Byla A-63-1721-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, pareiškėjo atstovui Steponui Giliui, atsakovo atstovėms Rūtai Gruzdytei, Žydrei Stulgienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ivonai Šuškevič, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo specialiojo plano rengėją Valstybės įmonę Valstybinį žemėtvarkos institutą (toliau – Valstybinis žemėtvarkos institutas) ir planavimo organizatorių Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) įtraukti į specialiojo plano esamos situacijos analizės dokumentus sklype kadastrinis ( - ), Kurtuvėnų kadastro vietovėje, Laisvučių kaime, Šiaulių rajone esančią sodybą; įpareigoti Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo specialiojo plano rengėją Valstybinį žemėtvarkos institutą ir planavimo organizatorių Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą įtraukti į specialiojo plano sprendinius pagal esamos situacijos analizės dokumentus sklype kadastro ( - ), Kurtuvėnų kadastro vietovėje, Laisvučių kaime, Šiaulių rajone esančios sodybos ir sklypo teisinio statuso ir teritorijos naudojimo režimo sprendinius. Pareiškėjas skundu taip pat prašė teismo ištirti skunde nurodomų teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų bei įstatymų) nuostatų atitiktį įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 išaiškinimo.

5Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas 2007 m. sausio 26 d. pradėjo rengti Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo specialųjį planą. Paaiškino, kad jam priklausantis 1,73 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas kadastrinis ( - ), Kurtuvėnų kadastrinėje vietovėje, Laisvučių kaime, Šiaulių rajone ir 7,97 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas kadastrinis ( - ), Kurtuvėnų kadastro vietovėje, Vainagių kaime, Šiaulių rajono savivaldybėje, patenka į minėtos teritorijos ribas. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad šiame sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kurių pamatai yra išlikę. Pažymėjo, kad 2007 m. vasario 8 d. pateikė planavimo pasiūlymą pažymėti specialiajame plane buvusios sodybos vietą ir specialiojo plano sprendiniuose numatyti galimybę atstatyti buvusią sodybą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2007 m. vasario 15 d. raštu atmetė jo pasiūlymą ir atsisakė šiame plane pažymėti buvusios sodybos vietą. Nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. jis pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), kuri, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymu nustatytus terminus, į skundą atsakė 2007 m. balandžio 27 d. raštu, nurodydama, kad planavimo organizatorius pagrįstai atmetė jo pateiktus pasiūlymus ir nepažymėjo sodybos vietos. Pareiškėjas nesutiko su tokia atsakovų pozicija, manė, kad atsisakymas įtraukti sodybą į teritorijų planavimo dokumentus sukelia jo teisių pažeidimus. Teigė, kad atsakovai neteisingai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, taip viršydami savo kompetenciją ir pažeisdami teisės viršenybės principus. Prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto nutarimo išaiškinimo, taip pat patikrinti ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

6Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 98 – 102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, miško žemėje draudžiama statyti statinius, išskyrus miško kelius, kvartalus, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Ši teisės norma yra taikoma ir saugomose teritorijose esančiai miško žemei. Nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis ( - )), esančio Kurtuvėnų kadastro vietovėje, Laisvučių kaime, Šiaulių rajone, paskirtis yra miškų ūkio, todėl rengiamame Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane šiame sklype buvusi sodyba negali būti pažymėta kaip atstatoma. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatos „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Manė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes prieštarauja įstatymo reikalavimams ir Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotoms nuostatoms. Teigė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl atsisakymo atsižvelgti į teritorijų planavimo proceso metu pateiktus pasiūlymus plano rengėjui – Valstybiniam žemėtvarkos institutui, o ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos, numatančios, kad tokie skundai turi būti pateikiami Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Nurodė, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai neteismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o teisę kreiptis dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo turi tik toje byloje, dėl kurios kreipiamasi, dalyvavusios šalys.

8Atsakovas Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į skundą (b. l. 85 – 86) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Valstybinis žemėtvarkos institutas nurodė, kad pareiškėjui priklausantys sklypai patenka į miškų ūkio funkcinio prioriteto zoną, kuriai naujai rengiamame ribų plane numatoma suteikti kraštovaizdžio draustinio statusą. Pažymėjo, kad šių sklypų neįtraukimas į numatomo steigti draustinio teritoriją ir nenustatymas jiems specialiajame plane numatomo teisinio statuso ir tvarkymo režimo nesusijęs su statybų problemų sprendimu. Nurodė, kad funkcinės zonos statuso pakeitimas nekeičia minėtų sklypų paskirties.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 88 – 89) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punkto nuostatos, numačiusios galimybę miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, kaip neatitinkančios Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106, buvo pripažintos netekusiomis galios. Manė, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai neteismingi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat pareiškėjas neturi teisės prašyti aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 120 – 124) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nurodė, jog miško naudojimo apribojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Pažymėjo, jog originalioje šio teisės akto redakcijoje, Reglamento 2 punkte buvo numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai; 3 punkte buvo įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimo XII skyriaus 6 punktu konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (1994 m. lapkričio 22 d. redakcija) miško žemei buvo priskiriami inter alia medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai; miškų įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės; pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miško žemėje buvo galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o pagal Reglamentą miškų ūkio paskirties žemėje buvo galima statyti pastatus, reikalingus miškų ūkio veiklai; Reglamento 2 punkto sąvoka „pastatai“ yra platesnė už Miškų įstatymo sąvoką „medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrengimai (įrenginiai)“; pagal Reglamento 2 punktą miško ūkio paskirties žemėje galima statyti ir tokius pastatus, kurių negalima statyti pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. Pažymėjo, jog atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė Reglamentą 2007 m. sausio 31d. nutarimu Nr. 106 – panaikino Reglamento 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, miško žemėje draudžiama statyti statinius, išskyrus miško kelius, kvartalus, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Ši teisės norma yra taikoma ir saugomose teritorijose esančiai miško žemei. Įvertinęs teisės aktų reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad rengiamame Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane pareiškėjo sklype buvusi sodyba negali būti pažymėta kaip atstatoma. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva. Įstatymas nenumato galimybės Vilniaus apygardos administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje, kurioje šis teismas nebuvo šalimi, išaiškinimo, todėl šio pareiškėjo prašymo netenkino. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, bylas dėl įstatymų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Vyriausybės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams nagrinėja Konstitucinis Teismas. Teismas, įvertinęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų nuostatos prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kad šių nuostatų taikymas būtų reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra suformulavęs savo poziciją dėl statybos darbų miško ūkio paskirties žemėje ir manė, kad nėra pagrindo pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu. Įvertinęs teisinių ir faktinių bylos aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovai, išnagrinėję pareiškėjo skundus, priėmė teisėtus sprendimus ir nėra pagrindo juos įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15III.

16Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 128 – 131) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė ir neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 81 str., 87 str. 4 d. 1 p.), nepasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktų reikalavimų (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.), nepateikė motyvų ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų (ABTĮ 87 str. 4 d.).

182. Pareiškėjas nurodė, jog egzistuojanti sodyba turi būti įtraukta į rengiamo plano esamos padėties brėžinius, į kuriuos atsižvelgus priimami plano sprendiniai, tačiau teismas, atmesdamas šiuos reikalavimus, nenurodė jokių motyvų.

193. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo įstatymo 61 straipsnio 1 dalies normą, kadangi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas priimtas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas kreiptis į Konstitucinį Tesimą dėl nutarimo išaiškinimo.

20Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136 – 138) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

211. Regioninių parkų tvarkymo planuose yra žymimos tik tos buvusios sodybos, kurios gali būti atstatomos, o pareiškėjo žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, kuriuose draudžiama statinių statyba, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl sodybos įtraukimo į specialiojo plano esamos padėties duomenis ir teritorijos naudojimo režimo sprendinius.

222. Pareiškėjo skundo reikalavimais buvo prašoma ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisėtumą, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisėtumą, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsniu bei ABTĮ nuostatomis, šie prašymai nepriklauso Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, o teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui ir nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais. Teismas, nesutikdamas su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, neprivalo tai argumentuotai motyvuoti priimdamas procesinį sprendimą ir teismo apsisprendimas nesikreipti į Konstitucinį Teismą negali būti nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku.

23Atsakovas Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139 – 140) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Valstybinis žemėtvarkos institutas nurodo, kad į pareiškėjo sklypą patenkančios buvusios sodybos pažymėjimas Kurtuvėnų regioninio tvarkymo plane yra negalimas, kadangi šie pamatai yra miškų ūkio paskirties žemės sklype.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141 – 142) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kuriame jis siekia atkurti buvusią sodybą, yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip miškų ūkio paskirties žemė. Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad atsižvelgiant į buvimo vietą, jis turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Visų pirma jis priskirtimas miškų ūkio paskirties žemei, o antra jis patenka į Kurtuvėnų regioninį parką. Pirmuoju atveju žemės sklypo teisinio statuso atveju statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas. Antruoju atveju statybos draustiniuose bei nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose reglamentuoja inter alia Saugomų teritorijų įstatymas.

31Specialusis įstatymas, reglamentuojantis teisinius santykius dėl miško ūkio paskirties žemės, yra Miškų įstatymas, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą, pirmiausiai taikytinos šio įstatymo nuostatos.

32Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija), buvo nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Miškų ūkio žemės paskirtis yra numatyta Žemės įstatymo 26 straipsnyje. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Toks šio straipsnio aiškinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms“.

33Šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

34Remiantis šia nuostata turi būti aiškinamos ir kitos teisės normos reguliuojančios ginčo santykius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau tekste Reglamentas) 3 punktas, (redakcija galiojusį iki 2007 m. vasario 4 d.) numatė statybos galimybę miško žemėje vietoj buvusių statinių arba teisę rekonstruoti esamus statinius. Reglamento 3 punktas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106. Tačiau Konstitucinis teismas jau 2006 m. kovo 14 d. nutarime, vertindamas statybos galimybę miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat konstatavo, kad aktai numatantys tokią galimybę neatitinka šių įstatymų nuostatų. Todėl pareiškėjas 2007 m. vasario 08 d. teikdamas pasiūlymus, neturėjo teisėto lūkesčio, kad bus pritarta sodybos atkūrimui miškų ūkio paskirties sklype. Taip pat ir pagal tuo metu galiojusi, aukštesnės galios teisės aktą, Žemės įstatymo 26 straipsnį, tokios teisės jis negalėjo įgyti.

35Pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vienas iš nustatytų žemės naudojimo apribojimų – yra nacionaliniai ir regioniniai parkai.. Pareiškėjas skundą grindžia saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, numatančiu, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamosiose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų. Šis Įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; saugomų teritorijų nuostatai; saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Byloje nustatyta, kad sklypo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, taigi, veiklą šioje teritorijoje reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir Miškų įstatymas. Kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis reglamentuoja draudžiamus veiksmus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, todėl šiuo atveju Žemės įstatymo 26 straipsnis ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis laikytinos specialiosiomis normomis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu.

36Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip leidžiantis netaikyti paminėtų Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo draudimų.( administracinė byla Nr.A -556-206/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), administracinė byla Nr. A-39-99/2008, administracinė byla Nr. A-261-944/2008).

37Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose ( kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota.

38Kontekste dėl statybos teisės miškų ūkio paskirties žemėje pažymėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog paminėti Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai,-ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai,- draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija ( Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

39Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį administracinis teismas kreipiasi į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, art as įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tik tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, ir kai toks įstatymas ar kitas teisės aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje. Šiuo atveju Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos nebuvo taikytos, o dėl kitų skunde nurodytų prašymų, yra išsamiai pasisakyta Konstitucinės justicijos bylose bei Vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje. Todėl nėra pagrindo tenkinti prašymus dėl skunde nurodytų teisės aktų konstitucingumo.

40Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

41Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43R. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) skundu (b.... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas 2007 m. sausio... 6. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į skundą (b.... 7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos... 8. Atsakovas Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į skundą (b. l. 85... 9. Valstybinis žemėtvarkos institutas nurodė, kad pareiškėjui priklausantys... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad Statybų... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b.... 14. Teismas nurodė, jog miško naudojimo apribojimus reglamentuoja Lietuvos... 15. III.... 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 128 – 131) prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė ir neištyrė visų bylai svarbių... 18. 2. Pareiškėjas nurodė, jog egzistuojanti sodyba turi būti įtraukta į... 19. 3. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos... 20. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį... 21. 1. Regioninių parkų tvarkymo planuose yra žymimos tik tos buvusios sodybos,... 22. 2. Pareiškėjo skundo reikalavimais buvo prašoma ištirti Lietuvos... 23. Atsakovas Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į apeliacinį... 24. Valstybinis žemėtvarkos institutas nurodo, kad į pareiškėjo sklypą... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 26. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad pirmosios... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kuriame... 31. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis teisinius santykius dėl miško ūkio... 32. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2006 m. gruodžio 19 d.... 33. Šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos... 34. Remiantis šia nuostata turi būti aiškinamos ir kitos teisės normos... 35. Pareiškėjui priklausančių žemės sklypų vienas iš nustatytų žemės... 36. Sutinkamai su administracinių teismų praktika Saugomų teritorijų įstatymas... 37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad statybos miško ūkio... 38. Kontekste dėl statybos teisės miškų ūkio paskirties žemėje pažymėtina,... 39. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį... 40. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 41. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino teisės... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 43. R. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 44. Nutartis neskundžiama....