Byla 2S-183-71/2011

1Šiauliai

2Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Agotos Gutauskienes, kolegijos teiseju: Rasos Bartašienes, Egidijaus Mockeviciaus, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo B. Š. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones.

3Teiseju kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda, n u s t a t e :

4Ieškove O. Š. ieškinio ivykdymui užtikrinti praše taikyti laikinasias apsaugos priemones, ipareigoti atsakova B. Š. nekilnojamojo turto registre iregistruoti nekilnojamojo turto dali: 68/100 dali gyvenamojo namo, ukini pastata, garaža, kiemo statinius, žemes sklypo dali, esancius ( - ). Taip pat praše padaryti iraša del mineto turto perleidimo uždraudimo, nes sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (33–36 b. l.). Ieškove nurode, kad yra pareiškusi ieškini del bendrosios jungtines nuosavybes padalinimo (kompensacijos), nes santuokos metu pagerino nekilnojamaji turta. Nurodo, kad ieškiniui užtikrinti butina ipareigoti atsakova iregistruoti turta viešame registre, nes atsakovas vengia tai daryti ir pagerinta bendromis lešomis turta jis gali iregistruoti treciojo asmens vardu.

5Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. lapkricio 22 d. nutartimi prašyma tenkino iš dalies. Padare iraša viešame registre del nuosavybes teises perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui B. Š. perleisti nekilnojamaji turta: 36/100 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ukini pastata (unikalus Nr. ( - )), 3/8 kitu statiniu (unikalus Nr. ( - )), 229/621 dalis žemes sklypo (unikalus Nr. ( - )), esancio ( - ). Uždraude atsakovui B. Š. iregistruoti nekilnojamaji turta (garaža ir priestata), esanti ( - ), treciuju asmenu vardu ir sudaryti iregistruoto turto – garažo ir priestato – perleidimo sandorius su treciaisiais asmenimis. Kitoje dalyje prašyma atmete (37–38 b. l.).

6Teismas pažymejo, kad laikinosios apsaugos priemones yra taikomos tada, kai sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas, o nesant iregistruoto garažo ir priestato, kuri ieškove prašo itraukti i dalintino turto balansa, teismo sprendimas del tokio turto iš viso negali buti priimamas ir del to negali kilti sunkumu ivykdyti teismo sprendima, todel šioje dalyje prašyma atmete. Teismas nurode, kad atsakovas, turedamas reikiamus dokumentus gali iregistruoti viešame registre turta (pastatyta, pagerinta santuokos metu, kaip nurodo ieškove), o turedamas nuosavybes dokumentus, gali ji perleisti tretiesiems asmenims, todel gali buti apsunkintas procesas, nes nebeliktu turto, i kuri (jo kompensacija) pretenduoja ieškove O. Š., todel uždraude atsakovui iregistruoti garaža ir priestata treciuju asmenu vardu, o ji iregistravus – perleisti turta tretiesiems asmenims, kadangi dar neišsprestas gincas tarp šaliu del turto. Kadangi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenys patvirtina, kad B. Š. nuosavybes teise yra registruota tik 36/100 dalys gyvenamojo namo, 3/8 kitu statiniu, ukinis pastatas ir dalis žemes sklypo, todel teismas ieškoves prašyma tenkino iš dalies taikydamas iraša viešame registre del nuosavybes teises perleidimo draudimo tik atsakovo vardu registruotam turtui, nurodant konkreciam turtui jo dalis – 36/100, 3/8, nes visiškai tenkinant ieškoves prašyma, butu pažeistos kitu bendraturciu teises.

7Atskiruoju skundu atsakovas B. Š. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 22 d. nutarti ir perduoti klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (43–45 b. l.) . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8Apeliantas teigia, kad dar iki santuokos tarp ieškoves ir atsakovo iregistravimo namo prietaisas ir garažas buvo pastatyti, tik neiregistruoti. Garažas ir namo priestatas ir šiuo metu nera iregistruoti, kadangi jie nera tinkamai užbaigti ir priduoti. Apeliantas pažymi, kad naujai pastacius garaža, atsakovas susitarimu su motina J. Š., atsisake savo dalies nuosavybes teises i ši garaža bei i namo priestata tik prasidejus statyboms. LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p. numato, kad asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažistamas abieju sutuoktiniu atskirai igytas iki santuokos sudarymo turtas, todel negalima šio turto laikyti bendraja sutuoktiniu nuosavybe.

9Atsiliepimu i atskiraji skunda O. Š. prašo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 22 d. nutarti palikti nepakeista (71–75 b. l.).

10Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: teismas teisingai ivertino bylos medžiaga, vadovavosi ekonomiškumo ir proporcingumo principais, sprende, kad laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra tiesiogiai susijes su nekilnojamuoju turtu (garažu ir priestatu), todel nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba iš viso bus negalima teismo sprendimo ivykdyti, nes atsakovas gali turta perleisti. Pats atsakovas atskiruoju skundu patvirtina, kad tokia gresme egzistuoja. Atsakovas teismui pateike duomenis, apie kuriuos ieškove anksciau nežinojo, kad ginco turtas yra perleistas notarine tvarka nepatvirtintu, todel niekiniu susitarimu savo motinai J. Š.. Šis niekinis susitarimas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymams, todel manytina, kad buvo surašytas atgaline data, siekiant išvengti turtiniu isipareigojimu, tai yra pinigines kompensacijos ieškovei mokejimo. Atsakovas, neteikdamas duomenu apie santuokos metu pagerinta nekilnojamaji turta, jo neiregistruodamas Viešame registre nuosavybes teise ir taip sumažindamas dalijamo sutuoktiniu turto mase, nepagristai ribojo ieškoves reikalavimo teise del viso nekilnojamojo turto itraukimo i sutuoktiniu bendro turto balansa ir turto padalijimo. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo pakankami išvadai, kad atsakovas gali iregistruoti pagerinta nekilnojamaji turta treciojo asmens vardu. Todel nurodyti pagrindai buvo teismui pakankami laikinosioms apsaugos priemonems taikyti.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau užkirsti kelia aplinkybems, galincioms pasunkinti ar padaryti negalimu busimo teismo sprendimo ivykdyma, o pagrindinis laikinuju apsaugos priemoniu taikymo kriterijus yra teismo abejone, jog nesiemus šiu priemoniu busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, neprivalo tureti irodymu, jog ateityje neabejotinai atsiras gresme teismo sprendimui ivykdyti. Šiuo atveju pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje egzistuoja tokio pobudžio gresmes atsiradimo tikimybe.

13Pažymetina, jog laikinuju apsaugos priemoniu taikymas nesiejamas su ieškinio pagristumu ar nepagristumu, kuri teismas konstatuoja išnagrinejes byla iš esmes, ištyres irodymus ir atlikes ju vertinima. Šioje bylos nagrinejimo stadijoje atlikus ieškoves pateiktu prima facie irodymu vertinima teismui pakanka isitikinti tuo, jog ieškove pateike pakankamai ieškinio faktini pagrinda patvirtinanciu irodymu, kuriems pasitvirtinus ieškinys galetu buti patenkintas. Nagrinejamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemones yra susijusios su pareikštu reikalavimu esme, pobudžiu ir apimtimi. Iš ieškoves pateikto ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad yra kiles gincas su atsakovu del turto pripažinimo bendraja nuosavybe, bei kompensacijos išmokejimo, nes atsakovui nuosavybes teise priklausiusi turto dalis santuokos metu buvo pagerinta iš bendru lešu. O visos atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybes ir pateikti rašytiniai irodymai iš esmes yra susijusios pacios bylos nagrinejimu iš esmes dalyku. Kadangi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones yra tiesiogiai susijusios su vienu iš ieškoves reikalavimu, teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nespresdamas pareikšto reikalavimo pagristumo, teisetai pritaike laikinasias apsaugos priemones.

14Teiseju kolegija konstatuoja, kad prieš tai nurodytos aplinkybes nepaneigia laikinuju apsaugos priemoniu taikymo butinumo, o sudaro pagristas prielaidas konstatuoti galima teismo sprendimo ivykdymo pasunkejima ar neimanomuma. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos nutarti, todel Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

15Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1d. 3p.).

16Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 22 d. nutarti palikti nepakeista.

18Priteisti iš atsakovo B. Š. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 1,70 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme. Kolegijos pirmininke

19Regina Agota Gutauskiene

Proceso dalyviai