Byla e2S-142-538/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. C. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

3

  1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartimi pareiškėjai A. C. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-23 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį paliko nepakeistą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-02 nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjos kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.
  2. 2016-09-16 teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens I. L. prašymas, kuriuo prašoma patvirtinti bankrutuojančios pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Nurodė, kad atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, patikslino mokumo atkūrimo planą, t. y. numatė, jog negaunant pakankamai pajamų, pagalbą suteiktų artimieji giminaičiai, sumažino būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomą skirti sumą, sumažino bankroto administravimo išlaidas, padidino minimalią kreditoriams numatomą skirti sumą.
  3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi netvirtino bankrutuojančios pareiškėjos A. C. patikslinto mokumo atkūrimo plano, svarstyto 2016-09-12 kreditorių susirinkime ir nutraukė A. C. bankroto bylą.
  4. Nurodė, kad 7 mokumo atkūrimo plano dalyje dėl pareiškėjos galimybės gauti daugiau pajamų numatytos priemonės yra abstraktaus pobūdžio, nėra apibrėžtos konkrečiais terminais, jų įgyvendinimo tvarka nėra aiški, todėl nėra galimybės užtikrinti šios plano dalies įgyvendinimo kontrolę. Pareiškėjos nurodyta 360 Eur suma būtiniems poreikiams tenkinti yra per didelė ir nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus atlyginimo dydis turi būti pagrįstas, jis turi atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą, taip pat skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plane nurodyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dedamųjų dalių aspektai kelia abejonių jų pagrįstumu (pvz.: atlyginimas administratoriui susideda iš kitų bankroto administratoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, darbo vietos išlaikymo, transporto išlaidų ir kt., kai administratoriaus atlyginimas yra darbo užmokestis, mokamas už administratoriaus atliktą darbą), kas leidžia abejoti, ar bendroje administravimo išlaidų sumoje nėra paskaičiuota už tą patį du kartus (pvz. transporto išlaidos įtrauktos į bankroto administratoriaus atlyginimą ir mokestį bankroto administratoriui kanceliarinėms ir transporto išlaidoms). Teismas konstatavo, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas neatitinka fizinio asmens bankroto paskirties, neužtikrina fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
  5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teisino 2016-10-14 nutartį, priimtą c. b. Nr. e2FB-505- 474/2016, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  6. Nurodo, kad neįmanoma tiksliai nustatyti terminų, kada ir į kokią darbovietę jai pavyks įsidarbinti ar nuo kurios datos jai pavyks uždirbti didesnes pajamas. Pažymi, kad savo būtinųjų poreikių tenkinimui yra numačiusi mažesnę sumą nei minimali mėnesinė alga. Mokumo atkūrimo plane bankroto administravimui numatyta tik šiek didesnė sąmata nei siūlo kreditorius. Plane numatoma, kad bankroto administravimui bus skiriama 35,00 EUR/mėn. plius PVM administratoriaus atlyginimui ir 5,00 EUR/mėn. plius PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Svarbu tai, jog teismų praktikoje ženkliai didesnės sumos bankroto administravimui pripažįstamos pagrįstomis ir protingomis. Teigia, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skiriamos sumos ir bankroto administravimo išlaidų pateikti neatsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.
  7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB bankas prašo skundą atmesti.
  8. Nurodo, kad pareiškėja bankroto procesu siekia ne atkurti savo mokumą, tačiau būti atleista nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo minimaliomis pastangomis. Pareiškėja neketina persikvalifikuoti, tobulinti turimų įgūdžių, tik abstrakčiai nurodo, kad viskas priklausys nuo aplinkybių, kurių ji negali kontroliuoti (potencialių darbdavių, klientų skaičiaus, šalies ekonominės padėties ir t.t.). Pareiškėjos nurodomos priemonės yra nepakankamos teisingai skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrai užtikrinti. Teigia, kad neaišku, iš kokių lėšų pareiškėja dengs bankroto administravimo išlaidas bei tenkins kreditorių reikalavimus. Nurodo, kad bankroto byla nėra sudėtinga, o plane nurodoma administravimo išlaidų sąmata yra neadekvati bankroto administratoriaus atliekamam darbui. Mano, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas neatitinka fizinio asmens bankroto paskirties, neužtikrina fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

4Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas ir bankroto byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).
  4. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas neatitinka fizinio asmens bankroto paskirties, neužtikrina fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, o teismui patvirtinus tokį pareiškėjos planą, koks jis pateiktas, siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugą, tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia pareiškėjo ir jo kreditorių teisių pusiausvyrą.
  5. Pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad neįmanoma tiksliai nustatyti terminų, kada ir į kokią darbovietę jai pavyks įsidarbinti, ar nuo kurios datos pavyks uždirbti didesnes pajamas. Šis argumentas pagrįstas.
  6. Pažymėtina, kad ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan.
  7. Pareiškėja mokumo atkūrimo plane nurodė, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks susirasti papildomą darbą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas, o siekdama susirasti papildomą darbą, nuolat domėsis darbo pasiūlymais, skelbiamais laikraščiuose, interneto portaluose ir kt. šaltiniuose, radusi tinkamą darbo pasiūlymą kandidatuos į šią siūlomą darbo vietą. Taip pat planuoja dirbti papildomus darbus, esant galimybei planuoja didinti vykdomos individualios veiklos apimtis ir taip gauti didesnes pajamas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-08-10 teismo nutartimi pareiškėjai leista vykdyti individualią veiklą, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja siekia gauti didesnes pajamas, pažymėtina, kad pareiškėja turi tik vidurinį išsilavinimą, jos galimybės įsidarbinti ir gauti didelį atlyginimą ribotos, taigi sutiktina su apeliantės argumentu, kad sudėtinga plane nurodyti konkrečius įsidarbinimo terminus ir gaunamą atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės yra abstrakčios ir nėra pakankamos pareiškėjos mokumui atkurti.
  8. Be to, FABĮ numato galimybę kontroliuoti mokumo atkūrimo plano vykdymą, tai yra, bankroto administratorius po plano patvirtinimo ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui ir kreditorių susirinkime kreditoriams šio plano vykdymo eigos ataskaitą (FABĮ 12 str. 2 d. 6 p.). Šioje ataskaitoje be kitų plano dalių, turi būti aptariamos ir kitos mokumo atkūrimo priemonės, todėl kreditoriai matydami, jog mokumo atkūrimo planas vykdomas netinkamai, turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p ).
  9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad prašomos patvirtinti 360,00 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos skirti išlaidos yra ženkliai per didelės, kai pareiškėjos gaunamas mėnesines pajamas sudaro tik 340 Eur.
  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Pažymėjo, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-561/2014.
  11. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjai kas mėnesį reikalinga 360,00 Eur suma, kurią sudaro: 205,00 Eur – išlaidos maistui, 45,00 Eur išlaidos komunalinėms paslaugoms, 35,00 Eur rūbams, 15,00 – išlaidos higienos priemonėms, 15,00 Eur išlaidos vitaminams, papildams ir vaistams, 45,00 Eur transporto išlaidos. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 340,00 Eur, negaunant pakankamai pajamų būtinųjų poreikių tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui, jai pagalbą suteiks artimieji giminaičiai. Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pareiškėjos nurodyta suma pareiškėjos poreikiams tenkinti yra mažesnė nei nustatytas minimalus atlyginimas, todėl jas mažinti šiuo atveju nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

    5

  12. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog sutinka su kreditoriaus siūloma 30,00 EUR/mėn. su PVM suma bankroto administravimui.
  13. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Mokumo atkūrimo plane nurodytos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos tarp jų ir atlyginimas administratoriui turi būti detalizuotos ir pagrįstos, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą, bylos sudėtingumą bei protingumo ir ekonomiškumo principus. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plano VIII skyriuje detaliai išdėstytos administravimo išlaidos, nurodyta, kokia suma kam gali būti skirtina.
  14. Byloje nustatyta, kad bankroto administravimui bus skiriama 35,00 EUR/mėn. plius PVM administratoriaus atlyginimui ir 5,00 EUR/mėn. plius PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms.
  15. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjos plane nustatytos administravimo išlaidos neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyto galimo maksimalaus dydžio, todėl darytina išvada, kad numatytos bankroto administravimo išlaidos nėra per didėlės, atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidas (FABĮ 22 str. 1, 2, 5 d., 26 str.).
  16. Įvertinęs pareiškėjos pateiktą planą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas planas iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, todėl yra pagrindas jį patvirtinti.
  17. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

7Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos A. C., asmens kodas ( - ) pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas.

Proceso dalyviai