Byla 2A-372

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Pečiulio, kolegijos teisėjų Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovei adv. Skirmantei Klumbytei, atsakovo atstovui adv. Tomui Bukeliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Itaina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-706-43/2005 pagal ieškovo UAB ,,Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui UAB ,,Itaina“, trečiajam asmeniui R. R. dėl įpareigojimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius sąžiningą konkurenciją ir kūrinio autoriaus asmenines neturtines teises.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Itaina“ ir prašė: 1) uždrausti atsakovui putojančio vyno gėrimo žymėjimui naudoti žymenį (etiketę), kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas Valstybiniam patentų biurui (toliau nutartyje – VPB) 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame atsakovo prašyme (paraiškoje) įregistruoti prekės ženklą ir išduoti ženklo liudijimą; 2) uždrausti atsakovui siūlyti putojantį vyno gėrimą, paženklintą žymeniu (etikete), kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas VPB 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame atsakovo prašyme (paraiškoje) įregistruoti prekės ženklą ir išduoti ženklo liudijimą, o taip pat uždrausti išleisti jį į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti ar kitaip disponuoti; 3) uždrausti atsakovui naudoti komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje žymenį (etiketę), kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas VPB 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame atsakovo prašyme (paraiškoje) įregistruoti prekės ženklą ir išduoti ženklo liudijimą; 4) uždrausti atsakovui gaminti žymenį (etiketę), kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas VPB 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame atsakovo prašyme (paraiškoje) įregistruoti prekės ženklą ir išduoti ženklo liudijimą, o taip pat uždrausti laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos ieškinio reikalavimuose išvardintus draustinus veiksmus; 5) įpareigoti atsakovą išimti iš apyvartos ir utilizuoti neteisėtai naudojamas iškraipyto R. R. kūrinio, kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas VPB 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame atsakovo prašyme (paraiškoje) įregistruoti prekės ženklą ir išduoti ženklo liudijimą, kopijas. Ieškovas nurodė, kad su R. Trusevičiaus įmone „Print“ 2001 m. birželio 15 d. sudarytos sutarties pagrindu šios įmonės darbuotoja R. R. sukūrė dizainą naujam ieškovo produktui - baltam pusiau saldžiam putojančiam vyno gėrimui „Auksinis muskatinis“. Šio dizaino etikete pažymėtas putojantis vyno gėrimas „Auksinis muskatinis“ pirmą kartą į Lietuvos rinką ieškovo pateiktas 2001 m. liepos mėn. Ieškovo etiketės skiriamaisiais požymiais laikytini originalus etiketės elementų išdėstymas, ryškūs etikečių kontūrai, gėrimo pavadinimo grafinis išpildymas ir jo spalvų derinys. Šių skiriamųjų požymių buvimą patvirtina AB „Dizaino institutas“ išvada bei įvairių putojančio vyno etikečių lyginamoji analizė. Atsakovas taip pat gamina baltą putojantį vyno gėrimą pavadinimu „Auksinis muskatas“. Šiam putojančio vyno gėrimui žymėti atsakovas ilgą laiką naudojo etiketę, kurią ieškovas ieškinio priede Nr. 12 pažymėjo indeksu „2“. 2003 m. gegužės - birželio mėn. atsakovas pakeitė nurodytą etiketę ir pradėjo savo gaminamą putojantį vyno gėrimą žymėti etikete, ieškinio priede Nr. 12 pažymėtą indeksu „3“. Ši nauja atsakovo naudojama etiketė turi būti pripažinta panaši į ieškovo pirmumo teise naudojamą žymenį (etiketę). Atsakovas pasirinko identišką elementų kompoziciją, abi etiketės turi ryškius juodus kontūrus, pagrindinių žodinių elementų šriftas išspręstas identiškai, ornamentinis rėmelis abiejose etiketėse išpildytas taip pat identiškai. Ieškovo etiketėje virš pagrindinio užrašo yra penkių medalių eilė. Atsakovo etiketėje taip pat yra panašių proporcijų panašiai išdėstyta penkių medalių eilė, kuri didina etikečių panašumo įspūdį. Sutampa medalių spalvinis išdėstymas. Atsakovo etiketės panašumą patvirtina ir UAB “Baltijos tyrimai” atlikta gyventojų apklausa. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinį jis pareiškė 2003 m. spalio 30 d., o atsakovas prašymą įregistruoti ginčo etiketę prekės ženklu VPB pateikė 2003 m. lapkričio 21 d., t. y. po to, kai sužinojo apie ieškinį. Tokie atsakovo veiksmai laikytini nesąžininga konkurencija. Be to, atsakovas, prasidėjus teismo procesui, nustojo į didžiuosius prekybos centrus tiekti vyno gėrimą, pažymėtą ginčijama etikete. Atsakovo veiksmai turi būti pripažįstami nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo (toliau nutartyje – KĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas ieškinį grindė ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau nutartyje – ATGTĮ) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi atsakovas, pažeisdamas ieškovo naudojamos etiketės autorės R. R. neturtines teises, tuo pačiu daro neigiamą įtaką ir ieškovo turtiniams interesams.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu UAB ,,Boslita“ ir Ko ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė atsakovui ieškinio pareiškime išvardintus draudimus ir įpareigojimus, taip pat priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 300 Lt žyminio mokesčio, 9 262,50Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 3 000 Lt išlaidų gyventojų nuomonės tyrimui apmokėti (iš viso 12 562, 50 Lt).

5Sprendime rašoma, kad 2003 m. liepos 31 d. AB „Dizaino institutas“ atliko bylos šalių gaminamų gėrimų butelių etikečių komplektų grafinio dizaino vizualinio panašumo analizę. Buvo pateiktos išvados, kad yra panaši ieškovo putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATINIS“ ir atsakovo putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATAS“ butelių etikečių komplektų kompozicija, panašios jų grafinio stiliaus elementų proporcijos bei tapačios spalvos. Visa tai formuoja panašų pateiktų etikečių bendrą vizualinį įspūdį. Atsakovo ginčo etikečių komplekto išorinis vaizdas yra klaidinamai panašus į ieškovo etiketes ir dėl to yra galimybė suklaidinti vartotojus. Pagal 2004 m. sausio mėn. UAB „Baltijos tyrimai“ atliktą Lietuvos suaugusių gyventojų apklausą absoliuti dauguma (84 proc.) gyventojų mano, kad ieškovo naudojama etiketė „Auksinis MUSKATINIS“ ir atsakovo naudojama ginčo etiketė „Auksinis MUSKATAS“ yra panašios. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto prekių panašumo tyrimo duomenimis, dėl šalių gaminamo putojančio vyno gėrimų butelių panašumo galėtų suklysti ir tikrai suklystų 49,6 proc. apklaustųjų.

6Teismas pastebėjo, kad ieškovo naudojama putojančio vyno gėrimo etiketė „Auksinis MUSKATINIS“ nėra Prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota prekių ženklu, todėl jos atžvilgiu nurodyto įstatymo apsauga netaikoma. Ieškovas šios aplinkybės neginčija, be to, ji esminės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui neturi, nes ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindžia ne Prekių ženklų įstatymo, o Konkurencijos įstatymo bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis. Teismas nurodė, kad šalys yra konkurentės, kadangi abi veikia toje pačioje – vyno gėrimų – rinkoje. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Putojančio vyno gėrimo etiketę „Auksinis MUSKATINIS“ ieškovas pradėjo naudoti 2001 m. liepos mėn., tuo tarpu atsakovui putojančio vyno gėrimo ginčo etiketės „Auksinis MUSKATAS“ perduotos tik 2003 m. birželio 5 d., t. y. beveik po dvejų metų nuo nurodytos ieškovo etiketės naudojimo pradžios. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovas nurodytą etiketę pradėjo naudoti pirmasis, todėl turi pirmumo teisę į nurodytą žymenį. Teismo sprendime išsamiai apibūdinti identiški arba panašūs lyginamųjų žymenų (etikečių) požymiai. Aplinkybes, kad ieškovo naudojama putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATINIS“ etiketė turi atitinkamus skiriamuosius požymius ir kad atsakovo naudojama putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATAS“ ginčo etiketė yra klaidinamai panaši į nurodytą ieškovo etiketę patvirtina ir AB „Dizaino institutas“ 2003 m. liepos 31 d. išvada. Teismas darė išvadą, kad atsakovo naudojama putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATAS“ etiketė yra klaidinamai panaši į ieškovo naudojamą putojančio vyno gėrimo „Auksinis MUSKATINIS“ etiketę, sukurta ją pakeičiant ir naudojama savavališkai. Teismo nuomone, išvadą dėl nurodytų etikečių panašumo bei painiavos su ieškovu ir jo veikla sukėlimo galimybės leidžia daryti ir šalių pateikti gyventojų apklausų duomenys. Pateiktus gyventojų apklausų duomenis teismas laikė tinkamais ir pakankamais įrodymais išvadai dėl vartotojų suklaidinimo galimybės padaryti. Atsakovo 2003 m. lapkričio 21 d. prašymų VPB įregistruoti jo vardu prekių ženklus „AUKSINIS MUSKATAS“ fig. ir „Auksinis MUSKATAS putojantis vyno gėrimas“ fig. bei išduoti prekių ženklų liudijimus pateikimą teismas vertino kaip atsakovo nesąžiningos konkurencijos ieškovo atžvilgiu veiksmų tęsinį.

7Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo naudojama putojančio vyno gėrimo etiketė „Auksinis MUSKATINIS“ buvo sukurta trečiojo asmens R. R. . Tretysis asmuo 2003 m. spalio 2 d. išreiškė sutikimą, kad ieškovas savo vardu pareikštų ieškinį atsakovui dėl jos, kaip autorės, asmeninių neturtinių teisių gynimo. Tai tretysis asmuo patvirtino ir savo 2005 m. balandžio 8 d. prašyme. Teismas laikė, kad atsakovo teiginys, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių gynimo, yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Itaina“ skundžia teismo sprendimą, prašo ieškinio dalį, kuria ginamos R. R. asmeninės neturtinės teises, palikti nenagrinėtą, o likusią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad autoriaus asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos, be to, draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su asmeniu. Ieškovas neatitinka nei vieno iš CPK 56 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Pasak apelianto, ginčijamos etiketės skiriasi daugeliu požymių, todėl visumoje jos yra originalios.

9Apelianto nuomone, teismas nepagrindė išvados, jog ieškovo naudojamas žymuo turi skiriamąjį požymį, nedetalizavo, kas yra skiriamasis požymis ieškovo ženkle. Apelianto teigimu, AB ,,Dizaino institutas“ atlikta etikečių analizė negali būti laikoma oficialiu įrodymu, kadangi ši įmonė nėra oficiali valstybės institucija. Be to, yra esminis žymenų skirtumas, nes ieškovas etiketėje pavaizduotų medalių fone naudoja savo prekės ženklą ,,Bosca“. Atsakovas savo etiketėje nenurodo gamintojo, be to, tiek žodinis elementas ,,Auksinis muskatas“, tiek medalių forma bei piešiniai yra tapatūs apelianto ankstesniam įregistruotam prekės ženklui. Dėl šio ženklo apelianto paraiška buvo paduota 2001 m. birželio 26 d., taigi anksčiau nei ieškovas pradėjo naudoti savo etiketę.

10Pasak apelianto, teismas netinkamai pritaikė taisyklę, jog vartotojas žymenį suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo detalių. Teismas turėjo įvertinti atsakovo nurodytus produktų skirtumus. Vienas esminių žymenų skirtumų yra išskirtinė atsakovo gaminamo vyno butelio kaklelį dengianti medžiaga, kuri, šios prekės vartotojui prekę paėmus į rankas, jutimiškai leidžia pajusti prekės skirtumą. Gyventojų apklausos duomenimis šis motyvas nebuvo paneigtas.

11Teismas nustatė, jog ieškovas pradėjo naudoti etiketę ,,Auksinis muskatinis“ 2001 m. liepos 16 d., tuo tarpu atsakovas ginčo etiketę pradėjo naudoti maždaug 2003 m. birželio 5 d. Tokiu būdu teismas konstatavo faktinį etikečių naudojimo pirmumą. Apelianto nuomone, KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ,,žymens, naudojamo pirmumo teise“ sąvoka reiškia tik tą žymenį, dėl kurio yra paduota paraiška prekės ženklo registracijai ir kuris dėl laikinos teisinės apsaugos dar negali pretenduoti į išimtines ženklo savininko teises, įtvirtintas PŽĮ 38 straipsnyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė dar vieno būtino požymio – žymens savavališko naudojimo. Paraiškos VPB pateikimas suteikia atsakovo naudojamam žymeniui laikiną teisinę apsaugą (PŽĮ 12 str. 3 d.). Tokią praktiką suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ta aplinkybė, kad savo teises į prekės ženklą atsakovas pateikė registruoti jau prasidėjus teisminiam ginčui, nedaro ženklo naudojimo neteisėtu ar nesąžiningu siekiu apginti savo nuosavybę, kadangi šis siekis nesikeičia nuo to, ar yra ginčas, ar jo nėra. Ieškovas, neregistruodamas savo etiketės kaip prekės ženklo, sąmoningai prisiėmė riziką, kad jo teisės bus neapsaugotos.

12Apeliantas taip pat pažymi, kad žymens savininkas ar naudotojas, įstatymų nustatyta tvarka neįregistravęs savo naudojamo žymens, neturi jokių išskirtinių teisių į žymenį, vadinasi ir teisės reikalauti teisminės gynybos savo išskirtinėms teisėms į šį objektą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Boslita“ ir Ko prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais, kuriuos tariamai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsiliepime detaliai išdėstyti argumentai ir motyvai, kuriais remdamasis ieškovas prašo pripažinti apeliacinį skundą nepagrįstu.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi teismo padarytas išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su nuostata, kad savo komercinėje veikloje naudodamas ieškovo ginčijamą prekės žymenį (etiketę), atsakovas pažeidė sąžiningos konkurencijos principus, o tuo pačiu ir teisėtus ieškovo turtinius interesus.

16KĮ paskirtis – saugoti sąžiningos konkurencijos laivę Lietuvos Respublikoje (KĮ 1 str. 1 d.). Ieškovas ir atsakovas veikia toje pačioje ūkinės veiklos srityje – vyno gėrimų gamybos ir prekybos rinkoje, todėl KĮ 3 straipsnio 9 dalies prasme jie laikytini konkurentais. KĮ 16 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas veiksmų, kuriuos įstatymų leidėjas priskiria draudžiamiems nesąžiningos konkurencijos veiksmams. Ūkio subjektai, kurių teisėti interesai pažeidžiami ar gali būti pažeisti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų interesų gynybos (KĮ 17 str.). Be kitų KĮ 16 straipsnio 1 dalyje išvardintų veiksmų, nesąžiningos konkurencijos veiksmams priskiriamas ir ūkio subjekto savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus arba panašus į kito ūkio subjekto pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu arba jo veikla, arba gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamasis požymis (KĮ 16 str. 1 d. 1 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovas jo gaminamo putojančio vyno gėrimui žymėti nuo 2001 m. liepos mėnesio teisėtai naudoja šios prekės žymenį - etikečių komplektą, į kurį, kaip kūrinį, turtines teises įgijo įvykdžius 2001 m. birželio 15 d. sutartį su R.Trusevičiaus įmone dėl dizaino putojančiam vyno gėrimui „Auksinis muskatinis“ sukūrimo (t. 1 b. l. 10-20). Šiuo žymeniu žymima ieškovo produkcija 2001 m. liepos 5 d. užregistruota Prekių numerių ir brūkšninių kodų vartotojų asociacijoje „EAN –Lietuva“ pagal EAN sistemos prekių numeraciją (t. 1, b. l. 21). Atsakovas 2003 m. birželio mėnesį atnaujino savo gaminamo putojančio vyno gėrimo „Auksinis muskatas“ žymėjimą nauju etikečių komplektu, kurio pagrindinę etiketę pirmosios instancijos teismas pripažino panašia į ieškovo gaminamo putojančio vyno gėrimo „Auksinis muskatinis“ žymėjimui nuo 2001 m. liepos mėnesio, t. y. pirmumo teise naudojamą pagrindinę etiketę (dėl lyginamųjų etikečių komplektų koloretės bei kontretiketės ginčo byloje nėra). Teismas pripažino, kad dėl šio ieškovo ir atsakovo gaminamų tapačių prekių žymenų panašumo vartotojai gali būti klaidinami pasirenkant vieno ar kito gamintojo prekę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

17Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl ieškovo naudojamo žymens skiriamųjų požymių. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovo prekei žymėti naudojamo žymens (pagrindinės etiketės) skiriamuosius požymius, pasirėmė byloje pateiktomis AB „Dizaino institutas“ išvadomis (t. 1 b. l. 25-26). Jose nurodyta, kad ieškovo etiketės, kaip prekės žymens, pagrindiniai skiriamieji požymiai yra šie grafiniai elementai: juodi ir ryškūs etiketės kontūrai bei matiniame fone išsiskiriantis dvispalvis užrašas „Auksinis muskatinis“. Šio užrašo išskirtinumą bendrame etiketės vaizde išryškina jo grafinis išdėstymas bei spalvų derinys. Minėti požymiai yra labiausiai išsiskiriantys ir pastebimi. Nors, kaip teigia apeliantas, AB „Dizaino institutas“ išvados negali būti laikomos oficialiu įrodymu, tačiau jos negali būti paneigtos kaip vienas iš šalies pateiktų rašytinių įrodymų, vertintinų visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. AB „Dizaino institutas“ išvadas laikydamas turinčiomis abejotiną įrodomąją vertę, atsakovas nepateikė ne tik jokių jas paneigiančių įrodymų, bet ir neįrodinėjo, jog ieškovo žymuo neturi skiriamųjų požymių. Pažymėtina, kad KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte kalbama apie kito ūkio subjekto pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, taigi, net nereikalaujama, kad tas žymuo turėtų ne vieną, bet kelis skiriamuosius požymius. Paties atsakovo veiksmai liudija apie lyginamųjų žymenų skiriamųjų požymių buvimą, nes ginčijamą žymenį, panašų į ieškovo žymenį, atsakovas pateikė įregistruoti prekių ženklu (t. 2, b. l. 74-75). Žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo lyginamieji žymenys klaidinamai panašūs, todėl vertintina, jog pateikdamas tokį panašų žymenį registruoti prekių ženklu atsakovas suvokė apie žymens kelių skiriamųjų ar bent vieno skiriamojo požymio buvimą.

18Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą išvadą, kad atsakovo naudojama ir ieškovo ginčijama putojančio vyno gėrimo „Auksinis muskatas“ etiketė yra klaidinamai panaši į ieškovo naudojamą putojančio vyno gėrimo „Auksinis muskatinis“ etiketę. Akivaizdus yra lyginamųjų žymenų (etikečių) grafinio dizaino panašumas, iš esmės identiška etiketes sudarančių grafinių vaizdinių elementų kompozicija, iš esmės sutampa svarbiausi skiriamieji žymenų požymiai – ryškūs juodi etikečių kontūrai ir dvispalvis užrašas - gėrimo pavadinimas, išpildytas identišku šriftu ir spalvomis. Panašūs lyginamųjų etikečių piešinių motyvai ir jų išpildymas, panaši etiketėse vaizduojamų tokio paties skaičiaus medalių eilės proporcija, tapatus medalių spalvinis išdėstymas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, lyginamųjų žymenų išorinis vaizdas yra akivaizdžiai panašus, jo formuojamas bendras etikečių vizualinis įspūdis gali suklaidinti atskiriant ieškovo pagamintą prekę nuo atsakovo prekės. Suklaidinimo tikimybę sustiprina ta aplinkybė, kad lyginamieji žymenys skirti tapačiai prekei – baltam putojančiam vyno gėrimui žymėti. Klaidinamą lyginamųjų žymenų panašumą iliustruoja tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti gyventojų apklausų duomenys. BĮ UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis net 57 proc. respondentų mano, jog vyno gėrimus, pažymėtus lyginamosiomis etiketėmis, gamina tas pats gamintojas arba susiję gamintojai. Įvertinant šią aplinkybę darytina išvada, kad toks vidutinio vartotojo nuomonės turinys patvirtina egzistavimą realios tikimybės, jog ieškovas ir atsakovas, kaip prekės gamintojai, gali būti supainioti dėl naudojamų etikečių panašumo. Šią objektyvią prielaidą patvirtina ir atsakovo užsakymu UAB „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai, kurie rodo, jog beveik 50 proc. respondentų tikrai suklystų ar greičiausiai suklystų pirkdami vyno gėrimą, pažymėtą lyginamosiomis etiketėmis. Nurodyti respondentų nuomonės procentiniai dydžiai yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja reali vartotojų suklaidinimo galimybė dėl prekių, žymimų lyginamaisiais žymenimis, gamintojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktorių, kad nedidelė ir mažai besiskirianti ieškovo ir atsakovo gaminamos tapačios prekės – balto putojančio vyno gėrimo kaina lemia mažesnį vartotojų atidumą renkantis prekę, o tuo pačiu didindama jų suklydimo tikimybę. Atsakovo išvardinti kai kurie lyginamųjų etikečių skirtumai nesuteikia ginčijamam atsakovo žymeniui tokių skiriamųjų savybių, kurios galėtų pašalinti vartotojų klaidingą suvokimą apie prekę ir jos gamintoją. Byloje pateikti gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat parodo, kad atsakovo įvardyti lyginamųjų etikečių skirtumai nepadeda išvengti galimos vartotojų painiavos tarp šių dviejų ūkio subjektų (ieškovo ir atsakovo). Vienu iš esminių žymenų skirtumų atsakovas nurodė išskirtinę atsakovo gaminamo vyno butelį dengiančią medžiagą (butelio kaklelio srityje). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo gaminamam vynui išpilstyti naudojamo butelio kaklelį juosianti medžiaga jokio esminio išskirtinumo nesuteikia, nes ji nėra prekę žyminti savarankiška detalė. Teisus yra ieškovas, teigiantis, kad vartotojas prekę paprastai renkasi vizualiai tirdamas jos žymenį (šiuo atveju – etiketę ir duomenis joje), o ne nežymius prekės apipavidalinimo ypatumus. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyta subjektyvi nuomonė dėl butelio kaklelį dengiančios medžiagos išskirtinumo, darančio lyginamuosius žymenis skirtingais, jokiais tiriamaisiais duomenimis nepagrįsta.

19Atsakovo gaminamam putojančio vyno gėrimui „Auksinis muskatas“ žymėti anksčiau naudota etiketė grafiniu išpildymu, ypač pavadinimo ir etiketės kontūrų žymėjimo požiūriu, skyrėsi nuo ieškovo naudojamo lyginamojo žymens. 2003 m. birželio mėnesį pradėta naudoti atsakovo etiketė yra akivaizdžiai panaši į ieškovo naudojamą pirmumo teise etiketę tapačiai prekei žymėti. Atsakovas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl buvo būtina atnaujinti etiketę tokiu būdu, kad pagrindiniai skiriamieji ieškovo ir atsakovo naudojamų prekės žymenų požymiai būtų iš esmės suvienodinti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, tokius atsakovo veiksmus įvertindamas kaip bandymą nesąžiningai konkuruoti su ieškovu.

20Apeliaciniams skunde reiškiama atsakovo nuomonė, kad KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „pirmumo teise“ aiškintina PŽĮ apimtyje. Reikšdamas šią subjektyvią nuomonę atsakovas be aiškaus teisinio pagrindimo bando susiaurinti KĮ normų turinį ir taikymo sritį. Apelianto teigimas, kad KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta žymens, naudojamo pirmumo teise, sąvoka reiškia tik tokį žymenį, kuris yra įregistruotas kaip prekių ženklas arba dėl kurio paduota paraiška ženklo registracijai, neatitinka nei paties KĮ paskirties bei tikslo, nei KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turinio. Apelianto siūlymas byloje iškilusį teisminį ginčą spręsti tik PŽĮ taikymo rėmuose neturi teisinio pagrindo. Apeliantas supainioja KĮ ir PŽĮ garantuojamos teisinės apsaugos sritis. PŽĮ gina teises į patį prekės žymenį, gi KĮ paskirtis ir tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. KĮ normų prasme svarbiausia yra ne paties ginamo žymens teisinė charakteristika, o tai, ar klaidinamai panašaus žymens naudojimas gali būti traktuojamas kaip vienas iš veiksmų, kuriais gali būti pažeista sąžininga konkurencija. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pastebėta, jog jokiame teisės akte nėra imperatyvaus nurodymo, kad sąžiningos konkurencijos laisvė gali būti ginama tik tais atvejais, jei asmuo nesąžiningai naudojasi reputacija žymens, kuris įregistruotas prekių ženklu. Joks teisės aktas nenumato ir privalomos žymens, skirto prekių ženklinimui, registracijos prekių ženklu. Paraiškos Valstybiniam patentų biurui padavimas konkretų prekei žymėti naudojamą žymenį įregistruoti kaip prekių ženklą, KĮ normų prasme pats savaime nesuteikia neginčijamos teisės į to konkretaus žymens naudojimą. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė paraišką registruoti ieškovo ginčijamą žymenį prekės ženklu po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo pažeistų teisių ir kai atsakovas jau žinojo apie šios civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį iškėlimą. Atsakovas pateikė paraišką registruoti žymenį, dėl kurio naudojimo neteisėtumo jau buvo pradėtas teisminis ginčas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie atsakovo veiksmai reiškė nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovo atžvilgiu tęsinį, atsakovo pastangas apriboti ieškovui galimybę teismine tvarka apginti pažeistas teises ir interesus bandymu ginčijamam žymeniui įgyti papildomą teisinę apsaugą po to, kai tokio žymens naudojimas jau buvo nustatyta tvarka užginčytas. Atsakovas nesąžiningai elgėsi ir šios bylos nagrinėjimo procese, ilgą laiką neatskleisdamas nei teismui, nei kitai proceso šaliai reikšmingos, paties atsakovo nuomone, byloje aplinkybės apie paraiškos padavimą Valstybiniam patentų biurui įregistruoti ginčijamą žymenį (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. reikalavimai).

21Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo atžvilgiu atsakovas atliko KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pakenkusius arba galėjusius pakenkti ieškovo galimybėms konkuruoti. Sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas nutraukti ieškovo teises ir interesus pažeidžiančius neteisėtus veiksmus (uždraudimai naudoti ginčijamą žymenį vyno gėrimo žymėjimui, siūlyti šiuo žymeniu paženklintą vyno gėrimą, naudoti šį žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, gaminti šį žymenį ir laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą naudoti vyno gėrimo žymėjimui) yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.

22Sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išimti iš apyvartos ir sunaikinti iškraipyto R. R. kūrinio kopijas, naikintina, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo teisę savo vardu pareikšti reikalavimą dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių gynimo.

23Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog ieškovės reikalavimo pareiškimas dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių gynimo savo vardu yra negalimas. ATGTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. ATGTĮ 38 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims. Draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 6.102 str. 3 d. nuostata). CPK 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį, susijusį su kitų fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, gali prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos arba kiti asmenys, kai būtina apginti viešąjį interesą (1 ir 3 d.). ATGTĮ 71 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad šio įstatymo numatytais atvejais autorių asmenines neturtines teises saugo Vyriausybės įgaliota institucija. Darytina išvada, kad tik ši institucija, laikantis CPK 49 straipsnyje nustatytų sąlygų, galėtų pareikšti ieškinį, susijusį su autorių asmeninių neturtinių teisių apsauga. Ieškovas šioje civilinėje byloje, kaip privatusis juridinis asmuo, teisės savo vardu reikšti reikalavimą dėl kito asmens autorinių neturtinių teisų gynimo neturi įstatyminės teisės, nežiūrint to, kad toks reikalavimas susijęs su šio juridinio asmens turtinių teisių ar turtinių interesų pažeidimų pašalinimu. Tokios teisės jis neturėtų ir atstovavimo pagal pavedimą teisme pagrindu (CPK 56 str. 1 d. nuostatos). Reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui išimti iš apyvartos ir sunaikinti iškraipyto R. R. kūrinio kopijas, kuris reiškia R. R. asmeninių neturtinių teisių gynimą, pareikštas asmens, neturinčio teisės reikšti tokį reikalavimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas šis reikalavimas, panaikinama, o reikalavimas atmetamas.

24Nėra pagrindo sutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, jog neišsprendus ieškovo vardu pareikšto reikalavimo dėl R. R. asmeninių neturtinių autoriaus teisių į kūrinį gynimo, turtinių teisių į kūrinį turėtojas neturės galimybių apginti savo teisėtų interesų. Ieškovas R. R. sukurtą kūrinį – etikečių komplektą naudoja kaip žymenį savo gaminamai prekei žymėti. Jo turtinis interesas buvo pažeistas tuo, kad nesąžiningai konkuruodamas atsakovas ėmė naudoti panašų į ieškovo prekės žymenį. Teismo sprendimu šioje byloje uždėjus atsakovui atitinkamus draudimus, susijusius su ieškovo ginčijamo žymens naudojimu prekių žymėjimui, laikytina, kad ieškovo turtiniai interesai yra apginti.

25Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

26Atmetus dalį atsakovo apeliacinio skundo, ieškovui priteistina dalis advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „Itaina“ įpareigotas išimti iš apyvartos ir sunaikinti neteisėtai naudojamas R. R. kūrinio, kurio išorinis vaizdas pateiktas ir aprašytas UAB „Itaina“ Valstybiniam patentų biurui 2003 m. lapkričio 21 d. paduotame prašyme Nr. 2003 2467 įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, kopijas. Ieškinio reikalavimą dėl atsakovo UAB „Itaina“ įpareigojimo išimti iš apyvartos ir sunaikinti R. R. kūrinio kopijas atmesti. Sumažinti ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko priteistų iš atsakovo UAB „Itaina“ žyminio mokesčio išlaidų sumą iki 200 Lt ir išlaidų advokatų pagalbai apmokėti sumą iki 6175 Lt.

29Likusios sprendimo dalies nekeisti.

30Priteisti ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko iš atsakovo UAB „Itaina“ 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB ,,Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu UAB ,,Boslita“... 5. Sprendime rašoma, kad 2003 m. liepos 31 d. AB „Dizaino institutas“ atliko... 6. Teismas pastebėjo, kad ieškovo naudojama putojančio vyno gėrimo etiketė... 7. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo naudojama putojančio vyno gėrimo... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Itaina“ skundžia teismo sprendimą,... 9. Apelianto nuomone, teismas nepagrindė išvados, jog ieškovo naudojamas žymuo... 10. Pasak apelianto, teismas netinkamai pritaikė taisyklę, jog vartotojas... 11. Teismas nustatė, jog ieškovas pradėjo naudoti etiketę ,,Auksinis... 12. Apeliantas taip pat pažymi, kad žymens savininkas ar naudotojas, įstatymų... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Boslita“ ir Ko prašo... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi teismo padarytas... 16. KĮ paskirtis – saugoti sąžiningos konkurencijos laivę Lietuvos... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė... 18. Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą išvadą, kad... 19. Atsakovo gaminamam putojančio vyno gėrimui „Auksinis muskatas“ žymėti... 20. Apeliaciniams skunde reiškiama atsakovo nuomonė, kad KĮ 16 straipsnio 1... 21. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 22. Sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išimti iš apyvartos ir... 23. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu... 24. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą... 25. Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas... 26. Atmetus dalį atsakovo apeliacinio skundo, ieškovui priteistina dalis advokato... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą.... 29. Likusios sprendimo dalies nekeisti.... 30. Priteisti ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko iš atsakovo UAB „Itaina“ 1000...