Byla A-1046-756/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. R. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4, 34–37), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6317; 2) panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (10.1)R1-18616; 3) priteisti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką; 4) atnaujinti skundo padavimo terminą.

5Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime padaryta išvada, kad jis praleido nustatytą 3 metų terminą, yra nepagrįsta, nes VSDFV Alytaus skyrius be 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo jokio kito sprendimo nėra priėmęs. Be to, pareiškėjas tik po Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo suvokė apie savo teisių pažeidimą. Pensijų išmokos buvo mokamos kas mėnesį, todėl VSDFV nepagrįstai nepasisakė dėl pensijos nepriemokos dalies, kuri susidarė nepraleidus 3 metų termino. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenų teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Todėl VSDFV įpareigotinas pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimus bei išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką.

6Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime (b. l. 40–42) prašė skundo netenkinti.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama teisėtai bei pagrįstai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, o visi sprendimai, kuriais buvo perskaičiuota pensija, yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo. Pareiškėjas apie pensijos perskaičiavimą sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, gavęs pirmą sumažintą pensiją, o į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 17 d., t. y. praleidęs tokio skundo padavimo terminą. Pateiktame VSDFV skunde pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, todėl šis terminas praleistas dėl subjektyvių ir tik nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 51–56) prašė bylą dalyje dėl pensijos nepriemokos priteisimo nutraukti, kitus skundo reikalavimus atmesti.

9Savo poziciją VSDFV grindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo skundas ikiteismine tvarka nebuvo išnagrinėtas, todėl byla dalyje, kurioje prašoma priteisti pensijos nepriemoką, turi būti nutraukta.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (b. l. 83–86) pareiškėjo J. R. V. skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (10.1) R1-18616, likusią skundo reikalavimų dalį atmetė, taip pat grąžino V. V. (pareiškėjo atstovui) jo sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį.

12Teismas nustatė, kad J. R. V. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 10–11). Pareiškėjas 2013 m. liepos 29 d. kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau atsakovo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu jo prašymas buvo atmestas (b. l. 12–13, 17–19). Minėtame sprendime VSDFV teritorinis skyrius paaiškino, kad išmokėti pareiškėjui jo prašomą pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į VSDFV su skundu, kuriame prašė išmokėti 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesiais neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo (b. l. 57–59). VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6317 pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė (b. l. 15–16). Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas yra praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, todėl, jeigu iki 2013 m. spalio 11 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

13Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

14Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą VSDFV (LVAT 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013). Pagal Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d., 45 straipsnio 1 dalį, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Pagal VSDFV direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

15Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuota pirma pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, skundas dėl pensijos nepriemokos VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praleidus Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d., 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

16Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarka aiškiai reglamentuojama aptartų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtintas pakankamai ilgas terminas ginčui inicijuoti. Todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad nors pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, nėra pagrįstas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Kaip minėta, VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus VSDFV, tačiau jis jokių įrodymų, kurie galėtų būti vertinami sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, neteikė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nepripažintinos svarbiomis. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., o prašymas dėl pensijos nepriemokos VSDFV Alytaus skyriui buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus beveik metams nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taigi, pareiškėjas net ir po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo nepateisinamai ilgai delsė kreiptis ginčo klausimais į VSDFV, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl pripažintina, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

17Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai, o prašymas atnaujinti skundo VSDFV pateikimo terminą yra nepagrįstas ir atmestinas.

18Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išmokėti J. R. V. jo nurodytą pensijos nepriemoką yra išvestinis reikalavimo panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą atžvilgiu. Be to, kaip minėta, reikalavimas dėl pensijos dalies priteisimo gali būti reiškiamas tik tada, kai toks ginčas yra iš esmės išnagrinėtas įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka. Teismui konstatavus, kad skundžiamu VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakyta pagrįstai bei teisėtai, t. y. pareiškėjo keliamas ginčas neišnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

19Taip pat pažymėta, kad skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, atžvilgiu tinkamu atsakovu laikytina VSDFV. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas teismui pateiktame skunde VSDFV nurodė trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kita vertus, aptartas procesinis netikslumas, atsižvelgus į tai, kad VSDFV ginčo klausimais pateikė išsamius paaiškinimus ir taip išreiškė savo poziciją, kuri iš esmės negalėjo skirtis nuo tos, kuri būtų išreikšta, jeigu VSDFV būtų į bylos nagrinėjimą įtraukta atsakovu, teismo vertinimu, nelaikytas esminiu (pvz., LVAT 2005 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-276/2005 ir kt.).

20VSDFV Alytaus skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, tačiau neturėdamas įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą šiuo klausimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi privalėjo tokį prašymą perduoti nagrinėti VSDFV, kuriai priskirta nagrinėti ginčus dėl teritorinių skyrių sprendimų teisėtumo. Taigi, darytina išvada, kad VSDFV Alytaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, t. y. savo paties veiksmų, viršijo jam suteiktos kompetencijos ribas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (pvz., 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2014 ir kt.). Atsižvelgus į tai, VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.).

21Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovas V. V., teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, atskirieji skundai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, todėl V. V. grąžintinas jo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis.

22III.

23Pareiškėjas J. R. V. apeliaciniame skunde (b. l. 89–93) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir tenkinti visą jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Byloje buvo netinkamai išaiškinta asmens teisė ginti savo pažeistas teises, pažeidžiama asmens konstitucinė teisė į užtarnautą senatvės pensijos išmokėjimą.

252. Apelianto manymu, VSDFV Alytaus skyrius iš esmės išnagrinėjo ginčą, nes atsisakė nepriemoką išmokėti dėl to, kad nenustatyta pensijų grąžinimo tvarka. Apie jokį terminą kreiptis į instituciją, VSDFV Alytaus skyrius neužsiminė. Šis sprendimas buvo klaidinantis, toliau sudarė pagrindą pareiškėjui tikėtis, kad jo teisės bus apgintos.

263. Pareiškėjas nepraleido 3 metų termino. Taigi teismas šiuo aspektu neteisingai aiškino įstatymą, nes į VSDFV pareiškėjas kreipėsi su 2013 m. rugsėjo 17 d. skundu, kuriame skundė būtent VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (tik šiam sprendimui apskųsti taikomas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų terminas). Apeliantas pažymi, jog jokio kito sprendimo (dėl pensijos sumažinimo) atsakovas nepriėmė, todėl jo skųsti VSDFV pareiškėjas objektyviai nebūtų galėjęs.

274. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis į VSDFV teritorinį skyrių praleidus 3 metų terminą, yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Tokia 3 metų procesinio termino interpretacija nepagrįsta, nes šis terminas yra tęstinis, t. y. 3 metai – tai laikotarpis, kuriuo pareiškėjas gali ginti savo pažeistas teises.

28Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime (b. l. 98–100) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais, taip pat remiasi pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 101–104) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais, taip pat remiasi pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino pareiškėjo J. R. V. skundą ir panaikino VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (10.1) R1-18616, o likusią skundo reikalavimų dalį atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

33Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, nagrinėjamu atveju skaičiuojamą nuo 2010 m. sausio mėnesio, todėl šiuo atveju nepasinaudojo privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Šiuo aspektu teisėjų kolegija teismo išdėstytų argumentų nekartoja, o tik pažymi, jog šių teisės aiškinimo taisyklių nuosekliai laikomasi administracinėse bylose, kurių aplinkybės iš esmės analogiškos kaip ir nagrinėjamu atveju (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. rugpjūčio 6 d. Nr. AS502-654/2014; 2014 m. rugsėjo 10 d. Nr. AS624-618/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014; 2015 m. sausio 7 d. Nr. AS-156-556/2015; 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015; 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015; 2015 m. sausio 29 d. Nr. AS-17-520/2015; 2015 m. kovo 4 d. Nr. AS-241-756/2015 ir kt.). Taigi apelianto argumentai, jog byloje buvo netinkamai išaiškinta asmens teisė ginti savo pažeistas teises, taip pat neteisingai aiškintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų terminas, o privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra pareiškėjas pasinaudojo, atmetami kaip nepagrįsti.

34Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi (bei teismo argumentais), kuria teismas atsisakė atnaujinti jo praleistą terminą skundui paduoti. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, ne kartą pabrėžta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų procedūrinio pobūdžio termino, skaičiuojamo nuo pirmojo mėnesio, kurį asmuo gavo sumažintą pensiją, svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (paskelbimo) termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A602-1401/2014; 2015 m. sausio 22 d. Nr. eA-59-143/2015; 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015; 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-66-143/2015; 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-167-143/2015; 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015 ir kt.).

35Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias materialinės teisės normas, be to, teisingai taikė aktualią teismų praktiką. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. R. V. apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. R. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime padaryta... 6. Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime (b. l. 40–42) prašė skundo... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama teisėtai... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 51–56) prašė bylą... 9. Savo poziciją VSDFV grindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (b.... 12. Teismas nustatė, kad J. R. V. paskirta socialinio draudimo senatvės pensija... 13. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą,... 14. Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei... 15. Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1... 16. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimų pensijų klausimais... 17. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 25... 18. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išmokėti J. R. V.... 19. Taip pat pažymėta, kad skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti VSDFV... 20. VSDFV Alytaus skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies... 21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovas V. V., teikdamas... 22. III.... 23. Pareiškėjas J. R. V. apeliaciniame skunde (b. l. 89–93) prašo Vilniaus... 24. 1. Byloje buvo netinkamai išaiškinta asmens teisė ginti savo pažeistas... 25. 2. Apelianto manymu, VSDFV Alytaus skyrius iš esmės išnagrinėjo ginčą,... 26. 3. Pareiškėjas nepraleido 3 metų termino. Taigi teismas šiuo aspektu... 27. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis į VSDFV... 28. Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime (b. l. 98–100) prašo apeliacinį... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 101–104) prašo... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 33. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių... 34. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka ir su ta... 35. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....