Byla 2A-1687-781/2013
Dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos lenkų rinkimo akcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos lenkų rinkimo akcijos patikslintą ieškinį atsakovui R. M. (R. M.), tretieji asmenys UAB „Respublikos leidiniai“, J. G. dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas (toliau - Ieškovas) Lietuvos lenkų rinkimo akcija kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas:

51) konstatuoti, kad atsakovo R. M. (M.) (toliau – Atsakovas) UAB „Respublikos leidiniai“ 2011 m. balandžio 14 d. dienraštyje „Respublika“ (Nr. 86(6334)), l ir 3 puslapiuose išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „Yra ir gerų lenkų“, paskelbti teiginiai: „<...> visi lenkiški laikraščiai, žurnalai, radijo stotis, internetu portalai priklauso šios partijos [kalbama apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją (toliau – LLRA)] veikėjams arba su jais glaudžiai, net giminystės ryšiais susijusiems asmenims. <...>. <...> lenkams nuo mažumės skiepijama neapykanta lietuviams.“; „ Bet privatizuoti tokias vietas LLRA veikėjai leido ne bet kam - tik išskirtiniams. Eiliniams žmonėms buvo palikta demagogija apie lietuvius.; „ Taip į Vilniaus rajoną atsikėlė žemes galybė Lietuvos politikų ir valdininkų ne lenkų. Jie sėdi LLRA kišenėje <...>. <...>Dalis žinomų Lietuvos politikų buvo tiesiog nupirkti žeme Vilniaus rajone“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją;

  1. konstatuoti, kad Atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ 2011 m. balandžio 15 d. dienraštyje „Respublika“ (Nr. 87(6335)), l ir 3 puslapiuose išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, paskelbti teiginiai: „<...> LLRA vis dėlto bijo vieno klausimo - apie žemės reformos Vilniaus krašte teisėtumą, sklypų dalybas saviems ar besąlygiškai pritariantiems partijai.“, „Per LLRA valdymo metus Vilniaus kraštas virto kažkokia A. L. Baltarusija Lietuvoje. Čia tvyro vien baimė, kurią nuolat kursto ši partija. Už bet kokį prieštaravimą žmonės atleidžiami iš darbo. Be jokios priežasties, o išmestiems siūloma bylinėtis„; „ Vilniaus krašte dar turbūt nėra buvę laisvų, demokratiškų rinkimų. Jų kontrolės sistemą LLRA sutvarkė taip, kad vietos veikėjai turbūt dešimties balsų tikslumu galėtų pasakyti atskirų kandidatų rinkimų rezultatus.“; „Nusižengimai buvo akivaizdūs, tačiau balsavimui klausimas buvo pateiktas taip, kad pinigus LLRA vis tiek gavo.“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją;
  2. įpareigoti Atsakovą adekvačiu tikrovės neatitinkančių ir Ieškovo dalykinę reputaciją pažeidusių duomenų paskelbimo būdu, t. y. artimiausio UAB „Respublikos“ leidiniai“ dienraščio „Respublika“ numeryje, pirmame puslapyje, savo sąskaita ir be komentarų, paskelbti tokio turinio paneigimą:
„PANEIGIMAS

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad R. M. 2011-04-14 dienraštyje „Respublika“ (Nr. 86(6334)), l ir 3 puslapiuose išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „Yra ir gerų lenkų“, paskelbti teiginiai: „<...> visi lenkiški laikraščiai, žurnalai, radijo stotis, interneto portalai priklauso šios partijos [kalbama apie LLRA] veikėjams arba su jais glaudžiai, net giminystės ryšiais susijusiems asmenims. <...>. <...> lenkams nuo mažumės skiepijama neapykanta lietuviams,“; „Bet privatizuoti tokias vietas LLRA veikėjai leido ne bet kam — tik išskirtiniams. Eiliniams žmonėms buvo palikta demagogija apie lietuvius“; „Taip į Vilniaus rajoną atsikėlė žemes galybė Lietuvos politikų ir valdininkų ne lenkų. Jie sėdi LLRA kišenėje <...>. <...>Dalis žinomų Lietuvos politikų buvo tiesiog nupirkti žeme Vilniaus rajone“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dalykinę reputaciją.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad R. M. 2011-04-15 dienraštyje „Respublika“ (Nr. 87(6334)), l ir 3 puslapiuose išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų““, paskelbti teiginiai: „<...> LLRA vis dėlto bijo vieno klausimo - apie žemės reformos Vilniaus krašte teisėtumą, sklypų dalybas saviems ar besąlygiškai pritariantiems partijai.“; „Per LLRA valdymo metus Vilniaus kraštas virto kažkokia A. L. Baltarusija Lietuvoje. Čia tvyro vien baimė, kurią nuolat kursto ši partija. Už bet kokį prieštaravimą žmonės atleidžiami iš darbo. Be jokios priežasties, o išmestiems siūloma bylinėtis.“; „Vilniaus krašte dar turbūt nėra buvę laisvų, demokratiškų rinkimų. Jų kontrolės sistemą LLRA sutvarkė taip, kad vietos veikėjai turbūt dešimties balsų tikslumu galėtų pasakyti atskirų kandidatų rinkimų rezultatus.“; „Nusižengimai buvo akivaizdūs, tačiau balsavimui klausimas buvo pateiktas taip, kad pinigus LLRA vis tiek gavo“, taip pat neatitinka tikrovės ir pažeidžia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dalykine reputaciją“;

  1. iš Atsakovo Ieškovo naudai priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos pažeidimą;
  2. priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 14 d. UAB Respublikos leidiniai“ leidžiamame dienraštyje „Respublika“ (Nr. 86(6334)) l ir 3 puslapiuose buvo išspausdintas korespondento J. G. straipsnis „Yra ir gerų lenkų“, kuriame, cituojant Atsakovą buvo paskelbti tokie tikrovės neatitinkantys ir Ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiantys teiginiai: „<...> visi lenkiški laikraščiai, žurnalai, radijo stotis, interneto portalai priklauso šios partijos [kalbama apie LLRA] veikėjams arba su jais glaudžiai, net giminystės ryšiais susijusiems asmenims. <...>. <...> lenkams nuo mažumės skiepijama neapykanta lietuviams,“, „Bet privatizuoti tokias vietas LLRA veikėjai leido ne bet kam - tik išskirtiniams. Eiliniams žmonėms buvo palikta demagogija apie lietuvius“; „ Taip į Vilniaus rajoną atsikėlė žemes galybė Lietuvos politikų ir valdininkų ne lenkų. Jie sėdi LLRA kišenėje <...>. <...>Dalis žinomų Lietuvos politikų buvo tiesiog nupirkti žeme Vilniaus rajone“. 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Respublikos leidiniai“ leidžiamame dienraštyje „Respublika“ (Nr. 87(6334)) l ir 3 puslapiuose buvo išspausdintas korespondento J. G. straipsnis „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, kuriame cituojant Atsakovą, buvo paskelbti tokie tikrovės neatitinkantys ir ieškovės LLRA dalykinę reputaciją pažeidžiantys teiginiai: „<...> LLRA vis dėlto bijo vieno klausimo — apie žemės reformos Vilniaus krašte teisėtumą, sklypų dalybas saviems ar besąlygiškai pritariantiems partijai.“; „Per LLRA valdymo metus Vilniaus kraštas virto kažkokia A. L. Baltarusija Lietuvoje. Čia tvyro vien baimė, kurią nuolat kursto ši partija. Už bet kokį prieštaravimą žmonės atleidžiami iš darbo. Be jokios priežasties, o išmestiems siūloma bylinėtis“; „ Vilniaus krašte dar turbūt nėra buvę laisvų, demokratiškų rinkimų. Jų kontrolės sistemą LLRA sutvarkė taip, kad vietos veikėjai turbūt dešimties balsų tikslumu galėtų pasakyti atskirų kandidatų rinkimų rezultatus“; ,, Nusižengimai buvo akivaizdūs, tačiau balsavimui klausimas buvo pateiktas taip, kad pinigus LLRA vis tiek gavo.“ Iš straipsnių turinio matyti, kad tikrovės neatitinkantys bei dalykinę reputaciją pažeidžiantys teiginiai buvo paskelbti būtent apie Ieškovą, straipsnyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijamas Ieškovo pavadinimas. Ieškovo teigimu, Atsakovas paskleistais kategoriškais, konstatuojamojo pobūdžio ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais viešai paskelbė visuomenei neva Ieškovas, kaip Lietuvos Respublikoje veikianti politinė partija, yra monopolizavęs visuomenės informavimo priemones, kurių pagalba kursto tautinę neapykantą bei Vilniaus krašto gyventojų baimę. Atsakovo paskelbti teiginiai taip pat suponuoja vienareikšmiškai suprantamą žinią, jog Ieškovui atstovaujantys politikai (tarnautojai) piktnaudžiauja užimamomis pareigomis, papirkinėja kitus politikus, o žemės reformą vykdo neskaidriai (nusikalstamai). Be to, Atsakovas paskelbtais teiginiais apkaltino Ieškovą nusikalstamomis, taip pat Konstitucijai prieštaraujančiomis veikomis, t. y. neteisėtu poveikiu rinkimų procesui bei rezultatams, taip pat politinių partijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimu, nepagrįstu ir neteisėtu žmonių atleidimu iš darbo. Tokie viešai Atsakovo paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir, atsižvelgiant į paskleistų teiginių turinį, akivaizdžiai pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad jo pokalbis, kurio pagrindu buvo paskelbti Ieškovo ginčijami straipsniai dienraštyje „Respublika“, su „Respublikos“ žurnalistu J. G. įvyko pastarojo iniciatyva. Susitikimo metu buvo sutarta, kad preliminaraus pokalbio turinys gali būti paskelbtas tik papildomai patikrinus ankstesnių metų spaudą, archyvus bei pabendravus su piliečiais, kurie sakė Atsakovui, dirbančiam 1997 - 2007 metais savaitraštyje „Nasz czas“ redaktoriumi, apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei jos vadovo V. T. veiklą, turinčią nusikalstomos veiklos požymių. Netikėtai, Atsakovui būnat už Vilniaus miesto ribų, jau po paros J. G. telefonu pranešė, kad preliminaraus pokalbio turinys, nežiūrint į susitarimą, bus nedelsiant paskelbtas ir kad tokį sprendimą priėmė vyr. redaktorius. Atsakovo išreikštos abejonės, kad toks skubotumas bus nenaudingas informacine prasme bei priminimas apie susitarimą dėl būtinumo patikslinti išreikštą nuomonę bei atskiros formuluotės - nebuvo priimtos ir publikacija pasirodė „Respublikoje“. Be to, „Respublika“ pridėjo kai kuriuos pavadinimus bei išsireiškimus, kurių Atsakovas pokalbyje nevartojo. Atsakovas, be kita ko pabrėžė, kad interviu išsakyta jo nuomonė susiklostė ne tik iš asmeninių pastebėjimų, bet, visų pirma, iš didžiulio kiekio publikacijų ir visuomenėje žinomų asmenų pasisakymų, pasirodžiusių Lietuvos spaudoje bei internete portaluose, kurių niekas nebuvo apskundęs, niekas nereikalavo pripažinti juos nepagrįstais.

10Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimu Ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 14 d. dienraštyje „Respublika“ buvo išspausdintas straipsnis „Yra ir gerų lenkų. Apie juos ir apie kitus žmones specialiai „Respublikai“ pasakojo Lietuvos lenkas R. M.“, straipsnio autorius dienraščio žurnalistas J. G.; 2011 m. balandžio 15 d. dienraštyje „Respublika“ buvo išspausdintas straipsnio tęsinys – „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“. Ieškovo atstovas – partijos pirmininkas V. T. 2011 m. gegužės 11 d. pateikė žurnalistų etikos inspektoriui skundą dėl minėtose publikacijose paskelbtos informacijos. Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama skundą kreipėsi į Atsakovą, prašydama paaiškinti, ar ginčo objektu esantys teiginiai atitinka interviu metu jo išsakytus teiginius. Pastarasis paaiškino, kad pokalbio su žurnalistu pabaigoje buvo sutarta, kad Atsakovo nuomonė ir paminėti faktai bus tikslinami tiek jo, tiek redakcijos ir tik po to interviu galės pasirodyti spaudoje. Atsakovo nuomone, be patikslinimų tokia informacija negali būti viešai skelbiama, tuo tarpu žurnalistas jau rytojaus dieną jam paskambino ir pranešė, kad straipsnis išspausdintas. Dėl šios priežasties publikacijoje atsirado daug teiginių, kurių Atsakovas apskritai neminėjo žurnalistui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos ir teismui aiškino tas pačias aplinkybes. Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama V. T., skundą nustatė, kad Atsakovas pokalbio su žurnalistu metu pateikė tam tikrą informaciją apie Ieškovą, tačiau publikacijų rengėjas viešai paskelbė pakeistą Atsakovo išsakytų teiginių turinį, juos papildė ir patikslino, pakeitė jų eiliškumą. Teismo vertinimu, atspausdintuose ginčo straipsniuose nėra naudojamos Atsakovo citatos bei teiginiai taip kaip jas buvo pasakęs Atsakovas bet kiekvienas sakinys yra perteiktas ir parašytas paties žurnalisto, trečiojo asmens J. G., o tai reiškia, kad Atsakovo teiginių turinys buvo pakeistas, kai kuriais atvejais ir papildytas, patikslintas. Teismas nustatė, kad tokių teiginių kaip jie buvo pateikti anksčiau minėtoje publikacijoje, Atsakovas pokalbyje su žurnalistu nevartojo. Teismas padarė išvadą, kad Atsakovo pasakojimą trečiasis asmuo interpretavo savaip, perteikdamas skaitytojui informaciją tiksliai neatitikusią pokalbio su Atsakovu turinio, iškreipdamas ją. Teismas ginčo sprendime konstatavo, kad ieškinys šioje byloje yra netenkintinas nustačius, kad dėl ginčijamų teiginių ir jų publikacijos nėra Atsakovo kaltės. Nesant kaltės, negali būti ir atsakomybės. Iš į bylą pateiktų publikacijų kopijų teismas nustatė, kad ginčijamos temos buvo gvildenamos gana plačiai masinės informacijos priemonėse jau nuo 2006 metų ir ginčijamoje publikacijoje tik buvo atkartotos, todėl negalima daryti išvados, kad Atsakovo pokalbio metu su trečiuoju asmeniu jis būtų jam paskelbęs kokias nors naujas žinias apie Ieškovą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o nesant pagrindo priimti naują sprendimą – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taip pat iš Atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas sprendime konstatavo, jog dėl teiginių paskleidimo nėra Atsakovo kaltės, nes visi teiginiai, kuriuos jo vardu išspausdino tretysis asmuo UAB „Respublikos leidiniai“, buvo neva interpretuoti kitaip nei sakė Atsakovas. Tokiu būdu teismas nesivadovavo teismų praktika, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, jis nevertino ir nenustatinėjo pagal CK 2.24 straipsnį būtinų nustatyti faktų visumos, nevertino, ar Atsakovas išsakė savo nuomonę ar paskelbė žinias. Pažymėjo, kad teismas kiekvienu atveju nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui. Ginčo atveju, akivaizdu, kad Ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis paskleidė Atsakovas duodamas interviu trečiajam asmeniui, žurnalistui J. G. dienraščio „Respublika“ redakcijos patalpose. Iš byloje esančio Atsakovo pokalbio su žurnalistu garso įrašo akivaizdu, kad Atsakovas suprato, jog duoda interviu būtent žurnalistui, jog jo interviu pagrindu bus ruošiamos publikacijos ir pan. Tai reiškia, kad pirminis informacijos šaltinis yra būtent Atsakovas, kuriam ir tenka pareiga atsakyti už tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimą. Vien ta aplinkybė, kad Atsakovo interviu metu paskleista informacija rengiant publikacijas buvo redaguojama, t. y. pakeista ir/arba papildyta, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu Atsakovo atsakomybei panaikinti. Tuo tarpu teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, ar pats tretysis asmuo, rengdamas ginčo publikacijas, paskleidė naujas žinias apie Ieškovę, ar jis rėmėsi Atsakovo jam paskelbta informacija interviu metu. Be to, ginčo atveju, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, konstatuodamas, kad dėl ginčijamų teiginių paskleidimo nėra Atsakovo kaltės, klaidingai vertino byloje pateiktą 2011 m. spalio 20 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-111. Žurnalistų etikos inspektorė sprendime, įvertinusį pateiktą Atsakovo ir trečiojo asmens J. G. pokalbio įrašą, nustatė, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbta informacija buvo išsakyta būtent Atsakovo pokalbio su trečiuoju asmeniu metu. Taigi Žurnalistų etikos inspektorė savo sprendime, kuris pagal LR CPK nuostatas bei suformuotą LAT praktiką pripažintinas prima facie įrodymu, konstatavo, kad būtent Atsakovas yra atsakingas už ginčijamų teiginių paskleidimą trečiajam asmeniui J. G.. Ieškovas taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo, žurnalistas J. G., nebuvo teismo apklaustas dėl Atsakovo nurodytų aplinkybių. Dėl šios priežasties, akivaizdu, kad teismo išvados, padarytos remiantis vien tik Atsakovo paaiškinimais, nėra objektyvios ir teisingos. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ginčo publikacijose paskleista informacija Atsakovo buvo tik atkartota, t. y. negalima daryti išvados, kad Atsakovas pokalbio su trečiuoju asmeniu metu būtų jam paskelbęs kokias nors naujas žinias apie Ieškovą. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs keletą Atsakovo pateiktų publikacijų, tačiau teismas nenurodė, t. y. nedetalizavo nė vienos publikacijos, kurioje būtų buvus ankščiau paskelbta ginčo teiginius atitinkanti informacija. Dauguma Atsakovo pateiktų straipsnių pasirodė po ginčo teiginių paskelbimo. Be to, daugumos publikacijų autorius yra pats Atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovas daro išvadą, kad teismas padarė esminių materialinės ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.

15Atsakovas atsiliepimu į Ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš Ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo dalyku (kurį suformulavo Ieškovas), kaip žinia, pagal Ieškovo pateiktas citatas, yra tie teiginiai, kurie buvo paskelbti būtent laikraštyje, o ne Atsakovo ir J. G. pokalbio metu perduota abstraktaus pobūdžio informacija, kas akivaizdžiai matyti iš pokalbio įrašo tekstinės išklotinės sakinių lingvistinių konstrukcijų. Tokių konstrukcijų sakiniai, kuriuos Atsakovas išsakė trečiajam asmeniui J. G., nėra Ieškovo prašomi paneigti teiginiai. Be to, priešingai nei teigia Ieškovas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Atsakovo atsakomybės nesirėmė Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada Nr. SPR-111. Šį rašytinį įrodymą teismas paminėjo tik ta prasme, kad sprendime nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir bylos nagrinėjimo metu - kad Atsakovo išsakytų teiginių turinį papildė ir pakeitė žurnalistas J. G.. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad tretieji asmenys J. G. ir UAB „Respublikos leidiniai“ publikavo ginčo straipsnį be Atsakovo žinios ir patikslinimų. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą ir logišką išvadą, kad ši aplinkybė panaikina Atsakovo atsakomybę už ginčo publikacijos turinį. Iš esmės visi ginčo teiginiai buvo sukonstruoti būtent žurnalisto J. G., kas akivaizdžiai matosi sulyginus ginčo publikacijos tekstą ir pokalbio garso įrašo tekstinę išklotinę. Esant tokioms aplinkybėms, Atsakovas padarė išvadą, kad Ieškovo argumentai, yra nepagrįsti ir jo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

16Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

20Byloje kilo ginčas, ar 2011 m. balandžio 14 d. ir 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Respublikos leidiniai“ leidžiamame laikraštyje „Respublika“ Atsakovo išsakyti korespondentui J. G. teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją.

21Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad visi Atsakovo teiginiai, kuriuos neva jo vardu pateikė ir išspausdino dienraštis „Respublika“ buvo interpretuoti kitaip, nei sakė Atsakovas, pakeisti ir papildyti paties žurnalisto, be to, Atsakovui teigiant, kad kai kuriuos faktus reikia patikrinti, nebuvo tinkamai sureaguota, o publikacija skubotai buvo išplatinta spaudoje. Nenustačius Atsakovo kaltės, teismas konstatavo, kad negali būti ir atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

22Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnis). Ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal minėtą straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės taikymui, visų pirma, svarbu nustatyti, dėl kieno kaltės – Atsakovo ar trečiojo asmens UAB „Respublikos leidiniai“, kaip visuomenės informavimo priemonės, buvo paskleista būtent ginčo turinio informacija apie Ieškovą. Atsakovui davus interviu žurnalistui, trečiasis asmuo UAB „Respublikos leidiniai“ tik perteikė gautą informaciją, tačiau šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei būnant tik duomenų paskleidimo priemone būtina išsiaiškinti (įrankis), ar jos perteikti duomenys yra neiškraipyti. Nustačius, kad visuomenės informavimo priemonė (UAB „Respublikos leidiniai“) netiksliai perteikė jai pateiktą informaciją, ją iškraipė, o žalą prašant atlyginti iš Atsakovo, nėra prasmės nagrinėti, ar duomenys atitinka ar neatitinka tikrovės, ar jie pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Net ir išsiaiškinus, jog paskleista informacija yra apie Ieškovą, ji pažeidžia jo dalykinę reputaciją, tačiau nenustačius Atsakovo kaltės dėl šio fakto, būtų neteisinga taikyti jam atsakomybę.

24Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ginčo teiginiai dienraštyje „Respublika“ buvo išspausdinti po Atsakovo interviu, duoto trečiajam asmeniui, korespondentui J. G.. Į bylą buvo pateikta tekstinė šio interviu išklotinė (2 t., b. l. 3-30). Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs Atsakovo interviu metu pateiktą informaciją ir išspausdintą dienraštyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Atsakovo teiginiai buvo pakeisti, kai kuriais atvejais papildyti, patikslinti, sugrupuoti. Be to, kai kurie teiginiai yra paties trečiojo asmens, žurnalisto J. G. ir nepriklauso Atsakovui (pvz., dėl neapykantos kurstymo lietuviams), kai kurie visiškai iškreipti (pvz., dėl LLRA kurstomos baimės, nors Atsakovas kalbėjo apie seniūną N., priklausantį partijai, o ne apie pačią partiją). Iš skundžiamo teismo sprendimo ir jame išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nurodė kiekvieno teiginio, kuriuo, Ieškovo nuomone, buvo pažeista jų dalykinė reputacija, išsamią analizę, todėl šioje nutartyje sutikus su sprendime nurodytomis išvadomis, nėra pagrindo vėl jų atkartoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į Atsakovo interviu metu duotus paaiškinimus, kad rašant straipsnį, jis galvoja apie įrodymų buvimą, kuriais galėtų pagrįsti nurodytus faktus (2 t., b. l. 10). Kalbėdamas su trečiuoju asmeniu, žurnalistu, Atsakovas nurodė, kad straipsnio publikacijos atveju taip pat reikėtų taikyti šį kriterijų. Tačiau duomenų, kad straipsniai su ginčo teiginiais išspausdinti laikantis šio Atsakovo prašymo, nėra. Atsakovas be abejo suprato, jog duoda interviu žurnalistui, tačiau negalėjo numatyti, jog jis bus išspausdintas be jo suteiktų duomenų patikrinimo, žurnalisto nuožiūra. Tretieji asmenys neįrodė, kad prieš spausdindami interviu, patikrino jame nurodytą informaciją.

252011 m. spalio 20 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime dėl publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6335) nurodyta, kad Atsakovas nėra viešas asmuo, kurio informacija viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas galėjo pagrįstai ir neabejodamas pasitikėti ir netikrinti jos tikrumo, juo labiau, kad Atsakovo pateiktos informacijos turinį sudarė konkrečiais įrodymais nepagrįsti ir nepatvirtinti pastebėjimai, asmeniniai įspūdžiai bei išvados (1 t., b. l. 200). Šiame sprendime taip pat akcentuota, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, pažeidęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą (žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje) nepagrįstai suponavo Atsakovo atsakomybę dėl ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumo ir jo įrodomumo (1 t., b. l. 200). Taigi, šios aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo UAB „Respublikos leidiniai“, būdamas informacijos skleidėju, išspausdinęs interviu su Atsakovu, nesivadovavo įstatymo nuostatomis, nors turėjo pasirinkimo galimybę, t. y. galėjo nespausdinti nepatikrintos ir abejones keliančios informacijos. Būdamas profesionalus viešosios informacijos rengėjas, trečiasis asmuo UAB „Respublikos leidiniai“ turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbti žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, laikytis profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3, 41, 42, 43 straipsniai). Narinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Respublikos leidiniai“ (iki patikslinto ieškinio pateikimo jis buvo atsakovu byloje) sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Respublikos leidiniai“ įsipareigojo dienraščio „Respublika“ pirmajame puslapyje išspausdinti Ieškovo nurodyto turinio paneigimą (2 t., b. l. 96). Tokiu būdu UAB „Respublikos leidiniai“ kaip viešosios informacijos rengėjas, sudaręs taiką, ir įsipareigojęs išspausdinti paneigimą, pripažino Ieškovo reikalavimus, bei prisiėmė atsakomybę už nepatikrintų duomenų paskleidimą. Trečiasis asmuo, žurnalistas J. G. byloje turėdamas teisę pareikšti savo poziciją dėl dienraštyje išspausdinto interviu ir Atsakovo suteiktos informacijos interpretavimo, to nepadarė, t. y. nepaneigė bylos aplinkybių dėl interviu modifikavimo.

26Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad publikacijos su ginčo teiginiais neatitiko tikrųjų Atsakovo pasakymų, interviu metu suteikti Atsakovo duomenys žurnalisto buvo modifikuoti, su Atsakovu nesuderinti, todėl Atsakovas nėra subjektas, turintis atsakyti už ginčo informacijos paskleidimą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 straipsnis), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 000 Lt sumokėjimą už teisines paslaugas. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina iš Ieškovo Atsakovui.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo Lietuvos lenkų rinkimų akcija, j. a. k. 191783856, buv. Pilies g. 16, Vilnius, atsakovo R. M. (R. M.), a. k. ( - ) gyv. ( - ), naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas (toliau - Ieškovas) Lietuvos lenkų rinkimo akcija kreipėsi į... 5. 1) konstatuoti, kad atsakovo R. M. (M.) (toliau – Atsakovas) UAB... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad R. M. 2011-04-14... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad R. M.... 8. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 14 d. UAB... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė... 10. Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimu Ieškovo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m.... 15. Atsakovas atsiliepimu į Ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 16. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Byloje kilo ginčas, ar 2011 m. balandžio 14 d. ir 2011 m. balandžio 15 d.... 21. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad visi Atsakovo... 22. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių... 23. Nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės taikymui, visų pirma, svarbu... 24. Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ginčo teiginiai... 25. 2011 m. spalio 20 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime dėl... 26. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad publikacijos su ginčo teiginiais... 27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 28. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 31. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovo Lietuvos lenkų rinkimų akcija, j. a. k. 191783856,...