Byla A-442-2354-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., pareiškėjo atstovui advokatui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui A. J., dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI prie FM) skundu (b. l. 1-2), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. S-167(7-116/2010) dalį, kuria panaikinta atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 68-86 dalis dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir šioje dalyje pareiškėjo skundas grąžintas atsakovui nagrinėti iš naujo, ir šioje dalyje palikti galioti atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 68-86.

5Nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI, ir Inspekcija) atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2003 m. ? 2007 m. laikotarpį bei valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už 2004 m. ? 2007 m. laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, surašė 2009 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-95, kuriame priskaičiavo sumokėti į biudžetą 47 758 Lt (mokėtina suma 43 860 Lt) GPM, 14 293 Lt GPM delspinigių, 345 374 Lt PVM, 164 751 Lt PVM delspinigių, 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-15 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti jame priskaičiuotas sumas bei skyrė 4 386 Lt GPM ir 34 537 Lt PVM, t. y. 10 proc. baudas. VMI prie FM 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 68-86 Inspekcijos sprendimą patvirtino. Komisija 2010 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. S-167 (7-116/2010) patvirtino atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 47 758 Lt GPM, 14 293 Lt GPM delspinigių, 4 386 Lt GPM baudos, 15 254 Lt PVM, 9 860 Lt PVM delspinigių. 1 525 Lt PVM baudos, 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 4 020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai; panaikino atsakovo 2010 m. balandžio13 d. sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 3 463 Lt PVM, 1 802 Lt PVM delspinigių, 346 Lt PVM baudos; panaikino atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 68-86 dalį dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir šioje dalyje pareiškėjo skundą grąžino atsakovui nagrinėti iš naujo. Teigė, kad su Komisijos sprendimo dalimi nesutinka ir manė, kad Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėjo, kad pareiškėjas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Zarolita“ išnuomojo transformatorines pastotes, elektros energijos tiekimo (kabelinius) tinklus. Teigė, kad transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, tačiau savo esme yra įrengimų visuma, skirta elektros energijos tiekimo paslaugoms teikti, t. y. nuomoti ne pastatus kaip tokius, o tuose pastatuose esančią elektros energijos tiekimo įrengimų visumą. Pažymėjo, kad Komisija skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, jog šiuo atveju nuomojami ne tik įrengimai, bet ir patalpos, bei nėra galimybių nustatyti, kurią pareiškėjo teiktų nuomos paslaugų dalį sudarė patalpų nuoma. Su tokia Komisijos pozicija nesutiko, manė, kad ji yra nepagrįsta, iškreipia materialinių teisės normų taikymą, prieštarauja susiformavusiai Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) praktikai. Nurodė, kad šiuo atveju paslaugos teikimo sandorį sudarė keletas sudėtinių elementų (patalpų, įrengimų nuoma ir kt.), kurie buvo glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiūriu sudarė visumą (ETT byla C-41/04, C-251/05 ir kt.). Manė, kad, remiantis ETT praktika byloje C-400/98, svarbu įvertinti, koks tai yra sandoris, t. y. išskirti dominuojantį to sandorio elementą ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti, kokia yra teikiama paslauga. Kad nustatyti dominuojantį elementą, reikia atsižvelgti, koks yra sandorio tikslas. Teigė, kad šiame mokestiniame ginče labai svarbi ETT išsakyta pozicija dėl kelių sandorių apmokestinimo PVM tikslais kaip vieno sandorio. Nurodė, kad pareiškėjas sudarė nuomos sutartis dėl transformatorinių pastočių ir kabelinių elektros energijos tiekimo tinklų nuomos paslaugų, t. y. tikslas nuomoti ne pačius pastatus kaip tokius, o įrengimus, susijusius su elektros energijos perdavimu, paskirstymu ir pardavimu. Pažymėjo, kad minėtų patalpų nuoma yra neatsiejama nuo jose esančių įrengimų nuomos, todėl elektros energijos tiekimo sistemos įrengimų nuomą šiuo atveju laikė dominuojančia patalpų nuomos atžvilgiu. Nurodė, kad šių sandorių tikslas yra įrengimų (transformatorių, elektros skaitliukų ir pan.), bet ne patalpų nuoma, todėl manė, kad PVM tikslais turi būti laikoma, kad buvo sudaryti įrengimų nuomos sandoriai.

6Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į skundą (b. l. 25-27), kurį papildė (b. l. 50-51) prašė atsakovo skundą atmesti.

7Nurodė, kad pagal penkias nuomos sutartis UAB „Zarolita“ yra išnuomavęs jam priklausantį materialųjį turtą ? transformatorines pastotes. Teigė, kad pastotės yra kapitalinės konstrukcijos stacionarūs statiniai, turintys visus būtinus identifikavimo duomenis ? Valstybės įmonės Registrų centras suteiktus unikaliuosius numerius, nurodytą naudojimo paskirtį, bendrąjį arba užstatytąjį plotą, priskirtą žemės sklypą, suteiktą adresą ir kt., o už šį turtą yra reikalaujama sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Pažymėjo, kad pastotės yra priskiriamos statinių, bet ne įrengimų kategorijai, nes įrengimams nėra suteikiami identifikavimo duomenys. Nurodė, kad visa įranga, įrengta pareiškėjo nuomojamose pastotėse yra savo prigimtimi kilnojamieji daiktai. Manė, kad atsakovas akivaizdžiai painiojo sąvokas: „daiktas“, „statinys“, „įrengimai“, tuo prieštaraudamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymams, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, o taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 18 daliai, kuriuose yra apibūdinama nekilnojamojo daikto sąvoka. Teigė, kad atsakovo nuorodos į ETT praktiką su šia byla neturi nieko bendra ir tėra tik klaidinantys samprotavimai. Nurodė, kad atsakovas savavališkai įvedė apmokestinamo objekto sąvoką „įrengimų visuma“, kuri nėra užfiksuota jokiuose teisės aktuose. Manė, kad atsakovas neteisingai ir nepagrįstai pritaikė PVMĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pareiškėjo gautas nuomos pajamas apmokestindamas PVM. Pažymėjo, kad VMI prie FM pretenzijos už nesumokėtą „įrengimų visumos“ nuomos PVM mokestį yra nepagrįstos, nes pareiškėjas niekuomet nevykdė „įrengimų“ ar „įrenginėjimo“ veiklos, juo labiau tokios veiklos nenuomavo. Rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimais ir nurodė, kad atsakovas, šiurkščiai pažeisdamas lietuvių kalbos taisykles, aiškina PVM įstatyme naudojamo termino „įrengimas“ reikšmę, kuri ši esmės neturi nieko bendro su pareiškėjo vykdoma veikla, nes jis nei „įrengimo“, nei jokio kito savo veiksmo nenuomoja.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 37) nurodė, kad palaiko atsakovo skundo argumentus.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d sprendimu (b. l. 56-60) atsakovo VMI prie FM skundą patenkino ir Komisijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (S-167(7-116/2010) dalį, kuria panaikinta VMI prie FM 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 68-86 dalis dėl nurodymų sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 089 Lt PVM delspinigių, 32 666 Lt PVM baudos ir šioje dalyje pareiškėjo skundas grąžintas atsakovui nagrinėti iš naujo, panaikino.

11Įvertinęs teisės aktų normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų nuomą, byloje nustatytas aplinkybes, jog A. J. nuomoja bendrovei „Zarolita“ transformatorines pastotes ir kabelinius elektros energijos tiekimo tinklus elektros energijai tiekti, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju transformatorinės pastotės, elektros energijos tiekimo (kabeliniai) tinklai yra nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį. Rėmėsi ETT praktika bylose Nr. C-41/04, C-251/05, Nr. C-349/96, Nr. C-41/04. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai išskaidė sudėtinį sandorį į dvi dalis, kadangi paslaugos teikimo sandorį sudaro keletas sudėtinių elementų (patalpų, įrengimų nuoma ir kt.), kurie yra glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro sudėtinį sandorį, jo negalima skaidyti, nes transformatorinė pastotė be elektros energijos tiekimo tinklų veikti negali, būtent taip šie nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad Komisija nepasisakė apie sudėtinį sandorį, šio sandorio tikslą, todėl konstatavo, kad jos padaryta išvada yra nepagrįsta, iškreipia materialinių teisės normų taikymą, prieštarauja susiformavusiai ETT praktikai. Sutiko su mokesčio administratoriaus pozicija, kad pareiškėjas sudarė nuomos sutartis dėl transformatorinių pastočių ir kabelinių elektros energijos tiekimo tinklų nuomos paslaugų, t. y. tikslas nuomoti ne pačius pastatus kaip tokius, o įrengimus, susijusius su elektros energijos perdavimu, paskirstymu ir pardavimu. Pažymėjo, kad minėtų patalpų nuoma yra neatsiejama nuo jose esančių įrengimų nuomos, todėl elektros energijos tiekimo sistemos įrengimų nuoma šiuo atveju laikytina dominuojančia patalpų nuomos atžvilgiu. Šių sandorių tikslas yra įrengimų (transformatorių, elektros skaitliukų ir pan.), bet ne patalpų nuoma, todėl PVM tikslais turi būti laikoma, kad buvo sudaryti įrengimų nuomos sandoriai. Teigė, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo gautas nuomos pajamas, vadovaudamasis PVMĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, apmokestino PVM.

12III.

13Pareiškėjas A. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65-72), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (S-167(7-116/2010) visa apimtimi.

14Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė klaidingą išvadą, subendrindamas du savarankiškus sandorius PVM tikslais į vieną, o vienintelis motyvas buvo tas, kad transformatorinė pastotė be elektros energijos tiekimo tinklų veikti negali. Sandorio tikslas nebuvo tiekti elektros energiją, sandorio tikslas buvo perduoti kitai šaliai (nuomininkui) teisę naudotis daiktais, o kokiu tikslu jis jais naudosis, neturėtų daryti įtaką sandorio (sandorių) apmokestinimui. Nuomos teisiniai santykiai buvo susiklostę tiek atskirai pastatų (pastočių), tiek ir juose esančių įrengimų atžvilgiu, nes nuomos mokestis buvo susijęs tiek su pastatų plotu, tiek ir su patiektu elektros energijos kiekiu, šie objektai buvo atskirai išskirti prieduose prie sutarčių, kurie buvo neatskiriama sutarčių dalimi. Nurodo, kad teismas, atlikdamas teisinį ginčo sandorių vertinimą PVM aspektu, neatsižvelgė į tai, ar pagrindinio sandorio sudarymas yra įmanomas ir realus nesudarant papildomo sandorio. Visais ETT nagrinėtais atvejais tose bylose, kuriose priimtais ETT sprendimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrindinis sandoris buvo realus ir nesudarant papildomo sandorio, o šiuo atveju neišnuomavus pastatų, įrangos nuoma taptų neįmanoma, todėl negalima laikyti įrangos nuomos pagrindiniu sandoriu, o pastatų – papildomu. Sandoris turi būti traktuojamas kaip sudėtinis, ir dirbtinai sujungiamas būti negali, t. y. turi būti pripažįstama, kad įvyko du sandoriai PVM tikslais. Juolab, kad jų apmokestinimas PVM yra skirtingas, t. y. jie naudojasi skirtingu režimu. Pažymi, kad įmanomi du atskiri PVM paslaugų teikimo sandoriai: nekilnojamojo daikto nuoma ir įrengimų nuoma. Šiuo atveju pastatų nuoma yra tik prielaida išsinuomoti ir juose esančius įrenginius, o ne atvirkščiai, neatsižvelgiant į tai, kokių tikslų šalys siekė. Apmokestinant negyvenamosios paskirties pastatų nuomą PVM, būtų iškreiptas įstatymų leidėjo tikslas, t. y. tikslas neapmokestinti tokios nuomos PVM. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bei mokesčių administratorius netyrė ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas yra vedęs ir turi sutuoktinę, todėl mokestinės prievolės, kaip ir santuokoje įgytas turtas bei gautos pajamos, turėtų būti padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ginčo atveju mokesčių administratorius nepagrįstai visą mokestinę prievolę nuo santuokoje gautų pajamų priskyrė tik pareiškėjui. Mano, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismo sprendimas yra be motyvų.

15Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-105) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 107) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 326 657 Lt PVM, 153 069 Lt PVM delspinigių ir 32 666 Lt PVM baudos dėl pagal penkias su UAB „Zarolita“ sudarytas nuomos sutartis vykdytos elektros įrengimų nuomos. Ginčo dėl to, jog pareiškėjo bendrovei „Zarolita“ nuomotas turtas buvo nekilnojamasis, nėra. Šiuo atveju nesutariama, ar nuomotas turtas priskirtinas nekilnojamojo turto, kurio nuoma apmokestinama PVM, kategorijai.

21Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nekilnojamųjų daiktų, nelaikytinų gyvenamosiomis patalpomis, nuoma PVM neapmokestinama. Tačiau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią bet kokių įrengimų, atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką, nuoma yra apmokestinama PVM. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjo vykdyta turto nuoma bendrovei „Zarolita“ gali būti priskirta įrengimų nuomai.

22Mokestinių ginčų komisija padarė išvadą, kad dalis pareiškėjo nuomoto turto nepriskirtina įrengimų kategorijai ir šios turto dalies nuoma nėra įrengimų nuoma. Tačiau Mokestinių ginčų komisija aptariamu atveju neteisingai aiškino Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateiktą įrengimų sąvoką ir nepagrįstai ją susiaurino. Komisija iš esmės traktavo, kad įrengimais laikytinos tik grynai pačios jų konstrukcijos. Toks aiškinimas yra netinkamas. Su tiesioginėmis įrengimų konstrukcijomis gali būti betarpiškai susiję ir kiti statybiniai dariniai, kurių tiesioginė paskirtis – šių konstrukcijų aptarnavimas. Tokių statybinių darinių atskyrimas ir jų nelaikymas įrengimų sudėtine dalimi būtų aiškiai dirbtinis.

23Kaip matyti iš nagrinėjamu atveju pareiškėjo su UAB „Zarolita“ sudarytų nuomos sutarčių ir jų priedų turinio, nuomos objektu buvo įvardintas elektros tinklų materialusis turtas, kuris iš esmės apibrėžtas kaip vieną visumą sudarantis elektros įrengimų kompleksas. Išnuomoti transformatorinių pastatai (patalpos) sutarčių prieduose įvardinti kaip transformatorinių ar transformatorinių pastočių statybinė dalis, t. y. kaip nuomojamų įrengimų sudėtinė dalis. Akivaizdu, jog nuomininko tikslas buvo išsinuomoti elektros įrengimų kompleksą, o atitinkami pastatai (patalpos) jam reikalingi tik kaip šio komplekso funkcionavimui būtina komplekso sudėtinė dalis. Pastatų atskyrimas ir jų laikymas ne įrengimų sudėtine dalimi, o kitokio pobūdžio nekilnojamuoju turtu šiuo atveju būtų aiškiai dirbtinis ir nepagrįstas. Tai, kad nuomos sutartyse nuomos mokesčio dydis iš dalies susietas su pastatų plotu, reikšmės neturi. Iš sutarčių sąlygų matyti, kad nuomos mokestis nustatytas bendrai visam įrengimų kompleksui, o nuomos mokesčio pastovaus minimalaus dydžio susiejimas su pastatų plotu atspindi tik šalių pasirinktą matematinę formulę mokesčiui apskaičiuoti, bet ne jų valią pastatus (patalpas) laikyti atskiru (įrengimų sudėtine dalimi nesančiu) nekilnojamuoju turtu.

24Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu atveju visa apimtimi nuomojo įrengimus, todėl pagrįstai buvo apmokestintas atitinkamu PVM.

25Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra vedęs, todėl mokestinės prievolės turėtų būti padalintos sutuoktiniams lygiomis dalimis; mokesčių administratorius nepagrįstai visą mokestinę prievolę nuo santuokoje gautų pajamų priskyrė tik pareiškėjui. Su tokia pozicija negalima sutikti. Pirma, mokesčių įstatymai nenumato tokios bendros taisyklės, kurį įpareigotų mokesčių administratorių mokestinę prievolę vien tik dėl santuokos fakto automatiškai padalinti sutuoktiniams. Antra, PVM objektas yra ne pajamos, todėl, apmokestinant šiuo mokesčiu, aplinkybės, susijusios su pajamų gavimu, nėra reikšmingos. PVM objektas yra prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, nuoma yra paslaugų teikimo rūšis, o PVM turi mokėti atitinkamas paslaugas teikiantis (atitinkamą ekonominę veiklą vykdantis) asmuo (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 punktas,

2671 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju santykiuose su UAB „Zarolita“ nuomotoju buvo nurodytas tik pareiškėjas, o tai reiškia, kad nuomos paslaugas teikė ir atitinkamą PVM mokėti turi tik jis.

27Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

291 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Apeliacinį skundą atmesti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –... 6. Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į skundą (b. l. 25-27),... 7. Nurodė, kad pagal penkias nuomos sutartis UAB „Zarolita“ yra išnuomavęs... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 37)... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d sprendimu... 11. Įvertinęs teisės aktų normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų... 12. III.... 13. Pareiškėjas A. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l.... 14. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip... 15. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104-105) prašo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pareiškėjui buvo... 21. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta... 22. Mokestinių ginčų komisija padarė išvadą, kad dalis pareiškėjo nuomoto... 23. Kaip matyti iš nagrinėjamu atveju pareiškėjo su UAB „Zarolita“... 24. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu atveju visa apimtimi... 25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra vedęs, todėl... 26. 71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju santykiuose su UAB „Zarolita“... 27. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 29. 1 punktu, teisėjų kolegija... 30. Apeliacinį skundą atmesti.... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą... 32. Nutartis neskundžiama....