Byla 2S-130-619/2017
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu nutraukė ieškovės A. K. ir atsakovo S. K., santuoką, įregistruotą 1985 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 2672) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant šalims pavardes K., K., padalijo santuokos metu įgytą turtą ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
  2. Ieškovė A. K. nesutikdama su minėtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašė atlesiti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
  3. Nurodė, kad preliminarus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydis 2648 EUR, tačiau tokio dydžio žyminio mokesčio dėl sunkių finansinių aplinkybių neturi galimybių sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, jog tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė pradėjo dirbti už minimalų atlyginimą, vėliau neteko darbo. Šiuo metu yra radusi minimaliai apmokamą darbą. Tuo tarpu žyminio mokesčio suma sudarytų daugiau nei pusės metu pajamas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkino iš dalies. Atleido ieškovę A. K. nuo dalies žyminio mokesčio – 1344,50 EUR už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atidėjo ieškovei A. K. dalies – 1344,50 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už ieškovės apeliacinį skundą mokėtinas 2689,00 EUR žyminis mokestis. Įvertinęs, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės mėnesio pajamos yra nedidelės (atskaičius mokesčius – apie 317,00 EUR), o vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą apeliaciniu skundu ieškovė prašo padalinti, konstatavo, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki. Todėl sprendė, jog tikslinga atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio, atleidžiant nuo pusės žyminio mokesčio, t. y. 1344,50 EUR sumokėjimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog likusi mokėtina žyminio mokesčio suma ieškovei yra ženkli ir įpareigojimas sumokėti žyminio mokesčio dalį užkirstų jai kelią kreiptis į teismą, kas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijų, ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies – 1344,50 EUR sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio tenkintas iš dalies ir atidėtas 1344,50 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo ir klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti ieškovę nuo viso žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui manant, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo viso žyminio mokesčio – padidinti žyminio mokesčio dalį, nuo kurios yra atleidžiama.
  2. Nurodė, jog pateikė duomenis patvirtinančius, jog ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga ir nurodyto žyminio mokesčio ieškovė nėra pajėgi sumokėti. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio tenkintas iš dalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jai tektų sumokėti 1344,50 EUR žyminio mokesčio, kas būtų nepakeliama našta. Apeliantės gaunamų pajamų vos užtenka būtinų poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad po apeliacinio skundo pateikimo apskritai neteko darbo ir negauna jokių pajamų. Artimiausiu metu planuoja registruotis darbo biržoje. Vienintelis apeliantės turimas turtas gyvenamasis namas ir žemės sklypas apsunkinti hipoteka. Šiuo metu vykdomos turto pardavimo varžytinės. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog apeliantės turtinė padėtis yra pernelyg sunki, jog ji būtų pajėgi sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkintas ir atidėtas 1344,50 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimas jiems atidedamas. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).
  4. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
  5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės finansinę padėtį, t.y. kad ji gauna minimalias pajamas, o vienintelis turimas turtas dalintinas nagrinėjamoje byloje, konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgdamas į tai, atleido ieškovę nuo pusės žyminio mokesčio, o likusią 1344,50 EUR žyminio mokesčio dalį atidėjo iki galutinio teismo sprendimo atidėjimo. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskiruoju skundu prašo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies, motyvuodama tuo, jog ir likusi suma, kurią jai tektų sumokėti apeliacinio skundo netenkinimo atveju jai yra labai didelė, juolab kad po apeliacinio skundo padavimo ieškovė iš viso neteko pajamų.
  6. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).
  7. Atskreiptinas dėmesys, jog apeliantė iki šiol nėra sumokėjusi jokios dalies žyminio mokesčio ir jos prašymo tenkinimas pilna apimtimi neatitiktų įstatymo leidėjo minėta teisės norma siekiamų tikslų. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą tenkino iš dalies atleisdamas ją nuo žyminio mokesčio, o kitą žyminio mokesčio dalį atidėdamas. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog šiuo metu ieškovė neturi nuolatinio darbo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatė per mažą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios ieškovė atleidžiama. Vertinant ieškovės dabartinę finansinę situaciją bei finansines perpektyvas ateityje skundo netenkinimo atveju, darytina išvada, kad net ir atleidus ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio, atidėda 1344,50 EUR žyminio mokesčio suma nėra proporcinga ieškovės turtinei padėčiai ir būtų per didelė finansinė našta.
  8. Remiantis išdėstytais argumentais, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir padidinti žyminio mokesčio dalį, nuo kurios ieškovė atleidžiama iki 2289 EUR bei atidėti likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies – 400 EUR sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį pakeisti.

12Atleisti ieškovę A. K. a.k. ( - ) nuo dalies žyminio mokesčio – 2289 EUR už apeliacinį skundą sumokėjimo.

13Atidėti ieškovei A. K. a.k. ( - ) dalies – 400 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai