Byla 2S-197-603/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (toliau – UAB „Tomadas“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas) vienašališką 2012 m. spalio 2 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutarties Nr. 6B-54/1210/03 (toliau – Paslaugų sutartis) nutraukimą nuo 2012 m. lapkričio 9 d. neteisėtu, pakeisti Paslaugų sutarties Priede Nr. 1 nurodytų saugojimo aikštelių adresus, pakeisti Paslaugų sutarties Priedą Nr. 1, įtraukiant papildomą punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtirkrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą toliau vykdyti Paslaugų sutartį ir atsakovui pavaldžių įstaigų, įmonių ar organizacijų sulaikytas transporto priemonės perduoti transportuoti ir saugoti ieškovui, uždrausti atsakovui pirkti Paslaugų sutartyje numatytas paslaugas iš trečiųjų asmenų. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas neteiktų užsakymų ieškovui, Paslaugų sutarties vykdymas būtų sustabdytas, dėl ko ieškovas Paslaugų sutarties pagrindu negautų pajamų, patirtų nuostolius.

3Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės reikštų ieškovo ieškininių reikalavimų patenkinimą neišnagrinėjus ginčo tarp šalių. Ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų atsakovo - valstybės biudžetinės įstaigos padėtį, kadangi jis negalėtų pirkti paslaugų iš trečiųjų asmenų, o ieškovui būtų suteikiama teisė ir pareiga teikti valstybės biudžetinei įstaigai paslaugas, kurios galimai neatitinka šalių sudarytos sutarties reikalavimų, o kartu neatitinka ir valstybės interesų. Tokiu būdu, ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu, kas sąlygotų proporcingumo principo pažeidimą.

4Atskirajame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą vykdyti 2012 m. spalio 2 d. Paslaugų sutartį ir atsakovui pavaldžių įstaigų, įmonių ar organizacijų sulaikytas transporto priemonės perduoti transportuoti ir saugoti ieškovui, uždrausti atsakovui pirkti Paslaugų sutartyje numatytas paslaugas iš trečiųjų asmenų. Nurodė, kad ieškovas didelius nuostolius grindė ne su aplinkybe, kad palankaus teismo sprendimo atveju valstybė šiuos nuostolius turėtų atlyginti, tačiau su aplinkybėmis, kurios susijusios išskirtinai su ieškovu kaip juridiniu asmeniu. Ieškovo pagrindinės veiklos pajamos planuojamos iš Paslaugų sutarties. Todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, nes iki to laiko ieškovas bankrutuotų. Jeigu ieškovas sulauktų jam palankaus teismo sprendimo nebankrutavęs, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, kadangi aikštelių nuomininkai nutrauktų sutartis su ieškovu dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tik į atsakovo, kaip valstybės biudžetinės įstaigos interesus, visiškai nepaisydamas juridinio asmens, kaip finansiškai silpnesnės šalies interesų.

5Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su Paslaugų sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai ši sutartis jau yra nutraukta, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, esant neišspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

8CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas civilinio proceso įstatyme įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, imtis tam tikrų veiksmų (6 punktas) arba įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (12 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektais ekonomiškumo principas reikalauja parinkti tokias priemones, kurios išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą bei minimaliu atsakovo interesų ribojimu maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas, kuris neatsiejamai susijęs su ekonomiškumo principu, reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina.

9Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas prašo pripažinti atsakovo vienašališką Paslaugų sutarties nutraukimą nuo 2012 m. lapkričio 9 d. neteisėtu ir pakeisti Paslaugų sutarties Priede Nr. 1 nurodytų saugojimo aikštelių adresus ieškinyje nurodytu būdu. Byloje tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susidarytų ydinga teisinė situacija, kuomet viena sutarties šalis – atsakovas – teismo nutartimi įpareigojamas tinkamai vykdyti Paslaugų sutartį, įskaitant besąlygišką ieškovo teikiamų paslaugų priėmimą ir apmokėjimą už jas, kai antra sutarties šalis – ieškovas, – atsakovo nuomone, savo įsipareigojimus vykdo netinkamai arba nevykdo apskritai. Tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neadekvati, pažeistų ekonomiškumo, teisingumo principus ir sudarytų pagrindą ieškovui nesirūpinti operatyviu bylos nagrinėjimu dar ir todėl, kad, ieškovo teigimu, nors atsakovas (valstybė) laikytinas patikimu skolininku, tačiau ieškovas savo pagrindines veiklos pajamas planavo iš Paslaugų sutarties, kurių netekus iškiltų grėsmė ieškovo mokumui. Galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui egzistuojanti grėsmė, sąlygota paties ieškovo, t.y. savo rizika veikiančio verslo subjekto, – ūkinės veiklos planavimo ypatumų, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

10Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, todėl jų nekartoja atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11Remiantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12Teismas, vadovaudamasis CPK 321, 325, 329, 331, 336, 339 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.

14Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai