Byla 2A-2365-230/2015
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, baudinių delspinigių panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-794-418/2015 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, trečiajam asmeniui antstolei T. G. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, baudinių delspinigių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės AB „Swedbank“ vienašališką tarp R. B. ir AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti kredito sutartį; panaikinti tarp R. B. ir AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp R. B. ir AB „Swedbank“ sudarytos kredito sutarties specialios dalies punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį bei sumažinti 0,08 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nėra gavęs iš atsakovės nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Sutartis leidžia atsakovei net neįteikti asmeniškai ieškovui pranešimo apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, o atsakovė yra verslininkė, tokie sutartyje nustatyti terminai (15 kalendorinių dienų) negali būti pripažinti sąžiningais ieškovo atžvilgiu. Šios sąlygos ieškovui buvo primestos verslininkės, t. y. stipresnės sutarties šalies – atsakovės. Ieškovui sudarant sutartį net nebuvo suteikta reali galimybė iki sutarties pasirašymo tinkamai susipažinti su jos sąlygomis, aptarti jas su atsakove ir daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui, susitariant dėl kitokių sutarties nutraukimo aplinkybių. Toks trumpas terminas negali būti pripažįstamas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovui kaip vartotojui ir kredito gavėjui, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2037 m. vasario 14 d. Be to, sutarties specialioje dalyje nustatyta, kad ieškovas nuo visų nesumokėtų sumų atsakovei privalo mokėti 0,08 procentų delspinigių už kiekvieną dieną. Šios palūkanos skirtos atsakovės nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Minėta baudinė, kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Ieškovas atsakovės reikalavimų užtikrinimui yra įkeitęs savo turtą. Taigi atsakovė bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, tame tarpe ir patirtas su sutarties vykdymu išlaidas. Tokios sutartyje nustatytos palūkanos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl jos privalo būti panaikintos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. B. atsakovei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 120,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 36,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad tarp „Swedbank“, AB ir R. B. sudarė 2007 m. vasario 14 d. kredito sutartį, kuria remiantis kredito gavėjui R. B. buvo suteiktas iš viso 307 000 Lt kreditas, kurio paskirtis buvo gyvenamojo būsto įsigijimui ir jo remontui. Kredito grąžinimą bankui ieškovas R. B. 2007 m. vasario 22 d. apdraudė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Ieškovui susidūrus su finansinėmis problemomis tarp ieškovo ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 2009 m. liepos 24 d. buvo pasirašytas mokėjimų draudimo susitarimas, kuriuo bendrovė prisiėmė metus laiko nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. liepos 20 d. vykdyti ieškovo turimus įsipareigojimus bankui. Bendrovei baigus mokėjimus pagal mokėjimų draudimo susitarimą, ieškovui ir toliau tinkamai nevykdant laisva valia kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais ir dydžiais negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, bankas įspėjęs apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias pasekmes, 2010 m. lapkričio 19 d. nutraukė kreditavimo sutartį ir 2010 m. gruodžio 14 d. su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į UAB ,,Būsto paskolų draudimą“ dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 86 045,80 Eur draudimo išmokos gavimo. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 2011 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl 86 045,80 Eur draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamai nevykdė nuo pat pradžios. Ieškovas pradėjo vėluoti mokėti priskaičiuotas palūkanas nuo 2007 m. spalio 20 d. Dalinius suteikto kredito grąžinimus pagal kredito sutarties grafiką ieškovas turėjo pradėti vykdyti nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. ir jau nuo pirmųjų dalinių kredito gražinimų ieškovas vėluodavo laiku grąžinti kreditą. Šie kredito sutarties pažeidimai tęsėsi ilgą laiką ir liovėsi tik tuomet, kai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovas 2009 m. liepos 24 d. mokėjimų draudimo susitarimu susitarė, kad UAB „Būsto paskalų draudimas“ už ieškovą metus laiko vykdys mokėjimus pagal kredito sutartį. Tačiau pasibaigus šiam susitarimui nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas visiškai nustojo vykdyti bet kokius mokėjimus pagal kredito sutartį. 2010 m. spalio 26 d. „Swedbank“, AB raštu ieškovui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešė, kad ieškovo pradelsta skola pagal kredito sutartį 2010 m. spalio 18 d. buvo 869,73 Eur. Bankas šiame rašte įspėjo, kad nepašalinus kredito sutarties pažeidimų bankas nuo 2010 m. lapkričio 19 d. nutrauks kredito sutartį. Kadangi ieškovas ir toliau nevykdė jokių mokėjimų ir įsiskolinimas tik augo, bankas kredito sutartį nutraukė. Todėl teismas sprendė, kad bankas vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį laikėsi sutartinių nuostatų ir nepažeidė šalių susitarimo bei tarpusavio įsipareigojimų. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo sudarytoje kredito sutartyje nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis atitinka sandorio šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Banko kreditavimo sutarčių kontrahentams siūlomų nustatyti delspinigių dydis apspręstas kreditavimo specifika bei banko papildomais nuostoliais, patiriamais kredito gavėjams laiku negrąžinant kredito. Tuo atveju, jeigu šiuos nuostolius būtų paprasta apskaičiuoti, bankas įgyvendintų CK 6.256 str. 2 d. nustatytą teisę iš sutartį pažeidusio asmens reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi dėl kredito sutarties pažeidimo banko patiriami nuostoliai yra kompleksiniai ir sudėtingai apskaičiuojami, delspinigių institutas puikiai tinka tokių nuostolių atlyginimui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog jis 2015-07-28 pateikė teismui pranešimą dėl informacijos pateikimo kartu pridėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad ieškovas turėjo nedarbingumą nuo 2015-07-20 iki 2015-07-24. Taigi 2015-07-23 vykusiame teismo posėdyje ieškovas negalėjo dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Kaip matyti iš byloje esančios informacijos, teismo posėdis vyko 2015-07-23, sprendimas buvo surašytas 2015-07-31, teismui jau turint informaciją apie ieškovo nedarbingumą ir jį pateisinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovui turint nedarbingumą jis iki teismo posėdžio pradžios neturėjo galimybių pateikti teismui dokumentus, pateisinančius jo nedalyvavimą teismo posėdyje, todėl juos pateikė jau po posėdžio, dėl ko teismas galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir sprendimą priimti vėliau, įvertinęs turimą informaciją. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas ieškovui nedalyvaujant, taigi, neįvertinus to, jog ieškovas dėl pateisinamų priežasčių teismo posėdyje dalyvauti negalėjo. Nepaisant to, kad ieškovas laiku teismo neinformavo apie nedalyvavimą posėdyje, tačiau ieškovas elgėsi sąžiningai ir tik galėdamas, jau po teismo posėdžio nuvyko į teismą ir pateikė visą informaciją, kodėl jis posėdyje nedalyvavo. Teismas turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar konkrečiu atveju šalies pateiktos neatvykimo į teismo posėdį priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau teismas taip pat neturėtų jų vertinti tik formaliai. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į individualias aplinkybes, konkrečią situaciją ir bylą nagrinėti šaliai nedalyvaujant tik tuomet, kai bus išsamiai įvertinta aplinkybių visuma, taip pat – ar sprendimo priėmimas, šaliai, nors ir pavėluotai informavusiai teismą apie pateisinamas negalėjimo atvykti į posėdį priežastis, nepažeis jos, kaip proceso šalies, teisių.

10Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas apie vyksiantį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. asmeniškai ir pasirašytinai. Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, dokumentų, dėl ko teismo paskirtu laiku negali dalyvauti teismo posėdyje teismui iki teismo posėdžio nepateikė, ką jis patvirtina ir savo apeliaciniame skunde, nes nurodo, kad dokumentus, apelianto suvokimu, suteikiančius pagrindą bylai atidėti teismui pateikė tik po teismo posėdžio, o tai reiškia, kad apeliantas nesidomėjo jo inicijuotos civilinės bylos eiga ir nesiekė kuo greitesnio civilinės bylos išnagrinėjimo, kuo greičiau pasiekti CPK 2 str. įtvirtintą civilinio proceso tikslą. Taigi akivaizdu, kad apeliantas pirmosios iš sąlygų <....iki teismo posėdžio pradžios pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pridėti dokumentą, pateisinantį neatvykimą....> neįvykdė, dėl ko, esant duomenų apie tai, kad apeliantui apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą buvo pranešta tinkamai, bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių kliūčių bylą nagrinėti apeliantui nedalyvaujant ir pirmosios instancijos teismas šiuo atveju procesinių teisės normų nepažeidė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 14 d. ieškovas R. B. ir atsakovė „Swedbank“, AB sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė jam 307 000 Lt dydžio kreditą vartojimo poreikiams tenkinti – gyvenamojo būsto (buto) įsigijimui ir jo remontui. Nurodyto kredito grąžinimą bankui ieškovas 2007 m. vasario 22 d. apdraudė. Ieškovui susidūrus su finansinėmis problemomis tarp ieškovo ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo pasirašytas mokėjimų draudimo susitarimas, kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prisiėmė metus laiko (nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. liepos 20 d.) vykdyti ieškovo turimus įsipareigojimus bankui. Atsakovei baigus mokėjimus pagal mokėjimų draudimo susitarimą, o ieškovui ir toliau tinkamai nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas įspėjęs apie netinkamą sutarties vykdymą ir su tuo susijusias pasekmes, 2010 m. lapkričio 19 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties pažeidimo mastą ir trukmę, sprendė, jog atsakovė turėjo pagrindą inicijuoti vienašališką kredito sutarties nutraukimą, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai laikytini esminiais, o kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis atitinka sandorio šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia vien tuo, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, taigi, neįvertinus to, jog ieškovas dėl pateisinamų priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

14Dėl bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui

15Kaip nurodyta, apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, t. y. jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą priėmė jam nedalyvaujant, kadangi jis nuo 2015-07-20 iki 2015-07-24 turėjo nedarbingumą, taigi 2015-07-23 vykusiame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Teismo posėdis vyko 2015-07-23, sprendimas buvo surašytas 2015-07-31, teismui jau turint informaciją apie ieškovo nedarbingumą ir jį pateisinančius dokumentus, todėl teismas galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir sprendimą priimti vėliau, įvertinęs turimą informaciją. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. D. V. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. J. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. T. B., bylos Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-154/2014).

16Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2015 m. liepos 23 d. teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir apeliantui, buvo pranešta tinkamai ir laiku (apeliantui teismo šaukimas įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai, t. y. laikantis CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatų), tačiau apeliantas į teismo posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Ieškovas dokumentus, pateisinančius neatvykimą į 2015 m. liepos 23 d. teismo posėdį (pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą), pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. 2015 m. liepos 28 d., taigi neįvykdė pirmosios CPK 246 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. iki teismo posėdžio pradžios pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pridėti dokumentus, pateisinančius neatvykimą. Kaip jau minėta, bylos šalys ir ypač ieškovas (apeliantas) civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai ir laiku pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nagrinėti bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant ir šiuo atveju procesinių teisės normų nepažeidė, kadangi nebuvo įstatyme numatytų pagrindų bylos nagrinėjimą atidėti, o tuo tarpu apeliantas nesirūpino kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimu (CPK 2 straipsnis), motyvuotai ir laiku nepranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

17Kaip jau minėta, apeliantas 2015 m. liepos 28 d., t. y. jau po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, pateikė teismui dokumentus, pateisinančius neatvykimą į teismo posėdį (pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyta nedarbingumo priežastis – liga). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Be to, iš byloje esančio pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nėra galimybės nustatyti, kokia liga apeliantas serga/sirgo, kadangi jame nenurodytas ligos pobūdis, ligonio būklė, nenurodyta, ar apeliantas gydėsi ne stacionare ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje atkreipia dėmesį į tai, kad liga turi būti tokio pobūdžio, jog užkirstų kelią asmeniui dalyvauti teismo posėdyje, tokį ligos pobūdį turi patvirtinti kompetentinga gydymo įstaiga. Vien ligos diagnozė nesudaro pagrindo teismui, kuris neturi specialių medicinos žinių, įvertinti, ar dėl šios ligos asmeniui egzistuoja esminės kliūtys atvykti į teismo posėdį (išskyrus atvejus, kai remiantis gyvenimo patirtimi ligos ar asmens būklės pobūdis yra suprantamas kiekvienam asmeniui – hospitalizavimas gydymo įstaigoje, operacija, ūmi trauma ir pan.). Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas dokumentus, pateisinančius neatvykimą į teismo posėdį, būtų pateikęs iki teismo posėdžio pradžios, teismui, įvertinus pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą turinį (jo neinformatyvų pobūdį), nebūtų pagrindo pripažinti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį (ligos) svarbia priežastimi ir atidėti teismo posėdį. Be to, iš byloje esančio pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, jog ieškovas sirgo nuo 2015-07-20 iki 2015-07-24 (t. 2 b. l. 43), t. y. kai iki teismo posėdžio buvo likusios dar 3 dienos, todėl, būdamas rūpestingas ir atidus, ieškovas turėjo pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios informuoti teismą, jog dėl ligos negalės dalyvauti teismo posėdyje, taip pat prašyti atidėti paskirtą teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo nedarbingumas pasibaigė 2015-07-24, tačiau teismą ieškovas informavo ne iš karto, o tik 2015-07-28. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė pareigą elgtis taip, kaip esant šioms konkrečioms faktinėms aplinkybėms turėtų elgtis bonus pater familias, nes laiku neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kad neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos atvejis buvo toks išskirtinis, jog teismas turėtų nukrypti nuo paprastai taikomų taisyklių ir bylos nagrinėjimą atidėti, t. y. kad ieškovas buvo tokios sunkios būklės, jog ne tik negalėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau ir pats ar su artimųjų pagalba informuoti teismą telefonu, elektroniniu paštu, faksu ar kitomis ryšio priemonėmis apie priežastis, kliudančias atvykti į teismo posėdį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie ieškovo neatvykimo priežastis, turėjo įstatyme numatytą pagrindą išnagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant. Apeliantas taip pat neįrodė ir antrosios CPK 246 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, t. y. jog neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikytina svarbia.

18Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui turint informaciją apie ieškovo nedarbingumą ir jį pateisinančius dokumentus, teismas galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir sprendimą priimti vėliau, įvertinęs turimą informaciją. CPK 256 straipsnis numato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Taigi teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą dviem atvejais: siekiant nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba siekiant ištirti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 23 d. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių netesybų panaikinimo iš esmės. Ieškovas, po bylos išnagrinėjimo pateikęs tik pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nenurodė jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, taip pat nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų būti ištirti teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo netinkamai įvertinti jam nedalyvaujant, kas galėtų turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas, inicijavęs civilinį procesą, ne pirmą kartą neatvyko į teismo posėdį, o neatvykimo priežastis grindė ta pačia priežastimi – liga, t. y. ieškovas neatvyko į 2015 m. sausio 28 d. parengiamąjį teismo posėdį (teismo šaukimas jam neįteiktas), 2015 m. vasario 18 d. parengiamąjį teismo posėdį (nurodė neatvykimo priežastį (serga vaikai) ir pateikė neatvykimą pagrindžiančius dokumentus – išrašą iš medicininių dokumentų), 2015 m. kovo 24 d. parengiamąjį teismo posėdį (šaukimas įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai, neatvykimo priežastys nežinomos), 2015 m. balandžio 9 d. teismo posėdį (apie teismo posėdį ieškovas informuotas telefonu, neatvykimo priežastys nežinomos). Toks apelianto elgesys, parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla pradėta būtent apelianto iniciatyva, įvertinus ieškinio pateikimo teismui dieną (2014-11-26), teismo posėdžio datos nustatymo dieną (2015-07-08) ir teismo posėdžio datą (2015-07-23), pripažintina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ar pasirūpinti teisine pagalba, tinkamai suplanuoti savo laiką ar iš anksto suderinti kitą teismo posėdžio datą. Nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga paneigia ieškovo siekį greitai, efektyviai ir ekonomiškai išnagrinėti bylą ir teikia pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant ir suteikė prioritetą CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto proceso teisių pažeidimą.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės AB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad tarp „Swedbank“, AB ir R. B. sudarė 2007 m. vasario... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės... 10. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 14 d. ieškovas R. B. ir atsakovė... 14. Dėl bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui... 15. Kaip nurodyta, apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia vienintele... 16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog apie 2015 m. liepos 23 d.... 17. Kaip jau minėta, apeliantas 2015 m. liepos 28 d., t. y. jau po civilinės... 18. Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui turint informaciją... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 21. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą palikti...