Byla 3K-3-493/2009
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuotas asmuo – antstolė R. A.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Skundo esmė
4Pareiškėjas skundžia vykdomojoje byloje Nr. 37-2622-07 antstolės R. A. 2009 m. kovo 10 d. priimtą patvarkymą, kuriuo jam grąžintas neįvykdytas Šiaulių miesto apylinkės teismo administracinėje byloje 2007 m. kovo 28 d. priimtas nutarimas skirti V. U. 500 Lt baudą ir išieškojimo negalimumo aktas. Pareiškėjas nurodė, kad neįvykdytas teismo nutarimas grąžintinas išieškotojui, t. y. teisėsaugos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą; pareiškėjas nesurašė protokolo, jis nėra išieškotojas, todėl antstolės patvarkymas yra neteisėtas, administracinių baudų išieškojimas turi būti vykdomas ATPK nustatyta tvarka.
5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
6Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija; tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas sprendė, kad antstolės R. A. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas ir joje atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.
7Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII–1927 redakcija, Žin., 2000, Nr. 85–2566, toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų vykdomi CPK nustatyta tvarka; ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti; teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstoliui perduotas teismo nutarimas skirti baudą vykdytinas pagal ATPK nustatytą nutarimų skirti baudą vykdymo procesą (ATPK 312 – 316 straipsniai). Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Dėl to antstolė pagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą kartu su išieškojimo negalimumo aktu valstybei atstovaujančiam pareiškėjui (CPK 631 straipsnio 1 dalis).
8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
9Kasaciniu skundu kasatorius (pareiškėjas) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad antstolės R. A. 2009 m. kovo 10 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 37-2622-07 yra neteisėtas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
101. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės klausimui šioje byloje išnagrinėti. Atsižvelgiant į CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą CPK taikymo sritį, CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių; CPK reglamentuoja ne nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką. Dėl to, vykdant administracines nuobaudas, gali būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.
112. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (304 straipsnio 4 dalis, 309 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis), iš kurių išplaukia, kad kasatoriui nepavesta atlikti veiksmų, susijusių su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų nuobaudų, tarp jų – baudų, išieškojimu; kasatoriaus teisinis statusas šiuo atveju yra toks pat kaip ir kitų valstybės institucijų, kurioms pagal ATPK normas pavesta nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė ir kurių kompetencijai įstatymo priskirtas sprendimų, susijusių su nutarimo skirti administracinę nuobaudą, priėmimas; vadinasi, kasatorius privalo vykdyti kontrolę ir atlikti veiksmus, susijusius su kasatoriaus nutarimu paskirtos administracinės baudos vykdymu arba su teismo priimtu nutarimu, kai kasatorius surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kita vertus, bylą nagrinėję teismai nemotyvavo, kodėl laikė nepagrįstais kasatoriaus argumentus dėl ATPK teisės normų taikymo administracinių baudų vykdymo procese. ABTĮ 126 straipsnyje nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato ATPK; apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad ATPK 309 straipsnio nuostata, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama jį priėmusiam organui, nereiškia teismo kontrolės po nutarimo skirti baudą priėmimo ir vykdomojo dokumento perdavimo priverstiniam vykdymui pagal CPK normas. Teigiant, kad teismas yra saistomas teisingumo vykdymo funkcijos, būtina, atsižvelgiant į ATPK tikslus ir uždavinius, CPK 3 straipsnio 6 dalį, pripažinti, jog su administracinių nuobaudų vykdymu susijusios funkcijos turi būti pavestos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Šiuo atveju byla išnagrinėta, šiai institucijai nedalyvaujant ir neišsiaiškinus dėl jos teisių ir pareigų administracinių nuobaudų vykdymo procese.
12Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. A. prašo kasacinį skundą atmesti; ji nurodo, kad pagal CPK 638 straipsnio 2 dalį kasatorius atstovauja valstybei, į kurios biudžetą išieškomos lėšos, todėl vykdomasis dokumentas CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju grąžinamas išieškotojui; tuo tarpu vykdomieji dokumentai grąžinami jas išdavusiai institucijai tik CPK 631 straipsnio 5,6 dalyse nustatytais atvejais. Iš CPK 587 straipsnio 3 punkto matyti, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija dėl vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų prioritetinės reikšmės kitų įstatymų atžvilgiu. Kasacinio skundo argumentai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose neįvykdyti nutarimai skirti baudą turi būti grąžinami institucijai, surašiusiai administracinių teisės pažeidimų protokolą, neatitinka CPK 648 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdomojo dokumento turiniui; nutarime neprivaloma nurodyti, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą; tik teismas galėtų pateikti šią informaciją antstoliui, tačiau tai pareikalautų papildomų laiko, darbo ir lėšų sąnaudų. Vadinasi, antstolis pagrįstai veikia pagal CPK 631, 648 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
13Teisėjų kolegija
konstatuoja:
14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
15Dėl taikytinos teisės
16Civilinio ir administracinio proceso teisės šakų panašumus ir skirtumus iš esmės lemia materialiųjų teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja atitinkamai civilinė ir administracinė teisė, specifika. Civilinėse ir administracinėse bylose paprastai nagrinėjamas tam tikras ginčas ir būtinumas jį išspręsti, taikant atitinkamą materialiąją teisę. Tačiau vienu atveju yra civilinis, privatus ginčas, kurio dalyviai lygiaverčiai, kitu – administracinis, viešasis ginčas, kurio vienas iš dalyvių visada yra valstybė ar atitinkama valstybės institucija. Administracinio teisinio santykio dalyviai saistomi tam tikrų subordinacijos santykių.
17CPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos CPK taikymo ribos, t. y. nurodoma, kokių bylų nagrinėjimą reglamentuoja šis kodeksas, ir nustatoma CPK normų išimtinumo taisyklė, tačiau nenurodoma dėl CPK ir ATPK normų santykio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, vadovaujasi šio įstatymo, taip pat CPK normomis – kai šio įstatymo jos tiesiogiai nurodomos.
18Nagrinėjamoje byloje Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 d. nutarimu skyrė V. U. 500 Lt baudą pagal ATPK 50 straipsnį. ABTĮ 126 straipsnyje nustatyta, kad nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas reglamentuojamas ATPK. Administracinių nuobaudų vykdymą nustato ATPK V skyriaus 24 skirsnis, o nutarimo vykdymo tvarką – 304 straipsnio nuostatos. Vykdydamas šio įstatymo reikalavimus, nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) administracinės baudos vykdymą nukreipė antstolės R. A. antstolių kontorai ir vykdė šio nutarimo kontrolę (ATPK 309 straipsnio 2 dalis). ATPK 312 straipsnyje reglamentuojama, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, teisės taikymo išaiškinimai skelbiami biuletenyje Administracinių teismų praktika. Taigi šis teismas yra išaiškinęs, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas, jam pavedama ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė (Administracinių teismų praktika 1, p. 332–333). Siekiant administracinės nuobaudos veiksmingumo, stiprinant teisėtumą, užkertant kelią teisės pažeidimams, nutarimą priėmęs organas, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos, gali pakeisti viešaisiais darbais arba administraciniu areštu (ATPK 314 straipsnis). Tuo tarpu CPK 624 straipsnio nuostatos reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones, todėl, antstoliui vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos, CPK nuostatos turėtų būti taikomos tiek, kiek atitinkamų teisinių santykių nereglamentuoja ATPK.
19Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei kaip išieškotoja CPK 638 straipsnio prasme. Kadangi pagal ATPK 309 straipsnį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), tai darytina išvada, kad įstatymo šiuo konkrečiu atveju nepavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu, kaip nepagrįstai laikė šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Atsižvelgiant į ATPK tikslus bei uždavinius, su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų nuobaudų vykdymu susijusios funkcijos turėtų būti pavesta institucijai, kuri vykdo administracinių teisės pažeidimų prevenciją, t. y. administracinių teisės pažeidimų protokolą surašiusiai institucijai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdami kasacine tvarka skundžiamas nutartis, bylą nagrinėję teismai padarė procesinės teisės normų pažeidimą, jų išvados neatitinka paskirtų sankcijų (baudų) išieškojimo formuojamos administracinių teismų praktikos, pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teismų nutartys naikintinos. CPK 359 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kasacinio teismo teisė priimti naują sprendimą, jeigu nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis pats gali pašalinti. Pareiškėjo kasacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pripažįstant, kad yra neteisėtas antstolės R. A. 2009 m. kovo 10 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 37-2622-07 dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pranešant Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
20Kasacinės instancijos teismas patyrė 31,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,
Nutarė
22Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. ir Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą tenkinti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės R. A. 2009 m. kovo 10 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 37-2622-07.
23Priteisti iš antstolės R. A., buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,05 (trisdešimt vieną litą 05 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.