Byla A-04-00280-05

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant G. Telksnienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui G. B. ,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinusi O. S. laikotarpiu nuo 2000-11-22 iki 2001-12-31 gautų pajamų apmokestinimą, 2003-11-03 patikrinimo aktu Nr. 06-03-50-207-A(7), O. S. papildomai apskaičiavo 20466 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 6626 Lt šio mokesčio delspinigių.

7Patikrinimo metu nustatyta, kad O. S. laikotarpiu nuo 2000-11-22 iki 2001-08-20 gavo 25582 JAV dolerių arba oficialiu lito kursu 102328 Lt pajamų į sąskaitą Nr. 1930A248033, esančią Latvijos banke ,,Hansabanka”. Pinigų pervedimo operacijas į nurodytą sąskaitą vykdė firma B. A. Shipping. Banko išrašuose pinigų pervedimo pagrindas nurodytas – darbo užmokestis. O. S. Fizinių asmenų pajamų deklaracijos už 2000 ir 2001 metus mokesčių inspekcijai nepateikė, 102328 Lt gautų pajamų nedeklaravo ir mokesčio nuo šios pajamų sumos nesumokėjo, todėl mokesčių inspekcija, vadovaudamasi 1990-10-05 Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-64 81 straipsniu, taip pat šio įstatymo 33-37 straipsnių nuostatomis, O. S. patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 20446 Lt (102328x 20 proc.) fizinių asmenų pajamų mokesčio. Vadovaujantis 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 39 straipsnio 6 dalimi, O. S. papildomai apskaičiuota ir 6626 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių.

8Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2004-01-07 sprendimu Nr. 06-03-50-207-A9-1 patvirtino patikrinimo akto nurodymus.

9O. S. jam apskaičiuotas mokesčio sumas prašė panaikinti, teigdamas, kad į Latvijos banke ,,Hansabanka” esančią jo sąskaitą buvo pervesta patikrinimo akte nurodyta pinigų suma, tačiau pinigai pervesti per klaidą, kuriai paaiškėjus, jis pinigus privalėjo grąžinti.

10Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-02-24 sprendimu Nr. 68-26 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-01-07 sprendimą Nr. 06-03-50-207-A9-1. Centrinis mokesčio administratorius pabrėžė, kad O. S. , gavęs pajamų iš firmos B. A. Shipping, vadovaudamasis FAPMLĮ 37 straipsnio nuostatomis, jau 2001 - 2002 metais privalėjo jas deklaruoti inspekcijai, tačiau to nepadarė. Tik Inspekcijai surašius 2003-11-03 patikrinimo aktą ir apmokestinus gautas pajamas fizinių asmenų pajamų mokesčiu, jis 2004-01-26 pervedė B. A. Shipping kompanijai 25582 JAV dolerių pinigų sumą. Mokesčių administratorius neatmetė galimybės, kad nurodyta pajamų suma ir vėl gali būti sugrąžinta O. S. .

11Mokestinių ginčų komisija 2004-03-31 sprendimu Nr. S-117-(7-94/2004) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą.

12Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo l straipsnio l dalies l punktą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojais buvo laikomi Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą - nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš užsienio valstybių gyventojų, iš komercinės-ūkinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse. Taigi įstatymu nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui yra nustatyta pareiga mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, nepriklausomai nuo to, ar yra gaunamos su darbo santykiais susijusios ar nesusijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ar organizacijų. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 81 straipsnyje (1996-01-23 įstatymo Nr. 1-1184 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės-ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka. Todėl, nustačius pajamų, apmokestinamų pagal šį įstatymą, gavimo faktą iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų arba kitos veiklos, jos bus apmokestinamos tuo pačiu mokesčio tarifu, nepriklausomai nuo to, ar bus susijusios su darbo santykiais. Taigi, vertinant apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu pagrįstumą, nustatyti fizinio asmens naudai atlikti pinigų pervedimai gali būti neapmokestinami pajamų mokesčiu tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, jog tai nėra pajamos. Tokie įrodymai turi paneigti ne tik tai, kad tai nėra su darbo santykiais susijusios pajamos, bet ir tai, kad tai nėra kitos rūšies pajamos. Nepateikus įrodymų, kad pervestos sumos nėra apmokestinamos, fizinių asmenų pajamų mokestis skaičiuojamas.

13Nagrinėjamu atveju, Mokestinių ginčų komisijos teigimu, neįrodyta, kad O. S. firmos B. A. Shipping pervestos sumos nėra jo pajamos, taigi į jo asmeninę sąskaitą Latvijos banke „Hansabanka” gautos įplaukos pripažintinos kitomis jo pajamomis. Šios pajamos pagrįstai apmokestintos, taikant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Mokestinių ginčų komisija atmetė O. S. paaiškinimus, kad firma B. A. Shipping pinigus pervedė į pareiškėjo sąskaitą per klaidą ir jis 2004-01-26 tuos pinigus grąžino minėtai bendrovei, kadangi, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas žinojo, kad į jo asmeninę sąskaitą 2000-2001 metais buvo pervesti pinigai ir atitinkamą laikotarpį, prie grąžindamas pinigus kompanijai, šia pinigų suma disponavo.

14Mokestinių ginčų komisija taip pat nurodė, kad O. S. pagrįstai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 1 ir 6 dalimis, paskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigiai.

15Pareiškėjas, O. S. , kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2004-03-31 sprendimą Nr. S-117-(7-94/2004), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003-11-03 patikrinimo aktą Nr. 06-03-50-207-A7, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-01-07 sprendimą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-02-24 sprendimą Nr. 68-26, taip pat priteisti teismo ir atstovavimo teisme išlaidas. Nurodė, kad į jo asmeninę sąskaitą Latvijos banke „Hansabanka” pervesta pinigų suma nėra pareiškėjo pajamos, nuo kurių pagal įstatymą privalu mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, o per klaidą į pareiškėjo sąskaitą kompanijos ,B. A. Shipping pervesti pinigai. Šiuos pinigus, paaiškėjus klaidai, pareiškėjas grąžino kompanijai. Tai įrodo kompanijos B. A. Shipping raštai. Pareiškėjo teigimu, minimoje kompanijoje jis niekada nedirbo.

16Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu tvarką Lietuvos Respublikoje nuo 1991-01-01 iki 2003-01-01 reglamentavo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 81 straipsnyje (1996 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. 1-1184 redakcija) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės - ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas, 2000 - 2001 metais gavęs iš B. A. Shipping 25582 JAV dolerių (102328 Lt) pajamų (įrodymų, kad tai ne pareiškėjo pajamos nepateikta), vadovaudamasis FAPMLĮ V dalies 33, 34 ir 37 straipsnių nuostatomis, privalėjo šias pajamas deklaruoti inspekcijai ir sumokėti 20 proc. dydžio pajamų mokestį. Šios pajamos turėjo būti deklaruojamos neatsižvelgiant į tai, ar nuo jų buvo sumokėti mokesčiai užsienyje,ar ne, tačiau tai nebuvo padaryta. FAPMLĮ 37 straipsnio l dalies 8 punkte buvo numatyta, kad pajamų mokestis gali būti apskaičiuojamas ne tik pagal mokesčio mokėtojo pateiktas deklaracijas, bet ir remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų bei kita apie mokesčio mokėtoją turima medžiaga. Taigi inspekcijos pareigūnai turėjo teisę apskaičiuoti fizinių asmenų pajamų mokestį remdamiesi Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos pateikta informacija apie pareiškėjo per Latvijos banke esančią asmeninę sąskaitą gautas pajamas. Atsakovo teigimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, tik inspekcijai surašius patikrinimo aktą ir apmokestinus gautas pajamas fizinių asmenų pajamų mokesčiu, O. S. 2004-01-26 pervedė B. A. Shipping kompanijai 25582 JAV dolerių pinigų sumą.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimu O. S. skundą tenkino ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2004-03-31 sprendimą Nr. S-117-(7-94/2004), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-02-24 sprendimą Nr. 68-26, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-01-07 sprendimą Nr.07-03-50-207-A9-1, taip pat priteisė pareiškėjo naudai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos žyminį mokestį – 100 Lt.

18Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar 2000-2001 metais pareiškėjas iš užsienio valstybės gavo pajamų, kurios yra fizinių asmenų pajamų mokesčio objektas. Nurodė, kad 1990-10-05 Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo l straipsnis nustatė, jog fizinių asmenų pajamų mokestį moka Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų, organizacijų (l straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš užsienio valstybių gyventojų, iš komercinės-ūkinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse (l straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties įstatymo 81 straipsnis nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės-ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka, t.y. minėtų pajamų gavėjas jas turi deklaruoti FAPML įstatymo 37 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka ir jos apmokestinamos 20 % pajamų mokesčio tarifu (FAPML įstatymo 33 straipsnis). Teismo nuomone, iš nurodytų teisės normų analizės darytina išvada, kad, sprendžiant dėl FAMPL įstatymo nurodytų subjektų apmokestinimo pagal minėtas šio įstatymo nuostatas, svarbu nustatyti pajamų iš atitinkamo užsienio valstybės subjekto gavimo faktą. Aplinkybės, ar iš užsienio valstybės gautos pajamos yra susijusios su darbo santykiais, ar su komercine-ūkine, ar kitokia veikla užsienio valstybėje, apmokestinimui nėra reikšmingos.

19Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2000-11-22 iki 2001-08-20 JAV bendrovė B. A. Shipping į Latvijos banke „Hansabanka” esančią pareiškėjo asmeninę sąskaitą Nr. 1930A248033 pervedė 25582 JAV dolerių (102328 Lt) per klaidą, o, paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjas minėtus pinigus grąžino siuntėjui. Teismui pateiktas grynųjų pinigų įnešimo kvitas (b.l. 16), kuriame nurodoma, kad O. S. į ,B. A. Shipping sąskaitą Nr. 19408047277, esančią Latvijos banke „Hansabanka”, įnešė per klaidą pervestas lėšas - 25582 JAV dolerių.

20Teismas nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574, 2001-11-06) 2 straipsnį apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas. Pareiškėjo pateikto kvito, kaip buhalterinės apskaitos dokumento, mokesčių administratoriai bei Mokestinių ginčų komisija nevertino. Mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112, 2004.04.13.) 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Teismo nuomone, šioje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą grynųjų pinigų įnešimo kvitą, kuris yra apskaitos dokumentas, o taip pat ir į susirašinėjimo medžiagą tarp pareiškėjo ir JAV bendrovės, taikytinas ir šio įstatymo 69 straipsnis, nustatantis mokesčio apskaičiavimą taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

21Teismo teigimu, pareiškėjo pateiktas įrodymas - grynųjų pinigų įnešimo kvitas, yra pakankamas įrodymas patvirtinti aplinkybei, kad laikotarpiu nuo 2000-11-22 iki 2001-08-20 į Latvijos banke „Hansabanka” esančią pareiškėjo asmeninę sąskaitą Nr.l930A248033 pinigai pervesti per klaidą. Tokiu būdu, pripažintina, kad pareiškėjas įrodė, kad šios pajamos yra nepriskirtinos jo iš užsienio valstybės gautoms pajamoms, kurių deklaravimui ir apmokestinimui turėjo būti taikomos FAPML įstatymo 81 straipsnio, 33 straipsnio l dalies, 37 straipsnio nuostatos.

22Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, kaip to reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnis (iki 2004-05-01 galiojusio įstatymo redakcija), jog JAV bendrovės B. A. Shipping į jo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai nebuvo jo pajamos ir kad mokesčio administratorius neteisingai apskaičiavo fizinių asmenų pajamų mokestį bei delspinigius, ir O. S. skundą patenkino, panaikindamas mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimus.

23Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-02-24 sprendimą Nr. 68-26 bei Mokestinių ginčų komisijos 2004-03-31 sprendimą Nr. S-117—(7-94/2004). Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui dėl pareiškėjo O. S. skundo nepagrįstumo.

24Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26Pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjo O. S. skundas atmetamas, nes teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį procesinės teisės normos pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 6 dalis, 142 straipsnio 1 dalis).

27Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 8-1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenančių ar dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės-ūkinės ar kitos veiklos užsienio valstybėse, apmokestinamos šio įstatymo V dalyje nustatyta tvarka. Tokios pajamos turi būti deklaruojamos (37 straipsnis) ir apmokestinamos 20 procentų tarifu (33 straipsnio 1 dalis). Aiškinant šias normas, darytina išvada, kad iš užsienio valstybių Lietuvos Respublikos gyventojų gautos pajamos turi būti deklaruojamos ir nuo jų sumokamas 20 procentų fizinių asmenų pajamų mokestis, nepriklausomai nuo to, ar pajamos susijusios su darbo santykiais, ar nesusijusios. Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės tai, kokia yra pareiškėjo gautų pajamų konkreti rūšis. Čia svarbu nustatyti tik pajamų iš atitinkamo užsienio valstybės subjekto gavimo faktą. Teisėjų kolegijos n nuomone, mokesčio administratoriaus surinkti faktiniai duomenys įrodo, kad į pareiškėjo O. S. sąskaitą Latvijos banke ,,Hansabanka“ 2000 – 2001 metais buvo pervesta 25582 JAV dolerių (102328 Lt) iš JAV kompanijos B. A. Shipping T. Š. fakto neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau nurodo, kad jis niekada nedirbo pas atsakovą, darbo užmokesčio iš atsakovo negavo, pinigai į jo sąskaitą pervesti per klaidą ir 2004 m. sausio 26 d. kompanijai grąžinti. Byloje nėra ginčo dėl minėtos sumos pervedimo į pareiškėjo sąskaitą, tačiau pareiškėjas ginčija mokesčių priskaičiavimą nuo šios sumos, remdamasis tuo, jog ji negali būti laikoma jo pajamomis, kurias pareiškėjas privalėtų deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį. Savo versiją pareiškėjas grindžia kompanijos “B. A. Shipping Ltd” raštais, t.y. informacija pareiškėjui apie ginčo sumos patekimą į jo sąskaitą per klaidą, prašant šią sumą grąžinti; raštu apie tai, kad pareiškėjas niekada šioje kompanijoje nedirbo, jokio atlyginimo ir kitų pajamų iš kompanijos negavo, o į pareiškėjo sąskaitą pinigai buvo pervedami dėl klaidos ir mokėjimo kvitu, atvirtinančiu, jog pareiškėjas grąžino ginčo sumą kompanijai. Nei minėtos kompanijos raštuose nei pareiškėjo paaiškinimuose nėra nurodyta, konkreti priežastis dėl kurios pinigai galėjo patekti į atsakovo sąskaitą, jei pareiškėjas nebuvo susijęs su kompanija. Nors pinigai į pareiškėjo sąskaitą buvo pervedami periodiškai, tačiau klaida, kaip teigia pareiškėjas, buvo pastebėta tik mokesčio administratoriui patikrinus pareiškėjo pajamas, surašius aktą ir įpareigojus jį sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Nei pareiškėjas nei minėta kompanija nepaaiškino, kodėl tokia klaida tokį ilgą laiką nebuvo pastebėta. Pareiškėjo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu pareiškėjo sąskaitos rekvizitai tapo žinomi atsakovui. Tokios aplinkybės paaiškinimo nėra ir pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose. Pažymėtina, kad pinigus pareiškėjas grąžino tik 2004 m. sausio 26 d., tai yra po to, kai jau buvo atliktas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas. Raštas, kuriuo atsakovas prašo pareiškėją grąžinti pinigus, neišsamus, be datos, todėl toks raštas neturi įrodymo, patvirtinančio pinigų pervedimo klaidą, ir jos konstatavimo laiką, galios (ABTĮ 57 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, kad į jo sąskaitą pervestais pinigais nesinaudojo, todėl jie negali būti laikomi jo pajamomis ir dėl šios priežasties, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

28Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) daro išvadą, kad pareiškėjas iš minėtos JAV kompanijos gavo pajamų ir įgijo pareigą nuo gautos pinigų sumos sumokėti 20 procentų fizinių asmenų pajamų mokestį (Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 8 - 1, 33 straipsniai). Kadangi šios pareigos neįvykdė, todėl mokesčio administratoriaus nurodymas sumokėti į biudžetą 20466 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį bei 6626 Lt šio mokesčio delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.

29Pirmos instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, pripažindamas, kad pinigai į pareiškėjo sąskaitą pateko per klaidą, šią išvadą grindė 2004 m. sausio 26 d. grynųjų pinigų grąžinimo kompanijai kvitu ir kompanijos raštais apie tokių pinigų pervedimo į pareiškėjo sąskaitą klaidą. Teismas pripažino grynųjų pinigų pervedimo kvitą tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu klaidos, pervedant pinigus, faktą. Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti pagrįstas ištirtais ir įvertintinas įrodymais, o ne prielaidomis ir spėliojimais (ABTĮ 57, 86-87 straipsniai), tačiau teismas, teigdamas, kad pinigų grąžinimo kvitu pareiškėjas įrodė pinigų pervedimo į jo sąskaitą klaidą, tuo pat metu daro prielaidą, jog pinigų grąžinimas patvirtina, kad pinigai į pareiškėjo sąskaitą galėjo būti pervesti per klaidą. Teismo išvada dėl įrodymo galios prieštaringa, todėl negali būti pripažinta įrodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pinigų grąžinimo kvitas patvirtina tik vieną faktinę aplinkybę, t.y., kad pareiškėjas po mokesčio administratoriaus atlikto patikrinimo pervedė kompanijai ginčo pinigų sumą, lygią į jo sąskaitą pervestų pinigų sumai, tačiau neįrodo jam 2000-2001 m. pinigų pervedimo klaidos ir nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu gavo iš šios kompanijos nustatyto dydžio pajamas. Kompanijos raštų įrodomoji galia aptarta šiame teisėjų kolegijos sprendime. Pirmos instancijos teismas jų iš viso nevertino. Vadovaudamasis Mokesčių administravimo 69 straipsnio nuostata, nustatančia turinio viršenybės prieš formą principą, teismas nepagrindė šio principo taikymo būtinybės ginčo byloje.

30Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo taisyklių pažeidimo (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) pirmos instancijos teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - O. S. skundą atmesti.

34Sprendimas neskundžiamas.