Byla 2-184/2013
Dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5435-577/2012 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 000 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo prašomos atlyginti nuostolių sumos, taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovui L. G. terminą iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, išdėstytų CPK 111 straipsnyje, 113 straipsnio 1-2 dalyse. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra įgaliotos atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad ieškovui siūlytina ieškinyje patikslinti atsakovą; patikslinti atsakovu nurodytą proceso dalyvį, jo procesinę padėtį. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką bei atskleidė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Ieškovas prašo priteisti žalą, tačiau nenurodė kokia tai žala (turtinė, neturtinė), kaip jo patirta žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, CPK 114 str. numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas, patvirtintas teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismo teigimu, ieškovas pateikė tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-289-437/2010 bei teismo lydraščio, jog siunčiamas vykdomasis raštas, nepatvirtintas kopijas, kurios neatitinka nurodyto straipsnio reikalavimų, todėl ieškovas įpareigotinas pateikti rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas L. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė ieškovui pašalinti nesamus ir su ieškovo ieškiniu nesusijusius trūkumus. Priešingai nei nurodoma teismo nutartyje ieškovas jokio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-289-437/2010 bei teismo lydraščio, jog siunčiamas vykdomasis raštas, teismui neteikė. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė atsakovus, bei aiškiai ir išsamiai nurodė atsakovo įvykdytus įstatymų bei kitų teisės aktų grubius pažeidimus bei tyčia įvykdytas nusikalstamas veikas ieškovo atžvilgiu, dėl kurių ieškovas patyrė itin didelę turtinę ir neturtinę žalą.

9IV. Apeliacinio teismo argumentai

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise.

12Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

13Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 40 000 000 Lt žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo pateiktą ieškinį sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką bei atskleidė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Ieškovas prašydamas priteisti žalą, nenurodė kokia tai žala (turtinė, neturtinė). Nors įvertinus ieškinio turinį galima daryti išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo žala susideda tiek iš turtinės, tiek iš neturtinės žalos, tačiau ieškovas formuluodamas ieškinio reikalavimą nenurodė, kokią prašomos priteisti žalos dalį sudaro turtinė ir kokią neturtinė žala. Taip pat ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą, turėtų nurodyti, kas konkrečiai sudaro prašomos priteisti turtinės žalos dydį bei pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą priteisti turtinę žalą, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Taip pat ieškovas, jei jis prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, turi nurodyti, kuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos turtinės bei neturtinės žalos.

14Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas turėtų patikslinti atsakovą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti žalą, padarytą neteisėtais valdžios institucijų veiksmais iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi ieškovas ieškinyje tinkamai nurodė atsakovą.

15Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas teismui pateikė tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-289-437/2010 bei teismo lydraščio, jog siunčiamas vykdomasis raštas, nepatvirtintas kopijas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šiais įrodymais ieškinio negrindė ir šių dokumentų kopijų teismui neteikė. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti tinkamai patvirtintus minėtus rašytinius įrodymus.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti ieškinio trūkumai dėl atsakovo patikslinimo bei ieškovo įpareigojimas pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-289-437/2010 bei teismo lydraščio, jog siunčiamas vykdomasis raštas patvirtintas kopijas, naikintina. Kita teismo nutarties dalis aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu laikytina pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti.

19Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas patikslinti atsakovą bei pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-28 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-289-437/2010 bei teismo lydraščio, jog siunčiamas vykdomasis raštas, patvirtintas kopijas.

20Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai