. 3 p., 105-106,

Nutarė

7Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 07 18 nutarimo Nr. 937 "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" 1 ir 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 24 nutarimo Nr. 316 "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" 1 ir 2 punktai ta apimtimi, kuria nustatytas skirtingas minimalus valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės tarnautojams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Administracinę bylą pagal E. B. skundą atsakovui Muitinės kriminalinei tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas šis prašymas. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai