Byla AS-180-62-06
Dėl įsakymų, nutarimų, išvadų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005-11-07 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų, nutarimų, išvadų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas

41) pripažinti negaliojančia Utenos apskrities viršininko 2004-11-18 įsakymo Nr. 16-977 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-03-28 įsakymo Nr. 10-08-66, 2001-04-24 įsakymo Nr. 10-08-110 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje“ dalies pakeitimo“ 1.1 dalį, kuria iš dalies pakeistas Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-03-28 įsakymo Nr. 10-08-66 „Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajone, Viešintų seniūnijoje“ priedo 98 eilutės 7 stulpelis ir pakeista O. M. eilė, t.y. ji perkelta iš 8-os eilės į 9-ą eilę;

52) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, pretendentų gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio aštuntą pretendentų grupę, įvykusio 2004 m. gruodžio 16 d., nutarimo dalis, kuriose pretendentai atkurti nuosavybės teises pasirinko šiuos žemės sklypus: V. T. sklypus Nr. 110 ir 23; V. T. sklypus Nr. 22 ir 29;

63) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo, pretendentų gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio devintą pretendentų grupę, įvykusio 2004 m. gruodžio 16 d., nutarimo dalį, kurioje pretendentai atkurti nuosavybės teises pasirinko šį žemės sklypą: K. T. sklypą Nr. 134.

74) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Utenos apskrities 2000-03-10 išvados Nr. 4191 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ 1.2 punkto dalį, kurioje nurodyta „valstybės išperkamai žemei: 5,60 ha (vertė 7301 Lt), tame skaičiuje asmeninio ūkio žeme 5,60 ha (vertė 7301 Lt)“; Utenos apskrities 2001-02-08 išvados Nr. 5413 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ 1.2 punkto dalį, kurioje nurodyta „valstybės išperkamai žemei: 3,31 ha (vertė 3225 Lt)“.

8Pareiškėjas teigė, kad, prieš kreipdamasis į teismą, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudoti neprivalėjo. Nurodė, kad dėl išvadų teisėtumo buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau ji skundo nenagrinėjo.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2004-11-18 įsakymo Nr.16-977 dalies, kuria iš dalies pakeistas 2001-03-28 įsakymas ir O. M. eilė iš 8-os pretendentų eilės pakeista į 9-os eilės, Anykščių rajono Viešintu seniūnijos, Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės pretendentų pagal 8 eilę susirinkimo 2004-12-16 nutarimo, ta apimtimi, kuria pretendentai V. T. ir V. T. pasirinko žemės sklypus, Anykščių rajono Viešintų seniūnijos, Viešintų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės pretendentų pagal 9 eilę susirinkimo 2004-12-16 nutarimo, ta apimtimi, kuria pretendentas K. T. pasirinko žemės sklypą, dalies Utenos apskrities viršininko 2000-03-10 išvados Nr.4191 ir 2001-02-08 išvados Nr.5413 panaikinimo paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Šią apskundimo tvarką ir sąlygas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057, kurio 122 ir 123 punktuose nustatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisiu į žemę, mišką, vandens telkinius, atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Visi šioje byloje pareikšti reikalavimai yra kilę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, teismo nuomone, jiems privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos 2005-06-29 atsakymo Nr. SB-(9.5)-K-543-691 matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į šią instituciją po skundo teismui padavimo ir jo skundas paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad skundo reikalavimai yra nagrinėjami teisme, todėl negali būti pripažinta, kad yra pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą paliko nenagrinėtu.

10Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nuo klausimo dėl papildomo skundo priėmimo svarstymo. Nurodo, kad Šiaulių apskrities valdytojas atkūrė pilietei O. M. nuosavybės teises 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244,245, išperkant dalį išlikusio nekilnojamojo turto ir išdavė pažymą Nr. 143 apie valstybės išperkamą žemę. Taigi O. M. nuosavybės teisės jau atkurtos ir ginčas kyla po apskrities viršininko (valdytojo) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, sprendžiant kompensavimo už išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurio negalima grąžinti natūra, klausimą. Ginčų, atsiradusių nuosavybės teisių atkūrimo procese po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjimą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad tokie ginčai sprendžiami teisme. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis ginčija ir atsakovo veiksmus, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymų 32 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių klaidų taisymo procedūras. Prieš priimant sprendimą dėl klaidų ištaisymo turi būti išklausyti pareiškėjai ar kiti suinteresuoti asmenys ir įvertinti jų argumentai klaidų ištaisymo klausimu. Atsakovo priimtiems sprendimams dėl pareiškėjo skundo nebegali būti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes atsakovas jau yra ištyręs pareiškėjo skundą, priėmęs sprendimą dėl eilės pakeitimo, o priimti apskrities viršininko sprendimai yra skundžiami tiesiogiai teismui. Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą negalima, nes yra priimtas apskrities viršininko sprendimas ir tarnyba, atsižvelgiant į žemės ūkio ministro 2003-05-05 įsakymo Nr. 3D-187 nuostatas, neturi teisės peržiūrėti ar svarstyti apskrities viršininko priimtų sprendimų, įsakymų teisėtumo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, gavęs Viešintų žemėtvarkos vyresniosios specialistės 2004-11-13 prašymą Nr. 121, kuriame praneša kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-03-28 įsakyme Nr. 10-08-66 ,,Dėl sąrašų patvirtinimo Anykščių rajono Viešintų seniūnijoje“ nustatytas eiliškumas neatitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytą eiliškumą, privalėjo sustabdyti šio sprendimo galiojimą ir pradėti klaidų ištaisymo procedūrą viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Viešojo administravimo 32 straipsnio 4 dalį šios faktinės duomenų įvertinimo ir teisinės klaidos negalėjo būti taisomos be sutikimo asmens, dėl kurio priimtas sprendimas. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Utenos apskrities viršininkas neturi teisės kreiptis į teismą dėl savo priimto sprendimo (2004-11-18 įsakymo) panaikinimo, nes pareiškėjas negali būti byloje ir atsakovas. Nei apskrities viršininko administracija, nei jos viršininkas neįgalioti teisme ginti valstybės ir viešąjį interesus bei kitų asmenų teises, susijusias su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Kadangi minimas sprendimas, pareiškėjo nuomone, turi būti panaikintas teismine tvarka, teisę kreiptis į teismą turi jis. Nacionalinė žemės tarnyba neįgaliota priimti sprendimus panaikinti papildomame skunde pareikštus reikalavimus, kuriuos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatavo esant susijusius su ginčo esme. Darytina išvada, kad reikalavimai dėl apskrities viršininko priimtų sprendimų (2004-11-18 įsakymo) yra nagrinėtini tiesiogiai teisme. Tokiu atveju, kai yra pareikšti reikalavimai, kurie nagrinėtini tiesiogiai teisme (ginčijamas 2004-11-18 įsakymas tiesiogiai nagrinėtinas teisme), kiti papildomi reikalavimai, kurie tiesiogiai susiję su reikalavimais nagrinėtinais tiesiogiai teisme, taip pat turi būti išnagrinėti kartu, nors jiems atskirai ir būtų nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis suinteresuotas asmuo V. T. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad pareiškėjas privalėjo laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Šiaulių apskrities valdytojo 1996-12-30 sprendimu Nr. 7-244,245 ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo O.M.“ O. M. atkurtos nuosavybės teisės į 35,70 ha O. ir J. M. turėtos žemės Šiaulių apskrityje. Sprendimo 3.1.4 punktu nuspręsta 35,0349 ha žemė plotą išpirkti (I tomas, b.l. 5), tačiau, kokiu būdu turėtų būti atlyginama už valstybės išperkamą turtą šiame sprendime nenurodyta. Tai turės būti padaryta ateityje, priimant sprendimą, kuris taps sudėtine sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalimi. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas ginčija atsakovo aktus, priimtus būtent šiame procese, t.y. sprendžiant dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Tik priėmus tokį sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procesas į O. ir J. M. turėtą žemę bus baigtas ir šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, galės būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus veiksmus, kurie turi būti atlikti iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos, darytina išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų veiksmams ir aktams, priimtiems iki sprendimo dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122, 123 punktus, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį bei susiformavusią administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, psl. 290-298) taip pat taikytina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka – kilusį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nepasinaudojo, todėl jo skundas pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Palikus skundą nenagrinėtu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat pagrįstai panaikinta 2005-01-11 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi skundo reikalavimams užtikrinti pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik reikalavimams, nagrinėjamiems teisme.

15Kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Atskirąjį skundą atmesti.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai