Byla 2A-594-372/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei, dalyvaujant ieškovės R. B. atstovui advokatui Jonui Nekrašiui, atsakovui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo dalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei A. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė R. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus 14400 Lt ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo po 350 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters A. pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą 5000 Lt nuo 2008 m. spalio mėn., kadangi nuo tada negyvena kartu. Ieškovės teigimu, jos turtinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo, nes gauna menką atlyginimą, už kurį reikia išlaikyti ne tik vaiką bet ir pragyventi pačiai bei mokėti buto, kuriame gyvena, nuomą. Ieškovės apskaičiavimais vaikui per mėnesį reikia 800 Lt. Nurodė, kad dukra turi problemų ir su sveikata, nes jai diagnozuoti emociniai sutrikimai, tikai, konsultuota neuropatologo, turi nuolat gerti žuvų taukus, taip pat vartoti vitaminus. Išlaikymo įsiskolinimo prašė nuo 2008 m. spalio, kadangi nuo tada jau nebegyvena su atsakovu ir jis per tą laikotarpį tik apie 4 mėn. prisidėjo prie vaiko išlaikymo, yra nupirkęs drabužėlių dukrytei, bet mažai. Nurodžiusi, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra, prašė ją nustatyti su ieškove.

3Atsakovas A. B. sutiko mokėti išlaikymą nepilnametei A. B. po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o likusioje dalyje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 3) įpareigoti ieškovę teikti duomenis atsakovui apie nepilnametei dukrai A. B. skirto išlaikymo panaudojimą. Atsakovo manymu, vaiko poreikiams užtektų 500 Lt per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas taip pat sutiko iš dalies ir nurodė, kad po savaitę, kas antrą savaitgalį dukra A. gyvendavo ir pas jį, todėl apie keturis mėnesius išlaikymą teikė dukrai, pirko drabužėlius ir tuo metu iš ieškovės pinigų neprašė. Nors šalys gyvena atskirai nuo 2008 m. spalio pabaigos, tačiau išlaikymo įsiskolinimą atsakovas sutiko mokėti tik nuo 2009-07-23, nes tuo metu pasekmių sutartyje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutarimu šalys buvo pasirašiusios, jog įsiskolinimo neprašo. Vaiko gyvenamąją vietą atsakovas prašė nustatyti su motina. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu per mažai dėmesio skyrė tam, kad santuoka išliktų, neieškojo kompromisų. Reikalavimą, įpareigoti ieškovę teikti duomenis atsakovui apie nepilnametei dukrai A. B. skirto išlaikymo panaudojimą, atsakovas paliko teismui spręsti savo nuožiūra.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė A. B. ir R. B. (K.) santuoką, sudarytą ( - ) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: B., B.; 3) nustatė A. B. gyvenamąją vietą su motina R. B.; 4) priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą A. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt, pradedant nuo 2009-10-19 iki dukters A. B. pilnametystės; 5) priteisė iš atsakovo A. B. nepilnametei dukrai A. B. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Lt; 6) nustatė ieškovei R. B. uzufrukto teisę tvarkyti priteistą iš atsakovo A. B. išlaikymą; 7) nustatė tokią bendravimo su nepilnamete dukra A. B. tvarką ir nustatė, kad atsakovas turi teisę: a) antrąjį ir ketvirtąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimti su savimi nepilnametę dukrą A. B. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 18 val.; b) savo atostogų metu turi teisę atostogų laikotarpiui pasiimti su savimi nepilnametę dukrą A. B.; c) kiekvieną kalendorinę vasarą bei žiemą po vieną savaitę pasiimti su savimi nepilnametę dukrą A. B.; d) pasiimti su savimi nepilnametę dukrą A. B. kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 23 d. 12 val. iki kitų metų (neporinių) sausio 3 d. 18 val.; e) su nepilnamete dukra A. B. praleisti Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, kas antrą nepilnametės dukters A. B. gimimo dieną; f) bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.) su nepilnamete dukra A. B.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo A. B. valstybei 180 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Nurodęs, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Pažymėjo, jog tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl vaikui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su abiem tėvais, nors tėvai gyvena ir atskirai. Todėl teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, teismas pripažino, kad pagrįsta vaikui išlaidų suma laikytina 600 Lt. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera, nes jos nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, bet abu dirba. Atsižvelgęs į įrodymų visumą, teismas pripažino, kad atsakovas gali mokėti dukrai išlaikymą po 300 Lt ir priteisė iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį pradedant nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki dukters A. B. pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2008 m. spalio pabaigos, t.y. data, nuo kurios skaičiuotinas terminas įsiskolinimui. Kadangi ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2009-10-19, teismas padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimas yra už 12 mėn. Ieškovei pripažinus, jog per vienerius metus atsakovas galėjo išlaikyti dukrą apie 4 mėn., ir atsakovui pateikus tai patvirtinančius įrodymus, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėn., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, teismas pažymėjo, kad tai, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 5000 Lt ieškovė nepagrindė įrodymais. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę R. B. teikti duomenis (kvitus, sąskaitas, sutartis ir pan.) atsakovui A. B. pagal jo pareikalavimą apie nepilnametei dukrai A. B. skirto išlaikymo panaudojimą.

5Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti šiose dalyse naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą A. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-19 iki A. B. pilnametystės bei priteisti 3200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai taikė įstatymus bei nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. A. B. turi problemų su sveikata, todėl turi specialių poreikių, reikalaujančių didesnės išlaikymo sumos ir jai reikalingos didesnės išlaidos, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, į tai neatsižvelgė ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui šioje dalyje. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas nevisiškai ištirdamas visas bylos aplinkybes. Nebuvo įsigilinta ir visai nesiaiškinta, kad atsakovas gaudavo žymiai didesnes pajamas nei ieškovė. Už esamo ir praeito laikotarpio išlaikymo skirtino 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydis atitinka faktines išlaikymo išlaidas ir neviršija teismų praktikoje apibrėžiamo minimalaus išlaikymo dydžio sumos pusės.

6Atsiliepimu į ieškovė R. B. apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

71. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priteisė tinkamą išlaikymą mano dukrai. Šalių dukra A. B. neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikėtų papildomų išlaidų. Vaikui taip pat nenustatyti specialieji poreikiai. A. dar tik 4 metai, jos poreikiai nėra dideli. Dukra 5 dienas per savaitę būna darželyje, kur gauna 3 kartus per dieną maisto, suteikiama visapusiška priežiūra. Kas antrą savaitgalį ji būna pas atsakovą. Taigi daugiau nei pusę dienos ir kas antrą savaitgalį ieškovei nereikėjo ir dabar nereikia patirti išlaidų dėl A. priežiūros. Be to, per baigiamąsias kalbas Šiaulių miesto apylinkės teisme ieškovė prašė priteisti ne 400 Lt, o 350 Lt išlaikymo. Taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad dar 2009-07-23 R. B. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutiko, jog atsakovas nepilnametės dukters A. išlaikymui skirtų po 250 Lt.

82. Atsakovo turtinė padėtis dabar dar blogesnė nei ieškovės. 2010-07-01 atsakovą atleido iš darbo UAB ( - ) jo prašymu, nors tikroji atleidimo iš darbo priežastis buvo etatų mažinimas. Nuo 2010-07-23 atsakovas yra registruotas Šiaulių darbo biržoje.

9Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu, o atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse. Todėl teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako tik dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

13Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

14Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

15Dukters A. B. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad vaiko išlaikymui būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio, t.y. 800 Lt, išlaikymas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad vaiko išlaikymui reikalinga 600 Lt suma (b.l. 103). Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos tik iš dalies pagrįstos rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai išlaikyti, dydis nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

16Tuo tarpu atsakovas detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo taip pat nėra pateikęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas patvirtinančių duomenų, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį.

17Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (CK 3.192 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnametės A. B. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Bet kuriuo atveju išlaikymą turi skirti ir tas tėvas, kuris gauna tik minimalią mėnesio algą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį ir nepilnametės šalių dukters poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą.

18Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuo 2010-07-23 registruotas darbo biržoje (b.l. 155). Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui, o ieškovės prašomo išlaikymo dydžio priteisimas ir esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį.

19Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str. 2 d.).

20Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

21Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra tinkamas ir apeliacinio skundo motyvais jo didinti nėra pagrindo, tais pačiais motyvais atmestinas ir apeliantės reikalavimas padidinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 3200 Lt.

22Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

24Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė R. B. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu... 3. Atsakovas A. B. sutiko mokėti išlaikymą nepilnametei A. B. po 250 Lt... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės... 6. Atsiliepimu į ieškovė R. B. apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo... 7. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus... 8. 2. Atsakovo turtinė padėtis dabar dar blogesnė nei ieškovės. 2010-07-01... 9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 12. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo... 13. Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus... 14. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos... 15. Dukters A. B. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia remdamasi Lietuvos... 16. Tuo tarpu atsakovas detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio... 17. Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina... 18. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jokio... 19. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali... 20. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192... 21. Kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt... 22. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pakeisti... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą palikti...