Byla I-6194-281/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui K. B., atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėjas G. S. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui 2015-01-08 pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje 2014-12-29 sprendimą (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad Pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje nedelsiant būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką (b. l. 1-2).

4Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje atsisakymą išduoti jam daugkartinę Šengeno vizą. Skunde paaiškino, kad dėl atsisakymo Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, o vizą atsisakyta išduoti pagal subjektyvią prašymu nagrinėjusių pareigūnų nuomonę. Ambasadoje nebuvo leista Pareiškėjui teikti kokius nors dar, netgi žodinius, paaiškinimus, kad būtų galima panaikinti nepagrįstus jo atžvilgiu įtarimus. Pareiškėjas mano kad jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas atsainiai, pernelyg piktnaudžiaujant suteikta diskrecijos teise, ją laikant aukščiau už įstatymą. Pareiškėjo būsimi veiksmai ne įrodomi, o iš karto preziumuojami kaip neteisėti.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

6Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-13).

7Paaiškino, kad 2014-12-04 Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2015-01-05 iki 2015-02-04. Kartu pateikė gyvenamojo ploto rezervacijas patvirtinančius dokumentus, oro bilietų rezervaciją, Lietuvoje įsigytos UAB Bavarda dokumentus, darbo sutartį ir kita. Tą pačią dieną Ambasadoje su Pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, kurio metu Pareiškėjas kalbėjo tik hindi kalba, nes nekalba jokia užsienio kalba. Pareiškėjas teigė, jog su partneriu Lietuvoje turi firmą, nori atidaryti restoraną, nurodė dirbantis virėju kinietiškame restorane, tačiau nepateikė jokių įdarbinimą ar mokesčių mokėjimą valstybei patvirtinančių dokumentų. Nežinojo kur yra Lietuva, nežinojo, kokiame mieste ir kokiu būdu ketina atidaryti restoraną. Nagrinėjant pateiktus dokumentus pastebėta, jog asmeninis banko sąskaitos išrašas, kad pinigai įnešti tik per paskutines 3 dienas iki atspausdinant išrašą; prašymas vizai gauti pasirašytas hindi kalba, o tokius parašus Indijoje naudoja tik anglų kalbos nemokantys asmenys, nors anglų kalba Indijoje yra antroji valstybinė kalba ir ja laisvai kalba bei rašo bent vidurinį išsilavinimą turintys piliečiai; gyvenamojo ploto rezervacijos siųstos iš R. N. pašto dėžutės, ši Nepalo pilietė yra Alytaus kolegijos 3 kurso studentė, ne kartą tarpininkavusi giminaičiams vykimui į Lietuvą.

82014-12-29 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas - Ambasados Indijoje darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl Pareiškėjo prašymo išduoti vizą, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą Bendrijos vizų kodekso 32 str. 1 p. pagrindu - informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Paaiškino, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskrecijos teisę įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir jos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. ES bei Lietuvos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl vizų išdavimo. Konsulinis pareigūnas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvą tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Nagrinėjamu atveju konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą, kilo pagrįstų abejonių dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė visų reikiamų, patikimų įrodymų apie buvimo Lietuvoje tikslą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą laiką bendrauti su užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis surinks visus reikalingus dokumentus. Šiuo atveju konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

9Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

10Skundas netenkintinas.

112014-12-04 Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje pateikė specialios formos prašymą bei dokumentus Šengeno daugkartinei nacionalinei vizai gauti (b. l. 14 – 28).

122014-12-29 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas - Ambasados Indijoje darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, priėmė sprendimą Nr. 260, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Bendrijos vizų kodekso 32 str. 1 p. pagrindu, t.y. kai informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (b. l. 29- 30).

13Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą teisėtumo ir pagrįstumo.

14Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe Lietuvos Respublikos vizų išdavimą užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, šio įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai.

15Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašo) nuostatos.

16Pagal Tvarkos aprašo 3 p., viza išduodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu (Tvarkos aprašo 4 p.). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 straipsnyje, priimamas sprendimas išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 78 p.). Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Tvarkos aprašo 80 p.).

17Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintame Vizų kodekse numatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekso 21 str. 1 p. numatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Asmuo prašantis vizos privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslą, sąlygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimą. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

18Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi būti dokumentai, įrodantys verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iš valstybės narės teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t.y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus.

19Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal Įstatymo 23 str. konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (10 str. 2 d.).

20Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo.

21Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardytos kompetetingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetetingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą nelegalios migracijos riziką, skirti ypatingą dėmesį tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tam tikrų aplinkybių; kompetetingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60 - 62 punktai). Nereikalaujama, kad kompetetingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).

22Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priimtas kilus rimtam pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Tai, kad ambasadoje pokalbio metu Pareiškėjas kalbėjo tik hindi kalba, nors anglų kalba Indijoje yra antroji valstybinė kalba ir ja kalba bei rašo bent vidurinį išsilavinimą turintys piliečiai, kad nežinojo, net kur yra Lietuva, o teigdamas, kad su partneriu Lietuvoje turi firmą ir ketina atidaryti restoraną, nežinojo kokiame mieste ir kokiu būdu tai ketina padaryti, nepateikė jokių įdarbinimą ar mokesčių mokėjimą valstybei patvirtinančių dokumentų, pinigai buvo įnešti tik per paskutines dienas iki atspausdinant banko išrašą, o gyvenamojo ploto rezervacijos siųstos iš R. N. pašto dėžutės, kuri yra Nepalo pilietė bei Alytaus kolegijos studentė, ne kartą tarpininkavusi giminaičių vykimui į Lietuvą akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji Pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo Pareiškėjas. Pareiškėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, įrodymų, pagrindžiančių buvimo sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikos ambasada Indijoje, neviršydama savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą neišduoti vizos Pareiškėjui.

23Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo leista teikti kokius nors papildomus, netgi žodinius paaiškinimus, kad būtų galima panaikinti nepagrįstus jo atžvilgiu įtarimus, nenurodant ką konkrečiai jis dar norėjo ar siekė pateikti, nevertinami kaip objektyvūs ar turintys teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje bendrauti su užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis surinks visus reikalingus dokumentus.

24Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl vizos išdavimo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,

Nutarė

26pareiškėjo G. S. skundą atmesti.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. pareiškėjas G. S. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui... 4. Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė... 6. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą... 7. Paaiškino, kad 2014-12-04 Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai... 8. 2014-12-29 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis... 9. Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.... 10. Skundas netenkintinas.... 11. 2014-12-04 Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijoje pateikė... 12. 2014-12-29 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis... 13. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo... 14. Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe... 15. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos... 16. Pagal Tvarkos aprašo 3 p., viza išduodama vadovaujantis tarptautinių... 17. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009... 18. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir... 19. Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas nustato konsulinių... 20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareigūnai, įgalioti... 21. Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardytos kompetetingos institucijos... 22. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje... 23. Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo leista teikti kokius nors papildomus,... 24. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 26. pareiškėjo G. S. skundą atmesti.... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...