Byla I-181-162/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai S.V., pareiškėjų S.V. ir D.Š. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų M.Š. ir J.Š. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės Šilutės rajono savivaldybės atstovams Linai Pašinskytei ir Remigijui Rimkui, 2012 m. vasario 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S.V. ir D.Š. skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybei ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – M.Š. ir J.Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjos S.V. ir D.Š. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-6; 21-24) kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės priteisti solidariai 2 215,86 Lt turtinės žalos atlyginimą ir po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Turtinės ir turtinės žalos atsiradimą pareiškėjos kildina iš atsakovės neveikimo, t.y. netinkamo želdinių priežiūros vykdymo. Nurodo jog 2011 m. rugsėjo 14 d. apie 17.20 val., Lietuvninkų g., ties 2 namu, Šilutėje, prie tilto į ligoninę, nuvirto medis ir mirtinai prispaudė jų mamą D.O.V., kurios mirtis buvo konstatuota įvykio vietoje. Šilutės rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 94-1-00631-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pabrėžia, jog žemės sklypas, kuriame augo medis, priklauso valstybei ir yra atsakovės teritorijoje, atsakovė yra želdinių valdytoja ir turi būti atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje, todėl privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, savivaldybei yra nustatyta savarankiška funkcija savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas. Nurodo, jog Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad želdinių ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jos būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir t.t. Pabrėžia, jog įvykio metu buvo konstatuota, kad nugriuvusio medžio šaknys sutrūnijusios ir sveika tik nedidelė jų dalis. Atliekant inventorizavimą ir sudarant šalintinų medžių sąrašą, šis medis nebuvo įtrauktas į šalintinų sąrašą. Mano, jog atsakovė turėjo būti aktyvi, privalėjo tinkamai patikrinti medžio būklę ir pripažinti jį šalintinu. Teigia, jog atsakovė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje prie tilto į ligoninę augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų gyvybei. Žalos atsiradimą sąlygojo atsakovei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas. Mano, kad Šilutės rajono savivaldybės veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsniu, prašo priteisti 2 215,86 Lt turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos.

5Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos neteko artimo žmogaus – mamos, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą, sąlygojusį teigiamų emocijų, galimybių mėgautis šeimos ryšiais, leisti kartu laisvalaikį, užsiimti bendrais pomėgiais, praradimą, liūdesį, ilgesį bei kitas stiprias neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes. Nuo mamos mirties pradėjo kamuoti nemiga, sunki prislėgta nuotaika, emocinis nuovargis ir nesugebėjimas susikaupti dėl minčių prislėgusių apie mamos mirtį. Atsirado sveikatos sutrikimų, dėl kurių padidėjo kraujospūdis, atsirado pastovaus fizinio išsekimo simptomai. Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu prašo priteisti iš atsakovės po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

6Pareiškėja S.V. teismo posėdžio metu paaiškino neturtinės žalos paskaičiavimo principą, t.y. pareiškėjos mamos negautas pajamas – pensiją, kuri lygi 757 Lt per mėnesį daugina iš 10 metų laikotarpio, t.y. to laikotarpio, kurį mama dar galėjo gyventi, atsižvelgiant į statistinį moterų gyvenimo laikotarpį Lietuvoje. Kadangi yra dvi mirusios mamos dukros, todėl neturtinę žalą prašo priteisti kiekvienai po 75 tūkstančius litų. Taip pat į neturtinės žalos dydį įskaitomos ir galėjusios atsirasti lėšos iš mamos ūkio. Prašo priteisti turtinę žalą pagal pateiktus įrodymus, patvirtinančius laidotuvių patirtas išlaidas.

7Pareiškėja D.Š. ir tretieji suinteresuoti asmenys M.Š. ir J.Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 67).

8Pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M.Š. ir J.Š. interesams atstovaujantis advokatas Rimvydas Kairys prašo tenkinti pareiškėjų skundą. Mano, jog Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011 m. rugsėjo 18 d. įvykio aprašymas patvirtina faktinę aplinkybę, kad Šilutės rajono savivaldybei buvo pagrindas nupjauti medį, kuris užvirto ant pareiškėjų mamos. Teigia, jog Šilutės rajono savivaldybė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, o kaltės fakto įrodinėti nereikia. Šilutės rajono savivaldybė turėjo prižiūrėti medžius ir užtikrinti, kad neįvyktų tokie nelaimingi atsitikimai, tačiau medžių priežiūra buvo netinkama. Mano, kad turtinės žalos dydį įrodo byloje pateikti laidotuvių išlaidų kvitai, o neturtinė žala paskaičiuota tinkamai, todėl priteistinos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydis nėra per didelis.

9Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės atstovai Lina Pašilskytė ir Remigijus Rimkus nesutinka su pareiškėjų reikalavimais priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nes nenustatyti neteisėti Šilutės rajono savivaldybės veiksmai. Mano, jog savivaldybė nėra atsakinga už žalos atsiradimą ir atlyginimą pareiškėjoms, nes sveikas, žaliuojantis medis nuvirto ne dėl savivaldybės kaltės (neveikimo), o dėl tą dieną buvusio stipraus, gūsingo vėjo. Savivaldybė neturėjo jokios informacijos apie tai, jog medis yra galimai supuvęs ar kelia grėsmę, be to, nebuvo gauta jokių prašymų nukirsti arba genėti medį. Pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pareiškėjų mamos mirtis dėl nelaimingo atsitikimo. Teigia, jog pagal augalo būklės įvertinimą, nuverstas medis – paprastasis klevas, pažymėtas inventorizavimo akte numeriu 41, nebuvo pripažintas šalintinu medžiu, nebuvo jokių duomenų, kad nuvirtęs medis buvo supuvęs, kad jį reikėjo pašalinti, nebuvo gauta piliečių prašymų jį pašalinti. Medis nebuvo nuvirtęs, jis buvo išverstas su šaknimis audros metu, o sveiko medžio šaknų realus patikrinimas yra neįmanomas, savivaldybės veiksmuose nėra neveikimo, nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, todėl nėra civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų. Pabrėžia, kad pareiškėjų prašomas priteisti pinigų kiekis neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus, neteisingas pats neturtinės žalos paskaičiavimo principas. Be to, pareiškėjai D.Š. buvo išmokėtos pašalpos, kurios atlygino dalį laidojimo išlaidų.

10Analogiška atsakovės pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 32-34).

11Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai D.Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J.Š. ir M.Š. nedalyvaujant.

12Teismas konstatuoja

13Pareiškėjos skundu prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Šilutės rajono savivaldybės dėl minėtos institucijos neveikimo netinkamai prižiūrint miesto želdinius. Bylos dalykas – teisė į turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl vietos savivaldos institucijos neveikimo, atlyginimas.

14Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais (neveikimu), atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pareiškėjų skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjos kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų. Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjoms, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

15Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

16CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.)..Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų (veikimo, neveikimo).

17CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

18Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

19Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, neatlikdama pareiškėjų nurodytų veiksmų, iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

201984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė veikė laikydamasi šių reikalavimų.

21Dėl teisės aktų, reglamentuojančių želdinių tvarkymą

22Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2010 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XI-783 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą (2011m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (byloje aktuali 2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. XI-1089 redakcija), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550-11 ir 2011 m. birželio mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pati atsakovė Šilutės rajono savivaldybė pripažįsta, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. apie 17.20 Šilutės m., Lietuvininkų g., ties namu Nr. 2, nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, augusio prie namo, esančio Lietuvninkų g.2, Šilutėje, priežiūros organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles. Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, jog Šilutės rajono savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (Lietuvninkų g. ties namu Nr. 2, Šilutėje) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pareiškėjos byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Šilutės rajono savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

23Faktinės bylos aplinkybės

24Pareiškėjų paaiškinimais, baudžiamosios bylos Nr. 94-1-00631-11 duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. apie 17.20 val., Šilutės m., Lietuvninkų g., ties namu Nr. 2, prie tilto į ligoninę, nuvirto medis ir mirtinai prispaudė pareiškėjų mamą D.O.V. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00631-11 esančio 2011 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad į įvykio vietą nuvykusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato specialistė J.K. apžiūros metu nustatė, jog šalia moteriškos lyties lavono guli vėjo išverstas medis (klevas), kamieno ilgis nuo lavono iki kamieno šaknies yra 6 metrai. Medis išverstas su šaknimis <..>. Tai, kad medis išvarstąs su šaknimis, matosi ir iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 559/11 (03) nustatyta, kad D.O.V. mirė nuo stipraus kūno suspaudimo (priekio-nugaros kryptimi), kas pasibaigė asfiksine mirtimi. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. spalio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00631-11 nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. apie 17.00 val., Šilutės m., Lietuvininkų g., ties namu Nr. 2, audros metu lūžtantis medis užgriuvo ir mirtinai sužalojo pro šalį šaligatviu ėjusią D.O.V.

25Byloje pateiktame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės tarnybos pareigūno E.B. įvykio aprašyme (b.l. 8) nurodyta, kad į įvykio vietą Lietuvninkų gatvėje pareigūnai atvyko 17.20 val. Atvykus ten jau buvo policijos ir greitosios medicininės pagalbos ekipažai. Nurodyta, jog moterį prispaudęs klevas atrodė sveikas, nepažeistas, žaliuojančiais lapais, tik apžiūrėjus šaknis, maždaug pusės metro gylyje, matėsi, kad jos yra sutrūnijusios, sveika tik nedidelė jų dalis. Būtent šio įrodymo pagrindu pareiškėjos ir jų atstovas grindžia savivaldybės neveikimą, kadangi nebuvo atlikti veiksmai, siekiant nustatyti medžio būklę.

26Atsakovės atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, kad Šilutės miesto ir rajono parkų bei gyvenviečių želdinių inventorizavimas buvo baigtas 2011 m. gegužės mėnesį ir atsakovei pateikta inventorizavimo duomenų byla, kurioje nuvirtęs medis – paprastasis klevas Nr. 41 (toliau – ir ginčo medis, nuvirtęs medis) – nebuvo pažymėtas kaip šalintinas, todėl nėra atsakovės kaltės.

272011 m. vasario 4 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. R5-(9.40)-93 (b.l. 74-82) patvirtina, kad Šilutės miesto ir rajono parkų bei gyvenviečių želdinių inventorizavimo paslaugas suteikė Vilniaus pedagoginis universitetas. Šilutės miesto želdinių inventorizavimo duomenų byloje vykdytojais nurodyti prof. habil. dr. R.N. ir prof. habil. dr. P.K. Minėtoje želdinių inventorizavimo duomenų byloje 3.2 punktu aprašyta medžių ir krūmų rūšių ir jų vidurūšinių taksonų lokalizacija Šilutės miesto gatvėse bei skveruose. Lietuvninkų gatvėje Nr. 41 pažymėtas acer platonoides L. – paprastasis klevas, t.y. medis, kuris griūdamas mirtinai sužalojo D.O.V. Želdinių inventorizavimo duomenų byloje šis medis nepažymėtas kaip šalintinas medis (Šilutės miesto želdinių inventorizavimo duomenų bylos psl. 109).

28Atsakovės atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, jog želdinių priežiūra Šilutės rajono savivaldybėje vykdoma visada, inventorizacija – kartą per 10 metų. Du kartus per metus jis, kaip savivaldybės aplinkosaugos specialistas, apžiūri medžius savo iniciatyva. Medis Nr. 41 buvo apžiūrėtas atliekant inventorizaciją, jis nekėlė grėsmės inventorizacijos metu, atrodė sveikas, žaliuojančiais lapais, buvo suformuota graži lapų laja. Atstovas paaiškino, jog kartu su savivaldybės architektu ir miesto seniūnu šių metų pavasarį Šilutės mieste apžiūrėjo medžius važiuodami transporto priemone. Jei medis yra numatomas šalinti, jam yra atliekamas instrumentinis tyrimas: įgręžiama į medžio kamieną, paimamas mėginys ir vizualiai galima pasakyti, koks medžio amžius, kokios jo savybės, inter alia, ar medžio šaknys papuvusios. Toks tyrimas ginčo medžiui nebuvo atliktas, nes tiek inventorizacijos metu, tiek ir savivaldybės specialistams apžiūrint jį, nebuvo nustatyta, kad medis gali kelti grėsmę.

29Liudytoju apklaustas Šilutės miesto seniūnas R.S. parodė, jog dažniausiai medžiai šalinami gyventojų prašymu, tačiau nugriuvusiam medžiui toks prašymas nebuvo gautas. Aplinkybę, kad prašymas dėl nugriuvusio medžio pašalinimo iš gyventojų nebuvo gautas patvirtino ir atsakovės atstovai.

30Pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-586 patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų (b.l. 44-46) 4 punktą, minėta komisija nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, susijusius su želdinių apsauga, tvarkymu, priežiūra ir kirtimu. Komisija priima sprendimą dėl leidimo kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti želdinius Šilutės mieste ir rajone ne miško paskirties ir privačioje žemėje (5 punktas). Kaip jau minėta, fizinių asmenų prašymo išduoti leidimą kirsti ginčo medį, nebuvo. Liudytojais apklausti S. ir H.J. parodė (b.l. 112-113), jog prieš 6 metus buvo kreipęsi į Šilutės rajono savivaldybės architektą dėl leidimo nupjauti medį – kaštoną, stovintį prie jų nuosavybės teise priklausančio pastato, adresu Lietuvninkų g. 2, kuris augo apie 5 m atstumu nuo ginčo medžio, bet neteikė prašymo pašalinti ginčo medį. Nors prašymo kirsti ginčo medį nebuvo gauta, tačiau tai nešalina Šilutės rajono savivaldybės pareigos užtikrinti, kad savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teismo vertinimu, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, jei reikia, juos pašalinti. Pažymėtina, kad Šilutės miesto želdinių inventorizavimo duomenų byloje, skyriuje Šilutės miesto želdynų medžių ir krūmų botaninės įvairovės inventorizacija nurodyta, <...> kad skverų ir privačių valdų kvartaluose želdynų būklė gera, bet gatvių senų medžių kai kurie individai gerokai pažeisti. Medžių ir krūmų būklę būtina gerinti atliekant sanitarinius jų priežiūros darbus: kamienų sanitarinius tvarkymus, lajų genėjimus, retinimus, augalų šalinimus bei atnaujinimus. Dauguma miesto gatvių ir pakelių apsodintos 65-85 metų medžiais <...> (psl. 56).

31Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas reglamentuoja, jog savivaldybės tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Tokios taisyklės Šilutės rajone patvirtintos 2008 m. lapkričio 20 d. savivaldybės tarybos sprendimu N. T1-730 (b.l. 85-90). Pagal minėtų Taisyklių 3.1 punktą ginčo medis buvo priskirtas saugotiniems želdiniams. Taisyklių 5.5 punktas nustato, jog saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai pažeisti stiebo ir šaknų puviniu. Analogišką reglamentavimą nustato ir 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.5 punktas. Atsakovės atstovai argumentuoja, jog nebuvo nustatyta, kad medžio Nr. 41 stiebas būtų pažeistas puviniu, jis atrodė žaliuojantis, sveikas, tačiau teismo vertinimu, vizualus jo apžiūrėjimas ir medžio būklės nustatymas pagal lapiją nereiškia tinkamos pareigos atlikti želdinių priežiūrą. Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja medžio būklės nustatymo tvarkos. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų matyti, kad vertinant medžių būklę inventorizavimo metu mokslininkai vadovavosi specialiomis žiniomis, todėl, atstovų nuomone, tai laikytina atsakovės tinkamu medžio būklės nustatymo atlikimu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintą Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 2 punktą, inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę. Teismo vertinimu, tinkamas želdynų ir želdinių inventorizavimas neapima želdynų ir želdinių būklės stebėsenos, apsaugos ir priežiūros. Teismo nuomone, atsakovės funkcijos neapsiribojo vien inventorizavimo atlikimu, Šilutės rajono savivaldybė turėjo pareigą aktyviai veikti, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių.

32Atsakovo atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, kad drėgmė galėjo būti priežastimi medžio išvirtimui, nes aukštas gruntinis vanduo galėjo papūdyti medžio šaknis. Liudytojas H.J. parodė, kad išvirtęs medis buvo pasviręs, kaip ir likęs stovėti šalia augęs klevas (b.l. 113). Pareiškėjų pateikto 2011 m. rugsėjo 16 d. laikraščio „Pamarys“ publikacijoje „Virsdamas medis mirtinai prispaudė šilutiškę“ esančioje fotonuotraukoje matosi, kad šalia nugriuvusio medžio likęs augti klevas yra pasviręs (b.l. 100) Atsižvelgiant į tai, kad nugriuvęs medis augo prie Šyšos upės šlapiame dirvožemyje bei buvo pasviręs, įvertinusi teisės aktų nuostatas dėl želdinių priežiūros, atsakovė turėjo pasirinkti tinkamą medžių vertinimo tvarką, ypač tų, kurie auga tokioje aplinkoje, jog nuvirtę gali apgadinti turtą, sužaloti asmenis. Atsakovės argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, kas šalina jos atsakomybę (CK 6.553 straipsnio 1 dalis), yra nepagrįstas. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties 2012 m. sausio 19 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas (b.l. 91) matyti, kad Šilutės mieste 2011 m. rugsėjo 14 d. 15 val. maksimalus vėjo greitis buvo 18 m/s, 18 val. – 19 m/s, o tai pagal 2006 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašą nėra laikytina nenugalima jėga, todėl nešalina atsakovės atsakomybės. Sistemiškai vertindamas teisės aktus bei faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neveikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjoms dėl to kilo pasekmės, t.y. atsirado žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

33Dėl turtinės žalos atlyginimo

34CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

35Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta.

36Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašo atlyginti mamos laidojimo išlaidas – 2 215,86 Lt (gėles, karstas, apranga, parvežimo, aprengimo paslaugas ir kt.). Pareiškėjos kaip įrodymą, patvirtinantį turtinės žalos patyrimo faktą, pateikią UAB „Šilutės komunalininkas“ laidojimo biure pirktų prekių ir paslaugų sąrašą ir kvitą (b.l. 9).

37Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog pareiškėjos, laidodamos mamą, patyrė turtinę žalą. Tačiau teismas nesutinka su prašoma priteisti suma, nes pareiškėja S.V. paaiškino, kad mirus mamai, buvo gautos pašalpos. Šilutės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos buhalterijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad mirus D.O.V., laidojimo pašalpa išmokėta D.Š. 2011 m. rugsėjo 15 d. (b.l. 96). Bylos rašytiniais duomenis laidojimo pašalpa lygi 1 040 Lt (b.l. 96-99). Taip pat nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius D.Š., mirus mamai, paskyrė 1 000 Lt pašalpą (b.l. 93).

38Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus, jų paaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos tinkamai įrodė, jog dėl atsakovės neveikimo joms buvo padaryta turtinė žala, kad tarp šio neveikimo ir pareiškėjoms kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjos turi teisę į padarytos žalos atlyginimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau teismas nesutinka su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu.

39CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009).

40Jau buvo nurodyta, kad dėl mamos mirties pareiškėjos gavo vienkartinę pašalpą bei laidojimo pašalpą, todėl konkrečiam tikslui skirtos pašalpos turėjo būti tinkamai panaudotos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašo priteisti 2 215,86 Lt, o joms buvo išmokėtos atitinkamos išmokos, lygios 2 040 Lt (1 000 + 1 040), teisingu turtinės žalos atlyginimu laikytina 175, 86 Lt suma (skirtumas tarp patirtų išlaidų ir gautų išmokų). Pareiškėjos patyrė materialinę žalą – nuostolius, laidojimo išlaidos yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neveikimu, todėl pareiškėjoms iš atsakovės priteistina 175,86 Lt turtinei žalai atlyginti.

41Dėl neturtinės žalos atlyginimo

42Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

43Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

44CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Neturtinę žalą pareiškėjos kildina iš savivaldybės funkcijų neatlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

45Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo išvados, jog nustatytas savivaldybės neveikimas.

46CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (pvz.: administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.), kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

47Pareiškėjos neturtinę žalą įvertina 150 000 Lt, t.y. po 75 tūkstančius kiekvienai pareiškėjai, nurodydamos, jog dėl savivaldybės neveikimo užkrito medis, kuris mirtinai sužalojo jų mamą, todėl patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, sielvartą. Pareiškėja S.V. teismo posėdžio metu paaiškino neturtinės žalos apskaičiavimo principą: neturtinės žalos dydį pareiškėjos nustatė pagal jų mamos gautą pensijos dydį (apie 750 Lt), kuris dauginamas iš 10 metų, nes statistinis moterų amžius Lietuvoje yra 75 metai, jų mama mirė būdama 65 metų, vadinasi ji dar būtų gyvenusi mažiausiai 10 metų, jei nebūtų mirtinai traumuota. Be to, turi būti įskaičiuojamos pajamos ir iš mamos ūkio, nes ji augino kiaules, turėjo karvę, vištų. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos paskaičiavimo principas yra savaime ydingas. Negalima situacija, kai neturtinė žala paskaičiuojama negautomis pajamomis. Kaip jau minėta aukščiau, neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos.

48Išgyvenimai, netekus artimo žmogaus – mamos – yra akivaizdūs. Jos netektis sukėlė dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą, ypač kai tarp pareiškėjų (dukterų), trečiųjų suinteresuotų asmenų (mirusios anūkų) buvo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys. Šiuos išgyvenimus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, iš kurių matosi, kad pareiškėja S.V. kreipėsi pagalbos į medikus dėl nemigos ir skausmų, jai buvo skirti vaistai, nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki spalio 14 d. buvo nedarbinga (b.l. 92, 101). Teismo vertinimu, pareiškėjų patirti išgyvenimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Šilutės miesto savivaldybės neveikimu.

49Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Teismas, vertindamas pareiškėjų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl mamos netekties, sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašoma priteisti 150 tūkstančių neturtinė žala būtų per didelė turtinė prievolė savivaldybei. Teismas, mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad savivaldybės neveikimas nėra tyčinis, taip pat atsižvelgiama į tai, kad savivaldybė atliko tam tikrus želdinių priežiūros veiksmus, t.y. 2011 m. gegužės mėnesį medžiai buvo vizualiai apžiūrėti, atliktas jų inventorizavimas, o nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio praėjo pakankamai trumpas laikas iš naujo tikrinti visus Šilutės mieste augančius medžius, taip pat atsižvelgiama į gamtines sąlygas, nes byloje nepaneigta, jog įvykio dieną pūtė gūsingas vėjas. Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustato pareiškėjoms priteistinos neturtinės žalos dydį – po 10 000 litų.

50Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

51Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

Nutarė

52pareiškėjos S.V. ir D.Š. skundą tenkinti iš dalies.

53Pareiškėjoms S.V. (a.k. ( - ) ir D.Š. (a.k. ( - ) iš Šilutės rajono savivaldybės priteisti 175,86 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus ir 86 centus) turtinės žalos atlyginimą.

54Pareiškėjai S.V. (a.k. ( - ) ir D.Š. (a.k. ( - ) iš Šilutės rajono savivaldybės priteisti po 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt kiekvienai neturtinės žalos atlyginimą.

55Kitoje dalyje skundą, kaip nepagrįstą, atmesti

56Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 3. pareiškėjos S.V. ir D.Š. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-6; 21-24)... 4. Turtinės ir turtinės žalos atsiradimą pareiškėjos kildina iš atsakovės... 5. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos neteko artimo žmogaus – mamos, dėl... 6. Pareiškėja S.V. teismo posėdžio metu paaiškino neturtinės žalos... 7. Pareiškėja D.Š. ir tretieji suinteresuoti asmenys M.Š. ir J.Š. į teismo... 8. Pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M.Š. ir J.Š. interesams... 9. Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės atstovai Lina Pašilskytė ir... 10. Analogiška atsakovės pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 32-34).... 11. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3... 12. Teismas konstatuoja... 13. Pareiškėjos skundu prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš... 14. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar... 15. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą... 16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba... 18. Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos... 19. Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti... 20. 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr.... 21. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių želdinių tvarkymą ... 22. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2010 m. balandžio 27 d. įstatymo... 23. Faktinės bylos aplinkybės... 24. Pareiškėjų paaiškinimais, baudžiamosios bylos Nr. 94-1-00631-11 duomenimis... 25. Byloje pateiktame Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos... 26. Atsakovės atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, kad Šilutės miesto ir rajono... 27. 2011 m. vasario 4 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr.... 28. Atsakovės atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, jog želdinių priežiūra... 29. Liudytoju apklaustas Šilutės miesto seniūnas R.S. parodė, jog dažniausiai... 30. Pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m.... 31. Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktas reglamentuoja, jog... 32. Atsakovo atstovas Remigijus Rimkus paaiškino, kad drėgmė galėjo būti... 33. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 34. CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 35. Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka... 36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašo atlyginti mamos laidojimo išlaidas... 37. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog... 38. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus, jų... 39. CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti... 40. Jau buvo nurodyta, kad dėl mamos mirties pareiškėjos gavo vienkartinę... 41. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 42. Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių... 43. Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri... 44. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik... 45. Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą... 46. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 47. Pareiškėjos neturtinę žalą įvertina 150 000 Lt, t.y. po 75 tūkstančius... 48. Išgyvenimai, netekus artimo žmogaus – mamos – yra akivaizdūs. Jos... 49. Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo)... 50. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjų skundas... 51. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 52. pareiškėjos S.V. ir D.Š. skundą tenkinti iš dalies.... 53. Pareiškėjoms S.V. (a.k. ( - ) ir D.Š. (a.k. ( - ) iš Šilutės rajono... 54. Pareiškėjai S.V. (a.k. ( - ) ir D.Š. (a.k. ( - ) iš Šilutės rajono... 55. Kitoje dalyje skundą, kaip nepagrįstą, atmesti... 56. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...