Byla e2-758-302/2018

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių valstybės įmonės „INFOSTRUKTŪRA“ ir akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3247-590/2018 pagal ieškovių valstybės įmonės Infostruktūra ir akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro ieškinį atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovės VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo nagrinėti ir įvertinti tiekėjo techninio pasiūlymo (A) dalį ir, jeigu pasikeis suteiktas naujas balų skaičius, tvirtinti naują pasiūlymų eilę.
2. Nurodė, kad VĮ ,,INFOSTRUKTŪRA“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, atstovaujama VĮ ,,INFOSTRUKTŪRA“ (toliau ir – tiekėja) dalyvavo ir pateikė pasiūlymą atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – perkančioji organizacija) vykdomame atvirame viešajame konkurse ,,Duomenų perdavimo ir internetinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 187632, paskelbtas – 2017 m. gegužės 26 d.) (toliau – Pirkimas). Tiekėja, nesutikdama su perkančiosios organizacijos 2018 m. sausio 19 d. raštu nurodyta pasiūlymų eile (tiekėja surinko 87,89 balus, o Telia Lietuva AB – 90,25 balus) bei 2018 m. sausio 26 d. atsakymu, jog tiekėja techninėje (A) dalyje surinko 33 balus, 2018 m. vasario 2 d., nepraleidus termino, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Nors perkančioji organizacija 2018 m. vasario 12 d. nurodė, jog pretenziją palieka nenagrinėtą, nes pretenzija pateikta praleidus terminą, iš esmės pretenziją išnagrinėjo ir pateikė motyvus dėl ginčijamų sprendimų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių ieškinį.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
5. Teismas, byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovės pateiktu ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų panaikintas atsakovės 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. Sd-3472 įformintas sprendimas, kuriuo perkančioji organizacija, vertindama tiekėjos techninę (A) dalį, suteikė 33 balus ir nevertino tos tiekėjos pasiūlymo dalies, dėl kurios techninė (A) dalis turi būti priskirtina Pirkimo sąlygų 69.2 papunkčio lentelės 3 papunktyje nurodytam balų intervalui nuo 40 iki 50 balų. Tiekėja pretenziją dėl 2017 m. gruodžio 20 d. raštu priimto sprendimo perkančiajai organizacijai pateikė tik 2018 m. vasario 2 d., t. y. praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 15 dienų terminą pretenzijai pateikti. Teismas pažymėjo, kad tiekėja gavusi 2018 m. sausio 26 d. perkančiosios organizacijos atsakymą, kuriame nurodytas techninio pasiūlymo balų išskaidymas, nesužinojo naujos informacijos, dėl ko būtų pagrindas pretenzijos pateikimo terminą skaičiuoti nuo šio rašto. Be to, ieškinyje bei pretenzijoje nenurodyta objektyvių termino praleidimą pagrindžiančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės prarado teisę ginčyti nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

6. Ieškovės VĮ „INFOSTRUKTŪRA“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas suklydo dėl ieškovių skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo. Teismas neturi diskrecijos teisės pats nuspręsti, kurį perkančiosios organizacijos sprendimą tiekėjas skundžia. Priešingai nei sprendė, teismas, ieškovės laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal VPĮ 93 straipsnio 3 dalį.
2. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovės nepraleido termino pretenzijai pateikti. Ieškovės nesutikdamos su perkančiosios organizacijos 2018 m. sausio 19 d. galutinius sprendimu dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei 2018 m. sausio 26 d. atsakymu, jog ieškovėms už techninę (A) dalį skirti 33 balai, pretenziją pateikė laiku, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, gali nagrinėti bylą net ir tuo atveju, kai pretenzijos pateikimo laikas yra pasibaigęs. Terminas pateikti pretenziją yra procedūrinis terminas, kuris tiesiogiai susijęs su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008).
3. Teismas nevertino aplinkybės, kad nors perkančioji organizacija formaliai buvo nurodžiusi, jog terminas pretenzijai praleistas, tačiau vis dėlto ieškovių pretenziją įvertino ir iš esmės išnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad perkančioji organizacija atnaujino praleistą terminą pretenzijai pateikti. Atitinkamai ieškovės turi teisę kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises.
4. Teismas ignoravo viešojo intereso pažeidimus. Nevertino, kokias ekonomines pasekmes gali turėti atsisakymas priimti ieškinį, nes perkančioji organizacija už kito tiekėjo (Telia Lietuva AB) pasiūlymą ženkliai permokėtų – 61 930,44 Eur. Be to, pagal kartu su ieškiniu pateiktą ekspertizės išvadą matyti, jog ieškovių pasiūlytas techninis sprendimas yra nepagrįstai nuvertintas, nes jis atitiko ir netgi viršijo pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
9. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal pateiktus įrodymus, matyti, kad tuos pačius dokumentus apeliantės teikė teismui kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jau yra nagrinėjamoje byloje, atsisakytina juos priimti ir prijungti prie bylos.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jo teismas atsisako priimti ieškinį, kai asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovės nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė 2018 m. vasario 2 d., t. y. praleidus 15 dienų terminą pretenzijai pateikti.
11. VPĮ (taikytina teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, teismas bylą nutraukia.
12. Viešųjų pirkimo bylų nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XXI1 skyrius. CPK 4231 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Nors vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, šios normos atžvilgiu CPK 4232 3 dalies nuostata laikytina specialiąja.
13. Dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir tiekėjas pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Pripažinus, kad buvo nesilaikyta ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (liet. pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015). Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia (liet. be kita ko), ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
14. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovių pareikšto ieškinio turinio, pateiktų argumentų ir motyvų, matyti, kad, ieškovės ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti nagrinėti pretenziją. Tačiau nors pagal CPK 4232 3 dalies specialiąją normą bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas įvertinti visas atsisakymo nagrinėti pretenziją aplinkybes, jų pagrįstumą bei spręsti, ar yra pagrindas nagrinėti ieškinį ar bylą nutraukti, turėjo priėmęs ieškinį. Šiuo atveju teismas, neteisingai taikydamas civilinio proceso normas, atsisakė priimti ieškinį.
15. Pirmos instancijos teismas ieškovių ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nutarties turinio neaišku ar nėra kitų ieškinio trūkumų (CPK 138 straipsnis, 4234 straipsnio 2 dalis), todėl panaikinus nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.