Byla A-662-1410-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pranešejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes, sekretoriaujant Galinai Lavrinovic, atsakoviu atstovui advokatui Arunui Ivanciui, treciojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, treciojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. S., treciojo suinteresuoto asmens atstovui S. J., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens UAB „Lucanica“ apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma atsakovems Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai del administraciniu aktu panaikinimo ir sandoriu pripažinimo negaliojanciais (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipedos apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, UAB „Klaipedos projektas“, UAB „Automalunas“, AB „VST“, R. K., D. K., A. G., V. V., V. P., K. Š., G. P., K. V.).

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras prašymu (b. l. 7-13, IV t.) ir patikslintu prašymu (b. l. 17-25, IV t.) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydamas panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendima Nr. 88(T1) „Del teritorijos ( - ), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“; pripažinti negaliojancia 2004 m. balandžio 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“, sudaryta Neringos savivaldybes su R. K. (toliau – ir Sutartis); panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada Nr. 60, išduota UAB „Automalunas“ (toliau – ir Savadas).

5Nurode, kad Neringos savivaldybes taryba 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 88 (Tl) „Del teritorijos ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ patvirtino žemes sklypo, adresu ( - ), Neringoje, detaluji plana (toliau – ir Detalusis planas). Šiam detaliajam planui pritare ir ji suderino atitinkamos institucijos.

6Pažymejo, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 Vyriausybei suteikta teise keisti nacionaliniu parku ir rezervatu bei ju apsauginiu zonu ribas, Vyriausybei deleguota teise nustatyti Kuršiu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) režima. Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Vadovaujantis Vyriausybes 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Del Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo dokumentu registro nuostatu ir Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo duomenu banko nuostatu patvirtinimo“, Schema iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre. Pabreže, kad nurodyti norminiai teises aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todel ju nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

7Teigia, kad Schemos pagrindiniame brežinyje (Nr. 2) nagrinejama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietoves gyvenamajai funkcinei zonai. Pagal Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schema (brež. Nr. 5) nagrinejama teritorija priskirta gyvenamosios funkcines zonos teritorijai, patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona pajurio kopu parka.

8Nurode, kad Detaliojo plano sprendiniai: esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), šio komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai užtikrinti irengti automobiliu stovejimo aikštele, vietoj žemes naudojimo pobudžio K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viešbuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo užstato tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prieštarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategoriškai draudžiantiems esamu pastatu pletra, nestatant viešbucio tipo pastatu ir neirengiant tokiu patalpu. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik Schemai, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pažeisti KNNP nuostatai, Kuršiu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, Saugomu teritoriju istatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos.

9Pažymejo, kad planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Schemos reikalavimai. Priejo prie išvados, kad planavimo organizatorius, nurodes, kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, šiu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Tokiu budu planavimo užduotyje išdestyti detaliojo planavimo tikslai – keisti žemes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata jame irengiant viešbuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prieštarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams.

10Atkreipe demesi i tai, kad planavimo užduotis Neringos savivaldybes vyriausiojo architekto suderinta 2002 m. liepos 6 d., o detaliojo plano rengimo salygos parengtos 2002 m. liepos 17 d. Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 (galiojo iki 2004-05-14) (toliau – ir Taisykles), 32 punkte nustatyta, kad sudarant planavimo užduoti, vadovaujamasi planavimo salygomis. Todel, vadovaujantis Taisykliu 46 punktu bei Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 8 punktu, savivaldybes taryba neturejo teises tvirtinti detaliojo plano, jeigu yra pažeistas planavimo procesas ir proceduros. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 88 (Tl), kuriuo patvirtintas žemes sklypo, esancio ( - ), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detalusis planas, yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).

11Nurode, kad Neringos savivaldybe, vadovaudamasi gincijamu 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pagrindu su tiriamoje teritorijoje esanciu statiniu tuometiniu savininku R. K. sudare 2004 m. balandžio 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“ (priedas Nr. 5.1.), kuria savivaldybe isipareigojo pritarti teritorijos ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams. R. K. šia sutartimi isipareigojo savo lešomis irengti ivažiavima i sklypa, šaligatvi su betoniniu trinkeliu danga ir gazoniniais bortais pietineje puseje bendro naudojimo teritorijoje, išardyti asfalto dangos ivažiavima rytineje puseje, parengti buitiniu nuoteku tinklu ir siurblines technini projekta bei atlikti su šiais darbais susijusius kitus butinus veiksmus. Kadangi Sutartis buvo sudaryta gincijamo Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pasekoje, todel savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytiems Schemos sprendiniams, Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniams, KNNP planavimo schemos Pagrindiniu teiginiu nuostatoms bei prieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyvioms teises aktu normoms.

122004 m. liepos 29 d. Neringos savivaldybes administracija statytojui (užsakovui) UAB „Automalunas“ išdave Savada kavines-valgyklos ir sandelio, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringoje, rekonstravimui, pritaikant kavinei su sveciu namais. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos bei kitu teises aktu nuostatoms, tai ir gincijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas – Savadas – pripažintinas neteisetu ir naikintinas.

13II.

14Atsakoves Neringos savivaldybe, Neringos savivaldybes taryba ir Neringos savivaldybes administracija atsiliepimu i prašyma (b. l. 93-96, IV t.) praše pareiškejo prašyma atmesti.

15Nurode, jog nesutinka su pareiškejo prašymu, nes del reikalavimo panaikinti Savada, išduota UAB „Automalunas“, yra praleistas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo padavimo teismui terminas. Pažymejo, kad pareiškejas nepagristai nurode, jog gincijamas Detalusis planas prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, nes pastarasis yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Nei vienas teises aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir veliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliuciai atitikti jau egzistuojantiems planavimo dokumentu sprendiniams. Jeigu derinimo proceduru metu

Nustatė

16mi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentu sprendiniams, už atitinkamu teises aktu (pvz.: Schemos) igyvendinima atsakingos institucijos, derindamos detaliojo plano sprendinius ir išsprendžia klausima del šiu prieštaravimu pašalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo nera. Pabreže, jog pareiškejas nurode, kad Sutartis Nr. 32 prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, taciau taip ir nepagrinde kokias konkrecias istatymu normas pažeide Neringos savivaldybe ir R. K., sudarydami gincijama sutarti, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešaji interesa.

17III.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu i prašyma (b. l. 76-80, IV t.) praše pareiškejo prašyma tenkinti.

19Nurode, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje. Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schemoje nagrinejama teritorija patenka i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos rekreacine zona, pajurio kopu parka. Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra schematiškai pažymeta kaip esamos visuomeninio aptarnavimo istaigu teritorijos bei igaunancios šia paskirti teritorijos. Todel Detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), šio komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai užtikrinti irengti automobiliu stovejimo aikštele, vietoj žemes naudojimo pobudžio K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viešbuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo užstatymo tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prieštarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategoriškai draudžiantiems esamu pastatu pletra. Neringos savivaldybes tarybai priemus 2004 m. balandžio 27 d. sprendima Nr. 88 (T1) buvo pažeisti Schemos sprendiniai, Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, KNNP nuostatu 4, 6.6 punktai, Kuršiu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. rugpjucio 10 d. isakymu Nr. 439 (toliau – ir Reglamentas), 25 punkto reikalavimai. Pažymejo, kad Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, jog jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais, miškotvarka, žemetvarka, vandens ukiu, gyvenvieciu planavimu, kaimu regeneravimu, rekreacija, keliu bei inžinerinemis komunikacijomis ir pan.) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsižvelgiant i Schema ir negalejo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Pripažinus negaliojanciu Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendima Nr. 88(T1), pripažintinos neteisetomis ir šio sprendimo sukurtos teisines pasekmes.

20Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu i prašyma (b. l. 82, IV t.) nurode, kad sutinka su pareiškejo prašyme išdestytais argumentais bei palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurode, kad laikosi pozicijos, išdestytos Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 „Del Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 88(T1) „Del teritorijos ( - ), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ ir 2007 m. kovo 2 d. rašte Nr. 6-482 „Del pažymos Nr. 6-477 patikslinimo”.

21Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i prašyma (b. l. 64-68, IV t.) nurode, kad sutinka su pareiškejo reikalavimais ir praše juos tenkinti.

22Paaiškino, kad 2000 m. gruodžio 2 d. Pasaulio paveldo komitetas prieme sprendima Kuršiu nerija itraukti i Pasaulio paveldo saraša. UNESCO Pasaulio paveldo centro bei tarptautiniai ICOMOS ir IUCN specialistai pripažino Schemos ir jame numatytu detaliuju mišku tvarkymo, rekreacijos pletros, gyvenvieciu tvarkymo ir infrastrukturos pletros planu svarba bei atitikima pasauliniams standartams. Nuo 2004 m. Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ne karta aukšciausius šalies pareigunus ir Neringos savivaldybe informavo apie tai, kad Neringos savivaldybes veiksmai kelia gresme pasaulio paveldo vertybei (vietovei) Kuršiu nerijai.

23Nurode, kad neatitikimas Schemos reikalavimams atsirado jau Neringos savivaldybes valdybos 2002 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 164 del minetos teritorijos detaliojo plano rengimo, kuriame buvo nurodytas planavimo tikslas – keisti naudojimo pobudi, numatant viešbucio su kavine statyba ir suformuojant nauja komercines paskirties sklypa. Tuo tarpu Detaliojo plano sprendiniais numatyta esamam sklypui palikti komercines paskirties žemes sklypo naudojimo buda, numatant rekonstruoti esama kavines statini, irengiant šlaitinius stogus, gerinant architekturine išraiška, pastato apdaila. Kiemo puseje numatoma statyti priestata, kuriame bus irengiamos patalpos sveciu apgyvendinimui (sveciu namai). Gincijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai buvusi sklypo užstatymo tanki nuo 0.42 padidina iki 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, o tai prieštarauja Schemos sprendiniams, minetoje teritorijoje kategoriškai draudžiantiems esamu pastatu pletra.

24Pažymejo, kad rengiant, derinant ir tvirtinant minetos teritorijos detaluji plana dalyvavo daug instituciju. Sprendima del detaliojo plano rengimo priemus Neringos savivaldybes valdybai, procese dalyvavusios institucijos nebuvo igaliotos tikrinti tokio sprendimo atitikima istatymu ir kitu teises aktu reikalavimams. Vienintele institucija, galejusi užprotestuoti ši savivaldybes valdybos sprendima – savivaldybiu administracine priežiura vykdyti igaliotas Vyriausybes atstovas apskrityje, taciau ši institucija nera igaliota vykdyti teritoriju planavimo priežiura. Sprendžiant pagal bylos medžiaga, apskrities viršininkas pastebejo sprendime irašyto planavimo tikslo neteisetuma: 2003 m. gruodžio 23 d. rašte suinteresuotam asmeniui, finansavusiam rengima, yra pateikta kitaip negu valdybos sprendime suformuluota planavimo užduotis – esamo statinio rekonstrukcija irengiant šlaitinius stogus ir nenumatant viešbucio irengimo. Rengejai i ši rašta reagavo – detaliojo plano aiškinamajame rašte pažymeta, kad po 2003 m. gruodžio 23 d., atsižvelgiant i mineta rašta, buvo pakoreguota raidos programa, bet pakeitimai tvirtinti savivaldybei pateikti nebuvo. Priejo prie išvados, kad, rengiant Detaluji plana, buvo vadovautasi ne tuo planavimo tikslu, koks buvo irašytas i savivaldybes tarybos 2003 m. vasario 28 d. patvirtinta raidos programa, taciau pakeistas planavimo tikslas neatitiko ir apskrities viršininko siulomos redakcijos: viešbucio irengimo nebuvo atsisakyta, bet buvo pakeista formuluote i sveciu namu irengima. Treciojo suinteresuoto asmens manymu, pažeidimo pradžia yra butent šis Neringos savivaldybes valdybos sprendimas – sprendime rengti detaluji plana irašytas Schemos reikalavimu neatitinkantis planavimo tikslas. Šio neatitikimo juridine pasekme – gincijamas detalusis planas.

25IV.

26Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimu pareiškejo prašyma patenkino – panaikino Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendima Nr. 88(TI); pripažino negaliojancia 2004 m. balandžio 27 d. sutarti Nr. 32, sudaryta tarp Neringos savivaldybes ir R. K.; panaikino Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada, išduota UAB „Automalunas“.

27Teismas nurode, kad gincijamu detaliuoju planu suplanuotas žemes sklypas yra KNNP teritorijoje, todel šiai teritorijai taikomi Saugomu teritoriju istatymo reikalavimai. Konstatavo, kad šis istatymas gincijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiuriu yra specialus bendruju teritoriju planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu sistemoje. Pažymejo, jog Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybems), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybiniu parku tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Pagal Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 3 dali statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teises aktais, valstybiniu parku tvarkymo planu (planavimo schemu) sprendiniais, atsižvelgiant i miesteliu ir kaimu architekturos, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektu apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statiniu formas, dydžius, teritorijos užstatymo procenta, atstumus nuo vandens telkiniu ir šlaitu valstybiniu parku individualus apsaugos reglamentai ir (ar) statybu saugomose teritorijose regioniniai architekturiniai reglamentai. Juose gali buti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

28Nurode, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 isteigtas Kuršiu nerijos nacionalinis parkas bei apibrežtas konkretus šio parko plotas. Pažymejo, kad Vyriausybe 1994 m. gruodžio 19 d. prieme nutarima Nr. 1269, kuriuo patvirtino Schema. Šis Vyriausybes nutarimas turejo prieda „Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – ir Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudetine mineto teises akto dalis. Pažymejo, kad KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre (b. l. 33, I t.). Minetame KT nutarime konstatuota, kad Schema parenges Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstine ir grafine dalis) perdave tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdave Neringos miesto merui viena originalu Schemos egzemplioriu. Teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybai buvo žinomi Schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrežta, kad jokie su KNNP teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negali buti priimami neatsižvelgiant i Schema ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šiu sprendiniu nepaisymas, ypac žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybe visa laika Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir žmogaus sukurta kraštovaizdžio kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

29Teismas nurode, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu isipareigojo globoti kulturos ir gamtos pavelda, gavo teise siulyti itraukti šalies teritorijoje esancius objektus i Pasaulio pavelda. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybe – Konvencijos nare pripažista, kad jos teritorijoje esancio kulturos ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visu pirma, tos valstybes pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios igalintu valstybe neutralizuoti gresme, iškilusia kulturos ir gamtos paveldui, imtis tinkamu istatyminiu, moksliniu, techniniu, administraciniu ir finansiniu priemoniu, butinu šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posedyje Kuršiu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe. Lietuvos valstybe Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir žmogaus sukurta kraštovaizdžio kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Taigi, teismas konstatavo, kad šiai vietovei galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones.

30Nurode, kad Pagrindiniu teiginiu 5 punkte nustatyta, jog KNNP tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos istatymais, Vyriausybes nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Minetame punkte itvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršiu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybes patvirtinta Schema. Pagrindiniu teiginiu 4.1 punkte numatyta, jog Schemos nuostatos sudaro salygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kulturos paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.

31Pažymejo, jog KNNP nuostatu 4 punkte itvirtinta, kad Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Schema. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus ju bendruosius ir detaliuosius planus, kuriu sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, miškotvarkos, žemetvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keliu, inžineriniu komunikaciju ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomu teritoriju strateginio planavimo dokumentus. KNNP nuostatu 6.6 punkte numatyta, kad pletoti pažintini turizma, reguliuoti ukine veikla ir užstatymo pletote pagal Schema, statiniu formas ir turi riboti pagal gamtos ir kulturos vertybiu apsaugos reikalavimus, nustatytus teises aktuose ir teritoriju planavimo dokumentuose.

32Pabreže, kad Reglamento 25 punktas reikalauja, jog statiniai KNNP projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant i Schemos reikalavimus, vietoves kraštovaizdžio ypatumus bei tradicines regiono architekturos savitumus, kulturos paveldo objektu apsaugos reikalavimus siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtiniu ir kulturiniu kompleksu bei objektu vertes požymius; išsaugoti bendra kraštovaizdžio struktura ir jo estetine verte, erdvini raiškuma ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir išlaikyti tradicines regiono architekturos pobudi: formas, spalvas ir dydžius bei formuoti rekreaciniu ir gyvenamuju vietoviu estetini vaizda. Nustate, kad žemes sklypas, kurio detaluji plana gincijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybes taryba, yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje, patenkancioje i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka.

33Planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes administracijos Architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai ( - ), Neringoje, taikomi Schemos reikalavimai, taciau planavimo organizatorius, nurodes kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, šiu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Todel teismas konstatavo, kad planavimo užduotyje išdestyti planavimo tikslai – keisti žemes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata, jame irengiant viešbuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prieštarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams. Priejo prie išvados, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos užstatytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemos, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturines – planines dalies nuostatoms, KNNP nuostatoms, Reglamento reikalavimams ir Saugomu teritoriju istatymo 5, 13, 20, 31 straipsniu nuostatoms.

34Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 88(TI), kuriuo patvirtintas žemes sklypo ( - ), Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 89 str. 1 d. 1 p.). Tuo paciu pagrindu naikintini neteisetu detaliuju planu sprendiniu pagrindu priimti gincijami kiti administraciniai aktai: Savadas, Sutartis (ABTI 88 str. 2 p.).

35Nurode ABTI 33 straipsnio 1 dali ir pažymejo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turejo sužinoti, kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys. Nurode ABTI 56 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pažymejo, kad administracine byla inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškejui administracineje byloje. Prokuroru igaliojimus ginant viešaji interesa Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma, gindami viešaji interesa, turedami pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai.

36Nurode LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir priejo prie išvados, kad vieno menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pažeidžia viešaji interesa. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kuriu prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai (prašyti iš asmenu dokumentu ir informacijos, pavesti valstybes instituciju, istaigu vadovams ir pareigunams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti ju paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis i teisma, ši klausima turi išspresti per imanomai trumpesni laika. Jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pažeisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti.

37Bylos medžiaga teismas nustate, kad 2006 m. rugsejo 18 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje raštu Nr. 6-477 gauta medžiaga iš Tarnybos, susijusi su teises aktu pažeidimais rengiant teritorijos ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaluji plana. 2007 m. vasario 5 d. ir 2007 m. vasario 8 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuratura raštu kreipesi su pavedimais i valstybines institucijas del butinos informacijos gavimo. 2007 m. kovo 8 d. gauta Inspekcijos patikslinta pažyma Nr. 6-477, kurioje konkretizuoti pažeidimai bei pateikti pakankami duomenys, suponuojantys prašymo pagristuma. I Klaipedos miesto apylinkes teisma kreipesi 2007 m. kovo 21 d. Specialiosios teiseju kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi byla perduota nagrineti Klaipedos apygardos administraciniam teismui (b. l. 158-160, III t.). Teismas laike, kad istatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nera praleistas, todel Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prašymo del termino atnaujinimo nenagrinejo. Konstatavo, kad nustatytos teisines ir faktines aplinkybes leidžia daryti išvada, kad pareiškejas nepraleido kreipimosi i teisma termino, nes nepateikta duomenu, paneigianciu faktine aplinkybe, kad apie viešojo intereso pažeidima pareiškejui tapo žinoma anksciau, nei jam šiuos duomenis pateike Tarnyba.

38Nurode, kad prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta ABTI 56 straipsnio 1 dalyje. Pažymejo, kad Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, jog prokurorai gina viešaji interesa, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa, turi igaliojimus kreiptis i teisma.

39Pažymejo, jog LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008 atkreipe demesi, kad ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia viešojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti, ar pareiškejas i teisma kreipiasi gindamas viešaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“. KT yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešaji interesa. Taciau kiekvienas viešasis interesas tegali buti grindžiamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo itvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. KT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimai). LVAT 2008 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pažeistos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes. Taciau Konstitucijoje itvirtintos vertybes pažeidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripažintas viešuoju. KT yra pažymejes, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu. LVAT laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant ABTI, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje traktuotina kaip istatyme numatytu asmenu teise istatymo numatytais atvejais kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Del to kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprendžia teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma.

40Pažymejo, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, prižiuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. KT, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog ši bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikšmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstituciškai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijoms (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). KT yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (2005 m. gegužes 13 d. nutarimas). Tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškejo gincijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai del juose itvirtintu sprendimu gali tureti itakos saugomai teritorijai (Kuršiu nerija itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe), teismas konstatavo, jog šiu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu, todel priejo prie išvados, kad prokuroras kreipimusi i teisma gina viešaji interesa. Pažymejo, kad pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkreciam subjektui. Kadangi nagrinejamoje byloje sprendžiamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant savininko teisiu, asmens teises ir teiseti interesai ir viešasis interesas nera priešpriešinami. Toks teismines praktikos taikymas yra suformuotas LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008.

41Nurode, kad atsakoviu atstovas advokatas Arunas Ivancius teismo posedžio metu pateike prašyma kreiptis i KT išaiškinti, nuo kada taikomas KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos istatymas „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin dideles apimties grafiniu daliu, del kuriu publikavimo kiltu itin dideliu techniniu problemu, galetu buti oficialiai skelbiami ne „Valstybes žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais budais, taip pat ta apimtimi, kuria nustatyta, kad mineti itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybes žiniose“, galetu buti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybes žiniu“ numeriuose. Prašymo teismas netenkino, nes nagrinejamoje byloje tai teisiškai nereikšminga, kadangi Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

42V.

43Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu (b. l. 83-91, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti. Apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

441) Klaipedos miesto apylinkes prokuroras yra netinkamas pareiškejas šioje byloje, nes jis prašyme nenurode tokio istatymo, kuriuo jam butu suteikta teise teikti prašyma siekiant apsaugoti KNNP vertybes. Pažymi, kad prašyme prokuroro nurodyti Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis bei Prokuraturos istatymo 19 straipsnis kaip ir ABTI 56 straipsnio 1 dalis, imperatyviai , kad tik istatymo numatytais atvejais prokuroras turi teise ginti vieša interesa pareiškiant atitinkama prašyma teismui. Nurodo Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. nutarimus ir konstatuoja, kad Seimas nera istatymu nustates prokuroro teises ginti vieša interesa sprendžiant klausimus del statybinio pobudžio veiklos KNNP teritorijoje. Nurodo ABTI 56 straipsni bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dali ir pažymi, kad prokuroras nenurode, su kuriu fiziniu ir juridiniu asmenu teisemis yra susijes pateiktas prašymas viešajam interesui apginti;

452) teismo išvada, jog prokuroras nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis i teisma, prieštarauja ABTI 33 straipsnio 1 dalies prasmei ir LVAT suformuotai praktikai (2008 m. rugsejo 11 d. nutartis Nr. AS63-500/2008). Nurodo, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Inspekcija Klaipedos apygardos prokuraturai iteike 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477, kuriame konstatavo Detaliojo plano neatitikimus Schemai ir kitiems teises aktams. Kartu Inspekcija prokuraturai pateike Schemos Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniu ištrauka, Schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio naudojimo schemos fragmenta ir kitus dokumentus. 2006 m. rugsejo 27 d. Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras Inspekcijos prašyma ir medžiaga perdave Aplinkos ministerijai. 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. Inspekcijos pažyma Nr. 6-477. 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pateike ieškini Klaipedos apylinkes teismui. 2008 m. balandžio 8 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prašyma del administraciniu aktu panaikinimo. 2008 m. spalio 6 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prašyma del termino atnaujinimo. Nurodes šias aplinkybes, tretysis suinteresuotas asmuo prieina prie išvados, kad pareiškejas prašyma (ieškini) teismui padave 2007 m. kovo 21 d., t. y. praleides ABTI 33 straipsnyje nustatyta 1 menesio termina kreiptis i teisma. Pažymi, kad termino eiga skaiciuotina nuo 2006 m. rugsejo 25 d., kai Klaipedos apygardos prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pažeista viešaji interesa. Nurodo LVAT 2005 m. sausio 20 d. nutarti Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutarti Nr. A8-660/2007, 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS63-500/2008 ir pabrežia, kad teismas, nepaisydamas suformuotos administraciniu teismu praktikos, netyre aplinkybiu del prokuroro veiksmu pagristumo gavus Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477, nepagrinde savo išvados, kodel prokurorui nepakako 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytu duomenu apie tai, jog galimai yra pažeistas viešasis interesas. Teismas nemotyvavo, kodel atmete atsakovo ir UAB „Lucanica“ atstovu prašymus pripažinti, jog prokuroras nuo 2006 m. rugsejo 25 d. iki 2007 m. kovo 28 d. uždelse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko per nepagristai ilga termina. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti, pažymedamas, kad nagrinejamu atveju prokuroras i teisma kreipesi dar per ilgesni termina nuo duomenu apie galima viešojo intereso pažeidima jam pateikimo nei buvo nustatyta minimoje LVAT nutartyje. Taip pat atkreipia demesi i LVAT nagrinetas administracines bylas Nr. AS-5381/2004, Nr. AS11-511/2004, Nr. AS14‑477/2004, nurodo 2005 m. lapkricio 24 d. LVAT teiseju pasitarime aprobuoto nutarimo „Teismu praktikos administracinese bylose del neteisetu teisiu atkurimo apibendrinimas ir teises taikymo rekomendacijos“ 8 skyriu;

463) Schema nebuvo tinkamai paskelbta ir negalejo buti privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todel ji galejo buti ir netaikoma, kadangi yra tik rekomendacinio pobudžio teises aktas;

474) Schema buvo parengta tik laikotarpiui iki 2005 m., o 2004 m. buvo pradetas rengti KNNP ribu bei zonu ribu planas ir šio parko tvarkymo planas, kurie ir turejo buti vertinami teisminio nagrinejimo metu.

485) teismas nesilaike ABTI 81 straipsnio reikalavimu, nes neanalizavo ir nevertino byloje surinktu irodymu, atsakovo ir UAB „Lucanica“ pateiktu argumentu, neatskleide bylos esmes ir svarbiu bylos aplinkybiu, pakvietes i teismo posedi J. B. specialistu, nevertino šio specialisto pateiktu išvadu, tendencingai citavo šio specialisto iš konteksto ištrauktus du sakinius. Atkreipia demesi, kad teismas sprendime nevertino Pagrindiniu teiginiu bendrosios dalies 4.2-4.5 punktu. Paaiškina, kad nagrinejama teritorija pagal Schemos pagrindini brežini priskirta Nidos gyvenvietes gyvenamajai funkcinei zonai (tai yra Nidos gyvenvietes teritorija), patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka. Ši teritorija pagal Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio-erdvinio reglamento nuostatas nera priskirta atskirai savarankiškai teritoriju programai. Detaliojo plano rengimo metu ir dabar situacija tokia, kad sovietmeciu pradeta statyti 400 vietu vasaros tipo valgykla baigia sugriuti, ji yra vienintele stambesne veikianti maitinimo imone pajurio zonoje ir patenka i Nidos principinio plano schemos paslaugu modeli ir pagrindinius teritorinius ryšius, vaizduojamus svarbiausio aptarnavimo centro C3 ribose. Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1219 pagrindiniu teiginiu „Gyvenamoji zona“ 14 punkta, Apylinkiu principinio plano 2 (10 p.) ir 4 skyrius (19, 22 p.), Nuostatu architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamenta ir pažymi, kad detaliojo plano sprendiniai numato rekonstrukcija gerinant eksploatacines pastato savybes, architekturine išraiška irengiant šlaitinius stogus su molio cerpiu danga, numato fasadu apdailai panaudoti tradicines medžiagas, modernizuoti inžineriniu sistemu elementus. Pabrežia, kad ginco pastatai nera saugomi kulturos paveldo objektai, gamtine aplinka nera pažeista, saugomi visi vertingi medžiai ir krumai, Detaliuoju planu nekeiciama tiksline žemes naudojimo paskirtis, Neringos miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo sferoje. Nurodo, kad teismas nepagristai nevertino Neringos savivaldybes administracijoje 2003 m. sausio 31 d. gauto Tarnybos 2003 m. sausio 20 d. rašto Nr. 06-13-94, nes vadovaujantis šiuo raštu numatytiems detaliojo plano sprendiniams neprieštaravo ir KNNP direkcija bei kitos derinancios institucijos, niekas Detalaus plano sprendiniuose neižvelge nei gresmes aplinkai, atitinkanciai nacionalinio parko reikalavimus ir tradicijas, nei viešam interesui.

49VI.

50Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes prokuratura atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 103-106, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir UAB „Lucanica“ apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

511) KNNP žeme priklauso išimtinei valstybes nuosavybei. Valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis režimas, sieke išsaugoti unikalu gamtos ir žmogaus sukurta kraštovaizdžio kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos ir kulturos paveldo vertybiu sistemoje. Kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobudžio veikla, išskirtinai statybine, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus priežiuros ir naudojimo režimo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti viešaji interesa. Nurodo LVAT 2007 m. spalio 22 d. nutarti Nr. A8-918/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A20-335/2008. Pažymi, kad visus argumentus prokuroras pateike tiek prašyme, tiek žodinio bylos nagrinejimo teisme metu;

522) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008, pabrežia, kad medžiagos rinkimas ir tyrimas del Neringos savivaldybes priimtu administraciniu aktu teisetumo ir viešojo intereso pažeidimo buvo baigtas 2007 m. kovo 8 d. gavus Inspekcijos patikslinta pažyma Nr. 6-477. Nurodo generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtintu Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu 24 punkta, Teritoriju planavimo istatymo 32 straipsnio 4 punkta, Statybos istatymo 35 straipsnio 6.2 punkta ir pabrežia, kad Aplinkos ministerijai nusprendus nesikreipti i teisma del viešojo intereso gynimo, 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. pažyma Nr. 6-477. Ši pažyma buvo pateikta be skundžiamu administraciniu aktu patvirtinto detaliojo planavimo dokumento, nenurodant Detaliojo plano sprendiniu ir infrastrukturos sutarties realizavimo apimties, kas tiesiogiai itakoja ieškinio suma bei laikinuju apsaugos priemoniu taikymo aplinkybes. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS525-501/2008, 2007 m. rugsejo 20 d. nutarti Nr. AS18-348/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008;

533) nurodo Vyriausybes 1996 m. gegužes 24 d. nutarima Nr. 617 ir pažymi, kad Schema nustatyta tvarka iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo buvo patvirtinta ir iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu valstybes registre kaip specialusis teritoriju planavimo dokumentas. Nurodo Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali ir pažymi, kad atsižvelgiant i tai, jog rengiant ir tvirtinant Schema nebuvo galiojanciu atitinkamo lygmens specialiuju ir detaliuju planu, su kuriais mineta planavimo schema pagal istatymo nuostatas reiketu derinti, Schema negali buti laikoma rekomendacinio pobudžio teritoriju planavimo dokumentu ir yra privaloma. Atkreipia demesi, jog apelianto pozicija del Schemos sprendiniu taikymo privalomojo pobudžio prieštarauja KT 2007 m. birželio 27 d. nuostatoms, jog „jokie su Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsižvelgiant i Vyriausybes patvirtinta Schema ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms“. Pažymi, kad LVAT 2007 m. rugpjucio 31 d. nutartimi Nr. A10-1534/2007 taip pat pripažino Schemos privaloma pobudi.

544) Vyriausybe 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1387 pakeite Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 Bendrosios dalies 2 punkta, nustatydama neribota Schemos galiojima. Pabrežia, kad naujuju KNNP ir jo zonu ribu bei tvarkymo planu derinimo proceduros nera baigtos, jie Teritoriju planavimo istatymo nustatyta tvarka nera patvirtinti ir iregistruoti, todel šiu planu projektu analizavimas nesusijes su administracines bylos dalyku;

555) konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos sprendiniams. Pažymi, kad apelianto argumentas, jog miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo srityje, vertintinas tik kaip asmeniniu turtiniu poreikiu realizavimo išraiška. Atkreipia demesi, kad pagal bendruosius teises principus, draudžiamas bet koks susitarimas tarp asmenu, keiciantis imperatyvias istatymu normas.

56VII.

57Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 108-109, V t.) prašo apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

581) Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomas atvejis, kai prokuroras gali kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo taip pat tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti;

592) 2007 m. kovo 8 d. laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pažeista viešaji interesa. Apeliaciniame skunde pateiktas abstraktus teiginys, jog prokuroras uždelse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir duomenis surinko per nepagristai ilga termina, neparemtas jokiais konkreciais argumentais.

60Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 110-113, V t.) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

611) nurodo KT 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimus, LVAT 2007 m. lapkricio 5 d. nutarti Nr. A17-742/2007 ir pažymi, kad teismas sprendime pagristai konstatavo viešojo intereso buvima nagrinejamoje byloje;

622) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir pažymi, kad 1 menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pažeidžia viešaji interesa. Mano, kad nagrinejamu atveju prokuroras nedelse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko, kad galetu priimti sprendima del kreipimosi i teisma ginant viešaji interesa. Nurodo, kad prokuratura nera igaliota ir ipareigota sekti visu Lietuvoje rengiamu teritoriju planavimo dokumentu rengimo, tvirtinimo eigos, nuolat susipažinti su kiekvienu rengiamu ar parengtu detaliuoju planu ar kitu teritoriju planavimo dokumentu ir vertinti kiekvieno ju atitikima teises aktu reikalavimams. Nurodo Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarima ir pažymi, kad LVAT 2008 m. spalio 10 d. nutartyje Nr. A822-1651/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. A822-1567/2008, apeliacine tvarka peržiurejes Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimus, susijusius su KNNP teritorijos detaliojo planavimo pažeidimais, laikosi tokios pacios pozicijos;

633) nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybe žiniose“, taciau Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažino, kad Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali šis dokumentas negali buti laikomas rekomendacinio pobudžio, nes ji rengiant ir tvirtinant šio istatymo kontekste nebuvo galiojanciu specialiuju ar detaliuju planu, su kuriais jis turejo buti derinamas;

644) nurodo Saugomu teritoriju istatymo 5, 13 straipsnius, Vyriausybes 1994 m. gruodžio 19 d. nutarima Nr. 1269 ir jo prieda, pažymi, jog Nidos ir apylinkiu principinio plano architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamente nera numatyta šioje vietoje statyti stacionariu apgyvendinimo, sveciu namu, viešbucio tipo ir panašaus pobudžio pastatu. Mano, kad apelianto skunde pateikta teises aktu analize grindžiama bendrosiomis teises aktu nuostatomis yra nepagrista ir neatitinkanti specialiuju teises aktu nuostatu, taikomu nagrinejamai teritorijai.

65Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 116-118, V t.) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

661) nurodo KT 2007 m. birželio 27 d. nutarima ir konstatuoja, kad saugomu teritoriju režimo pažeidimas tiek tvirtinant detaliuosius planus, tiek išduodant statybos leidima statyti saugomoje teritorijoje yra viešasis interesas, kuri apginti ir užtikrinti yra valstybes pareiga;

672) KT nurode, jog jokie su Schemos administravimu susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams;

683) apeliaciniame skunde nenurodyta jokiu aplinkybiu, leidžianciu manyti, kad specialistas J. B. teismo posedžio metu išsake kitokia ar priešinga pozicija.

69Teiseju kolegija

konstatuoja:

70VIII.

71Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

72Kaip matyti iš apeliacinio skundo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ prašyma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog pareiškejas praleido istatymu nustatyta termina kreiptis i teisma.

73Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus istatymas ne kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas.

74Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai i administracini teisma su skundu (prašymu) kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 8, p. 206-230). Taciau jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pažeisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos pradžia (2008 m. liepos 25 d. išplestines teiseju kolegijos nutartis administracineje byloje Nr. A146–335/2008, Administracine jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).

75Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje buvo gautas Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. raštas Nr. 6-477, kuriuo buvo pranešta apie galimus teises aktu pažeidimus rengiant ir tvirtinant gincijama detaluji plana bei sudarant Sutarti ir prašoma kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo (b. l. 12–14, I t.). Kartu su šiuo raštu pareiškejui, be kita ko, buvo pateikti sprendimo del gincijamo detaliojo plano patvirtinimo, Sutarties, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) fragmentu nuorašai.

76Teiseju kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodo apeliantas, minetas raštas bei su juo pateikti dokumentai sudare pakankama pagrinda pareiškejui pagristai manyti, jog priimant rašte nurodoma sprendima bei sudarant Sutarti galejo buti pažeisti teises aktu reikalavimai ir yra pagrindas pradeti tyrima del galimo viešojo intereso gynimo. Taciau, 2006 m. rugsejo 27 d. raštu Nr. B2-4358(1.14) „Del medžiagos gražinimo“ Klaipedos miesto apylinkes prokuratura perdave visa gauta medžiaga Aplinkos ministerijai, siulydama spresti kreipimosi i teisma klausima.

77Vertindama mineta rašta, teiseju kolegija pažymi, jog jame nurodytos Teritoriju planavimo ir Statybos istatymu bei Aplinkos ministerijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. rugsejo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), nuostatos nesuteike teises Aplinkos ministerijai ir (ar) jai pavaldžioms institucijoms kreiptis i teisma del Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytu dokumentu panaikinimo. Pareiškejo nurodomas Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. isakymu Nr. I-56, 24 punktas taip pat nesuteike teises perduoti minetos medžiagos Aplinkos ministerijai. Minetame punkte buvo nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrineti teritorines prokuraturos arba kitos institucijos, ne veliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo prokuraturoje datos arba ju išvertimo i valstybine kalba dienos persiunciami nagrineti šioms institucijoms. Taigi ši nuostata šiuo atveju galejo buti taikoma tik tuo atveju, jei prokuroras apskritai nebutu turejes kompetencijos nagrineti atitinkamu klausimu, kuriais i ji buvo kreiptasi. Savo ruožtu tiek Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, tiek Prokuraturos istatymo 19 straipsnis nustate prokuroro teises ir kompetencija, susijusias su viešojo intereso gynimu, ir igalino ji teises aktu nustatyta tvarka, salygomis ir atvejais ginti viešaji interesa. Šiuo aspektu pastebetina ir tai, kad teise ginti viešaji interesa Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pakankamai aktyviai naudojosi. Kaip matyti iš LITEKO duomenu bazes, dar iki gaunant mineta 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiais prokuroras, gindamas viešaji interesa, ne karta buvo kreipesis i teismus su panašiais prašymais (pvz., Klaipedos apygardos administraciniame teisme 2006 m. kovo 21 d. (administracine byla Nr. I-37-583/2007) gautas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro prašymas del inter alia Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 40 „Del teritorijos, adresu ( - ) Juodkrantes gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo” panaikinimo, 2006 m. gegužes 29 d. (administracine byla Nr. I-49-243/2007) gautas prašymas inter alia del Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 44 „Del teritorijos ( - ) Preilos gyvenvieteje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo). Visa tai, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina, jog Klaipedos miesto apylinkes prokuratura, 2006 m. rugsejo menesi gavusi iš Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu pateikta medžiaga apie galima individualiu administraciniu aktu ir Sutarties neteisetuma, nedelsiant, t. y. nepersiunciant medžiagos Aplinkos ministerijai, turejo ir galejo imtis veiksmu ir priemoniu (pradeti tyrima), kad išsiaiškinti, ar šiuo atveju nera pagrindo ginti viešaji interesa kreipiantis i teisma su atitinkamais prašymais. Taciau, kaip matyti iš nagrinejamos bylos medžiagos, tai ji eme daryti tik po to, kai iš Aplinkos ministerijos gavo 2007 m. vasario 1 d. rašta Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu medžiagu“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teises aktai nesuteikia jai (Aplinkos ministerijai) teises kreiptis i teisma del detaliojo plano bei Sutarties panaikinimo (I t., b. l. 15). 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes teismui buvo pateiktas ieškinys del skundžiamu administraciniu aktu ir Sutarties pripažinimo negaliojanciais (b. l. 4–10, I t.).

78Atsižvelgdama i išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog pareiškejas, siekdamas apginti viešaji interesa, i teisma kreipesi praleides Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina, nes nepateisinamai neveike nuo 2006 m. rugsejo 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d. (kai prokuraturoje buvo gautas 2007 m. vasario 1 d. raštas Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu medžiagu“).

792008 m. spalio 1 d. pareiškejas pirmosios instancijos teismui pateike prašyma skundo terminui atnaujinti (b. l. 199–201, IV t.). Klaipedos apygardos administracinis teismas, pripažines kad istatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nera praleistas, ši prašyma del termino atnaujinimo paliko nenagrinetu.

80Administraciniu bylu teisenos istatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškejo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas del svarbios priežasties. Teiseju kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškejo valios nepriklausancios aplinkybes, apribojusios galimybes laiku kreiptis i teisma, o kiekvienu konkreciu atveju termino praleidimo priežastys vertinamos atsižvelgiant i faktines aplinkybes.

81Minetame prašyme pareiškejas pateikia irodymus, pateisinancius galima termino praleidima nuo 2007 m. vasario 5 d. Kaip iš esmes vienintele priežasti, del kurios pareiškejas, gaves Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477 iki 2007 m. vasario 5 d. iš viso neatliko jokiu veiksmu, butinu siekiant kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo, nurodo kreipimasi i Aplinkos ministerija, kuri, kaip jau mineta šioje nutartyje, neturejo teises kreiptis i teisma del minetame rašte nurodytu dokumentu panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, be kita ko, atsižvelgdama i aukšciau išdestytus argumentus, kuriais buvo nuspresta, jog pareiškejas praleido termina kreiptis i teisma, sprendžia, jog tokie pareiškejo veiksmai, kurie priklause nuo jo paties valios, negali buti laikomi svarbia priežastimi, del kurios turetu buti atnaujintas terminas prašymui del viešojo intereso gynimo pateikti. Kadangi nagrinejamu atveju objektyviu, nuo pareiškejo valios nepriklausiusiu priežasciu, pateisinanciu termino skundui paduoti praleidima, nenustatyta, pareiškejo prašymas atnaujinti prašymo teismui padavimo termina atmestinas. Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 6 p.).

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

83Treciojo suinteresuoto asmens uždarosios akcines bendroves „Lucanica“ apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

84Panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendima ir byla nutraukti.

85Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras prašymu (b. l.... 5. Nurode, kad Neringos savivaldybes taryba 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr.... 6. Pažymejo, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. balandžio... 7. Teigia, kad Schemos pagrindiniame brežinyje (Nr. 2) nagrinejama teritorija... 8. Nurode, kad Detaliojo plano sprendiniai: esamos kavines-valgyklos kiemo puseje... 9. Pažymejo, kad planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos... 10. Atkreipe demesi i tai, kad planavimo užduotis Neringos savivaldybes... 11. Nurode, kad Neringos savivaldybe, vadovaudamasi gincijamu 2004 m. balandžio 27... 12. 2004 m. liepos 29 d. Neringos savivaldybes administracija statytojui... 13. II.... 14. Atsakoves Neringos savivaldybe, Neringos savivaldybes taryba ir Neringos... 15. Nurode, jog nesutinka su pareiškejo prašymu, nes del reikalavimo panaikinti... 16. mi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentu... 17. III.... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie... 19. Nurode, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP gyvenamojoje... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu... 22. Paaiškino, kad 2000 m. gruodžio 2 d. Pasaulio paveldo komitetas prieme... 23. Nurode, kad neatitikimas Schemos reikalavimams atsirado jau Neringos... 24. Pažymejo, kad rengiant, derinant ir tvirtinant minetos teritorijos detaluji... 25. IV.... 26. Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimu... 27. Teismas nurode, kad gincijamu detaliuoju planu suplanuotas žemes sklypas yra... 28. Nurode, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23... 29. Teismas nurode, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio... 30. Nurode, kad Pagrindiniu teiginiu 5 punkte nustatyta, jog KNNP tvarkoma... 31. Pažymejo, jog KNNP nuostatu 4 punkte itvirtinta, kad Nacionalinis parkas... 32. Pabreže, kad Reglamento 25 punktas reikalauja, jog statiniai KNNP... 33. Planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes... 34. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos... 35. Nurode ABTI 33 straipsnio 1 dali ir pažymejo, jog Lietuvos vyriausiojo... 36. Nurode LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d.... 37. Bylos medžiaga teismas nustate, kad 2006 m. rugsejo 18 d. Klaipedos apygardos... 38. Nurode, kad prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta... 39. Pažymejo, jog LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008 atkreipe... 40. Pažymejo, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe... 41. Nurode, kad atsakoviu atstovas advokatas Arunas Ivancius teismo posedžio metu... 42. V.... 43. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu (b. l.... 44. 1) Klaipedos miesto apylinkes prokuroras yra netinkamas pareiškejas šioje... 45. 2) teismo išvada, jog prokuroras nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje... 46. 3) Schema nebuvo tinkamai paskelbta ir negalejo buti privaloma visiems... 47. 4) Schema buvo parengta tik laikotarpiui iki 2005 m., o 2004 m. buvo pradetas... 48. 5) teismas nesilaike ABTI 81 straipsnio reikalavimu, nes neanalizavo ir... 49. VI.... 50. Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes prokuratura atsiliepimu i apeliacini... 51. 1) KNNP žeme priklauso išimtinei valstybes nuosavybei. Valstybe, priimdama... 52. 2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25... 53. 3) nurodo Vyriausybes 1996 m. gegužes 24 d. nutarima Nr. 617 ir pažymi, kad... 54. 4) Vyriausybe 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1387 pakeite Vyriausybes... 55. 5) konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos... 56. VII.... 57. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu... 58. 1) Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomas atvejis, kai... 59. 2) 2007 m. kovo 8 d. laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenu... 60. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie... 61. 1) nurodo KT 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimus, LVAT 2007... 62. 2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25... 63. 3) nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybe žiniose“, taciau... 64. 4) nurodo Saugomu teritoriju istatymo 5, 13 straipsnius, Vyriausybes 1994 m.... 65. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiliepimu i... 66. 1) nurodo KT 2007 m. birželio 27 d. nutarima ir konstatuoja, kad saugomu... 67. 2) KT nurode, jog jokie su Schemos administravimu susije sprendimai negalejo... 68. 3) apeliaciniame skunde nenurodyta jokiu aplinkybiu, leidžianciu manyti, kad... 69. Teiseju kolegija... 70. VIII.... 71. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 72. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB... 73. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1... 74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog... 75. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Klaipedos apygardos... 76. Teiseju kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodo apeliantas, minetas raštas... 77. Vertindama mineta rašta, teiseju kolegija pažymi, jog jame nurodytos... 78. Atsižvelgdama i išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog... 79. 2008 m. spalio 1 d. pareiškejas pirmosios instancijos teismui pateike prašyma... 80. Administraciniu bylu teisenos istatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad... 81. Minetame prašyme pareiškejas pateikia irodymus, pateisinancius galima termino... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 83. Treciojo suinteresuoto asmens uždarosios akcines bendroves „Lucanica“... 84. Panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d.... 85. Nutartis neskundžiama....