Byla e2A-193-569/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, ir atsakovės D. Č. priešieškinį ieškovui E. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Č., kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 29 d., dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo abiem sutuoktiniams palikti santuokines pavardes; išlaikymo vienam iš kito nepriteisti; priteisti ieškovui automobilį F. G. ir kompiuterį (viso 3 300 Eur vertės), o atsakovei D. Č. žurnalinį staliuką, dujinę viryklę, klozetą ir komodą (viso 950 Eur vertės) nepriteisiant kompensacijos; 4 000 Eur paskolą pagal 2017-07-03 sutartį su banku ( - ) (likutis 2018 m. sausio 16 d. yra 2 926,88 Eur) laikyti asmenine ieškovo prievole; priteisti ieškovui iš atsakovės asmeninius daiktus, kurių bendra vertė yra 1 275 Eur, ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Atsakovė D. Č. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – B.; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 4 250 Eur: automobilį F. G., valstybinis numeris ( - ) (3 000 Eur) priteisti ieškovui, atsakovei iš jo – 1500 Eur kompensaciją; žurnalinį staliuką (50 Eur) ir dujinę viryklę (150 Eur) – atsakovei, komodą (50 Eur) – ieškovui; pripažinti, kad 4000 Eur paskola, paimta iš ( - ) pagal 2017 m. liepos 3 d. sutartį Nr. ( - ), kurios suma 2018 m. sausio 16 d. yra 2 926,88 Eur, yra ieškovo asmeninė prievolė; priteisti atsakovei iš ieškovo piniginę kompensaciją – 1 051,70 Eur, už šeimos lėšų panaudojimą asmeninių prievolių vykdymui; priteisti atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė atsakovės D. Č. ir ieškovo E. Č. santuoką, įregistruotą ( - ) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl ieškovo kaltės; D. Č. grąžino ikisantuokinę pavardę – B.; išlaikymo vienam iš kito nepriteisė; automobilį F. G., valst. Nr. ( - ), 3000 Eur vertės, priteisė E. Č., iš E. Č. priteisiant 1500 Eur kompensaciją D. Č.; D. Č. priteisė 50 Eur vertės žurnalinį staliuką ir 150 Eur vertės dujinę viryklę, E. Č. priteisė 50 Eur vertės komodą; pagal E. Č. ir ( - ) pagal 2017 m. liepos 3 d. sutartį Nr. ( - ) paimtą paskolą, kurios suma 2018 m. sausio 16 d. yra 2 926,88 Eur, pripažino E. Č. asmenine prievole; iš E. Č. priteisė 500 Eur neturtinės žalos D. Č.; priešieškinio reikalavimą dėl 1 051,70 Eur kompensacijos priteisimo atmetė; iš E. Č. priteisė 66 Eur žyminio mokesčio ir 529,27 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybei.

114.

12Teismas vertino, kad ieškovas neneigia palikęs atsakovę be normalaus, žmogiško paaiškinimo, nesistengė jai pateisinti savo pasitraukimo iš šeimos, turėjo galimybę, tačiau jokių paaiškinimų nepateikė ir teismui. Teikdamas prašymą susitaikymui, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių norėtų likti santuokoje, nenurodė, ar bandė susisiekti su atsakove, todėl ieškovo elgesį, paliekant šeimą be jokių paaiškinimų, teismas laikė nepateisinamu, ir konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.

135.

14Teismas sprendė, kad ieškovui palikus atsakovę ji patyrė išgyvenimus, stresą, tačiau atsižvelgdamas, jog santuoka truko santykinai neilgą laiko tarpą, šalys vaikų nesusilaukė, nėra jokių duomenų apie pablogėjusią atsakovės sveikatos, psichinę būklę, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos reikalaujamą neturtinės žalos dydį sumažino ir iš ieškovo priteisė 500 Eur dydžio neturtinę žalą atsakovei.

156.

16Teismas vertino, jog, nors atsakovė reikalauja 1 051,70 Eur kompensacijos iš ieškovo dėl to, kad santuokoje padėjo jam padengti ieškovo asmenines prievoles, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti ji nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Prie priešiešknio pridėti antstolio patvarkymai įrodo, kad tokie reikalavimai buvo, tačiau neįrodo, jog juos padengė, ar prie padengimo prisidėjo atsakovė, todėl šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

187.

19Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo: iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Palikti galioti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, D. Č. grąžinimo ikisantuokinės B. pavardės, tarpusavio išlaikymo nepriteisimo, paskolos iš ( - ) pagal 2017-04-03 sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įsipareigojimų bankui suma 2018-01-16 yra 2 926,88 Eur, pripažinimo ieškovo asmenine prievole. Kitoje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepriteisti iš ieškovo D. Č. neturtinės žalos; santuokoje gytą kilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui, E. Č., priteisti: automobilį ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ), ir kompiuterį, iš viso 3 300 Eur vertės; D. Č. priteisti: žurnalinį staliuką, dujinę viryklę, klozetą ir komodą iš viso 950 Eur vertės; nepriteisti iš ieškovo D. Č. kompensacijos už ieškovui tekusį didesnės vertės turtą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

207.1.

21Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

227.2.

23Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog ieškovo ieškinį palieka nenagrinėtu, o priešieškinį tenkina iš dalies. Teismas net nenurodė motyvų, dėl ko ieškinį paliko nenagrinėtu. Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškovo ieškinį atmetė. Tačiau teismas santuoką nutraukė, padalijo dalį turto, pasisakė dėl šalių tarpusavio išlaikymo ir įsipareigojimų kreditoriui. Taigi, teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį. Tokie prieštaravimai tame pačiame sprendime jį patį daro neteisėtu.

247.3.

25Teismo sprendimas, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pats sprendime nurodė, jog įrodymų dėl ieškovo neištikimybės nėra. Nepagrįsta teismo išvada, jog „ieškovas neneigia palikęs atsakovę be normalaus, žmogiško paaiškinimo, nesistengė jai pateisinti savo pasitraukimo iš šeimos, turėjo galimybę, tačiau jokių paaiškinimų nepateikė ir teismui“. Priešingai, ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp šalių konfliktai prasidėjo ir tęsėsi dėl pinigų, nurodė iš atsakovės namų išėjimo priežastį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos, atsakovės argumentai dėl jo neištikimybės nepasitvirtino. Teismas nepagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 2 dalį, nenurodė jokių argumentų, kodėl taikė šį straipsnį ir pripažino, kad tik ieškovas vienas kaltas dėl santuokos iširimo.

267.4.

27Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovei 500 Eur neturtinę žalą, nes ieškovas nėra vienas kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovė jai padarytos žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, neįrodė ir net nebandė įrodinėti. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ne tik kad neįrodyta atsakovei padaryta žala, bet ir tuo aspektu, kad teismas neanalizavo nei ieškovo kaltės, nei kaltų veiksmų, nei žalos ir priežastinio ryšio, kaip to reikalauja teisės normos dėl žalos atlyginimo.

287.5.

29Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesprendė dėl ieškovo ieškinyje nurodyto kilnojamojo turto padalijimo, nesudarė turto balanso, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 500 Eur kompensaciją, neatsižvelgęs į ieškovo pareigą grąžinti kreditą, ir tai nulėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

307.6.

31Teismas, pripažinęs paskolą ieškovo asmeniniu įsipareigojimu ir tuo pačiu atsakovei iš ieškovo priteisęs 1 500 Eur kompensaciją už automobilį, pažeidė ne tik CK 3.98 straipsnio nuostatas, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijus.

328.

33Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

34Teismas

35k o n s t a t u o ja :

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

379.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

3910.

40Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, kompensacijos už sutuoktiniui tekusį didesnės vertės turtą.

4111.

42Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, 2018m. rugsėjo 24d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Nors motyvuojamoje dalyje teismas ieškovo ieškinio reikalavimų nevertino ir neanalizavo, rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad juos išsprendė ieškinį atmetus, lieka neaišku, koks teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimų yra priimtas.

4312.

44Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

4513.

46Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

4714.

48Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;)

4915.

50Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas paliko atsakovę be normalaus, žmogiško paaiškinimo, nesistengė jai pateisinti savo pasitraukimo iš šeimos, nors turėjo galimybę, tačiau jokių paaiškinimų nepateikė ir teismui.

5116.

52Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013)

5317.

54Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės – dėl jo santuokinės neištikimybės. Tačiau teismui nustačius, kad šių aplinkybių atsakovė neįrodė, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prezumpcija, kad santuoka iširo ieškovui palikus šeimą. Nors teismas sprendime nurodė, kad ir ieškovas pripažino, jog paliko šeimą atsakovei nieko nepaaiškinęs, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškinyje ieškovas nurodė visai kitas aplinkybes – kad šeima iširo dėl tarpusavio konfliktų. Teismas, padaręs išvadas, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, savo išvadų nepagrindė įrodymais, o atsakovė, kreipdamasi į teismą, nurodė visai kitą šeimos iširimo priežastį. Todėl sutiktina su apeliantu, kad teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas.

5518.

56Apeliantas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

5719.

58Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turto balanso nesudarinėjo, teisėjų kolegija pripažįsta tokius skundo argumentus pagrįstais. Teismas nustatė, kad bendrą sutuoktinių turtą sudaro automobilis F. G. 3000 Eur vertės, 50 Eur vertės staliukas, 150 Eur vertės viryklė ir 50 Eur vertės komoda. Tačiau pagal bylos duomenis ieškovas jau pateiktame ieškinyje įrodinėjo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 300 Eur vertės kompiuteris ir prašė dalinti šį turtą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl kompiuterio neįtraukė į turto balansą. Esant abejonių, prie kurios kategorijos (sutuoktinių ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, tvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

5920.

60CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad jų dalintino turto vertinimai skyrėsi nuo bylos iškėlimo momento. Pirmosios instancijos teismas dalintino turto verčių nenustatinėjo, kodėl vertino turtą pagal atsakovės nurodytas vertes – nenurodė.

6121.

62Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis), teismas privalo nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Pagal LR CK 3.117str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. LR CK 3.123 straipsnis numato, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dėl turto paskirstymo tarp šalių nėra, tačiau iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad jų pozicijos skiriasi. Teismui padalinus turtą, atsakovei jo teko daugiau, nes jai buvo priteista ir 1500 Eur kompensacija už automobilį. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvadų, kodėl nukrypo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

6322.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.127str. prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

6523.

66CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

6724.

68Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, įvertinusi nutartyje išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimas naikintinas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

70Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

71Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Č., kuriuo... 7. 2.... 8. Atsakovė D. Č. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti... 9. 3.... 10. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d.... 11. 4.... 12. Teismas vertino, kad ieškovas neneigia palikęs atsakovę be normalaus,... 13. 5.... 14. Teismas sprendė, kad ieškovui palikus atsakovę ji patyrė išgyvenimus,... 15. 6.... 16. Teismas vertino, jog, nors atsakovė reikalauja 1 051,70 Eur kompensacijos iš... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 18. 7.... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo: iš dalies panaikinti Šiaulių... 20. 7.1.... 21. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė ir... 22. 7.2.... 23. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog ieškovo ieškinį palieka... 24. 7.3.... 25. Teismo sprendimas, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra... 26. 7.4.... 27. Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovei 500 Eur neturtinę... 28. 7.5.... 29. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesprendė dėl ieškovo ieškinyje... 30. 7.6.... 31. Teismas, pripažinęs paskolą ieškovo asmeniniu įsipareigojimu ir tuo pačiu... 32. 8.... 33. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.... 34. Teismas... 35. k o n s t a t u o ja :... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. 9.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. 10.... 40. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,... 41. 11.... 42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, 2018m. rugsėjo... 43. 12.... 44. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl... 45. 13.... 46. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos... 47. 14.... 48. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 49. 15.... 50. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių... 51. 16.... 52. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 53. 17.... 54. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės... 55. 18.... 56. Apeliantas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl... 57. 19.... 58. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 59. 20.... 60. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal... 61. 21.... 62. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę... 63. 22.... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.127str. prioritetas teikiamas turto... 65. 23.... 66. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui... 67. 24.... 68. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, įvertinusi... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 70. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d.... 71. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....