Byla A-248-745-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Ignui Vėgėlei, atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, surašė 2006 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą Nr.07-06-10-2, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 19193 Lt loterijų ir lošimų mokestį bei 2893 Lt šio mokesčio delspinigius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr.(27.183)-256-364 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 19193 Lt loterijų ir lošimų mokestį bei 2893 Lt šio mokesčio delspinigius ir paskyrė 1919 Lt šio mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. sausio 2 d. sprendimu Nr.69-2 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr.S-36(7-15/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą.

5Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.S-36(7-15/2007).

6Pareiškėjas nurodė, kad jam papildomos į biudžetą mokėtinos sumos paskaičiuotos nepagrįstai. Pareiškėjas mokesčių administratorių nurodytų loterijos bilietų neišplatino, todėl loterijų ir azartinių lošimų mokestis nuo šių bilietų nominalios vertės neskaičiuotinas. Pagal Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo nuostatas loterijų ir azartinių lošimų mokestis mokamas nuo išplatintų visų loterijos bilietų bendros pardavimo kainos, t. y. įstatymų leidėjas apmokestinimą šiuo mokesčiu sieja su loterijos bilietų atlygintiniu perdavimu kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju loterijos bilietai buvo perduoti tretiesiems asmenims neatlygintinai (reklamos tikslais ar labdaros ir paramos tikslais). Pareiškėjas nurodė, kad loterijos bilietas laikytinas turtu, todėl, pagal Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, jis gali būti labdaros ir paramos dalykas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius neturi teisės kitais nei mokesčių lengvatų ir sankcijų taikymo tikslais kontroliuoti labdaros ir paramos teikimo, gavimo ir naudojimo bei šia prasme aiškinti įstatymo. Įstatymai taip pat nesuteikia teisės mokesčių administratoriui atlikti valstybinės loterijų organizavimo priežiūros ir kontrolės funkcijų.

7Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti, ar pareiškėjas teisingai nustatė jo administruojamo loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazę bei ar teisingai deklaravo bei sumokėjo šį mokestį. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 4 straipsniu, loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazė yra išplatintų loterijos bilietų nominali vertė, o nominali loterijos bilietų vertė yra visų loterijos bilietų bendra pardavimo kaina, t. y. bilieto kaina, už kurią bilietą galima įsigyti, o ne pajamos, gautos už parduotus bilietus, todėl tam, kad bilietai turėtų nominalią vertę, jų pardavimas nėra būtinas. Prievolė mokėti loterijų ir azartinių lošimų mokestį yra siejama su bilietų išplatinimu.

9Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas turėjo mokėti loterijų ir azartinių lošimų mokestį nuo labdaros ir paramos tikslais išplatintų, taip pat nuo reklamos tikslais išdalintų bei prarastų bilietų nominalios vertės. Teismas nurodė, kad, pagal 2004 m. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį ir 15 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius turi teisę administruoti loterijų ir azartinių lošimų mokestį, t. y. tikrinti, ar mokestis teisingai apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas. Mokesčių administratoriaus teisė kontroliuoti labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, reglamentuojama Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnyje bendroji mokesčių administratoriaus kompetencija, administruojant loterijų ir azartinių lošimų mokestį, yra tik detalizuojama, tačiau šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu neapribojama, darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę tikrinti, ar pareiškėjas teisingai nustatė loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazę ir deklaravo bei sumokėjo teisingas mokesčio sumas, taip pat apskaičiuoti papildomus mokesčius, jų delspinigius bei skirti baudą. Teismas nurodė, kad, pagal 2001 m. gegužės 17 d. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 4 straipsnį, 2003 m. liepos 1 d. Loterijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazė yra ne už loterijos bilietus gautos pajamos, bet išplatintų loterijos bilietų nominali vertė, t. y. bilieto kaina, už kurią bilietą galima įsigyti, o ne pajamos, gautos už parduotus bilietus. Todėl konstatuotina, kad tam, jog loterijos bilietai turėtų nominalią vertę, jų pardavimas nėra būtinas, o prievolė mokėti loterijų ir azartinių lošimų mokestį yra siejama būtent su loterijos bilietų išplatinimu, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar išplatinami kitais būdais. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Loterijų įstatymo 7 straipsniu, loterijų organizatoriai 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Atsižvelgiant į Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas reikalavimą loterijų organizatoriams pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai ir paramai, siekė, kad labdaros ir paramos gavėjams būtų suteikta reali nauda - piniginės lėšos, turtas ar paslaugos, kurios gali būti realiai panaudotos paramos gavėjo visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimui. Todėl labdara ir parama turi būti teikiama, ne suteikiant teisę dalyvauti loterijoje, t. y. perduodant loterijos bilietus, o perduodant už išplatintus bilietus gautas pinigines lėšas ar už šias lėšas įsigytas materialines vertybes. Kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju privalomą labdaros ir paramos dalį skyrė loterijos bilietais, kurie yra tik žaidėjo dalyvavimą loterijoje patvirtinantys dokumentai arba identifikuojamieji įrašai kompiuterinėje duomenų bazėje, todėl jis neįvykdė Loterijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo skirti labdarai ir paramai 8 procentus išplatintų loterijų bilietų nominalios vertės. Pareiškėjas, perdavęs loterijos bilietus labdaros ir paramos gavėjams, suteikė jiems teisę tuos bilietus platinti ir tokiu būdu išdalintiems loterijos bilietams dalyvauti lošime, todėl loterijos bilietų teikimas labdaros ir paramos gavėjams prilygintinas loterijos bilietų išplatinimui loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo prasme. Esant tokioms aplinkybėms, mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui priskaičiavo papildomą 10002 Lt loterijų ir azartinių lošimų mokestį. Teismas nurodė, kad 2004 - 2005 metais reklamos tikslais pareiškėjas išdalino organizuojamų loterijų bilietų už 44407. Už reklamos tikslais išplatintus loterijos bilietus mokesčių administratorius pareiškėjui papildomai apskaičiavo 2220 Lt loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Kadangi loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazė yra ne už bilietus gautos pajamos, bet išplatintų bilietų nominali vertė, o pareiškėjas šiuo atveju loterijos bilietus išplatino, todėl mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui minėtą papildomą mokesčio sumą. Pareiškėjo veiksmai, nusprendžiant loterijos bilietus perleisti neatlygintinai, laikytini pareiškėjo pasirinkta reklamos strategija, neturinčia įtakos apmokestinimui loterijų ir azartinių lošimų mokesčiu. Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriaus 1998 m. liepos 24 d. išaiškinimas Nr.07-09/5876, kuriame teigiama, jog tuo atveju, jeigu loterijos bilietai buvo panaudoti reklamai ar pavogti, t. y. jie nebuvo išplatinti ir už juos nebuvo gautos pajamos, 13 procentų pajamų mokestis nuo tokių bilietų nemokamas, yra skirtas kito mokesčio bazės apibrėžimui ir juo negali būti remiamasi, apskaičiuojant LALM. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per tikrinamąjį laikotarpį pagal krovinio važtaraščius platinimui konsignacijos pagrindais platintojams atidavė loterijos bilietų už 17169 Lt. Daliai platintojų bankrutavus ir kreditinių reikalavimų nepatenkinus, dėl šių loterijos bilietų buvo surašyti nurašymo aktai. Be to, pareiškėjas 122253 Lt vertės išdalintus platinimui, bet dingusius dėl platintojų bankrotų loterijos bilietus apskaitė atskiroje prekių - atsargų sąskaitoje, nors šių loterijos bilietų faktiškai nėra. Teismas nurodė, kad, pagal Loterijų įstatymo 8 straipsnį, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr.N-I86 „Dėl loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, bei neišplatintų loterijos bilietų saugojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.3 punktą, loterijos organizatoriai kitiems juridiniams asmenims loterijos bilietus gali perduoti tik platinimui ir neišplatintus bilietus privalo priimti atgal bei saugoti juos tam tikrą laiką, o platintojams perduotų ir iš jų neatsiimtų bilietų nominali vertė priskirtina mokestinei bazei, apmokestinamai 5 procentų dydžio loterijų ir azartinių lošimų mokesčiu. Kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįvykdė teisės aktais jam, kaip loterijų organizatoriui, nustatytos pareigos nustatytą laiką saugoti neišplatintus loterijų bilietus ir nepateikė įrodymų, kad bankrutavusioms įmonėms jo perduoti loterijos bilietai nebuvo išplatinti, todėl konstatuotina, jog konsignacijos pagrindais platintojams perduoti loterijos bilietai buvo išplatinti ir jog mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti 6971 Lt LALM. Teismas nurodė, kad pareiškėjui papildoma loterijų ir azartinių lošimų mokesčio suma bei šio mokesčio delspinigiai buvo paskaičiuoti pagrįstai, taip pat jam pagrįstai buvo skirta šio mokesčio bauda. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą.

15Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad jis neginčija mokesčių administratoriaus kompetencijos administruoti loterijų ir azartinių lošimų mokestį, tačiau įstatymai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės administruoti labdaros ir paramos teikimą kitais nei mokesčių lengvatų taikymo tikslais. Loterijų įstatymas nesuteikia teisės mokesčių administratoriui atlikti valstybinės loterijų organizavimo priežiūros ir kontrolės funkcijų, todėl mokesčių administratoriaus konstatavimas, kad loterijos bilietas negali būti labdaros ir paramos objektas, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnį, labdaros ir paramos dalykas gali būti iš esmės bet koks turtas. Loterijos bilietas laikytinas turtu, kurio vertę sudaro bilieto savikainos kaštai bei, loterijos sėkmės atveju, jo suteikiama teisė į laimėjimą. Loterijos bilietai nepatenka į turto, kurį draudžiama teikti labdarai ir paramai, kategoriją. Pareiškėjas nurodo, kad loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazę sudaro išplatintų loterijos bilietų nominali vertė. Vadovaujantis Loterijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nominali loterijos bilietų vertė - visų loterijos bilietų bendra pardavimo kaina. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas apmokestinimą loterijų ir azartinių lošimų mokesčiu sieja su loterijos bilietų atlygintiniu perdavimu kitiems asmenims. Kadangi nei labdara - parama, nei reklamai išdalinti, nei prarasti loterijos bilietai negali būti laikomi parduotais, todėl šie bilietai neturi būti įskaičiuojami į nominalią visų išplatintų bilietų vertę ir nuo jų loterijų ir azartinių lošimų mokestis negali būti skaičiuojamas. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius neginčija, jog platintojai, kuriems pareiškėjas buvo perdavęs bilietus, bankrutavo, o atiduoti platinimui bilietai yra dingę dėl platintojų bankrotų. Tokiu būdu pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka perdavęs platinimui bilietus tretiesiems asmenims, įvykdė visas jam nustatytas pareigas. Nei vienas įstatymas nesieja pareiškėjo apmokestinimo su trečiųjų asmenų veikla, be to, pareiškėjas neturi jokių valdingų įgalinimų kontroliuoti trečiųjų asmenų vykdomą veiklą. Perduoti platinimui, neišplatinti ir negrąžinti bilietai nedalyvavo lošime. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas suteikia teisę perduoti bilietus platinimui, o perdavimas platinimui nėra siejamas su mokesčio baze.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsakovas nurodo, kad Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis nėra ribojama bendroji mokesčių administratoriaus kompetencija, todėl jis turėjo teisę tikrinti, ar pareiškėjas teisingai nustatė mokesčių administratoriaus administruojamo loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazę ir ar teisingai deklaravo bei sumokėjo šį mokestį. Atsakovas nurodo, kad, pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, nominali loterijos bilietų vertė - visų loterijos bilietų bendra pardavimo kaina. Tai reiškia, kad bilieto nominali vertė yra bilieto kaina, už kurią bilietą galima įsigyti, o ne pajamos, gautos už parduotus bilietus. Tam, kad bilietai turėtų nominalią vertę, jų pardavimas nėra būtinas, o prievolė mokėti loterijų ir azartinių lošimų mokestį siejama su bilietų išplatinimu, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo parduoti, ar išplatinti kitais būdais. Atsakovas nurodo, kad, pagal Loterijų įstatymo 8 straipsnį, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr.N-I86 „Dėl loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, bei neišplatintų loterijos bilietų saugojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą, loterijos organizatoriai kitiems juridiniams asmenims loterijos bilietus gali perduoti tik platinimui ir neišplatintus bilietus privalo priimti atgal. Platintojams perduotų ir iš jų neatsiimtų (taip pat platintojo prarastų ar reklaminės akcijos metu veltui išdalintų) bilietų nominali vertė priskirtina loterijų mokestinei bazei, kuri apmokestinama 5 procentų dydžio loterijų ir azartinių lošimų mokesčiu. Atsakovas nurodo, kad, pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, loterijos bilietas yra tik žaidėjo dalyvavimą loterijoje patvirtinantis dokumentas arba identifikuojamas įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje, todėl loterijos bilietas negali būti paramos ir labdaros dalykas. Labdara ir parama turėtų būti teikiama, ne suteikiant teisę dalyvauti loterijoje (perduodant loterijos bilietus), o perduodant už išplatintus bilietus gautas pinigines lėšas (ar už šias lėšas įsigytas materialines vertybes), kurios gali būti panaudotos paramos gavėjo visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimui ar labdaros gavėjo socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti. Loterijos bilietų teikimas labdaros ir paramos gavėjams negali būti laikomas labdaros ir paramos teikimu ir yra prilygintinas loterijos bilietų išplatinimui Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo prasme. Pareiškėjas, perdavęs loterijos bilietus labdaros ir paramos gavėjams, suteikė jiems teisę tuos bilietus platinti ir tokiu būdu išdalintiems loterijos bilietams dalyvauti lošime. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reklamos tikslais perduoti bilietai taip pat laikytini išplatintais, o tai, kad pareiškėjas nusprendė šiuos bilietus perleisti neatlygintinai, yra jos reklamos strategija, kuri neturi įtakos apmokestinimui loterijų ir azartinių lošimų mokesčiu. Atsakovas nurodo, kad, pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr.N-I86 3.3 punktą, loterijų organizatoriai privalo nustatytą laiką saugoti neišplatintus loterijų bilietus, taip pat ir tuos, kurių neišplatina juridiniai ir fiziniai asmenys, platinę bilietus pagal sutartį su loterijų organizatoriais. Kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju šios pareigos neįvykdė ir nepateikė įrodymų, kad bankrutavusioms įmonėms perduoti bilietai nebuvo išplatinti, todėl pripažintina, kad šie loterijos bilietai buvo išplatinti ir nuo jų turi būti mokamas loterijų ir azartinių lošimų mokestis.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo, sutikdamas su atsakovo argumentais, prašo apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, pakartodamas argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

20Atsakovo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, prašymą grįsdamas argumentais, pateiktais atsiliepime į apeliacinį skundą.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Byloje nagrinėjamas ginčas dėl loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Šio mokesčio bazę, tarifą, dydį, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Loterijų ir azartinių lošimų įstatymas. Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nustato, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazė organizuojant loterijas - išplatintų loterijos bilietų nominali vertė. Apelianto manymu, apskaičiuojant mokesčio bazę turi būti atsižvelgiama tik į atlygintinai išplatintų (parduotų) loterijos bilietų nominalią vertę. Savo poziciją grindžia Loterijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad nominali loterijos bilietų vertė - visų loterijos bilietų bendra pardavimo kaina. Kadangi loterijų ir azartinių lošimų mokestį tiesiogiai reglamentuoja Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymas, todėl ir nustatant šio mokesčio bazę visų pirma turi būti remiamasi šiame įstatyme pateiktomis definicijomis. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nenurodytas išplatinimo būdas, todėl laikytina, kad mokesčio bazę sudaro bet kokiu būdu išplatintų loterijos bilietų nominali vertė ir mokesčio bazė nesiejama su gautomis pajamomis. Loterijos bilieto nominali vertė žinoma jo išspausdinimo metu, o ne atsiranda jį pardavus, kaip kad aiškina pareiškėjas. Prieš tai pateiktas aiškinimas neprieštarauja ir Loterijų įstatymo 2 straipsnio 8 daliai, jame nurodytą pardavimo kainą suprantant kaip kainą, už kurią loterijos bilietas turėtų būti parduodamas, kitaip tariant, kaip pinigų sumą, už kurią šį bilietą galima įsigyti. Todėl kolegija sutinka su mokesčio administratoriaus pozicija, kad loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bazę sudaro bet kokiu būdu išplatintų loterijos bilietų nominali vertė, ir kad dėl šios priežasties loterijų ir azartinių lošimų mokestis, taikant 5 procentų tarifą (Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), turi būti skaičiuojamas ir nuo reklamai panaudotų ar labdarai arba paramai suteiktų loterijos bilietų.

24Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad valstybinė mokesčių inspekcija, aiškindama, kas gali būti paramos ir labdaros objektu, viršijo kompetenciją, nustatytą Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnyje. Šis straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, o 3 dalis- kad nustačiusi labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, panaikina mokesčių lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktą parama priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai. Pažymėtina, kad vietinis mokesčių administratorius Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų aiškinimu iš esmės ir grindė nurodymus atlikti pakartotinį atskaitymų nuo pajamų ir pelno mokesčio tikrinimą, o dėl loterijų ir azartinių lošimų mokesčio šis argumentas (dėl labdaros ir paramos dalyko) panaudotas tik kaip papildomas, pagrindiniu nurodant tai, kad perdavus loterijos bilietus kaip paramą jie yra išplatinami, ir todėl nuo jų nominalios vertės turi būti skaičiuojamas loterijų ir azartinių lošimų mokestis. Mokesčių administratorių sprendimuose nėra mokesčių mokėtojui privalomo vykdyti nurodymo dėl Loterijų įstatymo 7 straipsnyje numatyto 8 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skyrimo labdarai arba paramai. Taigi, mokesčių administratorius nesiėmė paramos ir labdaros teikimo kontrolės funkcijos, o aiškino įstatymo nuostatas, kiek jos reikšmingos mokesčių bazės nustatymui. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad mokesčių administratorius, pasisakydamas dėl galimybės teikti paramą ar labdarą loterijos bilietais, viršijo savo įgaliojimus.

25Apeliantas taip pat nurodo, kad neskaičiuodamas loterijų ir azartinių lošimų mokesčio nuo loterijos bilietų, panaudotų reklamai, jis rėmėsi mokesčių administratoriaus išaiškinimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. liepos 24 d. raštu Nr.07-09/5876). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis paaiškinimas skirtas ne Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo, o kito- Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, taikymui. Pastarojo įstatymo 4-1 straipsnis nustatė, kad pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Taigi, skirtingai nei loterijų ir azartinių lošimų mokestis, paminėtame straipsnyje nurodytas mokestis buvo siejamas su pajamomis, todėl nuo tų bilietų vertės, kuriuos išplatinus pajamų negaunama, mokestis neturėjo būti mokamas. Kadangi loterijų ir azartinių lošimų mokestis skaičiuojamas ne nuo pajamų, o nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės, 1998 m. liepos 24 d. rašte Nr.07-09/5876 išdėstytos taisyklės netaikytinos.

26Loterijų įstatymo 8 straipsnis nustato, kad loterijų organizatoriai loterijų bilietus gali platinti patys arba pagal sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad dalis įmonėms konsignacijos pagrindais perduotų platinti loterijos bilietų buvo neišplatinti dėl tų įmonių bankroto. Loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, bei neišplatintų loterijos bilietų saugojimo ir sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. N-186es, 3.3 ir 5 punktai nustato, kad neišplatinti loterijos bilietai saugomi 1 metus nuo neišplatintų bilietų surinkimo iš visų platinimo vietų dienos (nuo neišplatintų bilietų surinkimo akto surašymo dienos). Pareiškėjas nepateikė neišplatintų bilietų, jis nėra tokių bilietų surinkęs saugojimui. Pareiškėjas nepateikė ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių bilietų neišplatinimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tik bankroto bylų iškėlimą tam tikroms įmonėms, atsiskaitymų būklę tarp pareiškėjo ir skolininkų, tačiau nepatvirtina, kad tam tikra dalis loterijos bilietų buvo neišplatinta. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad šie loterijos bilietai išplatinti, ir pagrįstai nuo jų nominalios vertės apskaičiavo loterijų ir azartinių lošimų mokestį.

27Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

29apeliacinį skundą atmesti.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo... 5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad jam papildomos į biudžetą mokėtinos sumos... 7. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti, ar... 9. Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 17. Atsakovas nurodo, kad Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo,... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas prašo apeliacinį... 20. Atsakovo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, prašymą grįsdamas... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.... 24. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad valstybinė mokesčių... 25. Apeliantas taip pat nurodo, kad neskaičiuodamas loterijų ir azartinių... 26. Loterijų įstatymo 8 straipsnis nustato, kad loterijų organizatoriai... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes,... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 29. apeliacinį skundą atmesti.... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą... 31. Nutartis neskundžiama....