Byla 2A-567-372/2011
Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Birutės Simonaitienės (pirmininkės ir pranešėjos),

3Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovei O. Š. – Ž., atsakovo V. Ž. atstovui adv. Gintarui Žičkui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2697-883/2011pagal ieškovės O. Š. – Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I. O. Š. – Ž. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-483-641/2005, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Ž. nepilnametės dukros N. Ž., gimusios ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką buvo aptartas ir nepilnametės dukters išlaikymo klausimas. Teismas priteisė iš atsakovo dukters išlaikymą iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį po 200 Lt. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo šešeri metai, nepilnametės dukters poreikiai pasikeitė: ji pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus.

8A. V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

10Pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-483-641/2005 ir priteisė iš atsakovo V. Ž. nepilnametei dukrai N. Ž. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011 kovo 17 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

11Nustatė atsakovo V. Ž. bendravimo su dukra N. Ž. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką:

12atsakovas V. Ž. du kartus per mėnesį, šeštadieniais pasiima dukrą iš ieškovės O. Š. – Ž. namų 12:00 val. ir parveža ją tos pačios dienos 18:00 val. į ieškovės namus; atsakovas V. Ž. gali ateiti pas dukrą per jos gimtadienius; atsakovas V. Ž. gali bendrauti su dukra telefonu.

13Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14Priteisė iš atsakovo ieškovei 706,44 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 101 Lt žyminio mokesčio valstybei.

15Teismas nurodė, kad nepilnametės N. Ž. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl jos ugdymui reikalingos papildomos lėšos, be to, vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, o ieškovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jos laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Konstatavo, kad atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, priteista 200 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra akivaizdžiai per maža. Padidindamas priteistą išlaikymo sumą, teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą ar kitus išlaikytinius. Padidindamas priteisto išlaikymo dydį kaip orientaciniu kriterijumi teismas vadovavosi LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Konstatavo, kad abiems tėvams teikiant išlaikymą po 400 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Todėl priteistą iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą padidino iki 400 Lt kas mėnesį.

16Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymėjo, kad šalių dukra maždaug nuo dvejų metukų nuolatinio kontakto su tėvu neturėjo, mergaitė turi sveikatos problemų: emocijų sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Konstatavo, kad atsakovo ir jo dukters susitikimai turėtų apsiriboti nurodytomis dienomis ir nurodytą laiką.

17Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmesti.

18Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra N. Ž., numatant, kad pusę kiekvienų vasaros atostogų (1,5 mėn.) dukra praleidžia su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; atsakovas turi teisę pasimatyti ir bendrauti su dukra grįžęs į Lietuvą, apie tai iš anksto informavęs ieškovę ir susitaręs dėl bendravimo laiko; atsakovas gali bendrauti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant kompiuterines nuolatinio bendravimo programas; atsakovas turi teisę dalyvauti dukters gimtadieniuose at kituose reikšmingose šventėse.

19Atitinkamai išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų paskirstymą.

20Priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

221. Padidindamas priteisto išlaikymo sumą, teismas turi vadovautis LR CK 3.192 str. 2 d. nustatytais kriterijais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tačiau byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1195 Lt.

232. Atsakovas nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, kas sąlygojo teismo negalėjimą tinkamai įvertinti bylos šalių turtinės padėties ir tinkamai nustatyti teiktino išlaikymo vaikui dydžio. Atsakovas šiuo metu yra sukūręs naują šeimą, augina nepilnametį sūnų, gim. ( - ). Todėl priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovas turi ir daugiau išlaikytinių, kas yra reikšminga, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai keitimo. Be to, nors atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, tačiau jo šeimos pajamos per mėnesį sudaro tik apie 3000 Lt – 3500 Lt, kas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, būsto nuomos kainas, yra nedaug. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės.

243. Atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta retai ir trumpam laikui, nes didelės kelionės išlaidos. Todėl neturi objektyvių galimybių pasinaudoti nustatyta bendravimo su dukra tvarka. Todėl prašo, kad būtų nustatyta, jog pusę vasaros atostogų dukra galėtų pralesti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; taip atsakovas turėtų teisę pasimatyti ir bendrauti su dukra grįžęs į Lietuvą, apie tai iš anksto informavęs ieškovę ir susitaręs dėl bendravimo laiko; atsakovas galėtų bendrauti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant kompiuterines nuolatinio bendravimo programas; atsakovas turėtų teisę dalyvauti dukters gimtadieniuose at kituose reikšmingose šventėse.

25Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė O. Š. – Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

26Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

271. Priimant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimą, šalių nepilnametei dukrai buvo tik kiek daugiau nei du metukai, tuo tarpu priimant ginčijamą sprendimą, mergaitei jau buvo aštuoni metukai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mergaitės poreikiai padidėjo. Doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad objektyviu kriterijumi, liudijančiu apie vaiko poreikių padidėjimą, yra vien jau tas faktas, kad vaikas pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, be to, mergaitė lanko muzikos mokyklą, už kurią mokama po 40 litų.

282. Be įprastų poreikių, mergaitė turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, kas reikalauja papildomų išlaidų. Be to, ieškovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, o pagal teismų praktiką į šią aplinkybę atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį.

293. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, didindamas priteistą išlaikymo dydį, kaip orientaciniu kriterijumi vadovavosi minimalios mėnesinės algos dydžiu. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo gaunamas darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei ieškovės. Atsakovas neatskleidė to fakto, kad pagal Didžiosios Britanijos įstatymus kiekviena šeima, auginanti vaiką iki 160 metų, turi teisę gauti po 20,30 svarų (81,20 Lt) išmoką per savaitę. Atsakovas dirba nepilnu etatu, kas liudija jo galimybę dirbti papildomai.

304. Šalių nepilnametei dukrai yra nustatyti emocijų sutrikimai, adaptacijų sutrikimai, ji serga vaikiška depresijos forma, nuolat lankosi pas psichologus bei psichoterapeutus, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, mergaitei tai gali sukelti emocinį nestabilumą, sutrikdyti jos psichologinę pusiausvyrą. Be to, atsakovas yra turėjęs problemų su teisėsauga, turi teistumą, yra kalėjęs. Mergaitė yra priešiška naujos atsakovo šeimos atžvilgiu, nemėgsta atsakovo antrosios žmonos bei judviejų sūnaus.

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

33Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str. 2 d.).

34Faktinės bylos aplinkybės.

35Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nutraukta O. Š. – Ž. ir V. Ž. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią šalys buvo sutarusios, jog nepilnametės dukros N. Ž. išlaikymui V. Ž. mokės po 200,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki dukters pilnametystės (16-17 b. l.). 2011 m. balandžio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės O. Š. – Ž. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Ž. nepilnametės dukros N. Ž. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-6, 35 b. l.). A. V. Ž.ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (43, 51 b. l.), atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. Byla išnagrinėta bei joje priimtas teismo sprendimas, atsakovui nedalyvaujant (57-58, 59-62 b. l.).

36Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

37Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

38Jeigu vykdant išlaikymo pareigą vaikams, kurie negyvena su vienu iš tėvų, pastarasis turi pagrindą spręsti, kad materialiai nukenčia kiti jo vaikai, gyvenantys kartu su juo, tai šis tėvas (motina) turi teisę prašyti vaikų išlaikymo sąlygas suvienodinti. Išlaikymo tikslas - užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o gautos vaikų išlaikymui sumos, turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Jeigu šios pareigos neatliekamos geruoju ar tėvų susitarimu, išlaikymo pareigas tėvas (motina) vykdo pagal teisės normų, reguliuojančių šių pareigų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-245/2002).

39Kaip jau minėta, atsakovui V. Ž. ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, byla buvo išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Su apeliaciniu skundą atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad jis gyvena ir dirba užsienyje, yra sudaręs naują santuoką, šeimoje auga nepilnametis sūnus (73, 74, 75-84 b. l.). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie gaunamą darbo užmokestį, bei tai, jog užsienyje nuomojasi gyvenamąjį būstą, moka nuomos bei kt. mokesčius (85-114 b. l.). Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas neturėjo ir jų nevertino, o priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi vien ieškovės išdėstytais argumentais, kad nuo 2005 m. padidėjo nepilnametės dukters N. Ž. poreikiai, todėl ir atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. T. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo vertinama tik viena priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti būtina sąlyga – padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai. Tuo tarpu atsakovo faktinės galimybės teikti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos ir nustatinėjamos, neatsižvelgta į tai, kad atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką o, priešingai, konstatuota, kad kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

40Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai išlaikymas turi būti teikiamas keliems vaikams, būtina užtikrinti visų vaikų interesų pusiausvyrą. LR CK 3.198 str. 2 d. yra įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tai reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti situacija, kai buvusi ar esama sutuoktinė turi didesnių (finansinių, materialinių ir kt.), nei kita, galimybių užtikrinti protingus savo ir vaiko poreikius, vadovaujantis LR CK 3.192 str. 3 d. nuostata, kad tėvai savo vaikams išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, teismo gali būti prilyginta svarbiai aplinkybei, leidžiančiai nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos.

41Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą.

42Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu padidinus priteisto išlaikymo sumą, bylos išsprendimas neabejotinai turi įtakos atsakovo naujos sutuoktinės teisėms ir pareigoms, nes atitinkamai padidinus priteisto išlaikymo sumą iš atsakovo jo nepilnametei dukrai N. Ž., gali sumažėti atsakovo galimybės prisidėti prie nepilnamečio sūnaus K. Ž. išlaikymo, kurį atsakovas augina kartu su nauja sutuoktine L. Ž.. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo sutuoktinė L. Ž. turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje (LR CPK 47 str. 1 d.), tokiu būdu jai suteikiant teisę išsakyti savo poziciją dėl pareikšto ieškinio bei pateikti įrodymus apie jos galimybes prisidėti prie šeimoje augančio sūnaus išlaikymo, taip pat kitus jos nuomone būtinus įrodymus.

43Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

44LR CK 3.164 str. nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukrai N. Ž. yra 8 metai, tačiau, nustatydamas jos bendravimo su tėvu tvarką, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai ieškovės nurodytais argumentais, kad mergaitė nesutaria su tėvu, kas gali kenkti jos emocinei būsenai. Mergaitės nuomonė pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta.

45LR CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Svarbus aspektas šioje byloje yra tai, kad atsakovo (vaiko tėvo) gyvenamoji vieta yra užsienyje. Todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių pasinaudoti skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka, nes gyvenant užsienio valstybėje sudėtinga atvykti pasimatyti su dukra tik šeštadieniais du kartus per mėnesį.

46Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad pusę kiekvienų vasaros atostogų (1,5 mėn.) dukra galėtų praleisti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl tokio atsakovo prašymo pagrįstumo, byloje turi būti pateikti duomenys, ar atsakovo gyvenamoji vieta yra tinkama vasaros atostogų metu apsigyventi jo nepilnametei dukrai, t. y. byloje turi būti pateikta užsienio valstybės, kurioje gyvena atsakovas, kompetetingos institucijos išvada apie atsakovo gyvenimo sąlygas. O tam, kad gauti tokią išvadą, kaip į tarpininkaujančią instituciją būtina kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtus argumentus ir išdėstytus motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimu bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, ir pagal bylos duomenis bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimą panaikina ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

48Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (LR CPK 93 str. 5 d.).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Birutės Simonaitienės (pirmininkės ir pranešėjos),... 3. Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Dianai... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I. O. Š. – Ž. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu,... 7. Nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką buvo aptartas ir nepilnametės... 8. A. V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d. sprendimą... 11. Nustatė atsakovo V. Ž. bendravimo su dukra N. Ž. ir dalyvavimo ją... 12. atsakovas V. Ž. du kartus per mėnesį, šeštadieniais pasiima dukrą iš... 13. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.... 14. Priteisė iš atsakovo ieškovei 706,44 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė... 15. Teismas nurodė, kad nepilnametės N. Ž. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo... 16. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymėjo, kad šalių dukra... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo... 18. Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra N. Ž., numatant, kad pusę... 19. Atitinkamai išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų... 20. Priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 21. Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:... 22. 1. Padidindamas priteisto išlaikymo sumą, teismas turi vadovautis LR CK 3.192... 23. 2. Atsakovas nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl... 24. 3. Atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta retai ir trumpam... 25. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė O. Š. – Ž. prašo... 26. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Priimant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 19 d.... 28. 2. Be įprastų poreikių, mergaitė turi specialių poreikių, susijusių su... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, didindamas priteistą išlaikymo... 30. 4. Šalių nepilnametei dukrai yra nustatyti emocijų sutrikimai, adaptacijų... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 34. Faktinės bylos aplinkybės.... 35. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m.... 36. Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.... 37. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas... 38. Jeigu vykdant išlaikymo pareigą vaikams, kurie negyvena su vienu iš tėvų,... 39. Kaip jau minėta, atsakovui V. Ž. ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo... 40. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai išlaikymas turi... 41. Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą.... 42. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu padidinus priteisto... 43. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. ... 44. LR CK 3.164 str. nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį... 45. LR CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises... 46. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtus argumentus ir... 48. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui,... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti...