Byla 2A-1157-230/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjai A. O., jos atstovei adv. Virginijai Inai Bedarfienei, suinteresuotam asmeniui J. V., Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6999-52/2007 pagal pareiškėjos A. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

5Pareiškėja A. O. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. O. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 616 kv.m žemės sklypą, esantį Skirmanto g. 8 - Kriščiukaičio g. 51 (buvusi Puodžių g. 6), Kaune; 2) pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą nuosavybės teises įrodančiam dokumentui pateikti ir šį terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad J. O. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 616 kv.m žemės sklypą Puodžių g. 6, Vilijampolėje. Pareiškėja yra mirusio žemės savininko J. O. sūnaus Viktoro sutuoktinė, o suinteresuotas asmuo J. V. yra žemės savininko J. O. duktė, jos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo statinius ant šio žemės sklypo. Pareiškėja A. O. ir suinteresuotas asmuo J. V. 1992 m. pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Žemės savininkas J. O. 1924 m. birželio 4 d. užpardavimo sutartimi iš M. N. įsigijo 1/2 dalį 619 kv.m žemės sklypo, o 1925 m. gegužės 26 d. Navickienė perleido J. O. visas termininės nuomos teises į kitą pusę sklypo bei pardavė gyvenamąjį namą. Nuo to laiko J. O. valdė sklypą ir namą bei mokėjo mokesčius. Žemės reformos valdyba 1936 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 771 nusprendė valstybei priklausantį 616 kv.m ploto žemės sklypą Puodžių g. parduoti be varžytinių J. O.. Apie 1936 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 771 įvykdymą yra žemės tvarkytojo ir sekretoriaus 1936 m. spalio 12 d. atžyma, kad nutarimas yra įsiteisėjęs ir sklypas perėjęs J. O. nuosavybėn. Nuo to laiko 616 kv.m žemės sklypą Kaune, Puodžių g. 6, J. O. valdė nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo. Žemės valdymo nuosavybės teise faktas nustatytinas teismo keliu, nes Kauno apskrities viršininko administracijai pateiktų dokumentų nepakanka. Kauno apskrities viršininko administracija apie tai pareiškėją informavo 2007 m. vasario 21 d. raštu ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl fakto nustatymo ir termino atnaujinimo. Būdama senyvo amžiaus (82 m.), pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teises įrodančių dokumentų pakako, todėl mano, kad terminą tokiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. O. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 616 kv.m žemės sklypą, esantį Skirmanto g.8/ Kriščiukaičio g. 51, Kaune, juridinę reikšmę turintį faktą nustatė nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti, taip pat pareiškėjai A. O. atnaujino terminą nuosavybės teises įrodantiems dokumentams Kauno apskrities viršininko administracijai pateikti. Teismas priteisė iš pareiškėjos 8,00 Lt pašto išlaidų valstybei.

7Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. birželio 19 d. raštas patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pateikti visi išlikę ir J. O. nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą liudijantys dokumentai. Kadangi archyviniai dokumentai prieštaringi ir neginčijamai nepatvirtina J. O. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 616 kv.m žemės sklypo, esančio Skirmanto g.8/ Kriščiukaičio g. 51 (ankstesnis adresas - Puodžių g. 6), Kaune, fakto, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas teisme. Teismas, remdamasis 1924 m. birželio 4 d. ir 1925 m. gegužės 25 d. įrašais 1923 m. lapkričio 14 d. užpardavimo sutartyje padarė išvadą, kad J. O. 619,072 kv.m sklypą, esantį nurodytu adresu, valdė nuomos teisėmis. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto Žemės reformos valdybos 1936 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 771 buvo nuspręsta J. O. be varžytynių parduoti jo nuomos teisėmis valdytą žemės sklypą. Nors žemės perleidimo aktas byloje nėra pateiktas, tačiau J. O. 1934 m. gruodžio mėnesį sudarytame sąraše yra nurodytas kaip namų valdos Kriščiukaičio g., Kauno mieste, savininkas. Todėl teismas padarė išvadą, kad Žemės reformos valdybos 1936 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 771 buvo įvykdytas. Aplinkybę apie J. O. nuosavybės teise iki sovietinės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą patvirtino ir liudytojai J. G. ir V. B.. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčo sklype stovintį gyvenamąjį namą su kitais statiniais, kurio bendrasavininkės yra A. O. ir J. V., pareiškėjos teigimu pasistatė J. O.. Teismo nuomone, nurodyti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad J. O. žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise. Teismas pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastis ir pareiškėjai atstatė terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad jai tinkamai realizuoti savo teises sutrukdė užsitęsusi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, senyvas amžius ir teisingos informacijos stoka.

8Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pagrįstą išvadą apie faktinių aplinkybių buvimą leidžia daryti tik neprieštaraujančių vieni kitiems įrodymų visuma. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog 1934 m. lapkričio 8 d. sąrašas, kuriame nurodyti Kriščiukaičio g. namų savininkai (o ne kaip nurodo teismas - namų valdų savininkai) patvirtina, jog Žemės reformos valdybos 1936 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 771 dėl 616 kv.m žemės sklypo Puodžių g. 6 pardavimo be varžytinių J. O. buvo įvykdytas. Anksčiau išduotas dokumentas negali patvirtinti vėlesnio dokumento įvykdymo. Neaišku, kuo pagrįsta teismo išvada, kad žemės sklypas Puodžių g. 6 ir Skirmanto g. 8/ Kriščiukaičio g. 51 yra tas pats žemės sklypas. Pareiškėjos prašomam nustatyti valdymo nuosavybės teise faktui prieštarauja vėliausi rašytiniai duomenys - 1939 m. rugpjūčio 11 d. mokesčių inspekcijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad J. O. nekilnojamasis turtas Puodžių g. 6 susideda iš 360 kv.m nuomojamos žemės, medinio gyvenamojo namo ir sandėlio. Pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių galėjo būti atnaujinamas įstatymo nustatytas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Senyvas pareiškėjos amžius nėra veiksnys, dėl kurio praleisto termino priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis. Pareiškėja galėjo tinkamai įvertinti situaciją ir įstatymo nustatytu laiku kreiptis teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9Pareiškėja A. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad J. O. iki sovietinės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 616 kv.m žemės sklypą, esantį Skirmanto g. 8 / Kriščiukaičio g. 51, Kaune. Vien tik 1939 m. rugpjūčio 11 d. mokesčių inspekcijos pranešimas Kauno miesto savivaldybei, kuriame yra nurodyta, kad J. O. turtas Puodžių g. 6 susideda iš 360 kv.m žemės, medinio gyvenamojo namo ir sandėlio, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Apelianto teiginiai, jog pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių atstatyti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nepagrįsti. Pareiškėja, pateikdama prašymą, pateikė ir visus turėtus dokumentus, o kad jų nepakanka ir apie būtinybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sužinojo tik gavusi 2007 m. vasario 21 d. suinteresuoto asmens raštą.

10Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas, įvertinus visus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Vien tik 1939 m. rugpjūčio 11 d. mokesčių inspekcijos pranešimas Kauno miesto savivaldybei dėl J. O. turėto turto Puodžių g. 6, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir prieštarauja pareiškėjos prašymui nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Nepagrįstas teiginys, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apie tai, kad trūksta dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui, pretendentės sužinojo tik gavusios Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 21 d. raštą.

11Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo sklypą J. O. iki žemės nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis. Akivaizdu, kad J. O. teisių perėmėjai (pareiškėja – J. O. sūnaus žmona ir J. O. dukra - J. V.), atsiradus įstatyminei galimybei atkurti nuosavybės teises iš karto t.y. 1992-02-17 padavė prašymus atkurti nuosavybės teises (b.l 6), kas reiškia, jog jos buvo visiškai įsitikinusios, kad žemę J. O. valdė nuosavybės teisėmis. Nemažiau reikšminga ir ta aplinkybė, kad jos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ant šio žemės sklypo esančius pastatus. Archyviniai dokumentai - 1925 m. gegužės 26 d. įrašas ant 1923 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties (b.l. 10-11) patvirtina, kad M.Navickienė tuo metu pardavė J. O. gyvenamąjį namą ant jam perduoto nuomos teise valdyti žemės sklypo. Todėl J. O. siekimas įgyti nuosavybėn ir žemės sklypą yra pagrįstas, ir jį patvirtina 1934 m. gegužės mėn. 18 d. Kauno miesto Žemės reformos komisijos protokolas (b.l. 12) bei 1936 m. balandžio 25 d. Žemės reformos valdybos nutarimas (b.l. 15-16), iš kurių matyti, kad buvo nutarta J. O. parduoti be varžytinių 616 kv.m. žemės sklypą, esantį Puodžių g. 6, Kaune. Archyvuose nerastas žemės perleidimo aktas, kuris besąlygiškai patvirtintų žemės perleidimo J. O. faktą, tačiau virš nurodytos aplinkybės, taip pat liudytojų parodymai patvirtina, jog J. O. žemę įgijo nuosavybėn. Liudytojai V. B. ir J.G. parodė, kad jiems yra žinoma, jog J. O. žemę išsipirko, jie taip pat patvirtino, kad J. O. buvo pasiturintis žmogus ir išsipirkti žemę turėjo galimybę (b.l. 47-48). Archyvinis dokumentas - 1939 m. rugpjūčio 11 d. mokesčių inspekcijos pranešimas Kauno miesto savivaldybei (b.l. 7), kuriame nurodyta, kad J. O. nekilnojamasis turtas Puodžių g. Nr. 6 susideda iš 360 kv.m. nuomojamos žemės, medinio gyvenamojo namo ir sandėlio, atsižvelgiant į nurodytų įrodymų visumą, nelaikytinas pakankamu paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmiausia, šiame pranešime nurodytas nuomojamos žemės kiekis (360 kv.m.) yra kur kas mažesnis, nei J. O. buvo leista išsipirkti Žemės reformos valdybos nutarimu, todėl būtų nelogiška, kad J. O. būtų įgijęs nuosavybėn tik dalį žemės. Be to, tame pačiame archyvo pažymėjime (b.l. 7) yra įrašas apie tai, kad 1939-1941 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje yra įrašytas O. J., mokėjęs mokesčius už nekilnojamąjį turtą Puodžių g. 10 (o ne 6), tačiau turto sudėtis nenurodyta. Šių dviejų archyvinių įrašų pagrindu galima daryti išvada, jog J. O. gal būt greta esančiame sklype buvo papildomai išsinuomavęs 360 kv.m. žemės sklypą. Šios abejonės dėl archyvinio įrašo apie J. O. nuomotą žemę neleidžia šį įrodymą laikyti pakankamu jau padarytai išvadai apie J. O. nuosavybės teisėmis valdytą žemę paneigti. Faktų tikėtinumo taisyklė įrodymų visumos apimtyje leidžia pripažinti labiau tikėtina pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą.

12Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu teismas pripažino, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja apie būtinybę pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, įskaitant galimybę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, sužinojo tik gavusi Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-02-21 raštą (b.l. 27). Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę padavė laiku, buvo renkami archyviniai dokumentai, kurie paskutinį kartą Kauno miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti 2003-06-19 (nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys), be to, aplamai nuosavybės teisių atkūrimo procesas valstybės mastu užtruko. Todėl esant šioms aplinkybėms, taip pat vertinant pareiškėjos senyvą amžių bei jai 2007-02-21 pateiktą informaciją apie būtinybę kreiptis į teismą, termino praleidimo priežastys pagrįstai pripažintos svarbiomis.

13Dėl nurodytų priežasčių kolegija daro išvadą, jog nėra nustatytas pagrindas priimtą teismo sprendimą panaikinti, todėl sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai