Byla e2YT-679-308/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, dėl įrašymo į tremiamųjų sąrašus,ištrėmimo išvengimo slapstantis ir negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nustatymo pagal pareiškėjų A. D. N., A. Ž., V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant pareiškėjoms – A. D. N., A. Ž., V. V., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, dėl įrašymo į tremiamųjų sąrašus,ištrėmimo išvengimo slapstantis ir negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nustatymo pagal pareiškėjų A. D. N., A. Ž., V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui,

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėjos, kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų šeima: tėvas J. P. gimęs ( - ), miręs ( - ); motina M. P. (K.), asmens kodas ( - ) mirusi ( - ); sesuo O. P. (V.), gim. ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; sesuo B. P. (G.), gimusi ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; sesuo M. P. (J.), gimusi ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; brolis J. P., gimęs ( - ) metais, miręs ( - ) metais; A. D. N., asmens kodas ( - ) A. Ž., asmens kodas ( - ) ir V. V., asmens kodas ( - ) buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir taip išvengė trėmimo ir todėl negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ).

4Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad jų tėvas J. P. gim. ( - ), ( - ), miręs ( - ), motina M. P. (K.), asmens kodas ( - ) gim. ( - ) ( - ), mirusi ( - ). Tėvai užaugino septynis vaikus: ( - ) metais gimusią ir ( - ) metais mirusią seserį O.; ( - ) metais gimusią ir ( - ) metais mirusią seserį B.; ( - ) metais gimusią ir ( - ) metais mirusią seserį M.; ( - ) metais gimusį ir ( - ) metais mirusį brolį J. bei pareiškėjas.

5Po santuokos sudarymo pareiškėjų tėvai gyveno ( - ) (dabar ( - )) kaime, ( - ) rajone. Ten gimė pareiškėjos, jų seserys ir brolis J. 1947-1957 metais jų šeimą sudarė devyni asmenys: tėvai ir septyni vaikai. Iš visos šeimos šiuo metu gyvos yra likusios tik pareiškėjos: A. D. N., A. Ž. ir V. V..

6Pareiškėjoms iš tėvo, motinos ir kitų artimųjų bei pažįstamų pasakojimų yra žinoma, kad jų motina ir tėvas buvo nepriklausomos Lietuvos partizanų ryšininkai ir rėmėjai. Du mamos broliai J. ir L. K. nuo 1945 metų buvo partizanai. Mama ir tėvas visapusiškai rėmė partizanus maistu, informavo apie įvykius. Ryšį su partizanais dažniausiai palaikė per pareiškėjų vyresniąją seserį B., kuri nešdavo laiškus ir siuntinius partizanų vadui Rugiui – J. J..Pareiškėjų šeimai priklausantys laukai buvo tolokai nuo jų gyvenamosios vietos, tad mama dažnai ten palikdavo siuntinius partizanams.Seseriai B. G. 2004 metais buvo suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

71947-12-19 mamos tėvus A. ir A. K. bei nepilnametį brolį V. K. ištrėmė į Sibirą, į Tiumenės sritį ( jie buvo nuteisti 10 metų tremties). Seneliai po kelerių metų mirė Sibire, o dėdė Vytautas išbuvo nelaisvėje 14 metų. Iki tremties dėdė V. K. buvo partizanų ryšininkas, jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Už dalyvavimą Norilsko kalinių sukilime V. K. buvo suteiktas Kario savanorio statusas. Jo žmona M. K. po mirties taip pat pripažinta Kariu savanoriu.

81949 metų pavasarį mamos broliai partizanai J. K.– Klevas ir L. K.– Karžygys žuvo. Kario savanorio statusus jie gavo po mirties.

9Pareiškėjų šeima buvo persekiojama, tėvas ne kartą suimtas, tardytas, žiauriai sumuštas. Pareiškėjos nurodo, kad jiems nuolat buvo grasinama tremtimi. Vyriausioji jų sesuo O. mokėsi Varėnos gimnazijoje vienoje klasėje su V. G., kuris su broliu J. metė mokyklą ir įstojo į vadinamų “liaudies gynėjų” būrį. Kadangi V. G., kaip buvęs klasės draugas, bendravo su pareiškėjų seserimi O., jis 1947 m ir pranešė, kad jų šeima yra įtraukta į tremiamųjų sąrašus,bei kad artimu metu bus vykdomas ištrėmimas.Dėl to jų tėvai nutarė slapstytis ir pabėgę iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Jiems visiems teko slapstytis miške, pas tolimesnius gimines, pažįstamus. Nuo 1947 iki 1952 metų pareiškėjų šeima slapstėsi Martinavos kaime pas P. K., Gojaus kaime pas V. K. ir Gojalio kaime pas B. B.. Apylinkėse tuo metu veikė Rugio partizanų būrys. Šio būrio kovotojai J. (slapyvardis Klevas) ir L. (slapyvardis Karžygys) K. lankėsi Kvietkauskų sodyboje su kitais partizanais. Nors Sibiro tremties išvengę, bet persekiojimai nesiliovė. 1951 m liovėsi kalbos apie galimus ištrėmimus į Sibirą,bei ir nebuvo jau jokių masinių trėmimų,todėl šeima jau galėjo gyventi kiek laisviau.

10Bet 1952 metais balandžio mėnesį pareiškėjų šeima buvo neteisėtai iškeldinta į tuometinį Linkuvos (dabar Pakruojo) rajoną, Laborų kaimą be teisės septynerius metus grįžti į gimtinę. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas 1994-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307/94. Šios tremties metu pareiškėjų šeima prarado namus, ūkinius pastatus ir visą kitą užgyventą turtą, kurio negalėjo išsivežti su savimi. Tik 1957 metais jų šeimai buvo leista išvykti iš Laborų kaimo.

11Kadangi pareiškėjų šeima 1947 metais buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus,o 1952 metais buvo priverstinai perkelta gyventi į Pakruojo rajoną, šeimos nariai: tėvai J. ir M. P., vaikai: O., B., M., J., A. D. N., A. Ž. ir V. V., negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje.

12Nuo tada, kai V. G. pranešė apie pareiškėjų šeimos įrašymą į tremiamųjų sąrašus, jų šeima jautėsi nesaugiai dėl pavojaus būti ištremtiems. Kai 1947 metais G. pasakė apie jų šeimos įrašymą į tremtinų asmenų sąrašus, savo gyvenamojoje vietoje – ( - ) kaime nakvodavo tik retkarčiais. Didžiąją laiko dalį dėl pavojaus būti išvežtiems, gyveno Martinavos, Gojaus ir Gojalio kaimuose pas ten gyvenančius giminaičius.

13Nuo 1947 iki 1957 metų pareiškėjų šeima negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Visi vaikai augo nuolatinio pavojaus, skurdo, bado, visiško nepritekliaus sąlygomis. Vėliau, kai suaugo pareiškėjų tėvų ir motinos brolių statusas nulėmė, kad negalėjo stoti mokytis ten, kur norėjo, nors būtų sugebėję. Tai atsiliepė ir jų karjerai.

14Šiuo metu gyvos likusios yra tik pareiškėjos: A. D. N., A. Ž. ir V. V., kurios siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje dėl jų šeimos įtraukimo į tremiamųjų sąrašus.

15Pareiškėjos patvirtino, kad nuo 1947 metų gruodžio iki 1952 metų balandžio mėnesio pareiškėjų šeima dėl grėsmės būti ištremtiems, slapstėsi ir negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tik slapstydamosios svetimuose namuose išvengė trėmimų.

16Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. N. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad nuo 1947 iki 1952 metų jų šeima negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamoje vietoje, patvirtino, kad kai 1947 metais sužinojo, kad jų šeima įrašyta į tremtinų asmenų sąrašus, savo gyvenamojoje vietoje – ( - ) kaime nakvodavo tik retkarčiais, didžiąją laiko dalį dėl pavojaus būti išvežtiems, gyveno Martinavos, Gojaus ir Gojalio kaimuose pas ten gyvenančius giminaičius.

17Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Ž. palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti bei nurodė,kad ji iš tėvų pasakojimų prisimenanti,jog jų šeima buvo įrašyta į ištremiamų asmenų sąrašą ir tremties išvengę tik slapstantis pas tolimus giminaičius Martinavos,Gojaus ir Gojalio kaimuose.

18Teismo posėdžio metu pareiškėja V. V. palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti .Nurodė,kad jau būnant išvežtiems į Pakruojo rajoną motina pasakojo,jog stribas G. bendravo su jų seserimi O. ir jai pranešė,kad šeima yra įrašyta į ištremiamų asmenų sąrašą ,bei buvo rengiamasi jų šeimą ištremti,dėl to tėvai pabėgę iš savo namų ir slapstęsi pas giminaičius .

19Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą bei nurodė, kad prašomas juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms yra svarbus tremtinio teisinio statuso pripažinimo bei nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos gavimo tikslu. Nesant rašytinių įrodymų, jie negali pateikti savo išvados dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto bei prašė nagrinėti šią bylą jų atstovui nedalyvaujant, įvertinus pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma.

20Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą, tačiau prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

21Pareiškimas tenkintinas.

22Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas nustato faktus nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę kreiptis į teismą dėl kitokių (nei nurodyta šios dalies 1 - 8 punktuose) juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

23Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (ar įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

24Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad nuo 1947 iki 1957 metų jų šeima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ( - ), patvirtino liudytojai.

25Liudytojas V. K. gim. ( - ) m., parodė, kad 1945 m pareiškėjų motinos M. P. broliai J. ir L. K. įstojo į partizano J. J. –Rugio būrį.Nuo to laiko ir buvo pradėtas K. ir P. šeimų persekiojimas. Senojoje Varėnoje buvo NKVD štabas,kur kapitonas Krunovas pasikvietęs K. šeimos narius ragindavo įkalbėti brolius palikti partizanų būrį ir legalizuotis. Iškvietus M. P. jai buvo nuolat grasinama dėl brolių ištrėmimu, bet ji būdavo paleidžiama dėl gausios šeimos.Iškvietus J. P. jį uždarydavo kelioms paroms ir mušdavo bei visaip kankindavo siekdami išgauti žinių apie J. ir L. K..Karo metu buvo sudegę I. G. namai,tai J. P. buvo leidęs jam gyventi jo senam name.Po to I. G. išsikėlė gyventi kitur,kai gavo tarnybą miške.1946 m I. G. buvo nužudytas ir buvo paskleista gandas,kad jį nužudė partizanai.Tada jo du sūnūs V. ir J. įstojo į stribų būrį ,kur V. dirbo štabe.Vėliau, gal po pusmečio, buvo išsiaiškintos I. G. nužudymo aplinkybės ir kad tai buvo padaryta kriminaliu pagrindu.Dėl to I. G. sūnūs vėl pradėjo bendrauti su J. P. šeima ir buvo geruose santykiuose.1947 m gruodžio pradžioje atėjęs V. G. pasakė J. P.,kad jis matęs sąrašus,kur jo šeima yra įrašyta į ištremiamų asmenų sąrašus,bei kad galimai netrukus bus trėmimas.M. P. nutarė su vyru ir vaikais slėptis.Tuo metu ir jo paties tėvas iš V. G. irgi sužinojo apie gręsiantį ištrėmimą,bet nurodė,kad jis jau negali tverti tokio gyvenimo ir jeigu jį ištrems,tai jau gal blogiau ir nebus,atsisakė slėptis ir 1947-12-19 buvo ištremtas.Po to prieš 1948 gegužės 22 d,1949 m kovo mėn.pabaigos ,bei 1951 m trėmimus V. G. pranešdavo apie būsimus trėmimus,tai M. P. šeima vis pasislėpdavo,bei taip ir išvengė ištrėmimų. Liudytojo pateiktu pažymėjimu patvirtinama,kad V. K. yra pripažintas Laisvės kovų dalyviu.

26Liudytoja D. G. gim. ( - ) m parodė, kad P. šeima gal nuo 1947 m pabaigos apsistojo Gojaus kaime pas K..Vėliau apsigyveno V. K.,dar daug kartų pagyvendavo pas V. B..Taip pat apie pusę metų gyveno ir pas jos tėvus J. ir O. B..P. šeima slapstėsi,nes bijojo ištrėmimų ir sakė,kad jie yra įrašyti į sąrašus dėl ištrėmimo.

27Liudytoja M. V. gim. ( - ) m parodė, kad nuo 1948 m mokėsi Senosios Varėnos gimnazijoje,kur mokėsi ir M. P.,bei abi sėdėdavę vienam suole.Prieš ištrėmimus M. P. kartais prašydavo priimti pabūti ją ir jos šeimą pas jos šeimininkę K..Šeštadieniais su M. važiuodavę į Gojaus kaimą,kur dažnai ten pas P. ir V. B. arba P. K. ir V. B. slėpdavosi P. šeima.

28Iš pateiktų gimimo liudijimų (b. l. 7, 22, 26) bei santuokos liudijimų (b. l. 12, 19, 25) matyti, kad A. D. P. (po santuokos N.), A. P. (po santuokos Ž.) ir V. P. (po santuokos V.) tėvai buvo P. J., B., motina P. M., A. (iki santuokos K.).

29Santuokos sudarymo akto įrašu, patvirtinama, kad P. J., B., ir K. M., A., ( - ) buvo sudarę santuoką, santuokos sudarymo akto įrašo Nr. 17 (b. l. 14).

30Mirties akto įrašu patvirtinama, kad P. J., B. mirė ( - ), mirties akto įrašo Nr. 43 (b. l. 13), P. M., A., asmens kodas ( - ) mirė ( - ), mirties liudijimas AA Nr. 168533 (b. l. 15).

311994-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307/94 patvirtinama, kad nuo 1952 metų balandžio mėnesio iki 1957 metų balandžio mėnesio M. P., A., šeima: J. P., B., vaikais O., B., M., A., J., A. D. ir V., buvo neteisėtai iškeldinti iš ( - ) į Pakruojo rajoną, Laborų kaimą (b. l. 16).

322016-03-21 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-884 patvirtinama, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. D. P., J., gimusios ( - ) metais, J. P., B., gimusio ( - ) metais, M. (M.) P. (K.), A., gimusio ( - ) metais, įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Alytaus apskrities, Varėnos rajono, 1945-1952 metais už Lietuvos TSR ribų, nerasta (b.l. 11).

33Iš surinktų byloje įrodymų visumos pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pasitvirtino. Tiek iš pareiškėjų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjų tėvai J. P., gimęs ( - ), ir motina M. (M.) P., gimusi ( - ), buvo nepriklausomos Lietuvos partizanų ryšininkai ir rėmėjai. J. P. su žmona M. (M.) P. ir septyniais vaikais gyveno ( - ). Du M. P. broliai J. ir L. K. nuo 1945 metų buvo partizanai. M. P. su sutuoktiniu visapusiškai rėmė partizanus maistu, informavo juos apie įvykius. Ryšį su partizanais dažniausiai palaikė per vyresniąją pareiškėjų seserį B., kuri nešdavo laiškus ir siuntinius partizanų vadui Rugiui – J. J.. 1947-12-19 M. P. tėvus A. ir A. K. bei nepilnametį brolį V. K. ištrėmė į Sibirą, į Tiumenės sritį. Pareiškėjų seneliai po kelerių metų mirė Sibire, o dėdė V. išbuvo nelaisvėje 14 metų. Iki tremties pareiškėjų dėdė V. K. buvo partizanų ryšininkas. Pareiškėjų šeima buvo persekiojama, tėvas ne kartą suimtas, tardytas, žiauriai sumuštas,šeimai nuolat buvo grasinama tremtimi. Pareiškėjų vyriausioji sesuo O. mokėsi Varėnos gimnazijoje vienoje klasėje su V. G., kuris po tėvo nužudymo 1946 m,su broliu J. metę mokyklą įstojo į stribų būrį. Kadangi V. G., kaip buvęs klasės draugas, bendravo su pareiškėjų seserimi O., jis ir pranešė, kad pareiškėjų šeima yra įtraukta į tremiamųjų sąrašus, dėl ko pareiškėjų šeima siekdama ištrėmimo slapstėsi tiek miške, tiek pas tolimesnius gimines, pažįstamus. Iš surinktų įrodymų matyti,kad nuo 1947 m gruodžio mėn. iki 1952 metų balandžio mėn.pareiškėjų šeima slapstėsi Martinavos kaime pas P. K., Gojaus kaime pas V. K. ir Gojalio kaime pas B. B. ,iki buvo neteisėtai iškeldinta į tuometinį Linkuvos (dabar Pakruojo) rajoną, Laborų kaimą be teisės septynerius metus grįžti į gimtinę. Šį juridinę reikšmę turintis faktą patvirtina 1994-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-307/94.

34Kadangi pareiškėjų šeima 1947 metais buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus,o po to 1952 m balandžio mėn.buvo priverstinai perkelta gyventi į Pakruojo rajoną, šeimos nariai: tėvai J. ir M. P., vaikai: O., B., M., J., A. D. N., A. Ž. ir V. V., tai jie negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje.

35Nuo tada, kai V. G. pranešė apie pareiškėjų šeimos įrašymą į tremiamųjų sąrašus, pareiškėjų šeima turėjo pagrindo bijoti būti ištremtiems, savo gyvenamojoje vietoje – ( - ) kaime ,kur nakvodavo tik retkarčiais, didžiąją laiko dalį dėl pavojaus būti ištremtiems, gyveno Martinavos, Gojaus ir Gojalio kaimuose pas ten gyvenančius giminaičius.

36Iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad pareiškėjų šeima buvo įrašyta į ištremiamų asmenų sąrašus, bet dėl kokių priežasčių šie sąrašai nėra patekę į valstybinį archyvą - informacija nėra išlikusi. Ypatingojo archyvo pažyma patvirtinama, kad LTSR MVD archyviniai duomenys yra nepilnai išlikę, t. y. dalis dokumentų galėjo būti neišsaugoti.

37Pagal tuo metu įprastą sovietinės valdžios praktiką išsiaiškinus,kad kas nors iš artimų asmenų būdavo išėjęs į partizanus,tai paprastai būdavo siekiama ištremti į Sibirą partizanų šeimos narius ar artimus giminaičius. Kartu su suaugusiais šeimos nariais būdavo ištremiami ir jų nepilnamečiai vaikai, kadangi būdavo preziumuojama ir šių nepilnamečių šeimos narių kaltė ar priešiškas nusistatymas sovietų valdžiai ir nepilnamečius vaikus paprastai ištikdavo jų šeimos suaugusiųjų artimųjų likimas, t. y. jie būdavo ištremiami su kitais šeimos nariais. Esant tokioms aplinkybėms M. P. šeima turėjo pilną pagrindą bijoti, kad gali būti ištremti kaip partizanų J. ir L. K. sesers šeima. Iš pareiškėjų paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, kad M. P. šeima iš V. G., tuo metu buvusio stribų būryje, sužinojusi apie jų šeimos įtraukimą į ištremiamų asmenų sąrašą. V. G. ši informacija galėjo būti žinoma, kadangi jis dirbo vietiniam NKVD štabe ir jam galėjo būti prieinami įrašytų ištremti asmenų sąrašai. Dėl to teismas iš surinktų įrodymų laiko, kad yra įrodyta, jog J. P. su žmona M. (M.) P. ir nepilnamečiais vaikais: O., B., M., J., A. D. N. (P.), A. Ž. (P.) ir V. V. (P.) buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašą. Iš surinktų įrodymų matyti, kad M. P. ir J. P. šeima laikotarpiu nuo 1947 m gruodžio mėn. iki 1957 m balandžio mėn. neturėjo galimybių gyventi savo gyvenamojoje vietoje ( - ), o ištrėmimo išvengė slapstydamiesi. Todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Kartu iš surinktų įrodymų teismas laiko ,kad laikas iki kurio pripažintinas slapstymosi faktas nustatytinas nuo 1947 m gruodžio mėn.(kada sužinojo apie įrašymą į ištremiamų asmenų sąrašą) iki 1952 balandžio mėn., kadangi 1952 m balandžio mėn. iškeldinus pareiškėjų šeimą į Linkuvos(Pakruojo)rajoną jau buvo išnykęs pavojus dėl ištrėmimo į Sibirą, o po diktatoriaus J. Stalino mirties 1953 m kovo mėn. 5d. trėmimai liovėsi ir faktiškai jau išnyko pagrindas bijoti galimo ištrėmimo ir dėl to toliau slapstytis.

38Vadovaudamasis CPK 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

39Kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. D. N., asmens kodas ( - ) A. Ž., asmens kodas ( - ) ir V. V., asmens kodas ( - ) šeima, t. y. tėvas J. P., gimęs ( - ), miręs ( - ); motina M. P. (K.), asmens kodas ( - ) mirusi ( - ); sesuo O. P. (V.), gim. ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; sesuo B. P. (G.), gimusi ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; sesuo M. P. (J.), gimusi ( - ) metais, mirusi ( - ) metais; brolis J. P., gimęs ( - ) metais, miręs ( - ) metais; A. D. N., asmens kodas ( - ) A. Ž., asmens kodas ( - ) ir V. V., asmens kodas ( - ) buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir 1947 m gruodžio mėn.-1952 balandžio mėn.laikotarpiu ištrėmimo išvengė slapstydamiesi nuo ištrėmimo ,bei šiuo laikotrapiu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje- ( - ).

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,... 2. Teismas... 3. Pareiškėjos, kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo... 4. Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad jų tėvas J. P. gim. ( - ), ( - ),... 5. Po santuokos sudarymo pareiškėjų tėvai gyveno ( - ) (dabar ( - )) kaime, (... 6. Pareiškėjoms iš tėvo, motinos ir kitų artimųjų bei pažįstamų... 7. 1947-12-19 mamos tėvus A. ir A. K. bei nepilnametį brolį V. K. ištrėmė į... 8. 1949 metų pavasarį mamos broliai partizanai J. K.– Klevas ir L. K.–... 9. Pareiškėjų šeima buvo persekiojama, tėvas ne kartą suimtas, tardytas,... 10. Bet 1952 metais balandžio mėnesį pareiškėjų šeima buvo neteisėtai... 11. Kadangi pareiškėjų šeima 1947 metais buvo įrašyta į tremiamųjų... 12. Nuo tada, kai V. G. pranešė apie pareiškėjų šeimos įrašymą į... 13. Nuo 1947 iki 1957 metų pareiškėjų šeima negalėjo legaliai gyventi... 14. Šiuo metu gyvos likusios yra tik pareiškėjos: A. D. N., A. Ž. ir V. V.,... 15. Pareiškėjos patvirtino, kad nuo 1947 metų gruodžio iki 1952 metų... 16. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. N. palaikė pareiškimą ir prašė... 17. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Ž. palaikė savo pareiškimą ir... 18. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. V. palaikė savo pareiškimą ir prašė... 19. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus... 20. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 21. Pareiškimas tenkintinas.... 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio... 23. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų... 24. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad nuo 1947 iki 1957 metų jų šeima... 25. Liudytojas V. K. gim. ( - ) m., parodė, kad 1945 m pareiškėjų motinos M. P.... 26. Liudytoja D. G. gim. ( - ) m parodė, kad P. šeima gal nuo 1947 m pabaigos... 27. Liudytoja M. V. gim. ( - ) m parodė, kad nuo 1948 m mokėsi Senosios Varėnos... 28. Iš pateiktų gimimo liudijimų (b. l. 7, 22, 26) bei santuokos liudijimų (b.... 29. Santuokos sudarymo akto įrašu, patvirtinama, kad P. J., B., ir K. M., A., ( -... 30. Mirties akto įrašu patvirtinama, kad P. J., B. mirė ( - ), mirties akto... 31. 1994-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.... 32. 2016-03-21 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-884 patvirtinama, kad... 33. Iš surinktų byloje įrodymų visumos pareiškėjų prašomas nustatyti... 34. Kadangi pareiškėjų šeima 1947 metais buvo įrašyta į tremiamųjų... 35. Nuo tada, kai V. G. pranešė apie pareiškėjų šeimos įrašymą į... 36. Iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad pareiškėjų šeima buvo įrašyta... 37. Pagal tuo metu įprastą sovietinės valdžios praktiką išsiaiškinus,kad kas... 38. Vadovaudamasis CPK 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas... 39. Kompensacijų ir kitos valstybės teikiamos paramos gavimo tikslu, nustatyti... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...