Byla 2-39-434/2013
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo AB “ (duomenys neskelbtini) ” ieškinį atsakovui V. K

1Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant atsakovui V. K., ieškovo atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo AB “ ( - ) ” ieškinį atsakovui V. K. ir

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2009-12-03 d. atsakovas tyčiniais veiksmais padarė žalą jų draudėjai A. B. priklausančiam turtui, nes buvo apgadintos pastato, esančio Biržų rajone, ( - ) kaime, durys. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos jų bendrovė draudėjai išmokėjo 1136,10 Lt dydžio draudimo išmoką, t.y. 980 Lt už duris ir jų montavimą bei 156 Lt už durų sulėtintoją. Kadangi nusikaltimą įvykdė atsakovas, todėl jis privalo draudimui sumokėti išmokėtą sumą, dėl ko ją prašo priteisti iš atsakovo, taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti žyminį mokestį. Dublike nurodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino šiam reikalavimui pareikšti, kadangi šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1.125 str. 8 d., nes reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, o draudėją A. B. ir atsakovą sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka nurodydamas, kad nors jis ir buvo pripažintas kaltu dėl nurodyto nusikaltimo, tačiau nesutinka su nurodyto dydžio žala, nes nukentėjusioji iš pradžių sugadintas duris buvo įvertinusi tik 800 Lt, kas konstatuota ir teismo nuosprendyje, be to, iš durų buvo ištraukti tik 4 varžtai, todėl jas buvo galima sutvarkyti, o ne keisti naujomis. Iš jo teismui pateikto rašto matyti, kad jas galima buvo sutvarkyti už 30 Lt sumą, dėl ko prašo ieškinio netenkinti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė taikyti ir sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, dėl ko taip pat prašo ieškinį atmesti.

4Ieškinys tenkinamas.

5LR CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises reikšdamas ieškinį. O CK 1.126 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį prašo taikyti LR CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovas dublike nurodo, kad jis ieškinio senaties termino šiam reikalavimui pareikšti nepraleido, kadangi šioje byloje kilusiam ginčui turi būti taikomas LR CK 125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

6Bylos duomenys (b.l.6-10) rodo, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2009-12-03 d., be kitų nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veiksmų, tyčia patraukdamas lauko duris į save ir sulaužydamas durų uždarytuvą, taip padarė nukentėjusiajai A. B. 800 Lt turtinę žalą. Visa tai rodo, kad nukentėjusiąją A. B. ir atsakovą, dėl tokių jo atliktų nusikalstamų veikų, sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Tarp draudėjos (naudos gavėjos) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovui, kaip draudikui pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). LR CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 d. nutartis c/b Nr.3K-3-503/2005). Kadangi šiuo atveju tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1.125 str. 8 d. (LR Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 d. nutartis c/b Nr.3K-7-73/2007). Kadangi atsakovo nusikalstamais veiksmais A. B. žala buvo padaryta 2009-12-03 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2012-10-19 d., todėl ieškinio senaties termino jis nepraleido, dėl ko nėra pagrindo ją taikyti.

7Bylos duomenys rodo, kad A. B. savo turtą buvo apdraudusi pas ieškovą (b.l.12-13). Kaltu dėl draudėjos gyvenamo namo durų sugadinimo buvo pripažintas atsakovas (b.l.6-10). Bylos duomenys rodo (b.l.14-26), kad ieškovas dėl A. B. durų sugadinimo išmokėjo draudėjai 1136,10 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Nors atsakovas ginčija išmokėtos draudimo išmokos dydį, tačiau tokie jo argumentai niekuo nepagrįsti. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. ir buvo nurodžiusi, kad jai durų sugadinimu padaryta 800 Lt turtinė žala, kas buvo konstatuota ir teismo nuosprendyje, tačiau ši žala buvo nurodyta iš jos žodžių, o šioje byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad draudikas draudėjai dėl sugadintų durų pakeitimo išmokėjo 1136,10 Lt dydžio išmoką. Liud. L. Š. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jų įmonės meistrai, apžiūrėję A. B. sugadintas duris nustatė, kad jas sutvarkyti taip, jog jos atrodytų taip, kaip iki sugadinimo ir būtų sandarios, buvo neįmanoma, nes buvo ištraukti durų pritraukėjo varžtai, todėl jį būtų buvę galima pritvirtinti tik kitoje vietoje, o ten, kur buvo ištraukti varžtai, būtų reikėję užtaisyti skyles, o tai būtų buvę aiškiai matoma, be to, nebūtų buvę jokios garantijos, jog durys po tvarkymo būtų buvusios sandarios, nes buvo deformuotos. Tuo tarpu A. B. norėjo, kad jos atrodytų taip, kaip buvo iki įvykio, todėl jos ir buvo keičiamos į naujas. A. B. išsirinko naujas duris, panašias į jos buvusias ir nesirinko paties brangiausio varianto. Tokius šios liudytojos parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys: žalų vertintojo S. Š. paaiškinimas (b.l.22-23), turto sugadinimo aktas (b.l.14-16), UAB „M.T.“ raštai (b.l.43,67). Šiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Tuo tarpu byloje pateiktas UAB „E.“ raštas (b.l.58) niekaip nepaneigia A. B. išmokėtos draudimo išmokos faktinio dydžio, tuo labiau, kad šį raštą rašęs asmuo atsakė ieškovui, jog jis, rašydamas šį raštą, vadovavosi klausimu apie pritraukėją ir jokios papildomos medžiagos, išskyrus nuotrauką su pritraukėjo paliktomis skylėmis ant varčios, neturėjo (b.l.69-70).

8Tuo būdu, ieškovo pareikštas ieškinys atsakovui yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai LR CK 6.263, 6.1015 str. 1 d. pagrindu.

9Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio, t.y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR CK 6.37, 6.210 str. 1 d. pagrindu.

10Iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.) bei teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Nutarė

12Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo V. K. (a.k( - ) ieškovui AB „( - ) “, įm. kodas ( - ) , vieną tūkstantį šimtą trisdešimt šešis litus, 10 ct žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt žyminio mokesčio.

13Priteisti iš atsakovo V. K. (a.k( - ) dvidešimt aštuonis litus, 30 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

14Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai