Byla 2A-1023/2012
Dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1058-527/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ (dabar akcinė bendrovė DNB lizingas) dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-98-343/2012).

6Ieškovas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „DnB NORD lizingas“ (šiuo metu AB DNB lizingas) perduoti jo nuosavybėn automobilį BMW 745, kurio valst. Nr. ( - ) Nurodė, kad jis (lizingo gavėjas) su atsakovu (lizingo davėjas) 2006-05-30 sudarė lizingo sutartį Nr. 2006/05-L512 (toliau Lizingo sutartis), kuria atsakovas įsigijo automobilį BMW 745 ir perdavė ieškovui jį valdyti bei naudoti su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje nurodytą 120 750 Lt kainą, jam pereis nuosavybės teisės. Iškėlus bankroto bylą, ieškovas lizingo davėjui liko skolingas 53 312,62 Lt, todėl teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtino atsakovo 63 053,19 Lt (53 312,62 Lt nesumokėta lizingo objekto vertė, 8 557,79 Lt pradelstų įmokų, 1 339,65 Lt delspinigių) finansinį reikalavimą bankroto byloje. Teigė, kad Lizingo sutartis nebuvo nutraukta, todėl patvirtinus minėto dydžio atsakovo finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, automobilis turi būti perduotas ieškovo nuosavybėn (CK 6.573 str. 3 d.). Tai yra tvirtino, kad atsakovui pareikalavus sumokėti periodines įmokas prieš terminą ir teismui šį reikalavimą patvirtinus, atsakovas pats privalo įvykdyti Lizingo sutarties sąlygą – perduoti automobilį lizingo gavėjui, nes, priešingu atveju, atsakovas turtinius reikalavimus iš bankrutavusios įmonės turto patenkintų ne Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nustatyta tvarka. Dėl to būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-05-30 Lizingo sutartis buvo nutraukta 2008-09-30 dar iki bankroto bylos ieškovui UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iškėlimo, o ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovui (lizingo davėjui) UAB „DnB NORD lizingas“. Taip pat nustatė, kad nei atsakovui 2009-02-06 pareiškus finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, nei teismui jį patvirtinus 2009-05-21 nutartimi ieškovas atsakovui nebuvo perdavęs ginčo automobilio, o jo buvimo vieta nebuvo žinoma nei vienai iš šalių, tačiau atsakovas siekė automobilį susigrąžinti. Nurodė, kad ĮBĮ nustato trumpą terminą, per kurį kreditorius privalo apsispręsti, ar pareikšti konkretų finansinį reikalavimą bei pasirinkti pažeistos teisės gynybos būdą (susigrąžinti lizingo objektą ar reikalauti neapmokėtos jo vertės), todėl tai, kad lizingo davėjas, neturėdamas garantijų dėl lizinguoto turto susigrąžinimo, tuo pačiu pareiškia ir finansinį reikalavimą bankrutuojančiam lizingo gavėjui, vienareikšmiai nereiškia, kad lizingo davėjas atsisako sutarties objekto. Teismas konstatavo, kad bankroto proceso metu atsakovui susigrąžinus lizingo objektą po teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas lizingo davėjo finansinis reikalavimas, šis patvirtintas finansinis reikalavimas turi būti patikslintas – sumažintas atsiimto automobilio neapmokėtos vertės dydžiu. Pažymėjo, kad nei įstatymas, nei sutartis nenumato ieškovui teisės reikalauti automobilį perduoti jo nuosavybėn. Dėl to atmetė ieškovo argumentus, kad patvirtinus atsakovo finansinį reikalavimą dėl neapmokėtos automobilio vertės, atsakovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, o ieškovas – perduoti automobilį. Nurodė, kad automobilio perdavimas ieškovui pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

9Atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, pareikšdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje, pareikalavo sumokėti periodines įmokas prieš terminą, konstatuodamas, jog nutraukus Lizingo sutartį iki bankroto bylos iškėlimo, visos ieškovo nesumokėtos įmokos tapo pradelstomis, todėl atsakovas negalėjo pareikalauti jų sumokėti prieš terminą (CK 6.574 str.). Sutiko su atsakovo paaiškinimais, kad tuo atveju, jei lizingo davėjas būtų reikalavęs sumokėti periodines įmokas prieš terminą, jis taip pat būtų reikalavęs sumokėti ir visas palūkanas, kurias būtų gavęs, jei Lizingo sutartis būtų įvykdyta iki galo.

10Atmetė ieškovo argumentus, kad neperdavus automobilio ieškovo nuosavybėn, atsakovas reikalavimą patenkintų pirmiau už kitus bankrutavusios bendrovės kreditorius, konstatuodamas, jog pagal ĮBĮ nuostatas kreditorių reikalavimai tenkinami tik iš bendrovės turto.

11Atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas kitoje civilinėje byloje pripažino ieškovo nuosavybės teisę į automobilį, pareikšdamas, jog „lizingas neišlaiko nuosavybės teisės į tai, kas liko iš automobilio. <...> Automobilis lieka bankrutuojančiai įmonei“, konstatuodamas, jog CPK 182 straipsnio 5 dalis numato tik faktinių aplinkybių pripažinimą, bet ne jų teisinį vertinimą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas alternatyvias lizingo davėjo pažeistų teisių gynybos priemones, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad vienu metu lizingo davėjas gali reikalauti ir patvirtinti finansinį reikalavimą, ir grąžinti sutarties dalyką. Įrodyta, kad atsakovas pasirinko teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą (įvykdyti visas pinigines prievoles pagal Sutartį), o teismas šį reikalavimą patenkino, patvirtindamas atsakovo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Tai yra atsakovas 2008-09-30 pranešimu Nr.992 pareikalavo, kad ieškovas per 10 kalendorinių dienų sumokėtų pradelstus eilinius lizingo mokėjimus (8 557,79 Lt) ir visus likusius mokėjimus prieš terminą, t. y. 53 312,62 Lt ir 1 339,65 Lt delspinigių, iš viso 63 210,26 Lt. Nors jame taip pat buvo nurodyta, kad šių įmokų nesumokėjus Lizingo sutartis bus laikoma vienašaliai nutraukta, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas pasirinko kitą pažeistų teisių gynybos būdą – nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti jos objektą. Priešingai, atsakovas nuosekliai ir sąmoningai siekė, kad ieškovas įvykdytų visas pinigines prievoles pagal Lizingo sutartį. Be to, teismas netinkamai įvertino Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 protokole užfiksuotą ieškovo teisės į ginčo automobilį pripažinimą, todėl pažeidė CPK 182 straipsnio nuostatą.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas lizingo davėjo finansinis reikalavimas, šiam susigrąžinus lizingo objektą, turi būti tikslinamas šio asmens kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Toks teismo sprendimas neteisėtai sukuria kreditoriui galimybę tikslinti savo reikalavimą vien dėl to, kad šis nori ginti teises alternatyviu būdu nei buvo pasirinkęs. Tačiau toks tikslinimas nesusijęs su įstatyme įtvirtintomis sąlygomis: su nesumokėtais mokesčiais, kitomis privalomosiomis įmokomis, įsiskolinimu darbuotojams (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, turi teismo sprendimo galią ir teismų praktikoje yra laikomasi, jog kreditoriaus reikalavimas turėtų būti tikslinimas tik išimtiniais atvejais. Tuo tarpu lizingo davėjo teisė pakeisti pasirinktą savo teisių gynybos būdą pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus, išbalansuotų bankroto procesą, nes tiek bendrovė, tiek kreditoriai nebūtų tikri, ar kreditoriaus pozicija dėl finansinio reikalavimo yra galutinė, ar jis ateityje nepareikalaus grąžinti jam konkretaus turto.
  3. Teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, nes joje buvo sprendžiamas ieškovo, kaip vartotojo, reikalavimų pagrįstumo klausimas.
  4. Teismas laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad jei lizingo davėjas būtų pareikalavęs sumokėti periodines įmokas prieš terminą, jis taip pat būtų reikalavęs ir visų palūkanų, kurias būtų gavęs, jei Lizingo sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Akivaizdu, kad atsakovas 2008-09-30 pranešimu Nr. 992 pareikalavęs sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus prieš terminą, t. y. 53 312,62 Lt, į juos įtraukė ir palūkanas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „DnB NORD lizingas“ (dabar AB DNB lizingas) prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

151. Apeliantas netinkamai aiškina CK 6.574 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja lizingo davėją prieš nutraukiant sutartį pareikalauti pašalinti sutarties pažeidimą. Jis 2008-09-30 pranešimu Nr.992 pareikalavo įvykdyti piniginę prievolę, o ieškovui to nepadarius – Sutartis buvo nutraukta.

162. Apeliantas be pagrindo skunde užėmė poziciją, jog 53 312,62 Lt yra ne neišpirkta turto vertė, bet likę lizingo mokėjimai prieš terminą, įskaitant ir palūkanas. Tuo tarpu tiek ieškinyje, tiek ieškovo pateiktoje buhalterinėje pažymoje nurodyta, jog 53 312,62 Lt yra automobilio vertė.

173. Apeliantas be pagrindo cituoja kitoje civilinėje byloje atsakovo atstovės pasakytus žodžius, nes, visų pirma, jie yra be konteksto, antra, pagal CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio nuostatas, šalis turi teisę pripažinti faktą konkrečioje nagrinėjamoje byloje, o prejudicinę reikšmę kitai bylai jis įgyja tik jei yra pripažintas teismo sprendime.

184. Apelianto pozicija, kad lizingo bendrovė bankroto byloje visų pirma turėtų reikalauti grąžinti automobilį ir tik nepavykus susigrąžinti – prašyti atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, neatitinka teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009). Be to, nepagrįstai remiamasi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, nes ji nenumato bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės patenkinti savo reikalavimus ir tretiesiems asmenims priklausančio turto.

195. Teismo sprendimas nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo, nes bankroto administratorius pareiga yra nustatyti bendrovės turto sudėtį bei užtikrinti, kad bendrovėje esantis, bet jai nepriklausantis, turtas nebūtų panaudotas kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai yra administratoriui turi būti žinoma, kad bendrovė automobilio savininku galėjo tapti tik visiškai atsiskaičiusi su lizingo bendrove.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama ieškovo BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

22Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ apeliacinio skundo, atsakovo UAB „DnB NORD lizingas“ atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

23Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ be pagrindo teigia, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė CK 6.574 straipsnio normas. Šis įstatymas nustato, jog lizingo davėjas, prieš terminą nutraukęs lizingo sutartį, turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsiliepdamas į šį apelianto teiginį, atsakovas lizingo bendrovė teisingai nurodo, kad pagal byloje nustatytus faktus jis, kaip lizingo davėjas, pareikalavo, jog ieškovas (lizingo gavėjas) pašalintų sutarties pažeidimą – 2008-09-30 pranešimu Nr. 992 pareikalavo įvykdyti piniginę prievolę, nurodęs, jog priešingu atveju sutartis bus laikoma vienašaliai nutraukta, o lizingo objektas privalės būti grąžintas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis minimas dokumentas (79 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigia, jog šio atsakovo reikalavimo nėra įvykdęs, o byloje nėra duomenų, kad lizingo bendrovė būtų atsisakiusi intereso susigrąžinti ieškovo lizinguotą automobilį. Dėl to lizingo bendrovė turėjo pagrindą sutartį nutraukti, suėjus minėtame 2008-09-30 pranešime nurodytam terminui, o Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui iškėlus bankroto bylą, pareikšti atitinkamą finansinį reikalavimą (CK 6.574 str., ĮBĮ 21 str. 1 d.). Atsakovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas šio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi, jį sudaro neapmokėta automobilio (lizingo objekto) vertė, pradelstos įmokos bei delspinigiai.

24Bylos medžiaga leidžia spręsti, tai patvirtina ir teismo 2010-09-29 – 2010-10-13 posėdžio protokolo duomenys, kad po vienašalio lizingo sutarties nutraukimo iki bankroto bylos iškėlimo bei atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo, ginčo automobilis lizingo bendrovei nebuvo perduotas. Byloje yra ieškovo BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ bankroto administratoriaus atsiliepimas, iš kurio turinio matyti, kad minimas automobilis buvo sugadintas ir priverstinai saugomas UAB ,,Indra“ saugojimo aikštelėje, o apie jo saugojimą, anot bankroto administratoriaus, nebuvo tinkamai informuotas nei ieškovas, nei atsakovas (53-54 b. l.). Taigi lizingo bendrovės veiksmai tuo metu pareiškiant finansinį reikalavimą, kurį sudarė ir neapmokėta automobilio (lizingo objekto) vertė, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštaravo CK 6.574 straipsniui, ką iš esmės patvirtina ir bankroto administratorius elgesys – jis neginčijo minėto šios lizingo bendrovės pareikšto finansinio reikalavimo, taip pat ir jo dalies, susijusios su neatlyginta automobilio (lizingo objekto) verte. Tuo pat metu, priešingai nei nurodo apeliantas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“, tokie veiksmai nepaneigė atsakovo, kaip automobilio savininko, teisės reikalauti grąžinti jam šį turtą. Tokią išvadą patvirtina taip pat ir kasacinio teismo formuojama teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009; 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012; kt.).

25Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normos negali būti aiškinamos kaip ribojančios kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Kitoks šio įstatymo aiškinimas, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas nei ĮBĮ normose, nei kituose įstatymuose. Tuo labiau, toks kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, šio turto grąžinimas savininkui nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų) ir, priešingai nei tvirtina apeliantas, nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo.

26Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs pirmiau nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, teisingai sprendė, jog esant tokiai situacijai, kai bankroto bylos nagrinėjimo procese lizingo objektas buvo perduotas jo savininkui – lizingo bendrovei, turi būti tikslinamas šio asmens kreditorinis reikalavimas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog toks tikslinimas prieštarautų ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes, priešingai nei nurodo ieškovas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“, teismų praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, jog šiame straipsnyje išvardintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Pažymėtina, kad šiuo metu aktuali šios teisės normos redakcija nebenumato tokio sąrašo, o tiesiogiai įtvirtina, jog kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Be to, pats apeliantas pripažįsta tokią galimybę apeliaciniame skunde teigdamas, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti tikslinimas tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas atvejis yra būtent toks, nes nauja esminę reikšmę turinti aplinkybė paaiškėjo bankroto procese.

27Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas, atmesdamas ieškovo BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263, 329, 330 str.)

28Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 protokole užfiksuotų paaiškinimų vertinimu, teismų praktikos panaudojimu, atsakovo patvirtinto finansinio reikalavimo sudėtimi ir kt., teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia aukščiau padarytos išvados ir todėl dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

29Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikti jas patvirtinantys dokumentai (CPK 93, 98 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Europos... 6. Ieškovas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į teismą su... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas, pareikšdamas finansinį... 10. Atmetė ieškovo argumentus, kad neperdavus automobilio ieškovo nuosavybėn,... 11. Atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas kitoje civilinėje byloje pripažino... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ prašo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „DnB NORD lizingas“ (dabar... 15. 1. Apeliantas netinkamai aiškina CK 6.574 straipsnio nuostatas, kurios... 16. 2. Apeliantas be pagrindo skunde užėmė poziciją, jog 53 312,62 Lt yra ne... 17. 3. Apeliantas be pagrindo cituoja kitoje civilinėje byloje atsakovo atstovės... 18. 4. Apelianto pozicija, kad lizingo bendrovė bankroto byloje visų pirma... 19. 5. Teismo sprendimas nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo,... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB ,,Europos nekilnojamas... 23. Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas BUAB ,,Europos nekilnojamas turtas“... 24. Bylos medžiaga leidžia spręsti, tai patvirtina ir teismo 2010-09-29 –... 25. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normos negali būti... 26. Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs pirmiau nurodytas faktines bei... 27. Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Kauno miesto apylinkės teismo... 29. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui nepriteistinos bylinėjimosi... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....