Byla 2SA-47-585/2012
Dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė B. Palavinskienė ir D. K. S

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė B. Palavinskienė ir D. K. S.,

Nustatė

2pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kreipėsi į teismą kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 d. Raginimą įvykdyti sprendimą, panaikinti antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 d. Siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei įpareigoti antstolę B. Palavinskienę vykdomąją bylą Nr. 0171/11/02661 nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą D. K. S.. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 11 319,84 Lt išieškojimo iš Lietuvos valstybės išieškotojui D. K. S., nes teismo sprendimais priteisto teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka yra nustatyta specialiame teisės akte Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra tinkamas skolininkas išieškojimo procese, nes Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, ji nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, todėl priverstinio vykdymo veiksmai objektyviai negali būti jai taikomi. Taip pat nurodė, kad antstolė B. Palavinskienė turėtų pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl jo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas patvarkymas neatitinka LR CPK 656 str. nuostatų, kadangi raginime nurodytos vykdymo išlaidos neatitinka Spendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, nes antstolė B. Palavinskienė nepagrindė patirtų išlaidų paštui bei mokėjimo pavedimams, be to, skundžiamame raginime yra nurodyta, jog yra išieškoma 11319,84 Lt suma, tačiau D. K. S. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą 2009 bei 2010 m. jau buvo išmokėta 1977 Lt ir 1961 Lt sumos, todėl skolos likutis sudaro tik 7381,84 Lt sumą.

3Suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydama, kad 2009-03-19 d. LR Vyriausybės Nutarimas Nr. 194 nereglamentuoja sprendimų vykdymo tvarkos, todėl pareiškėjo teiginys, jog antstolė B. Palavinskienė šio nutarimo pagrindu negali vykdyti pateikto vykdomojo dokumento ir pradėta vykdomoji byla turi būti nutraukta, yra teisiškai nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo B. Palavinskienė taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog antstolė B. Palavinskienė nepagrįstai raginimą pateikė LR Vyriausybei, taip pat nepagrįstas, kadangi vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad skolininkas šiuo atveju yra Valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, be to, raginimo forma yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl šioje formoje nurodytos LR CPK 663 str. nuostatos skolininkui šiuo atveju nesukelia jokių teisinių padarinių ir dėl šios priežasties ginčijamas patvarkymas negali būti pripažintas neteisėtu. Suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė taip pat nurodė, jog vykdymo išlaidos, t. y. pašto išlaidos bei išlaidos už bankinius pavedimus, yra neišvengiamos kiekvienoje vykdomojoje byloje, todėl pareiškėjo keliamas vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimas negali paneigti atliktų veiksmų teisėtumo.

4Suinteresuotas asmuo D. K. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjo skundu ir nurodė, kad antstolė B. Palavinskienė gavusi vykdomąjį raštą pradėjo vykdymo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir jokių LR CPK normų nepažeidė.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinant antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas dalyje dėl papildomų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad LR Vyriausybės 2009-03-18 d. Nutarimu Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos tam tikros su pateiktu vykdomojo dokumento vykdymu susijusios taisyklės, iš esmės nekeičia LR CPK nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir nesudaro kliūčių priimti ir pradėti vykdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, be to, LR Vyriausybė 2009-09-09 d. Nutarimo Nr. 1100 2.2 p. nuostatose nustatydama, jog išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal LR teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš esmės nustatė tik teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, o ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Teismas pažymėjo, kad skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos, ir sprendė, jog šiuo atveju Valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai ir jai nėra suteikiama kokių nors atskirų privilegijų kaip kitiems civilinių santykių subjektams, todėl padarė išvadą, kad toks vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo negali būti laikytina aplinkybe, kuri yra numatyta LR CPK 651 str. 2 d. 7 p. nuostatose, kurios pagrindu antstolė B. Palavinskienė negalėtų priimti vykdomojo dokumento vykdymui. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamo skolininko vykdymo procese, nurodydamas, jog raginimas įvykdyti teismo sprendimą yra įteiktas tinkamam įgaliotam skolininko atstovui, sutinkamai su LR CPK 657 str. nuostatomis, t. y. LR Vyriausybė, kaip skolininko tinkamas atstovas, yra įgaliota priimti reikiamus spendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo, o kadangi skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, tai tokie antstolės B. Palavinskienės veiksmai laikytini pilnai atitinkantys LR CPK nuostatas. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad antstolė nepagrįstai prašė priteisti išlaidas už vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kadangi vykdomojoje byloje tokio patvarkymo nėra; antstolė išsiuntė tik vieną pašto siuntą, todėl pagrįstomis ir papildomomis gali būti laikomos tik vienos pašto siuntos išsiuntimas; antstolė nepagrįstai paskaičiavo išlaidas už vykdomojo dokumento kopijas bei nepagrįstai taikė 1,348 vartotojų kainų indeksą (VKI).

6Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-25 nutarties dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundas buvo iš dalies atmestas ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei adresuotas dokumentas, susijęs su išieškojimu iš valstybės biudžeto, yra įteiktas įgaliotam skolininko atstovui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo atveju nėra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl teismo sprendimo vykdytinumo, apeliantas pabrėžė, kad teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta LR Vyriausybės 2009-03-19 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, todėl tokie teismo sprendimai yra vykdytini ne pagal LR CPK normas, o pagal minėtą LR Vyriausybės nutarimą.

7Antstolė B. Palavinskienė atsiliepimu prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė raginimą įvykdyti sprendimą išsiuntė tam adresatui, kuris nurodytas pačiame vykdomajame rašte, todėl apelianto teiginiai, kad antstolė raginimą vykdyti sprendimą įteikė netinkamam adresatui, nėra pagrįsti. Antstolė taip pat nesutiko su apelianto argumentais dėl to, kad antstolė minėto LR Vyriausybės nutarimo pagrindu negali vykdyti pateikto vykdomojo dokumento. Pažymėjo, kad minėtas nutarimas numato nesumokėtos darbo užmokesčio dalies teisėjams išmokėjimo tvarką, kurią vykdo atitinkamos institucijos, o ne įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo tvarką. Pabrėžė, kad skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju Valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių subjektai.

8Antstolė B. Palavinskienė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-25 nutartį dalyje, kur panaikintas antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas dalyje dėl papildomų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimo patvarkymo vykdomojoje byloje ir negalėjo būti, kadangi šis patvarkymas yra priimamas užbaigiant vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad raginime įvykdyti sprendimą buvo paskaičiuotos 4 pašto siuntos, t. y. viena pašto siunta paskaičiuota siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, o kitos trys pašto siuntos paskaičiuotos dėl antstolio procesinių dokumentų siuntimo, kurie neišvengiamai atsiranda vykdomosios bylos eigoje. Apeliantė nurodė, kad raginime sumokėti skolą geruoju šios vykdymo išlaidos paskaičiuojamos, kadangi sumokėjus skolą pagal raginimą, nebūtų tikslinga antrą kartą siųsti siūlymą dėl likusių vykdymo išlaidų, susijusių tik su vykdomosios bylos užbaigimu. Akivaizdu, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimo patvarkymas ir minėtos pašto bei vykdomojo dokumento kopijų išlaidos vykdomojoje byloje bus patiriamos bet kokiu atveju, kadangi jos yra neatsiejamos nuo vykdomosios bylos bei vykdymo eigoje kiekvienu atveju atsiranda neišvengiamai, todėl antstolė visiškai teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo minėtas išlaidas. Apeliantė taip pat nesutiko su teismo argumentais dėl indeksavimo ir nurodė, kad antstolė vykdymo išlaidas indeksavo remdamasi LR CPK nuostatomis bei Statistikos departamento patvirtintu vartotojų kainų indeksu, todėl siūlyme nurodytas indeksas taikomas pagrįstai ir teisėtai. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, 2011-05-25 priimtoje nutartyje pasisakė ir dėl tų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kurių pagrįstumo ir teisėtumo pats pareiškėjas net ir neginčijo. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo net nėra sprendžiamas. Antstoliui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo pagal LR CPK 611 str., pareiškėjas turi galimybę pateikti visus argumentus būtent tam teismui, kuris nagrinėja antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Toks siūlymas pervesti vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro pagrindo jo skųsti teismui. Tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būti sprendžiamas du kartus, o tai prieštarautų koncentruotumo principui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

9Suinteresuotas asmuo D. K. S. atsiliepimu prašė tenkinti B. Palavinskienės atskirąjį skundą iš esmės sutrumpintai atkartotais B. Palavinskienės atskirojo skundo argumentais.

10Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11Dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirojo skundo

12Atskirojo skundo argumentais pareiškėjas įrodinėja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. I-706-561/2009 dėl 11319,84 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos Respublikos Vyriausybės negali būti priverstinai vykdomas ir priimtas vykdymui neteisėtai.

13Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties motyvais dėl sprendimo galimumo priverstinai vykdyti sprendimą.

142008 10 28 priimto Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtis - grąžinti teisėjams nesumokėtą teisėjų darbo užmokesčio ir kitų neišmokėtų išmokų, kurių dydis priklauso nuo teisėjų darbo užmokesčio, dalį, kurią sudaro per šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą laikotarpį pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d., teisėjams išmokėtino ir per tą patį laikotarpį jiems išmokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neišmokėtų išmokų skirtumas (Įstatymo 1str.). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi Vyriausybei pavesta nustatyti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarką

15Įgyvendinant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, 2009 03 18 buvo priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nutarimo 2.2p. numatyta, kad Vyriausybės įgaliota vykdančioji institucija nuo 2010 metų yra Teisingumo ministerija. Vyriausybės nutarimo patvirtinto Aprašo 1p. nustatyta, kad nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašas reglamentuoja teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ir nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išmokėjimą.

16Taip teisiškai buvo reglamentuotas teismų sprendimų, kuriais priteista nesumokėta teisėjų darbo užmokesčio dalis, vykdymas.

17Esant specialiam teisiniam reguliavimui, negali būti taikomos bendrosios vykdymą nustatančios teisės normos. Teisingumo ministerijai, kaip įgaliotai institucijai, sureguliavus grąžinimo tvarkos įgyvendinimą, antstolio pradėjimas vykdyti teismo sprendimą CPK nustatyta tvarka prieštarauja specialiu teisiniu reguliavimu teismo sprendimui nagrinėjamu atveju numatytai vykdymo tvarkai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomoji byla pradėta neteisėtai, nes 2011 04 06 antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą nesant tam teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama, tenkinant Vyriausybės įgaliotos institucijos atskirąjį skundą, ir antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą panaikinamas. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą panaikinimas nurodomais argumentais yra besąlyginis pagrindas antstoliui nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629str.1d.9p., CPK 630str.1d.).

18Dėl antstolės B. Palavinskienės atskirojo skundo

19Nustačius, kad patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, antstolės skundas dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo negali būti tenkinamas.

20Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio siūlymo teisėtumo iš esmės, nesivadovavo galiojančia teismų praktika nagrinėjamu klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 9 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-225/2011) pažymėjo, kad galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų (jei jis norėtų tokį poreikį patenkinti) kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo sprendimas dėl siūlymo (net jei toks sprendimas būtų priimtas) nesuteiktų antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 str.). Civilinį procesą Lietuvos Respublikos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų apskundimą, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 str. 1 d.). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip poįstatyminis teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK normomis. Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 str.) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl bylos dalys dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo turi būti nutraukiamos (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad civilinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti antstolės B. Palavinskienės 2011-04-06 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/02661 nutrauktina.

21Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1d.2p.,, 338 str., teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti.

23Dalyje, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundas buvo atmestas, išspręsti klausimą iš esmės: antstolės B.Palavinskienės 2011 04 06 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0171/11/02661 panaikinti.

24Nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės B. Palavinskienės 2011 04 06 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas dėl papildomų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, panaikinti ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje... 2. pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė atsiliepime su pareiškėjo... 4. Suinteresuotas asmuo D. K. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi nutarė pareiškėjo... 6. Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 7. Antstolė B. Palavinskienė atsiliepimu prašė pareiškėjo atskirąjį... 8. Antstolė B. Palavinskienė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė... 9. Suinteresuotas asmuo D. K. S. atsiliepimu prašė tenkinti B. Palavinskienės... 10. Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 11. Dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 12. Atskirojo skundo argumentais pareiškėjas įrodinėja, kad Vilniaus apygardos... 13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo... 14. 2008 10 28 priimto Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies... 15. Įgyvendinant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo... 16. Taip teisiškai buvo reglamentuotas teismų sprendimų, kuriais priteista... 17. Esant specialiam teisiniam reguliavimui, negali būti taikomos bendrosios... 18. Dėl antstolės B. Palavinskienės atskirojo skundo... 19. Nustačius, kad patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti yra... 20. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio siūlymo... 21. Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1d.2p.,, 338 str., teismas... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį... 23. Dalyje, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundas buvo atmestas,... 24. Nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės B. Palavinskienės 2011 04 06...