Byla 2A-247-278/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Antada“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-356/2009 pagal ieškovo UAB „Antada“ ieškinį atsakovams UAB „Seifuva“ ir J. D., trečiajam asmeniui UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ dėl piniginių sumų priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Nustatė

5ieškovas nurodė, kad UAB „Antada“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pramonės g. 9, Utenoje, yra inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos tinklai ir vandens valymo įrengimai, kurių 53/100 dalys priklauso ieškovui, o 47/100 dalys - trečiajam asmeniui UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“. Nurodo, kad atsakovai yra greta esančių teritorijų, kurių lietaus ir paviršinio vandens surinkimo sistemos yra sujungtos su ieškovo vandens sistemomis, naudotojai. Teigia, kad bendrovės lėšomis 2003 m. buvo įrengti valymo įrengimai, be to, įmonė kasmet vidutiniškai patiria 15 646,99 Lt išlaidas, susijusias su lietaus vandens, paviršinio vandens valymo įrenginių naudojimu, jų priežiūra ir eksploatavimu. Nurodo, jog atsakovams UAB „Seifuva“ ir J. D. naudojantis šiais įrenginiais ieškovas patiria nuostolius, tačiau atsakovai atsisako sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. UAB Antada“ prašė teismą priteisti iš atsakovų po 3 183,03 Lt už 2007 metais suteiktas paslaugas ir naudojimąsi ieškovo turtu bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

6Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas nuosavybės teise valdo atitinkamą dalį valymo įrenginių, į kuriuos patenka paviršinės nuotekos iš UAB „Seifuva“ teritorijos bei iš atsakovo J. D. nuomojamo žemės sklypo, nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovas faktiškai teikia nuotekų valymo paslaugas šiems atsakovams, nes atsakovas J. D. pateikė rašytinius įrodymus, kad UAB „Jontransa“ 2007 – 2008 metais už nuotekas mokėjo UAB „Utenos vandenys“, o UAB „Seifuva“ - UAB „Utenos komunalininkas“, pagal 2006-03-02 sutartį, be to, jai yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TU(2)-43, galiojantis iki 2011-01-01. Teismas konstatavo, jog valymo įrengimus ieškovas įrengė siekdamas vykdyti savo ūkinę veiklą, tačiau tik baigiant atlikti paviršinio vandens valymo įrenginių statybos darbus, UAB „Antada“ raštu kreipėsi į AB „Vegta“ ir UAB „Seifuva“ vadovus siūlydama sudaryti nuomos sutartis, dėl iš jų teritorijų patenkančio vandens valymo, tačiau įmonės nesusitarė. Nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog atsakovai laisva savo valia būtų atlikę kokius nors kitokius šalių susitarimą dėl valymo įrengimų nuomos įrodančiais veiksmus bei konstatavo, kad atsakovams pareiga turėti savo valymo įrenginius nenustatyta, o įrodymų, kad ieškovas turi teisę ir teikia nuotekų transportavimo nuotekų tinklais ir nuotekų valymo paslaugas, nepateikta. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas vienasmeniškai sprendė įrengti savo poreikiams tenkinti automobilių stovėjimo aikštelę dėl ko privalėjo įrengti paviršinių nuotekų valymo įrengimus, į kuriuos patenka paviršinės nuotekos nuo atsakovų valdomų teritorijų ir juose yra išvalomos. Teismas konstatavo, jog ieškovas, žinodamas tikrąją padėtį dėl valymo įrenginių naudojimo galimų apsunkinimų ir galimų nuostolių, veikė kaip verslininkas ir riziką prisiėmė pats, todėl tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, o taip pat nustatyti esant atsakovų prievolę sumokėti už 2007 metus po 3.183,03 Lt, nėra pagrindo. Teismas darė išvadą nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovai naudodamiesi svetimu daiktu ir nemokėdami jokių mokesčių, nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita.

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškiniu UAB „Antada“ prašė teismą priteisti iš atsakovų sumas už suteiktas paslaugas išvalant paviršinius lietaus vandenis, kurie patenka iš atsakovų teritorijų į ieškovo nuosavybėje esančius valymo įrenginius ir išvalyti yra pateikiami į miesto tinklus. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į galiojančius įstatymų reikalavimus ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Teigia, jog iš atsakovų sutarčių sudarytų su UAB „Utenos komunalininkas“ matyti, kad į miesto tinklus yra priimami nuo atsakovų teritorijų patenkantys paviršiniai vandenys ir nuotekos, o šio vandens ir nuotekų valymą atlieka ieškovas. Šios paslaugos yra laikytinos viešosiomis paslaugomis. Išlaidos už šias paslaugas yra susiję su valymo įrenginių eksploatavimu, vandens surinkimu ir jo transportavimu į miesto tinklus ir atsakovai privalo jas atlyginti. Ieškovo nuomone, tarp šalių atsiradę santykiai turi viešosios, atlygintinos sutarties požymių, yra sudaryti konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes ieškovui nebuvo užtikrinta tinkama kvalifikuoto teisininko gynyba, o trečiuoju asmeniu įtrauktas juridinis asmuo nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, todėl byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta. Ieškovas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes mano, kad jos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, 2.5 p., 5 p. reikalavimų. Teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad ginčo suma yra 3 183, 03 Lt ir į tai, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas yra skaičiuojama 80 procentų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

8Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Seifuva“ nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, teisingai pritaikęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, nes ginčo šalių nesieja faktiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, nebuvo išreikšta atsakovų valia sutartiniams santykiams susiformuoti. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas be UAB „Seifuva“ sutikimo, vienašališkai rekonstruodamas jau nuo seno buvusią lietaus kanalizacijos sistemą ir įrengdamas tik jam reikalingus paviršinių nuotekų valymo įrengimus veikė savo rizika ir prieš atsakovės UAB „Seifuva“ valią. Teigia, jog teismas, tinkamai pritaikęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, kad UAB „Seifuva“ teisėtai, t.y. turėdama reikiamus leidimus, sutartis su UAB „Utenos komunalininkas“, gali išleisti nevalytas paviršines lietaus nuotekas į miesto tinklus, todėl, nesant deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, nėra pagrindo ieškovui atlyginti jos pačios rizikingų veiksmų pasekoje galimai atsiradusius nuostolius. Mano, jog sprendime tinkamai nustatyta aplinkybė, kad ieškovas yra verslininkas ir valymo įrengimus įsirengė bei lietaus nuotekų tinklus rekonstravo išimtinai savo poreikiams tenkinti, negavęs kitų bendrų tinklų naudotojų sutikimų, nors žinojo, kad toks sutikimas yra būtinas, nes gretimų žemės sklypų naudotojų paviršinės lietaus nuotekos pateks į ieškovo įrengtus valymo įrengimus. Nurodo, jog UAB „Seifuva“ neturi pareigos mokėti už jai nereikalingą paviršinių nuotekų valymą, t.y. atsakyti už ieškovo prieš atsakovo valią atliktus, išimtinai ieškovės verslui vystyti reikalingus veiksmus ir pagal CK 6.242 str. tai nelaikytina nepagrįstu praturtėjimu. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė faktinio reikalavimo pagrindo, nepagrindė ieškiniu reikalaujamų nuostolių dydžio už per 2007 m. UAB „Seifuva“ prieš jos valią teiktas paviršinių nuotekų valymo paslaugas. Nurodo, jog ieškovo argumentai dėl procesinių teisių pažeidimo, yra nepagrįsti, nes ieškovas yra juridinis asmuo, todėl jis nelaikytinas asmeniu, kuriam teismas CPK 161 str. pagrindu turėjo pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Atsakovas nurodo, kad dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, proceso vilkinimo, įvyko net 7 teismo posėdžiai, atsakovas teikė 2 atsiliepimus į ieškinį, tripliką, todėl, teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje trukmę, apimtį, sudėtingumą, šalių elgesį ir veiksmus procese, teisėtai ir pagrįstai iš ieškovo UAB „Seifuva“ naudai priteisė 6 000 Lt faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. D. pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas ištyrė visus ieškovo byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Teigia, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas J. D. užsakė apelianto įmonėje paviršinių nuotekų valymo paslaugas arba laisva valia atliko kitus veiksmus, įrodančius susitarimą su apeliantu dėl paviršinių nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad 2003 metais ieškovas UAB „Antada“, prieš išleistuvą į Utenos miesto lietaus kanalizacijos tinklus, pastatė paviršinio vandens valymo įrenginius ir 2003-12-31 įrenginių pasidalijimo aktu Nr. 12/3 pasidalijus juos su UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“, įrengimus įregistravo bendra daline nuosavybe (1t., b.l. 69-73, 199-200). Iš bylos dokumentų matyti, kad į minėtus valymo tinklus patenka ir yra valomos paviršinės nuotekos nuo atsakovų nuomos sutarties pagrindu valdomų žemės sklypų. Iš šalių paaiškinimų ir liudyt. R.Kaušylo parodymų matyti, kad atsakovai, iki valymo įrengimų pastatymo ir lietaus kanalizacijos tinklų rekonstrukcijos, nuo 1996 m. naudojosi lietaus kanalizacijos tinklais (2 t., b.l. 182-183). Atsakovai nurodo, kad valymo įrengimai buvo pastatyti ir prijungti prie esamų, atsakovų naudojamų lietaus kanalizacijos tinklų, nesant atsakovų sutikimo, išskirtinai paties ieškovo reikmėms, nes atsakovai turi reikiamus leidimus bei sutartis su UAB „Utenos komunalininkas“ ir UAB „Utenos vandenys“ ir gali išleisti į miesto tinklus nevalytas paviršines lietaus nuotekas. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina liudyt. K.Kalytis, kuris nurodė, kad įrengti ieškovui valymo įrengimus tik UAB „Antada“ reikmėms nebuvo kliūčių (2 t., b.l. 181). Be to, iš byloje esančios UAB „Seifuva“ ir UAB „Utenos komunalininkas“ 2000-10-19 sutarties matyti, kad UAB „Utenos komunalininkas“ įsipareigojo priimti į miesto lietaus kanalizacijos tinklus abonento UAB „Seifuva“ vandenis nuo 1,41 ha teritorijos, užtikrinti jų nuvedimą į atvirus vandens telkinius bei išleidėjo ir gatvės tinklų eksploataciją pagal Statybos ir urbanistikos ministro 1991-07-22 įsakymų patvirtintas „Vandens nuleidimo tinklų priežiūros ir remonto taisykles“, o UAB „Seifuva“ - tvarkingai eksploatuoti savo teritorijoje esančius tinklus ir įrengimus, užtikrinti, kad vandens užterštumas neviršytų leistino „Gamtos išteklių naudojimo leidime“ bei mokėti UAB „Utenos komunalininkas“ pagal galiojantį tarifą 0,258 Lt/m3 (1 t., b.l. 146). 2006-03-02 tarp minėtų šalių buvo sudaryta analogiška sutartis dėl paviršinių ir drenažinių nuotekų priėmimo į miesto paviršinių nuotekų tinklus (1 t., b.l. 90-91). Šia sutartimi UAB „Seifuva“ įsipareigojo užtikrinti, kad nuotekų, nuleidžiamų į miesto paviršinių nuotekų tinklus užterštumas neviršys šalių konkrečiai sutartų normų, be to, įsipareigojo kas ketvirtį savo lėšomis imti išleidžiamų nuotekų mėginius ir atestuotoje laboratorijoje nustatyti faktinį teršalų kiekį nuotekose bei mokėti už nuotekų transportavimą šalių sutartą kainą. Aplinkybę, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdo, patvirtina byloje esanti Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Ekometrija“ (2t., b.l. 95-97). Be to, 2006-03-29 atsakovui UAB „Seifuva“ buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TU (2)-43 galiojantis iki 2011-01-01, kuriame numatytas paviršinių (lietaus) nuotekų išleidimas į miesto kanalizacijos tinklus pagal sutartį su UAB „Utenos komunalininkas“ (1 t., b.l. 103-124). Byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad už paviršinių nuotekų priėmimą į miesto paviršinių nuotekų tinklus atsakovas UAB „Seifuva“ moka mokesčius UAB „Utenos komunalininkas“ (2 t., 21-50). Atsakovas J. D. laikotarpiu nuo 2002-12-31 iki 2008-12-31 nuomojo UAB „Jontransa“ 50 arų žemės plotą su kiemo statiniais, esančiais Pramonės g. 7, Utenoje. Mokėjimo nurodymai ir PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina, kad atsakovo J. D. nuomininkas UAB „Jontransa“ už nuotekas mokėjo UAB „Utenos vandenys“ (1 t., b.l. 155-160, 163-173). Kadangi atsakovas UAB „Seifuva“ pagal jam išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. TU (2)-43, paviršinių (lietaus) nuotekas išleisti į miesto kanalizacijos tinklus pagal sutartį su UAB „Utenos komunalininkas“ turi teisę iki 2011-01-01, todėl 2007-04-02 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas atsakovui negali būti taikomas, nes šio Reglamento 17, 30 punkto pagrindais atsakovas iki 2011-01-01 turi teisę paviršines nuotekas, išleisti į miesto kanalizacijos tinklus, pagal 2006-03-02 sutartimi numatytas nuotekų užterštumo normas, o jų neviršijus, papildomai nevalant (Reglamento 15-17p.p.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2007 m. atsakovai į lietaus kanalizacijos tinklus išleido didesnio užterštumo nuotekas nei buvo nustatyta aukščiau paminėtomis sutartimis ir šios nuotekos turėjo būti valomos, pasinaudojant ieškovo valymo įrengimais (CPK 178 str.). Dėl minėtų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas UAB „Antada“ 2003 metais išimtinai savo verslo tikslais prieš išleistuvą į Utenos miesto lietaus kanalizacijos tinklus pasistatė paviršinio vandens valymo įrenginius, nes pagal galiojančius teisės aktus pastatyti tokius valymo įrenginius ieškovas privalėjo vykdant ūkinę veiklą, yra pagrįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos regiono agentūros 2008-04-23 raštas, kuriame nurodoma, jog nesant valymo įrenginių ieškovui UAB „Antada“ nebūtų leidžiama eksploatuoti įrengtos transporto aikštelės (1t., b.l. 62). Aplinkybę, jog statant valymo įrenginius ieškovui buvo žinoma, kad į juos pateks ir atsakovų UAB „Seifuva“ bei J. D. nuomojamo žemės sklypo paviršinio vandens nuotekos, patvirtina byloje esantys pasiūlymai atsakovams sudaryti paviršinių nuotekų valymo įrenginių nuomos sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Antada“ kreipėsi į atsakovus, su kuriais naudojosi bendrais paviršinių nuotekų tinklais, dėl sutikimo statyti valymo įrenginius ir prijungti juos prie bendrų paviršinių nuotekų tinklų, ar kad atsakovai būtų atlikę kokius nors veiksmus siekiant, kad tinklai, kuriais jie išleisdavo nuotekas į miesto kanalizacijos tinklus, būtų sujungti su ieškovo valymo įrenginiais, todėl darytina išvada, kad ieškovas kaip verslininkas, įrengdamas valymo įrengimus ir atlikdamas lietaus kanalizacijos tinklų rekonstrukciją, veikė savo rizika ir savo reikmėms. Įrodymų, kad atsakovai užsakė paviršinių nuotekų valymo paslaugas iš ieškovo, ar ieškovas, vykdydamas ūkinę veiklą, turi teisę ir teikia transportavimo nuotekų tinklais ir nuotekų valymo paslaugas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta. Be to, jokių įrodymų koks kiekis atsakovams priklausančių nuotekų buvo išvalytas 2007 m., šių paslaugų įkainiai bei duomenys, jog paslaugų teikėjas atsakovams teikė ataskaitas apie suteiktas paslaugas, teismui nepateikti (CK 6.716, 6.719, 6.720, 6.722 str. str., CPK 178 str.). Esant minėtoms aplinkybėms teigti, kad tarp šalių yra faktiniai atlygintinų paslaugų teikimo (lietaus ir paviršinio surinkimo ir valymo, tolimesnio transportavimo kitų asmenų tinklais) santykiai nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo. Nesant įrodymų, kad atsakovų teritorijų nuotekas būtina valyti konstatuotina jog atsakovai neturi pareigos mokėti už jiems nereikalingas paviršinių nuotekų valymo paslaugas, nes už naudojimąsi lietaus kanalizacijos tinklais atsakovai atsiskaito su trečiaisiais asmenims, o ieškovui prieš atsakovų valią atlikus nuotekų valymo paslaugas, turėtas išlaidas privalo prisiimti pati UAB „Antada“ (CK 6.156 str.). Ieškovo teiginiai, kad atsakovai naudojasi jo valymo įrenginiais ir dėl to UAB „Antada“ patiria nuostolius, o atsakovai nemokėdami už šias paslaugas nepagrįstai praturtėja, yra nepagrįsti, nes kaip nurodyta aukščiau nėra įrodyta, jog atsakovams tokios paslaugos yra reikalingos, o jeigu reikalingos, kaip įtakoja valymo įrengimus bei kokio dydžio realius nuostolius patiria apeliantė. UAB „Antada“ teiginys, kad tarp šalių yra atsiradę sutartiniai santykiai, turintys viešosios atlygintinos sutarties požymių atmestinas, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad įmonės ūkinė veikla yra susijusi su nuotekų valymo paslaugų teikimu, jog tokias paslaugas ji teikia ir kitoms įmonėms bei yra nustačiusi teiktinų paslaugų kainas. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų.

12Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje atstovą. Šio kodekso 55 straipsnis nustato, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteikiant teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Minėto įstatymo nuostatos numato, jog juridinių asmenų atstovais teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai arba advokatai ar jų padėjėjai, turintys leidimą dalyvauti konkrečioje byloje. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2008-06-20 ieškovas sudarė sutartį su advokatu A.Kolpertu dėl įmonės atstovavimo Utenos rajono apylinkės teisme ir ieškovas šią sutartį teismui pateikė 2008-06-20 posėdyje. Nagrinėjant bylą 2008-01-21 bei 2009-02-20 atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau UAB „Antada“ direktorius A.Chamentauskas bylą prašė nagrinėti iš esmės. Šiam asmeniui jo teisės buvo išaiškintos. Duomenų, jog ieškovas būtų prašęs teismą atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus jo atstovui, byloje nėra. Kadangi ieškovas apsisprendė dėl atstovavimo byloje, teigti jog teismas neužtikrino atstovo dalyvavimo bylos nagrinėjime, nėra pagrindo (2t., b.l. 17-18, 150-160, 180-188). Be to, 2008-06-30 nutartimi pripažinus trečiojo asmens UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ dalyvavimą būtinu ir atstovui neatvykus į teismo posėdžius, šalys taip pat prašė bylą nagrinėti iš esmės (1t., b.l. 137, 2t., b.l. 64, 140). Nors teismui pripažinus trečiojo asmens dalyvavimą būtinu teismas privalėjo UAB „Utenos techninių apžiūrų centras“ apklausti nagrinėjamu klausimu, tačiau šis procesinių teisės normų pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog dėl to neteisingai buvo išnagrinėta byla (CPK 329 str.1 d.).

13Iš bylos dokumentų matyti, kad bylos nagrinėjimas, 2008-01-14 gavus ieškinį, apylinkės teisme užsitęsė, byla buvo nagrinėjama 7 teismo posėdžiuose, ieškovas tikslino ieškinį, dėl ko atsakovo atstovai ruošė kelis atsiliepimus į ieškinį bei triplikus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių dalis buvo atidėta ir ieškovui nepateikus bylai reikalingų dokumentų. Dėl atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose bei ruošiant procesinius dokumentus atsakovas UAB „Seifuva“ sumokėjo 7380 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas įvertino jų atitikimą LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ reikalavimus, išlaidų realumą ir prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino. Dėl paminėto, apelianto teiginys, kad priteista suma yra priteista neatsižvelgiant į minėtas rekomendacijas bei ieškinio dydį, yra atmestinas.

14Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

15Atsakovo UAB „Seifuva“ prašo priteisti 2 380 Lt atstovavimo išlaidas, kurias atstovui sumokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą bei susipažinimą su civiline byla. Kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog atsakovas su bylos medžiaga buvo susipažinęs ieškinį nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei aukščiau paminėtų rekomendacijų 8.11p. nuostatas, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 1416 Lt (3t., b.l.32-36)

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Antada“ (į.k. 1686 49099) 1416 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika Lt) atstovavimo išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“ (į.k.1100 32524) naudai bei 11 Lt (vienuolika Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą

Proceso dalyviai