Byla 2-263/2007
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Felikso statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Felikso statyba“ 2007 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ekspo-matec“, prašydamas įpareigoti atsakovą pasirašyti PVM sąskaitas faktūras serija FS Nr.0070 ir Nr. 0073, 2006 m. rugsėjo ir spalio mėnesių atliktų darbų aktus F2 bei 2006 m. rugsėjo ir spalio mėnesių pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidas F3, priteisti iš atsakovo 306 363 Lt, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos išsprendimo. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o dėl sunkios finansinės padėties atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006 m. spalio mėnesio bendrovė nevykdo veiklos, yra skolinga valstybei, darbuotojams, todėl žyminio mokesčio sumokėjimas sumažintų galimybę įvykdyti įsipareigojimus valstybei ir darbuotojams. Taip pat nurodė, kad ieškovas šiuo metu neturi jokių pajamų šaltinio, todėl neatleidimas nuo žyminio mokesčio ir/arba neatidėjimas žyminio mokesčio sumokėjimo atimtų galimybę ieškovui pasinaudoti teismine gynyba.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo netenkinti, nustatyti ieškovui terminą iki 2007 m. kovo 17 d. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikti įrodymus, kad atstovavimo sutarties Nr. 2006-06-14 sudarymo metu R. A. laikinai ėjo direktoriaus pareigas arba kad ji turėjo teisę atstovauti bendrovę teismuose kitais pagrindais.

5Teismas nurodė, kad ieškovo nurodoma CPK 83 straipsnio trečioji dalis nenumato galimybės atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi šioje įstatymo nuostatoje numatytas tik atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ieškovas nėra pateikęs, todėl svarstyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą teismo iniciatyva nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad įstatymo suteikta galimybė, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą, nereiškia, kad, pasinaudojant šiuo institutu, asmeniui sudaromos galimybės apskritai išvengti tokio mokesčio realaus mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad asmuo, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turėtų nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, kad jo turtinė padėtis iš tikrųjų bloga bei kad tokia būklė yra laikina ir ateityje asmuo galės sumokėti žyminį mokestį, tačiau ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų nei vienai iš šių aplinkybių įrodyti. Teismas nurodė, kad ieškovas yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, statybos darbai yra paklausūs, statybinės organizacijos vykdo plačias darbų apimtis, todėl vien dėl to, kad su ieškovu neatsiskaito atsakovas, nereiškia, kad ieškovas gali gauti pajamas tik iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad nuo 2006 m. rudens veiklą yra nutraukęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors ir ši aplinkybė savaime nereikštų, kad ieškovas dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl savo nenoro vykdyti kokią nors veiklą negauna pajamų. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovas nesumoka visų mokesčių valstybei ar vengia atsiskaityti su darbuotojais, taip pat neįrodo jo blogos turtinės padėties bei tokios padėties laikinumo.

6Teismas pažymėjo, kad ieškinį ieškovo vardu pasirašė advokatas ir iš atstovavimo sutarties išrašo galima spręsti, kad sutartį su advokatų kontora pasirašė laikinai einanti ieškovo direktoriaus pareigas R. A. . Teismas nurodė, kad visuose pateiktuose kituose dokumentuose R. A. nurodoma kaip direktoriaus pavaduotoja, o įrodymų, kad ji minėtos sutarties, kuria suteikiama teisė ieškovo vardu pareikšti ieškinį advokatams, sudarymo metu ėjo laikinai direktoriaus pareigas, nėra pateikta, todėl ieškovui nustatytinas terminas pateikti įrodymus, kad minėtos sutarties sudarymo metu R. A. laikinai ėjo direktoriaus pareigas arba kad ji turėjo teisę atstovauti bendrovę teismuose kitais pagrindais.

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Felikso statyba“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės - atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi teismui buvo nurodytos visos aplinkybės ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Felikso statyba“ turtinė padėtis yra sunki. Veiklos vykdymo sustabdymą patvirtina tai, kad įmonėje nėra nei vieno darbuotojo, kuris galėtų atlikti statybos darbus, todėl šiuo metu ieškovas negali vykdyti veiklos, siekiant išvengti žalos, kilusios dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo. UAB „Felikso statyba“ sustabdė veiklą, kol bus išspręstos finansinės problemos ir atsiskaityta su valstybe bei darbuotojais. Be to, skolininkų neatsiskaitymai už atliktus darbus užkerta kelią vykdyti veiklą, kadangi įmonė negauna pajamų ir negali padengti išlaidų. Apelianto teigimu, UAB „Felikso statyba“ turtinė padėtis yra sunki, bet ši būklė yra laikina ir ateityje UAB „Felikso statyba“ galės sumokėti žyminį mokestį, jei bus suteikta galimybė savo teises efektyviai apginti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir skolininkai bus įpareigoti vykdyti sutartimis prisiimtas pareigas.

8Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Teisėjų kolegija pagal įstatymo reikalavimus dėl teisės paduoti atskirąjį skundą ir bylos nagrinėjimo ribų nagrinėja atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

10Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

11Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

12Aiškinant ir taikant CPK 84 straipsnio normą turi būti atsižvelgiama į šios normos tikslą. Tai ypač svarbu turint dėmesyje tai, jog žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

13Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Felikso statyba“ skundžia Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovas, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, pateikė į bylą AB SEB Vilniaus banko sąskaitos išrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas įrašas patvirtina, jog 2006 m. lapkričio 12 d. UAB „Felikso statyba“ sąskaitoje banke piniginių lėšų neturėjo, tačiau iš minėto sąskaitos išrašo negalima daryti išvados, jog ieškovas UAB „Felikso statyba“ neturėjo piniginių lėšų kreipimosi į teismą momentu (2007 m. kovo 5 d.) ir todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įmonės esamą turtinę padėtį galėtų patvirtinti finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys, tačiau ieškovas šių duomenų teismui nepateikė. Ieškovas teismui taip pat nepateikė ir duomenų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB „Felikso statyba“ neįrodė, kad kreipimosi į teismą momentu jo turtinė padėtis buvo sunki.

14Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytas ieškovui terminas iki 2007 m. kovo 17 d. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl nurodyto termino pratęsimo ar kito (naujo) termino nustatymo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai