Byla A-858-1274-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovui advokatui S. T., atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms G. J., S. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, V. M. individuali įmonė, L. A. individuali įmonė, UAB „Audresta”, A. P. individuali įmonė, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu (b. l. 1-3), patikslintu skundu (b. l. 83-86) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2011 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 1S-59 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą, bei įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, savivaldybė) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. AD1-1492 ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. AD1-1513 (toliau – ir Įsakymai) atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 straipsnio reikalavimams.

5Pareiškėjas paaiškino, jog nesutinka su Nutarimu. Pažymėjo, kad ginčas tarp Administracijos ir maršrutinių taksi vežėjų kilo dėl to, jog savivaldybė taiko nevienodus sutarčių dėl keleivių vežimo mieste terminus iš esmės tai pačiai paslaugai tik skirtingiems ūkio subjektams (tiesioginiams konkurentams), t. y. nevienodų tos pačios ūkinės veiklos sąlygų sudarymo didžiųjų autobusų ir maršrutinių taksi vežėjams. Tvirtino, kad KĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai taikytina minėta įstatymo nuostata (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 4 d.). Atsakovas Nutarime nurodė, kad tyrimą gali pradėti tik tuo atveju, jei yra pagrįstų įtarimų dėl KĮ nuostatų pažeidimo. KĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkurencijos ribojimas yra veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją, o to paties įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatyta pareiga viešojo administravimo subjektui įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pareiškėjo nuomone, būtent šią pareigą Administracija ir pažeidė. Laikė, kad atsakovas netinkamai ištyrė Asociacijos prašymą, nepakankamai įvertino pateiktus paaiškinimus ir neatskleidė prašyme nurodyto pažeidimo esmės. Atsakovas neįvertino to, kad banko „Nordea“ raštą pareiškėjas teikė turėdamas tikslą įrodyti, jog negali gauti kitokių banko paaiškinimų ar įrodymų dėl kredito nesuteikimo priežasties, neįvertino paaiškinimų ir įrodymų apie pažeidimo faktines aplinkybes. Kilus neaiškumui ar neva įrodymų nepakankamumui, atsakovas neišnaudojo visų galimybių įrodymams gauti ir neįvardino, kokių konkrečiai įrodymų papildomai dar reikia, kad būtų pradėtas tyrimas, nors pareiškėjas raštu nurodė, kad sutinka įrodymus teikti ir net atvykti.

6Pažymėjo, kad Tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Tarybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 27 punkte nustatyta pareiškėjui pareiga pateikti tik dokumentus, patvirtinančius skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, taigi šią pareigą pareiškėjas įvykdė, t. y. pateikė įsakymus, kuriais nustatytas sutarčių terminas, sutartis. Todėl atsakovui nebuvo pagrindo nepradėti tyrimo. Vien formalus KĮ 25 straipsnio 4 dalies taikymas iškreipia KĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę ir sudaro pagrindą daryti išvadą apie nepakankamą KĮ nustatytų Tarybos funkcijų vykdymą. Formalus KĮ nustatytų pareigų ir funkcijų vykdymas turi biurokratizmo požymių ir neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto principo, kad valdžios institucijos privalo tarnauti žmonėms.

7Nurodė, kad dalis vežėjų yra paėmę kreditus transportui įsigyti ir tos kredito (lizingo) sutartys dar nesibaigė. Jei vežėjas nepadaro esminių pažeidimų, jam sutartis, leidimas pratęsiami tam pačiam laikui, t. y. 5 metams. Nutarime yra nurodyta aplinkybė, kad sutartys su maršrutinių taksi vežėjais buvo sudarytos 2004 metais ir baigėsi jų galiojimas 2009 metais, t. y. buvo sudaromos 5 metų laikotarpiui, todėl ir turėjo būti tęsiamos tam pačiam laikotarpiui. Pastoviai pratęsiant sutartis tam pačiam terminui, vežėjas planuoja veiklą, užtikrinamas veiklos stabilumas ir tęstinumas, vežėjas žino, kad įvykdys savo įsipareigojimus bankams ir kitiems subjektams. Ginčo atveju, savivaldybė maršrutinių taksi vežėjams neteisėtai nustatė kitokias ūkinės veiklos sąlygas (tęstinumą) nei reguliariųjų reisų autobusais vežėjams. Atsakovas apsiribojo tik formaliu banko „Nordea“ rašto vertinimu, t. y. kad tame rašte nėra nurodyta, jog kreditas bendrovei nesuteiktas dėl to, kad keleivių vežimo sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta tik 2 metams. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į šio įrodymo pateikimo tikslą ir šio įrodymo nevertino visų įrodymų kontekste, t. y. kad maršrutinių taksi vežėjai yra pakankamai mažos įmonės, kurių finansinis pajėgumas yra mažesnis nei reguliarių reisų vežėjų. Atsižvelgiant į finansinį maršrutinio taksi vežėjo pajėgumą, tokiam trumpam terminui (2 metams) bankas „Nordea“ ir nesuteikė kredito transporto priemonei įsigyti. Pabrėžė, jog atsakovas nevertino, kad ekonomiškai nepagrįsta 2 metams mažai įmonei įsigyti transporto priemonę, nes yra akivaizdu, kad ji per 2 metus neatsipirks ir pelno įmonė neturės. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad maršrutinių taksi vežėjai įsigyja transporto priemones konkrečiam tikslui, t. y. sutarties dėl keleivių vežimo vykdymui ir kad įsigijus ganėtinai brangų transportą įmonė įgyja teisėtą lūkestį, jog jai bus sudarytos vienodos sąlygos keleivių pervežimo rinkoje, t. y. kad maršrutinio taksi vežėjas turės galimybę vykdyti veiklą 5 metus, kaip ir reguliariųjų reisų autobusais vežėjai. Savivaldybė, sudarydama sutartis tik 2 metams, realiai stumia ekonomiškai silpnesnį ūkio subjektą į beviltišką padėtį, iš anksto žinodama, kad jokia kredito įstaiga tokiam trumpam laikotarpiui nesuteiks kredito. Atsakovas neįvertino to, kad integracijos koncepcijoje buvo nurodyta, jog maršrutinių taksi vežėjus ketinama iškeldinti iš pagrindinių viešojo transporto magistralių. Taigi savivaldybė kryptingai proteguoja tiesioginius maršrutinių taksi vežėjų konkurentus. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. A822-517/2010 išaiškino KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymą. Atsakovas, turėdamas pakankamai duomenų apie tai, kad toje pačioje rinkoje dalyvaujantiems skirtingiems ūkio subjektams (konkurentams) buvo nustatytas nevienodas keleivių pervežimo sutarčių galiojimo terminas, be pagrindo atsisakė pradėti tyrimą.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b. l. 90-94) nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Taryba atsisakė pradėti tyrimą, remdamasi ne vien tik tuo, jog pateiktas banko raštas neįrodo galimo skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo. Nagrinėdama gautus pareiškimus dėl galimo KĮ 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo, Taryba savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad galėtų įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Prieš Tarybai priimant skundžiamą Nutarimą buvo įvertinta visa subjektų bei pareiškėjo pateikta informacija ir visos šios informacijos (ne tik banko rašto) pagrindu buvo priimtas Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, nesant pagrindo įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad Taryba nagrinėja KĮ pažeidimus, o ne atlieka abstraktų vertinimą, ar konkretūs veiksmai, ar sprendimai yra teisėti, ar nepažeidžia kokių nors interesų ar kitų nei KĮ teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai ir vertindama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, Taryba turi įvertinti gautus duomenis konkrečios KĮ nuostatos kontekste. Pastebėjo, kad Įsakymai, kuriuos prašė įvertinti KĮ 4 straipsnio atžvilgiu, yra susiję su sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi. Tai, kad sutartys su šiais vežėjais buvo pratęstos ne tokiam laikotarpiui, kokiam jie tikėjosi, savaime nesudaro pagrindo įtarti jų diskriminavimo, dėl kurio galėtų būtų pažeistas KĮ 4 straipsnis. Kita vertus, sudaromų ar pratęsiamų sutarčių termino skirtumas maršrutinių taksi vežėjų ir autobusų vežėjų atžvilgiu taip pat savaime neparodo, kad, įvertinus ir kitas šių vežėjų veiklos sąlygas kompleksiškai (inter alia atsižvelgus į savivaldybės siekį įgyvendinti vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reformą), galėtų būti pažeisti KĮ 4 straipsnio reikalavimai, nes ne visi veiklos sąlygų skirtumai savaime gali būti prilyginami konkurencijos sąlygų skirtumams KĮ 4 straipsnio prasme. Informacijos, duomenų ar kitų įrodymų, kurie leistų įtarti skirtingų sąlygų sudarymą (diskriminavimą), kuris galėtų lemti konkurencijos sąlygų skirtumus, pareiškėjas Tarybai nepateikė. Taryba, nors ir turi bei įgyvendino savo turimus įgaliojimus, susijusius su papildomos informacijos, reikalingos tinkamai įvertinti prašyme pradėti tyrimą nurodytas aplinkybes, surinkimu, tai nereiškia, kad Taryba privalo už pareiškėją rinkti informaciją ir kitus įrodymus, kuriais Taryba pati pagrįstų įtarimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo. Pažymėjo, kad tokią Tarybos veiklos praktiką nagrinėjant Taryboje gautus pareiškimus, kuriais prašoma ištirti galimus KĮ pažeidimus, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas yra nurodęs, kad prašymas ištirti KĮ 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja KĮ 4 straipsnyje nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms (KĮ 25 str. 1, 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) KĮ ginamos teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minėtų aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Tarybos turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. KĮ nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens KĮ ginamoms teisėms. Taigi akivaizdu, jog vien tai, kad Tarybai pateiktas pareiškimas preliminariai ir atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. neturi trūkumų, kuriuos pareiškėjas turėtų pašalinti Tarybos nurodymu, pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai savaime nereiškia, kad tokiame pareiškime nurodyta informacija ir faktai yra pakankami, jog Taryba galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl pagrindo įtarti galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimą buvimo ar nebuvo.

10Nurodė, jog Taryba Nutarimą priėmė atsižvelgusi ne tik į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje bei vežėjų maršrutiniais taksi pateiktą informaciją, tačiau ir į savivaldybės pateiktą informaciją. Šios informacijos visuma leido Tarybai priimti pagrįstą Nutarimą, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi sutarčių pratęsimas 2 metams, o ne 5 metams, nesudaro pagrindo įtarti galimo skirtingų konkurencijos sąlygų vežėjams maršrutiniais taksi sudarymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, ne visi viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais daroma įtaka ūkio subjekto ūkinės veiklos sąlygoms, gali būti vertinami kaip KĮ 4 straipsnio pažeidimas. Atsižvelgus į šiuos paaiškinimus, darė išvadą, jog Taryba turėjo teisę gauti papildomą informaciją iš savivaldybės, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtarimo dėl vieno iš esminių KĮ 4 straipsnio pažeidimo požymių (elementų) – atskirų ūkio subjektų diskriminavimas ar privilegijavimas, sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas – egzistavimas. Iš savivaldybės papildomai gauta informacija parodė, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimas 2 metams yra inter alia susijęs ir su kitomis jų veiklos sąlygomis (pvz., vykdoma vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reforma), kurių atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams klausimo pareiškėjas nekėlė. Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, konstatuodama, jog sutarčių pratęsimas 2 metams nesudaro pagrindo įtarti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo, o kitų įrodymų, patvirtinančių galimai skirtingas konkurencijos sąlygas, Tarybai nebuvo pateikta. Pareiškėjo minimame banko rašte nėra jokių tiesioginių nuorodų į sutarčių su savivaldybe terminus, o tik nurodoma, kad konkretus ūkio subjektas UAB „Andora“ neatitinka banko keliamų reikalavimų. Tvirtino, kad Taryba, atlikusi preliminarų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje ir vežėjų maršrutiniais taksi nurodytų aplinkybių vertinimą, nenustatė KĮ 4 straipsnio pažeidimo požymių, būtinų tyrimui pradėti, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą. Taryba nenagrinėja savivaldybių ar kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų atitikties kitų teisės aktų, o ne KĮ 4 straipsnio, reikalavimams. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad sutarčių pratęsimas tik 2 metams, jo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), savaime neįrodo, kad dėl to gali būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos. Be to, Taryba nagrinėja galimus KĮ pažeidimus ir tyrimus pradeda tik esant pagrindui įtarti tokius pažeidimus. Taryba nepradeda ir nevykdo tyrimų turėdama tikslą padėti atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms spręsti klausimus ar tarpininkauti sprendžiant klausimus, susijusius su jiems palankesnių veiklos sąlygų sudarymu.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (t. I, b. l. 95-96) su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

12Atsiliepime į skundą (b. l. 95-96) nurodė, kad pritaria skunde nurodytiems argumentams dėl prašymo panaikinti Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą ir įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl Administracijos direktoriaus įsakymų atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 101-105) nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamos informacijos bei duomenų, leidžiančių įtarti KĮ pažeidimus, pareiškėjo pateiktas pareiškimas ir kiti dokumentai iš esmės atspindi tik jo vertinimą ir nuomonę. Manė, kad Taryba nagrinėdama pareiškimą atliko išsamų pareiškimo tyrimą, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad Administracija viešąjį transportą siekia organizuoti taip, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos Klaipėdos miesto gyventojams, o ne atskiriems vežėjams. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 110 patvirtino Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą, kuriuo nustatė ilgalaikę Klaipėdos miesto viešojo transporto plėtros strategiją. Strategijoje numatyta tęsti visuomeninio transporto reformą siekiant vežėjų darbui sudaryti rinkos sąlygas, vežėjus maršrutams aptarnauti parinkti konkurso būdu, įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą sutartyje numatytomis darbo sąlygomis. Visas paminėtas priemones pavyko įgyvendinti su vežėjais, vežančiais keleivius autobusais, o su maršrutinių taksi vežėjais strategijoje numatyta visuomeninio transporto reforma vyksta iki šiol. Siekiant įgyvendinti Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane numatytą priemonę – integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinių taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemas, Administracija 2004 m. gegužės mėn. su maršrutiniais taksi vežėjais pasirašytas sutartis, kurios baigėsi 2009 m. gegužės mėn., pratęsė iki 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. siekė suvienodinti sąlygas maršrutinių taksi ir autobusų vežėjams (įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą sutartyje numatytomis darbo sąlygomis). Tai atrodė realu, nes dar 2008 metais visi maršrutinių taksi vežėjai pareiškė, kad yra pasirengę integruotis į bendrą miesto viešojo transporto maršrutų tvarkaraščių ir bilietų sistemą (Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2008 m. birželio 26 d. kreipimasis). Tačiau, iki sutarties termino pabaigos likus vos 2 mėnesiams, maršrutinių taksi vežėjai pakeitė savo poziciją ir pasiūlė dar 2 metus dirbti senomis sąlygomis. Maršrutinių taksi vežėjai 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. Keleivinio kelių transporto komisijos posėdžių metu sutiko pratęsti maršruto aptarnavimo sutartį, bet kėlė klausimą, kodėl sutartis bus pratęsiama tik 1 metams. Atsižvelgdamas į Keleivinio kelių transporto komisijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolą Nr. ADM-352/1, 2010 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio protokolą Nr. ADM-352 bei vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1-09, Administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo mėn. su maršrutinių taksi vežėjais sutartis sudarė 2 metams, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 2 d.

15Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1-09 patvirtino kompetencijų paskirstymą, valdant viešąjį transportą. Šiuo sprendimu taryba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pavedė sudaryti, keisti, nutraukti keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais, esant būtinumui organizuoti konkursus vežėjui parinkti. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ bei Europos Sąjungos Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros programos finansuojamo projekto „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ įvykdymą, sutartys su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais sudarytos iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Pažymėjo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kompetencija yra tvirtinti reguliariųjų reisų miesto autobusų tvarkaraščius. Vežėjai privalo laikytis maršruto trasos ir užtikrinti tvarkaraščio vykdymą, nes vadovaujantis sutarties sąlygomis mokama už nuvažiuotą kilometrą. Visuose miesto autobusuose yra sumontuota GPS transporto priemonės sekimo įranga. Vežėjams, kurie nesilaiko nustatytos maršruto trasos ir tvarkaraščių, nėra mokama už nuvažiuotą kilometrą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatomis, skiriamos nuobaudos. Be to, visuose miesto autobusuose yra sumontuota elektroninio bilieto įranga, veikia vieningo elektroninio bilieto autobusuose sistema. Įsigijus bilietą vienoje iš 100 (neskaitant pačių transporto priemonių) bilietų platinimo vietų, galima važiuoti bet kuriuo miesto autobusu, nepriklausomai nuo maršrutą aptarnaujančio vežėjo. Tuo tarpu maršrutiniuose taksi ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto jiems įlipus į transporto priemonę. Bilietų kasos aparatai maršrutiniuose taksi įrengti vienai transporto priemonei, išduotas bilietas galioja tik įsigytoje transporto priemonėje. Taisyklių 22 punkte nustatyta, jog sutarties ir leidimo galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams. Keleivių vežimo sutarčių galiojimo terminų pratęsimo galimybė nebuvo numatyta nei 2004 metų, nei 2010 metų tipinėse, nei dabar galiojančiose (iki 2012 m. rugsėjo 2 d.) keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartyse.

16Pastebėjo, kad savivaldybė nevykdo bankų ar kitų kredito įstaigų kontrolės, neturi įgaliojimų prižiūrėti jų veiklos ar nurodinėti kam ir kaip šios įstaigos privalo/neprivalo išduoti/neišduoti paskolas ar suteikti kitas finansines paslaugas. Viešai kredito įstaigų skelbiamose automobilių finansavimo sąlygose nurodoma, kad verslo klientas užpildo lizingo paraišką ir kartu su kitais reikiamais dokumentais (praėjusių ūkinių metų ir paskutinio ataskaitinio laikotarpio balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitų kopijos ir pan.) pateikia kredito įstaigai, kurios vadybininkas išnagrinėja projektą bei verslo kliento finansinę būklę ir pateikia finansavimo pasiūlymą. Pati kredito įstaiga vertina savo klientų finansinę būklę ir nusprendžia kokį sprendimą priimti. Taryba Nutarime pažymėjo, kad bankas informuoja bendrovę, jog ji neatitinka banko nustatytų reikalavimų gauti kreditą apyvartinėmis lėšomis. Taip pat Taryba, įvertinusi banko „Nordea“ atsisakymą suteikti UAB „Andora“ kreditą apyvartinėmis lėšomis, pažymėjo, kad banko atsakyme nėra nurodoma, jog kreditas bendrovei nesuteiktas dėl to, jog keleivių vežimo sutartis su savivaldybe sudaryta 2 metams. Be to, atsakyme nenurodyta ir tai, jog norint gauti paskolą transporto priemonių įsigijimui viena iš būtinų sąlygų – keleivių vežimo sutartis turi būti sudaryta 5 metų laikotarpiui. Nutarime pažymėta, kad Taryba 2011 m. vasario 19 d. raštu paprašė Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų pateikti papildomą informaciją. Pareiškėjas tokią informaciją pateikė 2011 m. kovo 4 d. raštu. Taip pat būtina įvertinti, kad, atsižvelgiant į KĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į Darbo reglamento 25.4., 25.5., 25.6., 25.7. ir 27 punktus, pareiškėjas nėra įpareigotas pateikti Tarybai visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, tačiau turėtų pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių numatyti, jog galimai padarytas KĮ pažeidimas, t. y. pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti tam tikrus duomenis, o ne tik savo nuomonę. Pareiškėjas, kaip dar vieną konkurencinių sąlygų skirtumą tarp vežėjų, vežančių keleivius autobusais ir maršrutiniais taksi, Tarybai buvo nurodęs ir tai, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ transporto priemonių įsigijimui yra skiriama Europos Sąjungos parama bei savivaldybės biudžeto lėšos. Tuo tarpu, kaip teigia pareiškėjas, privačios bendrovės ir maršrutinių taksi įmonės Europos Sąjungos paramos autobusų atnaujinimui pagal šią programą negali gauti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 3-561 patvirtino VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas (partneris), siekiantis gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti, ir vertintojai, kurie atliks projektų vertinimą. Pagal Aprašo 3.1. punktą viena iš remiamų veiklų yra ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas. Pagal Aprašo 12.3. punktą šios remiamos veiklos pareiškėju gali būti Administracija. Aprašo 14-16 punktuose yra numatyta galimybė pareiškėjui kartu su partneriu teikti paraišką įgyvendinti ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimo veiklą. Aprašo 15 ir 16 punktuose numatyti tinkamam partneriui keliami reikalavimai („tinkamas partneris yra tas, kuris su pareiškėju ar su jo įgaliota įstaiga yra sudaręs viešųjų paslaugų teikimo sutartį“ ir pan.). Todėl darė išvadą, kad ir maršrutinių taksi vežėjai galėtų būti partneriai ir kartu su pareiškėju (savivaldybe) galėtų teikti paraišką finansavimui iš Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti gauti, tačiau jie turi atitikti tinkamam partneriui keliamus reikalavimus. Šiuo metu savivaldybė atlieka paruošiamuosius darbus, susijusius su paraiškų teikimu (su Susisiekimo ministerija derinamos techninės sąlygos), o iki 2011 m. lapkričio mėn. Transporto investicijų departamentui jau turėtų būti pateikta ir pati paraiška.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. individuali įmonė su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

18Atsiliepime į skundą (b. l. 106-107) nurodė, kad 2004 metų keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis su Administracija buvo sudaryta 5 metams (iki 2009 m. gegužės 24 d.). Pasibaigus šiam terminui nauja sutartis, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. AD1-779 1.3 punktu, buvo pasirašyta tik 15 mėnesių iki Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais sutarčių pabaigos, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Šiai sutarčiai pasibaigus, buvo numatyta maršrutinių taksi integracija į vieningą miesto viešojo transporto sistemą. Miesto politikai minėtos integracijos koncepcijos projekto svarstymą atidėjo neribotam laikui (projekte pastebėta daug trūkumų). Ne kartą prašė ir tikėjo savivaldybės valdininkų žodiniais pažadais, kad sutartis bus pratęsta 5 metams, per tą laiką tikėjo, kad bus tobulinama integracijos koncepciją, bei, priešingai nei pirmasis projektas, šiek tiek derinama su maršrutinių taksi vežėjais, ir nuo 2015 metų pradėta įgyvendinti. 2010 m. rugpjūčio mėn. pasirašytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys galios tik iki 2012 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu su reguliariųjų reisų vežėjais sudarytos 5 metų sutartys. Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais sutartys ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys sudarytos skirtingiems terminams ir tai užkerta kelią konkurencijai tarp vienos rinkos dalyvių, suteikiant privilegijas reguliariųjų reisų vežėjams, su kuriais sutartys sudarytos ilgesniam laikui, ir, atitinkamai, diskriminuojant maršrutinių taksi vežėjus, kurių sutartys galioja žymiai trumpiau. Tokios trumpalaikės sutartys apriboja galimybes verslo plėtrai, ženkliai didina finansinę naštą (pavyzdžiui, paėmus iš banko 50 000 litų paskolą transporto atnaujinimui 2 metam, įmonė kas mėnesį turi grąžinti po 2 083 litus, o tokio pat dydžio paskolos grąžinimui per 5 metus įmonė bankui atiduoda tik 833 litus per mėnesį). Kadangi maršrutą aptarnauja pakankamai mažos įmonės, šis pavyzdyje atvaizduotas skirtumas tarp 2 ir 5 metų įsipareigojimų bankams parodo, kad transporto parko atnaujinimas per didelė prabanga, nes yra akivaizdu, kad šios investicijos per du metus neatsipirks ir įmonės veikla greičiausiai bus nuostolinga. Pabrėžė, kad Nutarimas nepradėti tyrimo liečia ne tik įmonės interesus, bet ir kitus licenciją turinčius vežėjus, su kuriais sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi bendradarbiavimo sutartys. Maršruto aptarnavimui naudoja 18 1999-2008 metais pagamintų transporto priemonių. Visos minėtos transporto priemonės atnaujintos 2007-2009 metais. Iš viso maršrutą aptarnauja 13 smulkių įmonių, sukurta apie 30 darbo vietų. Dalis maršrutą aptarnaujančių įmonių savininkų ar jo šeimos narių yra paėmę paskolas 2007-2009 metų transporto atnaujinimui, kurios dar negrąžintos, o tokios trumpalaikės maršruto aptarnavimo sutartys stumia į beviltišką padėtį, neįmanoma planuoti veiklos užtikrinant jos stabilumą.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dešimtas maršrutas“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

20Atsiliepimuose į skundą (b. l. 157-158) nurodė, kad pritaria pareiškėjo skundo argumentams, jog tik pradėjus tyrimą galima surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius arba priešingai atmetančius galimą KĮ pažeidimą. Taryba formaliai taikydama KĮ nesilaikė Tarybos nuostatų. Taryba ne tik tiria ir nagrinėja KĮ pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka, bet ir nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus ir tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Akcentavo, kad Tarybos sprendimas turi įtakos 8 UAB „Dešimtas maršrutas“ darbuotojams ir 22 UAB „Andora“ darbuotojams, nes kartu su minėta įmone pagal bendradarbiavimo sutartį aptarnauja tą patį maršrutą.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

22Atsiliepime į skundą (b. l. 164) nurodė, kad pritaria, jog buvo pažeistas KĮ. Savivaldybė įvairiausiais būdais skatina, padeda ir dotuoja didžiųjų autobusų veiklą, o maršrutinių taksi veiklą žlugdo. Pratęsdama trumpam laikotarpiui sutartį, savivaldybė nesuteikia galimybės planuoti įmonės veiklos. Įmonė turi įsipareigojimų bankui, kurie susidarė dėl autotransporto priemonių pirkimo. Jei bus nutraukta sutartis, susidarys nepatogumų, tuo pačiu savivaldybė reikalauja atnaujinti automobilius. Dėl trumpalaikių sutarčių sunku rasti gerų darbuotojų, nes vairuotojai nenori dirbti terminuoto darbo.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

24Atsiliepime į skundą (b. l. 165-166) nurodė, kad UAB „Audresta“ yra maršruto Nr. 6 „Mogiliovo g.-Melnragė“ Klaipėdos mieste operatorius, sudaręs su savivaldybe keleivių vežimo sutartį ankščiau minėtam maršrutui aptarnauti. UAB „Audresta“ sutartį vykdo pasirinkęs keleivių parvežimo įmones ir su jomis sudaręs bendradarbiavimo sutartis, kurioms yra pritarusi savivaldybė. Iš viso yra sudarytos 24 sutartys. Toks darbo modelis yra pasirinktas nuo 2004 metų, nes tai padeda taupyti išlaidas, susijusias su vykdoma veikla. Teisės aktai skatina smulkias įmones, suteikia joms mokestines lengvatas, o tai suteikia galimybę konkuruoti kovoje su didžiųjų autobusų parkais, kuriuos dotuoja (2010 m. skirta 12 mln. litų) ir palaiko savivaldybė. 2004 metais sudarant sutartis 5 metų laikotarpiui buvo reikalaujama, kad transporto priemonės būtų nesenesnės kaip 10 metų. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui 2009 metais, pratęsiant sutartis taip pat išliko reikalavimas transporto priemonėms nesenesnės 10 metų, nors sutartys buvo tęsiamos tik 1 metų laikotarpiui. Kadangi iš savivaldybės pusės buvo tikinama, jog per 1 metus maršrutiniai taksi bus integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą, dauguma įmonių buvo priverstos pakeisti savo transporto priemones, nes neatitiko savivaldybės keliamų reikalavimų. Kai kurių įmonių savininkai ėmė vartojimo paskolas savo vardu, kad galėtų įvykdyti savivaldybės reikalavimus, t. y. atnaujinti transporto priemones. Nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio mėn. baigiantis sutarties galiojimo laikotarpiui savivaldybė parengė maršrutinių mikroautobusu integravimo į viešąjį transportą koncepciją, su kuria susipažinęs UAB „Audresta“ pamatė, kad tai yra smulkiųjų vežėjų sunaikinimo schema (po jos įgyvendinimo būtų likę tik apie 5% dabar dirbančių maršrutinių mikroautobusų), todėl su tokiu „integravimu“ sutikti negali. Buvo siūloma pasirašyti sutartis laikotarpiui, kol bus paskelbti konkursai maršrutams aptarnauti (neaišku dėl kokių priežasčių skelbiami konkursai, nes sutarties sąlygas vykdė, sutartys turėjo būti tęsiamos 5 metų laikotarpiui). Po ilgų derybų pavyko pasiekti, jog neteisėti reikalavimai būtų išbraukti. Tačiau teisėtas reikalavimas, kad sutartys būtų tęsiamos 5 metams, nebuvo įvykdytas ir sutartys buvo tęsiamos vos 2 metams (nors didesniems autobusams 5 metams). Manė, kad tokie savivaldybės veiksmai žlugdo smulkųjį verslą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

26Atsiliepime į skundą (b. l. 167-168) nurodė, kad nesutinka su Nutarimu ir pritaria pareiškėjo skundo argumentams. Pažymėjo, kad Taryba ne tik formaliai taikė KĮ 25 straipsnio 4 dalį, bet ir nevisiškai išnaudojo savo teises, nustatytas Tarybos nuostatų 7 straipsnio l dalyje. Ginčo atveju iškilus abejonėms dėl kredito nesuteikimo priežasčių ir žinant praktiką, kad paprastai bankai tokio savo atsisakymo nemotyvuoja, remdamasi Tarybos nuostatais, Taryba galėjo ir privalėjo kreiptis į banką dėl informacijos apie kredito nesuteikimo priežastis, o ne formaliai konstatuoti, kad kredito nesuteikimo priežastys banko atsakyme nenurodytos. Taryba galėjo ir privalėjo gauti iš banko informaciją, ar sutarties tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų terminas turi įtakos kredito suteikimo galimybių vertinimui.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (t. II, b. l. 21-27) pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 1S-59 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų, sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais, atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, taip pat įpareigojo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individuali įmonė, A. P. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos, prašymus.

29Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taryboje 2010 m. gruodžio 20 d. buvo gautas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (Tyrimo b. l. 1), 2011 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individuali įmonė, A. P. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“ (Tyrimo b. l. 58-59), 2011 m. kovo 7 d. Klaipėdos verslininkų asociacijos (Tyrimo b. l. 65-66) prašymai ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nepažeidžia KĮ 4 straipsnio nuostatų, su maršrutinių taksi ir reguliariųjų reisų vežėjais sudarydamos sutartis skirtingais terminais. Prašymus grindė tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. AD1-779 pagrindu su maršrutinių taksi vežėjais naujai sudaromos sutartys 1 metams, tuo tarpu su reguliariųjų reisų vežėjais sudaromos sutartys 5 metams. Prie prašymų buvo pateikti dokumentai: 1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 480 kopija (Tyrimo b. l. 2), 2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. AD-779 kopija (Tyrimo b. l. 5, 61), 3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. AD1-1492 kopija (Tyrimo b. l. 6, 62), 4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. AD1-1513 kopija (Tyrimo b. l. 11), 5. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. S5-619 kopija (Tyrimo b. l. 12, 64), 6. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1-09 kopija (Tyrimo b. l. 13-14), 7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 592 kopiją (Tyrimo b. l. 60), 8. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2010 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (5.3)-S13-619 kopija (Tyrimo b. l. 63). Taryba 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (2.18-25) 6V-2535 (Tyrimo b. l. 15-16) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę „Dėl informacijos pateikimo“ ir paprašė paaiškinti situaciją ir pateikti prašomą informaciją, t. y. 1. kokiais kriterijais vadovaujamasi sudarant keleivių vežimo sutartis su vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais vežėjais ir maršrutiniais taksi vežėjais?, kokie veiksniai apsprendžia sudaromų sutarčių su šių paslaugų teikėjais terminus ir kitas sąlygas? nurodyti priežastis, kodėl, kaip teigiama Vyriausybės atstovės rašte, sutartys su paminėtomis vežėjų grupėmis buvo sudarytos skirtingiems terminams? nurodyti, ar egzistuoja sutarčių sąlygų skirtumų, sudaromų su vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo vežėjais ir maršrutinių taksi vežėjais (pvz. ar abiejų grupių vežėjams nustatomas važiavimo grafikas, ar jo laikymasis yra privalomas abiem vežėjų grupėms), jeigu egzistuoja, prašė nurodyti tuos skirtumus, 3. apibūdinti abiejų grupių vežėjų veiklos teisinio reglamentavimo ypatumus (maršrutų nustatymas, važiavimo grafikų laikymasis, tarifų nustatymas, bilietų platinimo sistemos ir pan.), 4. nurodyti, kokie taikomi reikalavimai pageidaujantiems teikti keleivių vežimo paslaugas Klaipėdos mieste reguliaraus susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi, 5. pateikti kitą informaciją, kuri gali turėti reikšmės nagrinėjant Vyriausybės atstovo rašte nurodytus klausimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. (4.28)-R2-90 atsakė Tarybai ir pateikė prašomą informaciją (Tyrimo b. l. 17-18). Taryba 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. (2.18-25) 6V-127 paprašė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pateikti papildomą informaciją ryšium su gauta informacija iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Tyrimo b. l. 19) bei 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. (2.18-25) 6V-123 paprašė Klaipėdos miesto savivaldybės pateikti papildomą informaciją, t. y. pateikti maršrutinių taksi siūlymus ar kitus dokumentus (posėdžių ar pasitarimų protokolus ar pan.), nurodyti, ar savivaldybė yra gavusi skundų, susijusių su skirtingų sutarčių galiojimo terminų taikymu reguliariųjų reisų autobusų vežėjams ir maršrutinių taksi vežėjams. Jei buvo skundų, prašė pateikti jų kopijas (Tyrimo b. l. 20). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 27 d. raštu Nr. (4.36)-R2-313 (Tyrimo b. l. 21-22, 30-31) pateikė Tarybai atsakymą ir pridėjo papildomų dokumentų: 1. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-595 „Dėl maršrutinių taksi darbo“ kopiją (Tyrimo b. l. 23,33), 2. 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-595 adresatų sąrašo kopiją (Tyrimo b. l. 24,34), 3. Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2010 m. rugpjūčio 17 d. prašymo „Dėl vieningos viešojo transporto sistemos koncepcijos ir maršrutinių taksi pokyčių Klaipėdos mieste“ kopiją (Tyrimo b. l. 25,35), 4. keleivinio kelių transporto komisijos posėdžio 2010 m. rugpjūčio 13 d. protokolo Nr. ADM-352/1 kopiją (Tyrimo b. l. 26), 5. keleivinio kelių transporto komisijos posėdžio 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolo Nr. ADM-352 kopiją (Tyrimo b. l. 27-28), 6. Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. prašymo „Dėl vieningos viešojo transporto sistemos koncepcijos ir maršrutinių taksi pokyčių Klaipėdos mieste“ kopiją (Tyrimo b. l. 29,32). Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsakydama Tarybai į 2011 m. sausio 17 d. raštą pateikė papildomą informaciją ir pridėjo papildomus dokumentus (Tyrimo b. l. 39-40): 1. Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2010 m. spalio 14 d. kreipimosi kopiją (Tyrimo b. l. 41-45), 2. publikacijos „Pertvarkos idėjos įkaitino vežėjų aistras“ 2010 m. liepos 26 d. dienraštyje „Vakarų ekspresas“ kopiją (Tyrimo b. l. 47-50), 3. publikacijos „Maršrutinių taksi vežėjai – už kitokią pertvarką ir kainų mažėjimą“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. dienraštyje „Vakarų ekspresą“ kopija (Tyrimo b. l. 51-54), 4. publikacijos „Klaipėdos valdžia nusileido maršrutinių taksi vežėjams“ 2010 m. rugpjūčio 24 d. dienraštyje „Klaipėda“ kopiją (Tyrimo b. l. 5556). Taryba 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. (2.18-25) 6V-380 L. A. individualios įmonės paprašė pateikti papildomą informaciją: 1. pateikti duomenis apie Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų turimą transporto priemonių skaičių, sugrupuojant jas pagal amžių, 2. pateikti tokius pačius duomenis ir apie Klaipėdos miesto reguliariųjų reisų autobusus, 3. nurodyti, ar laikotarpiu, kai pasirašė su Klaipėdos miesto savivaldybe skundžiamas keleivių vežimo sutartis, kreipėsi į bankus gauti paskolas transporto priemonių įsigijimui, jei kreipėsi, tai nurodyti ar gavo prašytas paskolas, kokio dydžio paskolas prašė ir gavo, prašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus, jei negavo, nurodyti dėl kokių priežasčių bankai neteikė paskolų, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, 4. pateikti duomenis, kiek kainuoja tokio paties amžiaus maršrutiniai taksi ir Klaipėdos mieste naudojami reguliariųjų reisų autobusai (Tyrimo b. l. 57).

30Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 4 d. raštu Tarybai informavo, kad jis toliau atstovaus Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų interesus, pateikė atsakymą į L. A. įmonei Tarybos pateiktą prašymą pateikti papildomą informaciją ir kartu paprašė pradėti tyrimą (Tyrimo b. l. 65-66). Kartu su raštu pateikti nauji papildomi dokumentai: 1. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi Nr. 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15 maršrutų transporto priemonių, sugrupuotų pagal amžių lentelė (Tyrimo b. l. 67), 2. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi maršrutų Nr. 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15 vežėjų su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytų sutarčių ir jų priedų kopijos (Tyrimo b.l. 81-216), 3. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje p. K. V. ir p. V. K. raštų Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir savivaldybės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kopijos (Tyrimo b. l. 68-70), 4. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi vežėjų rašto Klaipėdos miesto Tarybai, Klaipėdos savivaldybės miesto (Tyrimo b. l. 72-73), 5. banko pažyma apie paskolos neišdavimą (Tyrimo b. l. 71), 6. rašto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui p. A. K., VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus vedėjui p. R. M. 2010 m. rugpjūčio 17 d. kopija (Tyrimo b. l. 74). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. kovo 25 d. raštu „Dėl ES paramos“ pateikė Tarybai informaciją apie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 3-561 „Dėl VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ vykdymo eigą (Tyrimo b. l. 217,218). Taryba, 2011 m. kovo 31 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams, nutarė atsisakyti pradėti tyrimą, konstatuodama, kad pradėti tyrimą dėl galimų KĮ pažeidimų galima tik esant pagrįstiems įtarimams, galimas prieštaravimas turi būti pagrįstas įrodymais, jog savivaldybės sprendimas sukuria ar gali sukurti skunde nurodytoms ūkio subjektų grupėms skirtingas konkurencijos sąlygas (Tyrimo b. l. 222-225, teismo b. l. 8-11).

31Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog KĮ 25 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti atvejai, kai tyrimą pradėti atsisakoma. Pažymėjo, jog nors Nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis KĮ 25 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, Taryba tyrimą dėl galimų KĮ pažeidimų gali pradėti tik esant pagrįstiems įtarimams dėl galimų įstatymo pažeidimų, tačiau KĮ 25 straipsnio 4 dalyje yra penki punktai ir tik 4 dalies 5 punkte yra nurodyta minima priežastis, t. y. nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti KĮ pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad Taryba atsisakė pradėti tyrimą KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Nurodė, jog, siekiant nustatyti, ar buvo pakankamo pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pagal pareiškėjų pateiktus, bei Tarybos išreikalautus įrodymus buvo galima įtarti buvus veiksmus, prieštaraujančius KĮ 4 straipsnio reikalavimams.

32Pažymėjo, jog pareiškėjai savo prašymuose nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ sudarė sutartis su keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi skirtingiems terminams, todėl manė, kad tokiu būdu suteikiamos privilegijos reguliariųjų reisų vežėjams, su kuriais sutartys sudaromos ilgesniam laikui, bei atitinkamai diskriminuojami maršrutinių taksi vežėjai, kurių sutartys galioja žymiai trumpiau. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjų pateiktų ar Tarybos iš pareiškėjų ar kitų institucijų išreikalautų dokumentų matyti, kad Tarybai buvo pateikta dokumentų, paaiškinimų iš kurių galima įtarti, kad keleivių vežimo rinkoje dalyvaujantiems asmenims, t. y. keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi vežėjams, sudarant sutartis skirtingiems terminams, vieni vežėjai galėjo būti diskriminuojami, kitiems teikiamos privilegijos, galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje. Nurodė, jog Taryba skundžiamame Nutarime neanalizavo pateiktų įrodymų visumos, o, pateikdama atsiliepimą ir pasisakydama teismo posėdyje, atsisakymo pradėti tyrimą motyvus aiškino plačiau, nei jie yra argumentuoti skundžiamame Nutarime (pvz., atsiliepime nurodo, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimas 2 metams yra inter alia susijęs ir su kitomis jų veiklos sąlygomis (pvz., vykdoma vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reforma, kurių atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams klausimo pareiškėjas nekėlė). Apie reformą skundžiamame Nutarime nėra net užsiminta. Tačiau tokia išvada gali būti padaryta tik atlikus tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Tarybos skundžiamo Nutarimo turinys patvirtina, kad Taryba, atsisakiusi pradėti tyrimą, nevisiškai įvertino pareiškėjų prašymus, nevertino pareiškėjų visų argumentų KĮ 4 straipsnio pagrindu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo teisę pateikti prašymus atsakovui, o atsakovas pagal savo kompetenciją ir KĮ nuostatas privalėjo priimti prašymus tirti, todėl Nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą, naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pradėti tyrimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymų turinius, sprendė, jog juose pakankamai nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima įtarti KĮ pažeidimus. Be to, teismas pažymėjo, kad Taryba skundžiamame Nutarime padarė procesinių pažeidimų: nenurodė visų pareiškėjų, Nutarimą išsiuntė ne visiems pareiškėjams.

33III.

34Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinis skundas

35Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 32-38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 1S-59 panaikinimo kaip nepagrįstą.

36Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pats teismas pripažino, kad pareiškėjo ir vežėjų maršrutiniais taksi keliamas klausimas dėl galimo KĮ 4 straipsnio pažeidimo buvo susijęs būtent su sutarčių termino pratęsimu 2 metų terminui, o ne 5 metų terminui. Būtent šį klausimą, kaip galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimo problemą, kėlė tiek Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje (Tarybos bylos l. 1), tiek vežėjai maršrutiniais taksi (Tarybos bylos l. 58), tiek ir Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija (Tarybos bylos l. 65). Nors Tarybos nebuvo prašoma ištirti Klaipėdos miesto savivaldybės planų reformuoti susisiekimo sistemą Klaipėdos mieste atitiktį KĮ 4 straipsnio reikalavimas, nemaža dalis Tarybai pateiktos informacijos buvo susijusi būtent su vežėjų maršrutiniais taksi nepasitenkinimu tokiais savivaldybės planais, įskaitant nepasitenkinimą parengta (oficialiu savivaldybės sprendimu nepatvirtinta) bendros Klaipėdos miesto keleivinio transporto sistemos koncepcija, bendro pobūdžio priekaištais dėl jos (Klaipėdos miesto savivaldybės dokumentai ir raštai vežėjams bei vežėjų raštai savivaldybei, esantys Tarybos bylos l. 23-26, 29, 32-35, 41-56). Atkreipia dėmesį, jog Taryba kaip galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimą gali tirti tik tokius savivaldybių ar kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus ar veiksmus, kurie realiai egzistuoja (t. y. yra priimti atitinkami sprendimai ar yra atlikti tam tikri veiksmai). Minėta transporto koncepcija, nepaisant to, jog jos projektu yra nepatenkinti vežėjai maršrutiniais taksi, nėra patvirtinta ir dėl to šios koncepcijos projekto tyrimas KĮ 4 straipsnio atžvilgiu apskritai nėra galimas. Taigi Taryba, gavusi aiškiai suformuluotus prašymus ištirti tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymus dėl sutarčių termino dėl jų atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo papildomai nagrinėti galimybę tirti ir parengtos koncepcijos dėl bendros Klaipėdos miesto keleivinio transporto sistemos projekto, ypač, kai ji nebuvo priimta ar kitaip patvirtinta oficialiu Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu. Nagrinėdama jai pateiktą informaciją ir spręsdama klausimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą ar ne, Taryba, priešingai nei konstatavo teismas, įvertino informacijos visumą. Tačiau tai, kad dalis informacijos nebuvo tiesiogiai susijusi su pateiktu prašymu ištirti tik konkrečius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymus dėl sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimo 2 metams, savaime nereiškia, kad Taryba privalėjo išsamiai kiekvieną iš pateiktų dokumentų įvardinti nagrinėjamame Nutarime. Atitinkamai tai, jog ši dalis Tarybai pateiktų dokumentų nėra įvardinta Nutarime, negali sudaryti pagrindo Nutarimą naikinti, ypač atsižvelgus į tai, kad planuotos patvirtinti (bet taip ir nepatvirtintos) koncepcijos atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams klausimas Tarybai nebuvo keliamas. Tarybai buvo pateikta abstraktaus pobūdžio vežėjų nuomonė apie jiems nepriimtiną koncepcijos projektą. Taryba siekdama tinkamai įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą būtent pagal jai pateiktus prašymus dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų pratęsti sutartis 2 metams, siekė išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes, t. y. ar yra pagrindas įtarti, jog sutarčių pratęsimas 2 metams, o ne 5 metams gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas KĮ 4 straipsnio prasme. Šiuo tikslu dėl informacijos pateikimo buvo susirašinėjama su Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, vežėjais, Klaipėdos miesto savivaldybe, o gauta informacija buvo nagrinėjama siekiant įvertinti būtent sutarčių trukmės reikšmę konkurencijos sąlygoms. Tačiau, tai, kad didelės apimties Tarybai pateiktoje medžiagoje nebuvo rasta įrodymų, kurie pagrįstų, jog 2 metų, o ne 5 metų sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimo terminas iš tikrųjų galėtų sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, negali būti laikoma pagrindu išvadai, jog Taryba nevisapusiškai ar neišsamiai išnagrinėjo pateiktą informaciją. Vien tai, kad iš didelio kiekio Tarybai pateiktos informacijos tik Nutarime nurodytas banko raštas vienam iš vežėjų, atsisakant suteikti paskolą, galėjo būti vertinamas kaip įrodymas, kuris galbūt būtų galėjęs pagrįsti sutarčių trukmės įtaką konkurencijos sąlygoms, taip pat nereiškia, kad Tarybos Nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus prašymuose pradėti tyrimą nurodytų aplinkybių dėl padaryto KĮ 4 straipsnio pažeidimo.

37Pabrėžia, jog banko atsisakymas suteikti paskolą vienam iš vežėjų savaime neparodo, kad finansinius sunkumus galėjo lemti būtent prašomi ištirti Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimai pratęsti sutartis 2 metams (o ne 5 metams) ar kad finansiniai sunkumai galėtų lemti konkurencijos sąlygų skirtumus, vertinant ne atskirų ūkio subjektų galimybes vystyti savo veiklą, o bendras konkurencijos sąlygas, atsižvelgus taip pat ir į kitas vežėjų maršrutiniais taksi veiklos sąlygas. Tuo tarpu kitokios informacijos, duomenų ar kitų įrodymų, kurie leistų įtarti skirtingų sąlygų sudarymą (diskriminavimą), lemtą būtent Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų (dėl sutarčių termino) ir kuris dėl to galėtų lemti konkurencijos sąlygų skirtumus, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys Tarybai nepateikė. Priešingai nei ginčija pareiškėjas, vien tik įrodymų apie egzistuojančias faktines aplinkybes pateikimas nėra pakankamas Tarybos tyrimo pradėjimui, kadangi dar reikia pagrįsti, jog dėl tokių faktų iš tikrųjų gali būti kažkokiu konkrečiu būdu diskriminuojami ar privilegijuojami ūkio subjektai, bei konkrečiu būdu gali pasireikšti skirtingos konkurencijos sąlygos. Tai reiškia, kad reikia pagrįsti ne tik tyrimo objektą, tačiau ir kilusį įtarimą dėl galimo konkurencijos ribojimo, ko šiuo atveju nei pareiškėjas, nei vežėjai maršrutiniais taksi nepadarė. Nors Taryba ir turi bei, kaip matyti iš nagrinėjamo Nutarimo bei bylos medžiagos, įgyvendino savo turimus įgaliojimus, susijusius su papildomos informacijos, reikalingos tinkamai įvertinti prašymuose pradėti tyrimą nurodytas aplinkybes, surinkimu, tai nereiškia, kad Taryba privalo už pareiškėją rinkti informaciją ir kitus įrodymus, kuriais Taryba pati pagrįstų įtarimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-634/2011). Pažymi, jog vien tai, kad Tarybai pateiktas pareiškimas preliminariai ir atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. neturi trūkumų, kuriuos pareiškėjas turėtų pašalinti Tarybos nurodymu, pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, savaime nereiškia, kad tokiame pareiškime nurodyta informacija ir faktai yra pakankami, jog Taryba galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl pagrindo įtarti galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimą buvimo ar nebuvo. Pažymėjo, jog Taryba Nutarimą priėmė atsižvelgusi ne tik į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje bei vežėjų maršrutiniais taksi pateiktą informaciją, tačiau ir į Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą informaciją.

38Atsakovas atkreipia dėmesį, jog tai, kad sutartys su šiais vežėjais buvo pratęstos ne tokiam laikotarpiui, kokiam vežėjai tikėjosi, savaime nesudaro pagrindo įtarti jų diskriminavimo, dėl kurio galėtų būtų pažeistas KĮ 4 straipsnis. Pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys Tarybai ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sutarčių su jais pratęsimo 5 metų terminui atveju, jų ūkinės veiklos (bei atitinkamai konkurencijos) sąlygos būtų buvusios vienodos kaip ir vežėjų autobusais, t. y. kad išskyrus sutarčių trukmę, visos kitos vežėjų autobusais ir vežėjų maršrutiniais taksi veiklos sąlygos yra vienodos (įsikatant ir pareigas susijusias su keleivių vežimu). Daro išvadą, jog Taryba, nagrinėdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje ir vežėjų maršrutiniais taksi pareiškimų pagrindu ir siekdama identifikuoti galimo KĮ 4 straipsnio pažeidimo požymius, turėjo teisę gauti papildomą informaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtarimo dėl vieno iš esminių KĮ 4 straipsnio pažeidimo požymių (elementų) – atskirų ūkio subjektų diskriminavimas ar privilegijavimas, sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas – egzistavimas. Kadangi iš Klaipėdos miesto savivaldybės papildomai gauta informacija parodė, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimas 2 metams yra inter alia susijęs ir su kitomis jų veiklos sąlygomis, kurių atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams klausimo pareiškėjas nekėlė, Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, konstatuodama, jog sutarčių pratęsimas 2 metams nesudaro pagrindo įtarti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo, o kitų įrodymų, patvirtinančių galimai skirtingas konkurencijos sąlygas, Tarybai nebuvo pateikta.

39Pastebi, jog Taryba nagrinėja galimus KĮ pažeidimus ir tyrimus pradeda tik esant pagrindui įtarti tokius pažeidimus. Taryba nepradeda ir nevykdo tyrimų tuo tikslu, kad padėtų atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms spręsti klausimus ar tarpininkauti sprendžiant klausimus, susijusius su jų pageidaujamų palankesnių veiklos sąlygų sudarymu. Be to, Taryba nenagrinėja savivaldybių ar kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų atitikties kitų teisės aktų, o ne KĮ 4 straipsnio reikalavimams. Taryba pabrėžia, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime įvardijo padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau nepateikė jų vertinimo, t. y. ar tai yra pagrindas naikinti Nutarimą ar ne. Atsižvelgus į tai, manytina, jog, teismo nuomone, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo naikinti Nutarimo, todėl, net jei ir būtų laikomos procedūriniais pažeidimais, jos bet kuriuo atveju neturėtų įtakos Nutarimo teisėtumo vertinimui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-715/2008 pateiktu išaiškinimu dėl procedūrinių pažeidimų. Atsakovas daro išvadą, jog, Tarybos Nutarime neįvardijus visų ūkio subjektų bei neišsiuntus jiems Nutarimo kopijų, jų teisės bet kuriuo atveju nebuvo pažeistos, kadangi jie su Nutarimu buvo supažindinti ir turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl jo, kaip įtraukti į bylą tretieji suinteresuoti asmenys. Jų pateiktos nuomonės buvo įvertintos paties teismo priimant sprendimą. Atsakovas daro išvadą, jog aplinkybė, kad šie suinteresuoti asmenys apie priimtą Nutarimą sužinojo šiek tiek vėliau, nepaneigia fakto, kad jiems buvo sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti svarstant klausimą dėl Nutarimo pagrįstumo. Dėl šių priežasčių teismo sprendime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu naikinti Nutarimą bei įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą.

40Atsakovas pažymi, jog teismas sprendime nurodo, jog Nutarime nebuvo įvertinta Tarybai pateikta įrodymų visuma, tačiau pats teismas šių įrodymų visumos vertinimo nepateikė, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad tai leidžia įtarti galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimą. Mano, kad toks abstraktus teismo vertinimas negali sudaryti pagrindo Tarybai teisėtai pradėti tyrimą, nes, jei teismas įpareigojo atlikti tyrimą, būtent teismas turėjo pagrįsti įtarimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo sudėties egzistavimo. Įpareigodamas Tarybą atlikti tyrimą teismas privalėjo įsitikinti (įvertinti), ar nėra kitų KĮ 25 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma pradėti tyrimą. Pastebi, jog iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų dėl sutarčių pratęsimo terminų neteisėtumas grindžiamas ir tuo, kad jie neatitinka Taisyklių, tačiau Taryba nėra kompetentinga vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų atitikties kitų nei KĮ teisės aktų reikalavimams. Net jei būtų panaikintas Nutarimas, Taryba šalindama nurodytus trūkumus turėtų iš naujo įvertinti visus jai pateiktus įrodymus.

41Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 58-62) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

42Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti KĮ pažeidimą. Žodis „įtarti”, skirtingai nei bando aiškinti atsakovas, nereiškia žodžio „konstatuoti“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas spręsdamas pradėti tyrimą ar ne nepagrįstai apsiribojo tik vieno iš įrodymų bei Europos Sąjungos paramos skyrimo vertinimu. Nors atsakovas apeliaciniame skunde aiškina, jog neva jis vertino ir daugiau pateiktų įrodymų, tačiau šio vertinimo skundžiamame Nutarime nepateikė. Pažymi, jog apeliaciniu skundu atsakovas faktiškai prieštarauja Nutarimui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-539/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-749/2003. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-517/2010 išaiškino KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto taikymą, t. y. kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo KĮ pažeidimo, privaloma preliminariai įvertinti tikimybę, kad suinteresuoto asmens nurodyti faktai gali atitikti pažeidimo požymius, tuo tarpu tiksliai rinka apibrėžiama ir situacija išnagrinėjama atliekant tyrimą.

43Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarybai buvo pateikta daugybė dokumentų, iš kurių yra pagrindo įtarti, jog keleivių vežimo rinkoje dalyvaujantiems asmenims, keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi vežėjams, sudarant sutartis skirtingiems terminams, vieni vežėjai galėjo būti diskriminuojami, kitiems galėjo būti teikiamos privilegijos, galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai keleivių pervežimo paslaugų rinkoje. Skunde buvo nurodyta, kad vežėjus tokiu būdu siekiama pašalinti iš rinkos ir savivaldybė kryptingai proteguoja tiesioginius maršrutinių taksi vežėjų konkurentus. Maršrutinių taksi vežėjams yra nustatyti aukštesni reikalavimai transporto priemonių naujumui, t. y. reikalaujama atnaujinti transportą, o nepratęsiant sutarčių 5 metams yra ribojamos galimybės transporto atnaujinimui. Trumpalaikėmis sutartimis sudarant kliūtis transporto atnaujinimui (bankai neteikia kredito) yra ribojamas paslaugos patrauklumas, ribojama galimybė planuoti veiklą. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad neva niekas neprašė tirti, ar daroma reforma prieštarauja KĮ 4 straipsniui. Skunde nurodytos sutartys sudaromos būtent minimos reformos metu. Pažymi, kad Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje kreipėsi į atsakovą dėl reformos neteisėtumo 2010 m. liepos 28 d. (Tarybos byla, l. 39). Nesutinka su atsakovo pozicija, kad jam nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar skundžiamas aktas atitinka kitų įstatymų reikalavimams, nes KĮ 4 straipsnio pažeidimo vertinimas yra glaudžiai susijęs su tiriamo akto vertinimu kitų teisės aktų aspektu.

44Pabrėžia, jog atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. jis Nutarime nenurodė visų pareiškėjų ir Nutarimą pateikė taip pat ne visiems pareiškėjams. Procedūriniai pažeidimai lėmė tai, kad dalis pareiškėjų (neįtrauktų į Nutarimą) negalėjo naudotis savo teisėmis teikti papildomus įrodymus, dėl ko atsakovas netinkamai ištyrė pareiškėjo prašymus, nepakankamai įvertino pateiktus paaiškinimus bei neatskleidė prašymuose nurodyto pažeidimo esmės. Atsakovas iš dalies pareiškėjų net nereikalavo papildomų įrodymų. Atsakovas reikalavo pateikti duomenis apie Klaipėdos miesto reguliariųjų reisų autobusų vežėjų turimą autobusų skaičių, sugrupuojant juos pagal amžių tik iš L. A. įmonės, kuri nėra reguliariųjų reisų autobusų vežėjas, todėl tokių duomenų dėl to ir nepateikė. Atsakovas šių duomenų nepareikalavo nei iš kitų vežėjų, Asociacijos ar Vyriausybės atstovo, ar savivaldybės. Atsakovas privalėjo išreikalauti iš reguliariųjų reisų autobusų vežėjų ir sutartis, kurios leistų įtarti nevienodą sąlygų sudarymą ir diskriminaciją toje pačioje keleivių vežimo rinkoje. Pareiškėjų neįtraukimas į procesinį sprendimą reiškia, kad neįtrauktų pareiškėjų atžvilgiu nebuvo tiriami įrodymai, nes dėl jų nepasisakyta, o nepranešus pareiškėjams apie tyrimo pabaigą procesiniu sprendimu yra iš esmės pažeista pareiškėjų teisė žinoti apie prašymo tyrimo eigą, teisė teikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus (jei tokių prireiktų) ir teisė į procesinio sprendimo apskundimą. Mano, kad buvo pažeistos esminės proceso dalyvių teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo procedūrinius pažeidimus. Tačiau Nutarimo naikinimą lėmė ne padaryti procedūriniai pažeidimai, o faktas, jog yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie duoda pagrindą įtarti esant KĮ 4 straipsnio pažeidimą.

45Nesupranta, kodėl atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui jis vis tiek nepradėtų tyrimo, o iš naujo dar spręstų ar jį pradėti. Pabrėžia, jog dėl teismų sprendimų nevykdymo atsakingiems asmenims gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Atsakovas, gavęs įrodymus apie skirtingų terminų nustatymą iš esmės tai pačiai ūkinei veiklai tik skirtingiems ūkio subjektams, pabloginant ekonomiškai silpnesnės šalies (maršrutinių taksi vežėjų) padėtį ir suteikiant privilegijas stambiems vežėjams (reguliaraus susisiekimo autobusais vežėjams), privalėjo atlikti tyrimą ir išsamiai išsiaiškinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų atitikimą KĮ 4 straipsnio reikalavimams. Mano, kad atsakovas akivaizdžiai rėmėsi tik savivaldybės paaiškinimais, neišreikalavo reguliariųjų reisų autobusų duomenų ir tai rodo pareiškėjų prašymų ir įrodymų tyrimo neobjektyvumą. Pažymi, jog prašymuose yra aiškiai nurodyta, kad yra prašoma ištirti minėtų aktų atitikimą KĮ 4 straipsnio nuostatoms.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 54-56) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 1S-59 panaikinimo.

47Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Administracija sutinka su Tarybos reikalavimu. Pažymi, jog Administracija viešąjį transportą siekia organizuoti taip, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos Klaipėdos miesto gyventojams, o ne atskiriems vežėjams. Iš administracinėje byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuo metu maršrutinių taksi vežėjai turi palankesnes veiklos sąlygas, nei vežėjai, vežantys keleivius reguliariųjų reisų miesto autobusais. Reguliariųjų reisų miesto autobusų vežėjai privalo laikytis maršruto trasos ir užtikrinti tvarkaraščio vykdymą, nes vadovaujantis sutarties sąlygomis mokama už nuvažiuotą kilometrą. Visuose miesto autobusuose yra sumontuota GPS transporto priemonės sekimo įranga. Vežėjams, kurie nesilaiko nustatytos maršruto trasos ir tvarkaraščių, nėra mokama už nuvažiuotą kilometrą bei, vadovaujantis ATPK nuostatomis, skiriamos nuobaudos. Be to, visuose miesto autobusuose yra sumontuota elektroninio bilieto įranga, veikia vieningo elektroninio bilieto autobusuose sistema. Įsigijus bilietą vienoje iš 100 bilietų platinimo vietų, galima važiuoti bet kuriuo miesto autobusu, nepriklausomai nuo maršrutą aptarnaujančio vežėjo. Tuo tarpu maršrutiniuose taksi ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto jiems įlipus į transporto priemonę. Bilietų kasos aparatai maršrutiniuose taksi įrengti vienai transporto priemonei, išduotas bilietas galioja tik įsigytoje transporto priemonėje.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. individuali įmonė atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 53) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą.

49L. A. individuali įmonė mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, įpareigojantis Tarybą pradėti tyrimą, yra teisingas. Mano, kad Tarybos sprendimas pradėti tyrimą, glaudus bendradarbiavimas su Klaipėdos miesto vežėjais, kruopštus papildomos informacijos rinkimas gali atskleisti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimai, sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais skirtingiems terminams, nepažeidžia KĮ 4 straipsnio nuostatų.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“ atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 65-66) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog visi argumentai, įrodantys kaip trumpesnis sutarčių terminas apsunkina vežėjo ūkinę veiklą, buvo išdėstyti papildomoje informacijoje. Sudaręs trumpalaikę veiklos sutartį vežėjas praranda galimybę planuoti savo veiklos ateitį ilgalaikėje perspektyvoje, vežėjas susiduria su finansinėmis problemomis norėdamas atnaujinti savo transporto priemones, nes vystomas smulkaus pobūdžio verslas per 2 metus neatperka padarytų investicijų į transporto priemones. Pirkdamas išsimokėtinai transporto priemonę 5 metams smulkus vežėjas rizikuoja savo asmeniniu turtu, nes nėra jokios garantijos, kad pasibaigus 2 metų sutarčiai, ji bus pratęsiama. Todėl smulkus vežėjas nenorėdamas rizikuoti yra priverstas naudotis techniškai pasenusiu transportu taip negalėdamas konkuruoti su atsinaujinti transporto priemones galimybę turinčiais didžiųjų autobusų vežėjais. Mano, jog sutarčių sudarymas vienos rinkos dalyviams skirtingais terminais yra tiesioginis konkurenciją ribojantis veiksmas.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 64) prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

53Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byla buvo išnagrinėta išsamiai. Taryba atmestinai išnagrinėjo Asociacijos pateiktą prašymą ištirti, ar skirtingi sudarytų sutarčių terminai nepažeidžia konkurencijos tarp vienoje rinkoje dirbančių vežėjų. Sutarčių terminas tik 2 metams riboja verslo veiklos planavimą, apsunkina transporto priemonių atsinaujinimo procesą, mažina konkurencingumą prieš didžiųjų autobusų nuolat atnaujinamas transporto priemones. Pažymi, jog trumpalaikės sutartys sudaromos jau antrą kartą iš eilės ir tai sukelia sunkumų ieškant darbščių, pastovių darbuotojų dėl sudaromų terminuotų darbo sutarčių.

54Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta” atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 71) nurodo, jog Taryba skunde pripažįsta, kad požymių dėl KĮ pažeidimų buvo ir buvo pateiktas didelis kiekis informacijos, tačiau tyrimą atsisako pradėti dėl nereikšmingų faktų. Pažymi, jog nurodytas tik vienas banko raštas, kadangi bankai į kreipimąsi suteikti paskolą daugeliu atveju neduoda raštiško atsakymo. Mano, kad tokie argumentai neturėtų būti pagrindas nepradėti tyrimo. Teigia, jog Taryba norėdama išsiaiškinti objektyvią situaciją privalėtų kreiptis į kitas kompetentingas įstaigas, kad nustatyti galimus įstatymų pažeidimus, o tuo pačiu ir nuodugniai ištirti su tuo susijusius galimus KĮ pažeidimus.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ atsiliepimu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 68-69) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

56Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui įpareigoti Tarybą ištirti, ar nebuvo pažeistas KĮ pratęsiant sutartis su Klaipėdos mikroautobusų vežėjais ir Klaipėdos didžiųjų autobusų vežėjais skirtingais terminais. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Taryba nepareikalavo sudarytų sutarčių su Klaipėdos didžiųjų autobusų vežėjais, kad galėtų jų sąlygas sulyginti su sutarčių sąlygomis pasirašytomis tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir mikroautobusų vežėjų. Jau vien šis faktas rodo, kaip atmestinai buvo gilinamasi į Asociacijos prašymą ištirti Klaipėdos miesto keleivių pervežimo sektoriuje susidariusią situaciją. Pabrėžia, kad pareiškėjo siųstoje papildomoje informacijoje dėl prašymo pradėti tyrimą buvo aiškiai išdėstyta, kad trumpalaikė sutartis smulkųjį vežėją stumia į sunkią finansinę situaciją, nes pagal 2 metų lizingo sutartį įsigijus mikroautobusų tektų tuos 2 metus dirbti nuostolingai dėl per dideles finansinių įsipareigojimų naštos. Rizikuoti ir sudaryti 5 metų lizingo sutartį su banku, vežėjas baiminasi dėl neaiškios ateities po 2 metų pasibaigus sutartims sudarytomis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Susidarius tokiai situacijai nelieka kitos išeities, kaip naudotis senesnėmis, jau iš anksčiau turimomis transporto priemonėmis, taip mažinant savo paslaugos patrauklumą didžiųjų autobusu atžvilgiu, kurie turi 5 metų veiklos vykdymo sutartis ir sėkmingai nuolat atsinaujina transporto priemones. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas

57Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 42-48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 1S-59 panaikinimo.

58Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių bylai faktų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas tik išvardino visus Tarybai pateiktus ar Tarybos iš pareiškėjų ar kitų institucijų išreikalautus dokumentus ir konstatavo, kad galima įtarti, jog keleivių vežimo rinkoje galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai, tačiau to nemotyvavo. Pabrėžia, jog teismas neteisingai aiškino KĮ nuostatas. KĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Tai reiškia, kad pirmiausia būtina pareiškėjų prašymus išnagrinėti ir tik po to, esant pagrindui, pradėti tyrimą. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad teismas įpareigodamas Tarybą atlikti tyrimą turėjo pagrįsti savo įtarimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo sudėties egzistavimo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų panaikintas skundžiamas Nutarimas, Taryba šalindama nurodytus trūkumus turėtų iš naujo įvertinti visus jai pateiktus įrodymus, kad galėtų priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl pagrindo pradėti tyrimą buvimo ar nebuvimo. Pabrėžia, jog nors teismas sprendime pažymėjo, kad Taryba skundžiamame Nutarime padarė procesinių pažeidimų, t. y. nenurodė visų pareiškėjų, Nutarimą išsiuntė ne visiems pareiškėjams, tačiau neaišku, ar tai reiškia, kad šie procesiniai pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą Nutarimą, nes teismas nepateikė tokių pažeidimų vertinimo. Mano, kad tokiu atveju turi būti atliekamas vertinimas, ar konkretus procedūrinis pažeidimas yra toks, kuris iš tiesų galėjo lemti neobjektyvaus ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą.

59Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymų: trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, pašalinti iš bylos proceso Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą. Pažymi, jog teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjai į Tarybą kreipėsi prašydami ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nepažeidžia KĮ 4 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog galima įtarti, kad vieni vežėjai galėjo būti diskriminuojami, akivaizdu, kad šis faktas parodo, jog tai gali įtakoti ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teises ir pareigas, jų turinį.

60Pabrėžia, jog savivaldybės administracija viešąjį transportą siekia organizuoti taip, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos Klaipėdos miesto gyventojams, o ne atskiriems vežėjams. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 110 patvirtino Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2- 285), kuriuo nustatė ilgalaikę Klaipėdos miesto viešojo transporto plėtros strategiją. Strategijoje numatyta tęsti visuomeninio transporto reformą siekiant vežėjų darbui sudaryti rinkos sąlygas, vežėjus maršrutams aptarnauti parinkti konkurso būdu, įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą sutartyje numatytomis darbo sąlygomis. Visas paminėtas priemones pavyko įgyvendinti su vežėjais, vežančiais keleivius autobusais, o su maršrutinių taksi vežėjais strategijoje numatyta visuomeninio transporto reforma vyksta iki šiol. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nedotuoja didžiųjų autobusų vežėjų, o kompensuoja vežėjų išlaidas (negautas pajamas), susijusias su lengvatų taikymu pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą (toliau – ir Transporto lengvatų įstatymas). Pagal Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį tokios lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. Atkreipia dėmesį, jog vienkartinis bilietas važiuoti vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusu kainuoja 1,8 lito, o maršrutiniu taksi –2,5 lito.

61Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 73-77) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

62Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvardino teismo sprendime bei darydamas išvadas rėmėsi įrodymų visuma. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra priimtas pasirėmus tik banko atsisakymu suteikti kreditą ir Europos Sąjungos paramos skyrimu reguliaraus susisiekimo autobusų vežėjams, nors įrodymų, kurių pagrindu galima įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimą, buvo pateikta ir daugiau. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjų pateiktų ar Tarybos iš pareiškėjų ar kitų institucijų išreikalautų dokumentų yra matyti, kad sutartys su maršrutiniais taksi vežėjais buvo pratęstos žymiai trumpesniam terminui, nei tiesioginiams jų konkurentams, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas įtarti, kad maršrutinių taksi vežėjams pratęsiant sutartis žymiai trumpesniam terminui nei reguliaraus susisiekimo autobusais vežėjams, vieni vežėjai galėjo būti diskriminuojami, o kitiems galėjo būti teikiamos privilegijos, dėl ko galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai keleivių vežimo rinkoje. Pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodo, jog Tarybos Nutarimo panaikinimą lėmė ne padaryti procedūriniai pažeidimai, o faktas, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie duoda pagrindą įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimą. Pažymi, jog pareiškėjų neįtraukimas į procesinį sprendimą reiškia, kad neįtrauktų pareiškėjų atžvilgiu nebuvo tiriami įrodymai, nes dėl jų nepasisakyta skundžiamame Nutarime, o nepranešus pareiškėjams apie tyrimo pabaigą procesiniu sprendimu yra iš esmės pažeista pareiškėjų teisė žinoti apie prašymo tyrimo eigą, teisė teikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus (jei tokių prireiktų) ir teisė į procesinio sprendimo apskundimą.

63Pažymi, jog Taryba vykdo jai priskirtas specialiąsias viešojo administravimo funkcijas KĮ laikymosi kontrolės srityje. Tarybos kompetenciją apibrėžia ne tik KĮ 23 straipsnio, bet ir 19 straipsnio, kuriame įtvirtinti Tarybos įgalinimai, nuostatos. Taryba gali pradėti KĮ 4 straipsnio laikymosi tyrimą pagal atitinkamą suinteresuoto asmens (ūkio subjekto) prašymą arba pradėti tyrimą net savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004). Mano, jog nebuvo pagrindo šalinti Vyriausybės atstovą, kaip pareiškėją iš proceso, nes šis pareiškėjas yra vienodai suinteresuotas, kaip ir kiti pareiškėjai, pareiškimo išnagrinėjimu.

64Pabrėžia, jog argumentas dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą yra nepagrįstas, nes šiam asmeniui teismo sprendimas neturėtų jokių pasekmių, t. y. neįtakotų nei teisių, nei pareigų, kadangi sutartys su reguliaraus susisiekimo autobusų vežėjais pratęstos 5 metų terminui nėra ginčijamos. Sutartis su maršrutinių taksi vežėjais sudaro ir jas pratęsia ne VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, o Administracija (Tarybos medžiagos l. 11). Kadangi sutartis pratęsė iš esmės trumpesniam terminui ne VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, o Administracija, todėl negalima teigti, kad teismas turėjo įtraukti į procesą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, nes teismo sprendimas neįtakoja šios įmonės nei teisių, nei pareigų. Nurodo, jog apeliaciniame skunde pripažįstama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo vienoje rinkoje konkuruojančius vežėjus diskriminuoja, t. y. skirsto „atskirais vežėjais”, sudarydamas jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Tai, kad maršrutinių taksi vežėjams nėra kompensuojamos išlaidos, kurias kompensuoja tiesioginiams konkurentams, įrodo, jog maršrutiniai taksi tokios privilegijos neturi ir dėl to yra diskriminuojami. Atkreipia dėmesį, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepaminėjo, jog reguliaraus susisiekimo autobusų paslaugos kaina tam tikrais atvejais yra net ir 0,34 litų, kai tuo tarpu nepriklausomai nuo jokių aplinkybių maršrutinio taksi paslaugos kaina nustatyta konkrečiu dydžiu – 2,50 litų. Pabrėžia, jog toks kainų esminis skirtumas iš esmės neigiamai įtakoja maršrutinių taksi veiklą – mažina paslaugos patrauklumą ir keleivių srautus, nes ekonominiu sunkmečiu keleivis renkasi vieną ir tą pačią (be esminių skirtumų) paslaugą, tačiau iš esmės pigesnę. Pažymi, kad maršrutinių taksi vežėjams yra nustatytas reikalavimas transporto atnaujinimui, t. y. transporto priemonė gali būti ne senesnė kaip 15 metų, o keisti transporto priemones privaloma ne senesnėmis kaip 10 metų, kai tuo tarpu reguliaraus susisiekimo autobusais vežėjams yra suteikiama privilegija važinėti ne senesnėmis, kaip 21 metai transporto priemonėmis, kurios gali būti keičiamos ne senesnėmis, kaip 13 metų (Tarybos byla, l. 181). Pažymi, jog savivaldybė reformos metu siekia iškelti maršrutiniu taksi vežėjus iš pagrindinių miesto magistralių (reformos koncepcija), dėl ko apskritai sumažės maršrutinių taksi keleivių srautai, tuo pačiu pajamos ir šie vežėjai bus priversti bankrutuoti, trauktis iš miesto keleivių vežimo rinkos. Iš esmės trumpesniam terminui pratęsiant sutartis yra ribojamas transporto priemonių atnaujinimas ir tuo pačiu paslaugos patrauklumas, kas taip pat veda prie pasitraukimo iš rinkos.

65Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 80-83) prašo tenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 1S-59 panaikinimo kaip nepagrįstą.

66Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Taryba sutinka su Administracijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais bei reikalavimais, kurie iš esmės atitinka Tarybos apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus ir motyvus. Nurodo, jog teismas neįvardino, kurie būtent pateikti dokumentai ir informacija leistų įtarti, kad Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjai galėjo būti diskriminuojami. Pastebi, kad prašymas ištirti KĮ 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti abstraktaus pobūdžio ar subjektyvi prašančio nuomonė, o turi būti konkrečiai suformuluotas prašymas bei pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimą. Mano, jog teismas, konstatuodamas galimą įtarimą dėl KĮ pažeidimo ir įpareigodamas Tarybą atlikti tyrimą, neįvertino pateiktos informacijos visumos ir nepagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Nutarimą. Pastebi, jog nors teismas sprendimą motyvavo, kad Taryba neanalizavo visų jai pateiktų įrodymų visumos, pats teismas šių argumentų nepagrindė ir įrodymų visumos vertinimo nepateikė, o tik pažymėjo, kad buvo galima įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimą. Teismas neanalizavo, ar gali būti kitų atsisakymo pradėti tyrimą pagrindų. Tarybai nepriklauso pagal kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų atitikties kitų nei KĮ teisės aktų reikalavimams. Nurodo, jog tai, kad ne visiems pareiškėjams išsiųstas Nutarimas, nesudaro pagrindo naikinti Nutarimo, kadangi Nutarime neįvardinti ūkio subjektai buvo įtraukti į bylą kaip tretieji suinteresuoti asmenys bei turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Nutarimo.

67Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“ atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 85) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

68Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pateiktu apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto savivaldybė tik dar kartą parodo, jog ji galimai proteguoja didžiųjų autobusų vežėjus mažųjų mikroautobusų vežėjų atžvilgiu, taip siekdama išstumti smulkiuosius vežėjus iš rinkos ir įtvirtinti monopoliją keleivių pervežimo versle.

69Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 86) prašo apeliacinį skundą atmesti.

70Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. KĮ nurodo, kad visapusiškas įrodymų ar pažeistos konkurencinės sąlygos tyrimas įmanomas tik pradėjus tyrimą.

71Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta” atsiliepime į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 87-88) nurodo, jog strategijos 2.1.3.9. punktas numato integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinius taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemas, o apie konkursus, rinkos sąlygas strategijoje nekalbama. Konkursų paskelbimas būtų naujų vežėjų parinkimas, o ne esamų integravimas. Pažymi, jog maršrutinių taksi vežėjai sutinka ir norėtų integruotis į bendrą viešojo transporto sistemą, tačiau ne diskriminacinėmis sąlygomis, kokias buvo pasiūliusi Klaipėdos miesto savivaldybė.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 89) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo esmė yra ne nevienodų konkurencinių sąlygų sudarymas, o Tarybos atsisakymas pradėti tyrimą.

73Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepime į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (t. II, b. l. 50-51) nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepritaria apeliaciniuose skunduose nurodytiems argumentams ir nepalaiko prašymų panaikinti teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

77Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 1S-59 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų, sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, bei įpareigojimo atsakovą atlikti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. AD1-1492 ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. AD1-1513 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

78Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Konkurencijos tarybos Nutarimą ir įpareigojo Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individualios įmonės, A. P. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pranešimus.

79Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialines teisės normas.

80Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnyje yra įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir jo užtikrinimas, įgyvendinimas, gynimo būdai yra numatyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (2009 m. rugsėjo 24 d. redakcija) (toliau – ir KĮ). Konkurencijos taryba yra būtent ta institucija, kuri vykdo viešojo administravimo funkcijas KĮ laikymosi kontrolės srityje, valstybinę konkurencijos politiką (KĮ 18 str.). Nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl tyrimo pradėjimo dėl KĮ 4 straipsnio, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo. Konkurencijos taryba, įvertinusi jai pateiktus dokumentus, skundžiamu Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto, numatančio, jog tyrimą pradėti atsisakoma, jei nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, pagrindu (t. I, b. l. 8-11). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra vertinama, ar trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tam tikrais veiksmais pažeidė KĮ 4 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimo ribos yra skundžiamo Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. vertinimas, ar Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pareiškimus ir su jais pateiktą informaciją.

81Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylai taikytiną teisinį reguliavimą, pažymi, kad pagal KĮ 25 straipsnio 1 dalį prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pagal šio straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimą detalizuoja Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 (2008 m. vasario 14 d. redakcija) (toliau – ir Darbo reglamentas), 24-28 punktai. Asmuo, besikreipiantis į Konkurencijos tarybą dėl tyrimo pradėjimo, savo pareiškime, be kita ko, turi nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus, jų atlikimo datą (Darbo reglamento 25.4 p.), jam žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (Darbo reglamento 25.5 p.), jo kaip pareiškėjo reikalavimus (Darbo reglamento 25.6 p.), pridedamų dokumentų sąrašą (Darbo reglamento 25.7 p.). Be to, remiantis Darbo reglamento 27 punktu, prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nėra įpareigotas pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, tačiau jis turėtų pateikti pakankamai duomenų leidžiančių numanyti, kad yra galimai padarytas KĮ pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nei KĮ, nei Darbo reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t. y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant KĮ pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-993/2007). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškinamas šią įstatymo nuostatą yra pažymėjęs, jog, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo KĮ pažeidimo, privaloma preliminariai įvertinti tikimybę, kad suinteresuoto asmens nurodyti faktai gali atitikti pažeidimo požymius, tuo tarpu tiksliai rinka apibrėžiama ir situacija išnagrinėjama būtent atliekant tyrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-517/2010).

82Kaip minėta, į Konkurencijos tarybą buvo kreiptasi dėl tyrimo pradėjimo dėl KĮ 4 straipsnio, numatančio, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo. KĮ 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o KĮ 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tokie draudžiami veiksmai yra teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-91/2009). Teisėjų kolegija nurodo, jog šioje byloje sprendžiant ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą KĮ požiūriu turi būti atsižvelgta į tai, kad prašymą padavęs asmuo (ūkio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybės valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes (KĮ 25 str. 1, 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) KĮ ginamos teisės (KĮ 38 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004).

83Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba, įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus, jų nuomone, leidžiančius daryti išvadą dėl galimo KĮ pažeidimo, savo atsisakymą pradėti tyrimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo motyvavo tuo, kad: 1) nėra pagrindo pateiktą banko „Nordea“ atsisakymą suteikti UAB „Antdora” paskolą apyvartinėms lėšoms laikyti tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimą kaip diskriminacinį maršrutinių taksi vežėjų atžvilgiu, sukuriantį ar galintį sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 2) nurodė, jog šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė atlieka paruošiamuosius darbus, susijusius su paraiškų teikimu pagal priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra”, tačiau jokių teisės aktų ir sprendimų dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo pagal šią priemonę savivaldybė apskritai nėra priėmusi. Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija savo argumentų nepagrindė įrodymais, kad minėta parama UAB „Klaipėdos autobusų parkas” autobusų įsigijimui buvo skirta. Pažymėjo, jog daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių galimą skirtingų konkurencijos sąlygų egzistavimą dėl to, kad sutartys su vežėjais buvo pratęstos dviem metams, o ne penkeriems metams, Vyriausybės atstovas ir Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija nepateikė (t. I, b. l. 8-11).

84Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybai pateiktus duomenis, įrodymus, skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos taryba skundžiame Nutarime neanalizavo pateiktų įrodymų visumos ir dėl jų nepasisakė, o atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 53-59) ir jos atstovai pasisakydami teismo posėdyje (t. I, b. l. 79, t. II, b. l. 18-19) atsisakymo motyvus aiškino plačiau, nei jie yra nurodyti Nutarime. Atsiliepime į skundą nurodoma, jog sudaromų ar pratęsiamų sutarčių termino skirtumas maršrutinių taksi vežėjų ir autobusų vežėjų atžvilgiu taip pat savaime neparodo, kad, įvertinus ir kitas šių vežėjų veiklos sąlygas kompleksiškai (inter alia atsižvelgus į savivaldybės siekį įgyvendinti vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reformą), galėtų būti pažeisti KĮ 4 straipsnio reikalavimai, nes ne visi veiklos sąlygų skirtumai savaime gali būti prilyginami konkurencijos sąlygų skirtumams KĮ 4 straipsnio prasme. Tačiau Nutarime šie atsakovo argumentai nėra įvardijami, nors 2009 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AD1-779 „Dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi maršrutų aptarnavimo“ nurodoma, jog sutartys su vežėjais sudaromos iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (iki maršrutinių taksi integravimo į vieningą miesto transporto sistemą dienos) (Konkurencijos tarybos byla, l. 78). Taip pat pažymėtina, kad nors Taryba nurodo, jog priimant skundžiamą Nutarimą buvo įvertinta visa jai pateikta informacija ir šios informacijos (ne tik banko „Nordea“ rašto) pagrindu buvo priimtas Nutarimas (t. I, b. l. 57, t. II, b. l. 18-19), Konkurencijos tarybos Nutarime šios atsakovo nurodytos informacijos vertinimas nėra pateiktas, nėra nurodyta, kodėl pateikta informacija, duomenys, nesudaro pagrindo pradėti tyrimo dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo, nes, kaip jau minėta, Konkurencijos taryba Nutarime pasisakė tik dėl banko „Nordea“ atsisakymo suteikti kreditą bei skiriamos Europos Sąjungos paramos ir savivaldybės biudžeto lėšomis transporto priemonių įsigijimui (t. I, b. l. 8-11). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Konkurencijos taryba būdama viešojo administravimo subjektu be kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (2010 m. gruodžio 23 d. redakcija) (toliau – ir VAĮ) ir jame įtvirtintu objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visi pareiškime pateikti argumentai, negali būti nutylėtų argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Nutarimas, kuriuo atsisakoma pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pareiškimus, nėra išsamus, jame nėra įvertinti visi pareiškimuose nurodyti duomenys ir pateikti įrodymai, o atsakovo išvada, jog pareiškimuose nepakanka duomenų leidžiančių įtarti galimą KĮ pažeidimą, nepakankamai motyvuota. Šiuo atveju pažymėtina, jog būtent VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pabrėžtina, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas nevisiškai įvertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir atsisakydamas pradėti tyrimą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo šį atsisakymą nepakankamai motyvavo. Tačiau pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas Konkurencijos tarybai skirto įpareigojimo pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individualios įmonės, A. P. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pareiškimus nemotyvavo, nenurodė argumentų dėl galimo įtarti KĮ 4 straipsnio pažeidimo, be to, pažymėtina, jog byloje esančių įrodymų visuma taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl tokio pirmosios instancijos teismo Konkurencijos tarybai skirto įpareigojimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovas yra įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pareiškimus dėl tyrimo pradėjimo dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo.

85Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas pareikalavo pateikti papildomus įrodymus tik iš L. A. įmonės. Šiuo atveju pažymėtina, jog Konkurencijos taryba 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. (2.18-25)6V-380 atsakydama į 2011 m. sausio 14 d. jai pateiktą raštą papildomos informacijos dėl duomenų apie Klaipėdos miesto maršrutinių taksi ir reguliariųjų reisų autobusų transporto priemonių skaičių, ar buvo kreiptasi į bankus gauti paskolas transporto priemonių įsigijimui, dėl kokių priežasčių bankai neteikė paskolų transporto priemonėms įsigyti paprašė pateikti tik L. A. individualios įmonės (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 57), nors 2011 m. sausio 14 d. prašymą ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” nepažeidžia KĮ 4 straipsnio reikalavimų pateikė ne tik L. A. individuali įmonė, bet ir kiti maršrutinių taksi vežėjai: A. P. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“ (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 58-59). Tačiau pabrėžtina, kad į 2011 m. vasario 19 d. Konkurencijos tarybos paklausimą atsakė Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija, kuri informavo, kad L. A. individuali įmonė ir kiti Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjai tapo Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos nariais, ir pateikė jai žinomus duomenis, kurie nebuvo susiję tik su L. A. individualia įmone, bet ir su visais atitinkamais vežėjais (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 65-66). Remiantis tuo, negalima daryti išvados, jog buvo pažeistos atitinkamos maršrutinių taksi vežėjų teisės, kadangi tik į L. A. individualiai įmonei adresuotą paklausimą buvo atsisakyta pateikiant bendrą informaciją vežėjų vardu.

86Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymų: trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, pašalinti iš bylos proceso Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 1, 2 dalis teisiškai suinteresuotos bylos baigtimi gali būti ne tik viešojo ginčo šalys (pareiškėjas ir atsakovas), bet ir administracinės bylos proceso šalys – pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) – nes teismo sprendimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai turėti įtakos ir jų teisėms ar pareigoms. Taigi pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys suprantami kaip tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pabrėžtina, jog nors ir pirmosios instancijos teismas neišsprendė šių pateiktų prašymų (t. I, b. l. 62-66, 102-105), tačiau į Konkurencijos tarybą dėl KĮ 4 straipsnio pažeidimo kreipėsi Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba su prašymu ištirti galimą KĮ 4 straipsnio pažeidimą (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 1), todėl ji taip pat buvo suinteresuota, ar pagal jos pateiktą pranešimą bus atliktas tyrimas, bylos nagrinėjimu dėl atsisakymo jį atlikti. Teisėjų kolegija dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą nurodo, kad šiam asmeniui teismo sprendimas neturėtų jokių pasekmių, t. y. neįtakotų nei jo teisių, nei pareigų, kadangi sutartys su reguliaraus susisiekimo autobusų vežėjais pratęstos penkerių metų terminui nėra ginčijamos. Šiuo atveju sutartis su maršrutinių taksi vežėjais sudaro ir jas pratęsia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 14, 2.4 p.). VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” inter alia sudaro, keičia, nutraukia tik keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais, vykdo keleivinio transporto kontrolę (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 14, 3.1-3.54 p.). Remiantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, darytina išvada, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šių pateiktų prašymų, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

87Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Nutarimą, bet nepagrįstai įpareigojo Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individualios įmonės, A. P. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pareiškimus. Remiantis tuo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pareiškimus, naikintina ir byla grąžintina Konkurencijos tarybai spręsti tyrimo pradėjimo klausimą iš naujo.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

90Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individualios įmonės, A. P. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos prašymus, panaikinti ir grąžinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai klausimą dėl tyrimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėjimo pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. A. individualios įmonės, A. P. individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta”, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pranešimus spręsti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog nesutinka su Nutarimu. Pažymėjo, kad ginčas... 6. Pažymėjo, kad Tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto... 7. Nurodė, kad dalis vežėjų yra paėmę kreditus transportui įsigyti ir tos... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko... 9. Atsiliepime į skundą (b. l. 90-94) nurodė, kad, priešingai nei teigia... 10. Nurodė, jog Taryba Nutarimą priėmė atsižvelgusi ne tik į Vyriausybės... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje... 12. Atsiliepime į skundą (b. l. 95-96) nurodė, kad pritaria skunde nurodytiems... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija... 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 101-105) nurodė, kad pareiškėjas nepateikė... 15. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. sausio... 16. Pastebėjo, kad savivaldybė nevykdo bankų ar kitų kredito įstaigų... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. individuali įmonė su pateiktu skundu... 18. Atsiliepime į skundą (b. l. 106-107) nurodė, kad 2004 metų keleivių... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dešimtas maršrutas“ su pateiktu... 20. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 157-158) nurodė, kad pritaria pareiškėjo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė su pateiktu skundu... 22. Atsiliepime į skundą (b. l. 164) nurodė, kad pritaria, jog buvo pažeistas... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta“ su pateiktu skundu sutiko ir... 24. Atsiliepime į skundą (b. l. 165-166) nurodė, kad UAB „Audresta“ yra... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ su pateiktu skundu... 26. Atsiliepime į skundą (b. l. 167-168) nurodė, kad nesutinka su Nutarimu ir... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (t.... 29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taryboje 2010 m. gruodžio 20 d.... 30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 4 d.... 31. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog KĮ 25 straipsnio 4 dalyje yra... 32. Pažymėjo, jog pareiškėjai savo prašymuose nurodo, kad Klaipėdos miesto... 33. III.... 34. Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinis skundas... 35. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (t. II,... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pats teismas pripažino, kad pareiškėjo ir... 37. Pabrėžia, jog banko atsisakymas suteikti paskolą vienam iš vežėjų... 38. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog tai, kad sutartys su šiais vežėjais buvo... 39. Pastebi, jog Taryba nagrinėja galimus KĮ pažeidimus ir tyrimus pradeda tik... 40. Atsakovas pažymi, jog teismas sprendime nurodo, jog Nutarime nebuvo įvertinta... 41. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija atsiliepimu į... 42. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog skundžiamas Nutarimas buvo... 43. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarybai... 44. Pabrėžia, jog atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t.... 45. Nesupranta, kodėl atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog įsiteisėjus... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija... 47. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Administracija sutinka su... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. A. individuali įmonė atsiliepimu į... 49. L. A. individuali įmonė mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas... 51. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog visi argumentai, įrodantys... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė atsiliepimu į... 53. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byla buvo išnagrinėta... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta” atsiliepime į apeliacinį... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ atsiliepimu į... 56. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pritaria Vilniaus apygardos... 57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija... 58. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino... 59. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė Klaipėdos miesto... 60. Pabrėžia, jog savivaldybės administracija viešąjį transportą siekia... 61. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija atsiliepimu į... 62. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas ištyrė visus byloje... 63. Pažymi, jog Taryba vykdo jai priskirtas specialiąsias viešojo administravimo... 64. Pabrėžia, jog argumentas dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”... 65. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į Klaipėdos... 66. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Taryba sutinka su... 67. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dešimtas... 68. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pateiktu apeliaciniu skundu... 69. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. individuali įmonė atsiliepimu į... 70. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo... 71. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta” atsiliepime į Klaipėdos... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ atsiliepime į... 73. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 77. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos... 78. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Konkurencijos... 79. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės... 80. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –... 81. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylai taikytiną teisinį reguliavimą,... 82. Kaip minėta, į Konkurencijos tarybą buvo kreiptasi dėl tyrimo pradėjimo... 83. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba, įvertinusi pareiškėjų pateiktus... 84. Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybai pateiktus duomenis,... 85. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas pareikalavo... 86. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės... 87. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto... 90. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo... 91. Nutartis neskundžiama....