Byla 2A-2592-260/2011
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8776-584/2011 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. P., išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos, dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas AB „Kauno energija“ ieškiniu (b.l. 3-6) prašė priteisti iš atsakovo A. P. 1.839,63 Lt skolos, 34,23 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010-10-01 iki 2011-02-01 atsakovo butui priskaičiuota už šilumos energiją 1.839,63 Lt skolos, 34,23 Lt delspinigių. Namo, kuriame yra atsakovo butas, šildymo sistema prijungta prie centralizuotų šilumos tinklų. Šalys nesudarę Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovas yra vartotojas. Atsakovas, atsijungdamas nuo centralizuotos šildymo sistemos, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl toliau išliko buitiniu vartotoju ir privalo mokėti už sunaudotą energiją.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog šiluma į jo butą nebuvo tiekiama, atjungimas užfiksuotas antstolio ir energijos specialisto, dujinio šildymo įteisinimo procedūra beveik baigta, faktiškai atsijungimas įvykdytas. Atsakovas nebuvo šilumos vartotojas, nes su ieškovu nebuvo sudaręs sutarties. Atsakovas pagal tuo metu galiojančią tvarką atliko visus veiksmus, gavo bendraturčių sutikimus, jie nereikalavo kompensacijos, atsakovas suderino klausimus VST. Trūksta pačio paslaugos teikėjo leidimo atsijunti.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 1.839,63 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2011-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 111-114). Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tarp ieškovo ir atsakovo šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau tarp šalių yra susiklostę sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas, 2010-01-26 įsigijęs ginčo butą nuosavybėn, 2009-2010 šildymo sezonu naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. 2009-08-18 ieškovas raštu Nr.20-3744 pranešė atsakovui, kad priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų buto šildymo sistemos atjungimui. Kauno m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštu Nr.40-2-1265 atsakovui pranešta, kad negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir autonominio dujinio šildymo darbams. Atsakovas, negavęs ieškovo sutikimo ir neteisėtai atjungęs bute esančius radiatorius ir kitus šildymo prietaisus savo lėšomis ir rizika, pažeidė prievolę. Atsakovas atsijungimą galėjo ir turėjo atlikti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo ieškovui adresuoti pranešimai apie atsijungimą, 2011-01-04 surašytas šilumos tikrinimo aktas patvirtina tik savavališko buto šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo, kad yra teisėtai atsijungta nuo bendros namo šildymo sistemos. Todėl atsakovas laikytinas nenutrūkusios sutarties šalimi, kuriai šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo tiekiama, todėl pareiga kaip daugiabučio namo bendrasavininkiui mokėti už tiektą šilumos energiją, jam po buto rekonstrukcijos išlieka. Teismo nuomone, ieškinį atmetus, nukentėtų bendraturčių interesai, nes atsakovo nesumokėta jam tenkanti skola už tiektą energiją būtų ieškovo paskirstyta kitiems namo butų bendraturčiams. Todėl sutarties tinkama tvarka nenutraukus, atsakovui išlieka pareiga susimokėti už visam namui tiektą ir jam, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamai skaičiuojamo mokesčio už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui pranešė apie buto gyventojų skaičių. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 34,23 Lt delspinigių nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl netesybų.

5Apeliaciniu skundu (b.l. 115-121) atsakovas A. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas dėl sekančių motyvų:

61. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisingais faktais. Teismas nurodė, kad 2009-08-18 ieškovas raštu Nr.20-3744 pranešė atsakovui, jog priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų buto šildymo sistemos atjungimui, nors toks sprendimas atsakovo atžvilgiu buvo priimtas daug vėliau. Raštas, kuriuo vadovavosi teismas, buvo priimtas ne atsakovo, o jo kaimynės N. V., gyvenančios adresu ( - ), atžvilgiu. Teismas taip pat nurodė, kad 2009-08-27 Kauno m. savivaldybės administracijos plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštu Nr.40-2-1265 atsakovui pranešta, kad negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir autonominio dujinio šildymo darbams. Minėtas raštas taip pat buvo priimtas ne atsakovo, o jo kaimynės N. V., gyvenančios adresu ( - ), atžvilgiu.

72. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius kaip sutartinius energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. 2010-2011 m. šildymo sezono metu ieškovas nepatiekė ir negalėjo patiekti atsakovui šilumos energijos, nes, kaip nurodyta antstolio M. P. 2010-10-05 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.123-10-81, centralizuoto šildymo priklausančiame atsakovui bute, adresu ( - ), Kaunas, nėra, pastato bendroje laiptinėje radiatorių taip pat nėra. Vadinasi atsakovui nekilo pareiga sumokėti už šilumos energiją, kuri jam nebuvo ir negalėjo būti patiekta. Teismas nesivadovavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, kad: 1) „šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas ir tai yra ne pareiga, o teisė“; 2) „jeigu [...] aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas“; 3) turi būti taikomos ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatos: „per prašomą priteisti laikotarpį buvęs abonentas, kuris buvo ir paslaugos vartotojas, šilumos energijos nenaudojo. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją“. Tarp ieškovo ir atsakovo energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo kvietimas sudaryti sutartį. Ieškovas nepatiekė ir negalėjo patiekti atsakovui šilumos energijos, todėl atsakovui nekilo pareiga sumokėti už jam nepatiektą šilumos energiją.

83. Teismas neteisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus kaip prievolės pažeidimą ir priėmė sprendimą, vadovaudamasis aplinkybėmis, nelaikytinomis svarbiomis ir turinčiomis reikšmės šiai bylai. Tarp ieškovo ir atsakovo sutartiniai energijos (šilumos) pirkimo-pardavimo santykiai susiklostę nebuvo, todėl atsakovas, priešingai nei nusprendė teismas, neturėjo pareigos pranešti ieškovui ir gauti jo sutikimą, norėdamas nutraukti sutartį, kurios sudaręs nebuvo. Teismas, analizuodamas, ar atsakovo įvykdytas jo bute esančių radiatorių ir kitų šildymo prietaisų atjungimas buvo teisėtas, vertino aplinkybes, nelaikytinas svarbiomis ir turinčiomis reikšmės šiai bylai. Ieškovas byloje nereiškė jokių kitų reikalavimų, išskyrus dėl skolos priteisimo. Ieškovas, manydamas, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinklų, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti atsijungimą neteisėtu ir atlyginti neteisėtu atsijungimu padarytą žalą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Teismas šioje byloje neturėjo vertinti atsijungimo teisėtumo, nes tokių reikalavimų byloje pareikšta nebuvo ir tai yra kitos galimos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

94. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisinga prielaida, kad teismui atmetus ieškinį, bendraturčių interesai nukentėtų, nes atsakovo nesumokėta jam tenkanti skola už tiektą energiją būtų paskirstyta kitiems namo bendraturčiams. Teismas nesivadovavo ir netyrė byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesinaudoja ir negali naudotis ieškovo daugiabučiam namui tiekiama energija, nes: 1) pasirinko kitą šilumnešį ir su VST pasirašė sutartį; 2) jo butas yra izoliuotas nuo namo inžinerinių tinklų, kuriais „teka“ ieškovo energija. Visa 2010-2011 m. šildymo sezono metu daugiabučiam namui, adresu Šv. Gertrūdos g. 70, Kaune, ieškovo patiekta šilumos energija (įskaitant tą kiekį, kiek yra prašoma priteisti skolos iš atsakovo, paskaičiuotos atsižvelgiant į proporcingai atsakovo butui tenkantį plotą) yra patiekta ir suvartota ne atsakovo, o kitų daugiabučio namo gyventojų. Teismas taip pat nesivadovavo ir netyrė byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad namo bendraturčių interesai atsakovo veiksmais nėra ir negali būti pažeisti: 1) dėl atsakovo atsijungimo nuo bendros namo šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos įsirengiant autonominį patalpų bei vandens šildymą elektra ar dujomis visi gyvenamojo namo bendraturčiai ir administratorius sutiko, taip pat patvirtino, kad jų interesai ar teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami ir ateityje jie neturės jokių pretenzijų atsakovui dėl šių sutikimų; 2) dėl bendrojo naudojimo patalpoms skirto šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo gyvenamojo namo savininkai

Nutarė

10pasirinkti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimo Nr.03-41 šilumos paskirstymo metodą Nr.5, taikant 3.3 punktą (šalių susitarimu), nustatant atjungtam butui 0 (nulio) Lt mėnesinį mokestį; 3) atsakovas tam, kad jokiu būdu nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo savininkų interesai, t. y. kad atsakovas nesinaudotų jiems ieškovo tiekiama ir jų apmokama šilumos energija, įsipareigojo įsirengti autonominį šildymą bei užtikrinti ne žemesnę nei 18 laipsnių pagal Celcijų temperatūrą bute.

115. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 296,56 Lt už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti. Ši suma buvo paskaičiuota ne už faktinį atsakovo šilumos suvartojimą, tačiau naudojant metodiką ir laikant, kad atsakovo bute gyvena 2 asmenys. Kaip nurodė ieškovo atstovas 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje, ieškovas, tokiu būdu skaičiuodamas aukščiau nurodytą sumą, vadovavosi duomenimis, kuriuos jam pateikė prieš atsakovą nuosavybės teisę į butą turėjusi buto savininkė. Nors ieškovas žinojo, kad buto savininkas yra pasikeitęs, tačiau mokesčius skaičiavo pagal tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškovo atstovas 2011-01-03 šilumos objekto tikrinimo akte Nr.396902 patvirtino, kad karštas vanduo yra ruošiamas dujomis.

126. Teismas nepaisė savininkų sprendimų dėl bendrosios nuosavybės teisės valdymo. Ieškovas šilumos energiją tiekia iki pastato, esančio Šv. Gertrūdos g. 70, Kaunas, šilumos apskaitos prietaiso. Atskiri šilumos apskaitos prietaisai šio namo butų savininkams, įskaitant atsakovą, nėra įrengti. Visi šio namo savininkai neprieštaravo, kad atsakovas atjungtų jo bute esančią šildymo sistemą. Namo Šv. Gertrūdos g. 70, Kaunas, bendrojo naudojimo patalpos, inžinieriniai tinklai, įskaitant šilumos tinklus, yra visų šio namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Iš teismo sprendimo išeitų, kad visi aukščiau paminėti namo savininkų sprendimai, kuriais jie išsprendė jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų - šilumos tinklų naudojimą, neturi jokios teisinės galios ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tačiau tai prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 daliai, 4.85 straipsnio 1 daliai. Pagal teismo sprendimą, ieškovas, neturėdamas jokių teisių į šią nuosavybę, turi teisę nustatyti jos naudojimosi tvarką. O namo gyventojų 2010 m. spalio 6 dienos sprendimas, užfiksuotas susirinkimo protokolu (4 punktas), kuriuo jie nusprendė informuoti ieškovą apie tai, kad gyvenamojo namo šildomų patalpų plotas yra sumažėjęs būtent atsakovo buto ploto dalimi, nėra reikšmingas.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 124-127) ieškovas AB „Kauno energija“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nepaneigė fakto, kad neturi Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus projektavimo sąlygų sąvado atsijungimui nuo centralizuoto šilumos tiekimo, neįrodė, kad buto šildymą nuo namo šilumos tiekimo tinklų atjungė ne savavališkai, tam neturėdamas reikiamų dokumentų. Todėl teismas teisingai nustatė, kad atsakovas neturėjo reikiamų dokumentų atsijungimui. Atsakovas butą ( - ), Kaune, nusipirko 2010-01-26, šilumą naudojo, ir iki 2010-11-01 už šilumą apmokėjo 910,67 Lt, už šilumą karštam vandeniui ruošti iki 2010-11-01 apmokėjo 604,91 Lt. Su atsakovu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo - vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kito. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. 3K-3-155/2005. Tačiau ši nutartis priimta remiantis 1997 m. kilusio ginčo aplinkybėmis, neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, taip pat teisinio šilumos tiekimo-vartojimo santykių reguliavimo, kadangi ginčo metu galioję teisės aktai iš esmės kitaip reglamentavo šilumos energijos vartojimą, sutarties sudarymą, nutraukimą, mokesčių už šilumos energiją skaičiavimą bei šilumos tiekėjo ir vartotojo santykius. Ginčuose dėl savavališko ir neteisėto atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 pasisakė, kad vartotojas, naudojantis šilumą buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Veiksmai, neatitinkantys teisės aktų keliamų reikalavimų, taip pat tie veiksmai, kuriais asmenys piktnaudžiauja savo teisėmis, teismų pagrįstai bei motyvuotai nėra ginami. Šilumos tiekėjas tiekia šilumą visam daugiabučiam namui, kaip vientisam šilumą naudojančiam objektui. Patiektas šilumos kiekis nustatomas pagal name įrengtą įvadinį šilumos skaitiklį. Ieškovas namui patiektą bei name suvartotą šilumos kiekį paskirsto Šilumos ūkio įstatymo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos metodikos nustatyta tvarka, šilumos vartotojams, pagal jiems priskirtą šilumos kiekį, proporcingai tenkantį kiekvieno buto plotui. Ieškovas neturi teisinio pagrindo atsakovo nelaikyti vartotoju, bei jam tenkančią šilumos dalį perskirstyti kitiems namo bendraturčiams, nes pagal galiojančius teisės aktus, vartotojas, neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo namo šilumos tiekimo sistemos, išlieka šilumos tiekimo ir vartojimo santykių dalyviu. Pirmos instancijos teismas materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal bylos aplinkybes taikė tinkamai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotos šilumos kiekis paskirstomas vartotojams. Jei ieškovas nepriteistą skolą paskirstytų likusiems namo šilumos vartotojams, toks šilumos paskirstymas pažeistų įstatymo nuostatas ir likusiųjų šilumos vartotojų interesus. Ieškovas atsakovo buto atsijungimą nuo namo šilumos tinklų laiko neteisėtu, todėl vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostata, proporcingai butų plotams paskirstė šilumą namo bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovo butui. Atsakovas butą nusipirko 2010-01-26. Tačiau nei ankstesnis buto savininkas, nei atsakovas apie buto savininkų pasikeitimą ieškovui nepranešė. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2008-12-04 Nr. 4-617) 240.5 punktas numato vartotojo pareigą pateikti šilumos tiekėjui šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminiais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokesčiams už šilumą apskaičiuoti. Sąskaitos, kuriose buvo visa informacija, buvo siunčiamos atsakovui. Atsakovas sąskaitas gaudavo ir dalinai apmokėdavo. Taisyklių 240.4 punktas numato, kad buitiniam karšto vandens vartotojui nepranešus šilumos ir karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenų iki sutartyje nustatyto termino, sunaudoto su karštu vandeniu geriamojo vandens kiekiai už ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal teisės akto (Taisyklių 1 priedo 29 punktas) nuostatas. Atsakovas, apmokėdamas pateiktas sąskaitas, visiškai nenurodydavo karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenų. Ieškovas, neturėdamas buto duomenų pasikeitimo, karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenų, mokesčius už karštą vandenį skaičiavo pagal nustatytą normatyvą ir turimus duomenis apie gyventojų bute skaičių. Paskutinį dalinį apmokėjimą atsakovas įvykdė 2010 m. spalį. Daugiau atsakovas nieko nemokėjo. Pretenzijų, dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo atsakovo butui, pareikšta nebuvo. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių klausimui spręsti. Ieškovo nuomone, apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi atsakovas nesielgė apdairiai, protingai ir sąžiningai, kaip tai numato CK 1.5 straipsnio nuostatos, reikalaujančios, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo kaip iš šilumos energijos vartotojo įsiskolinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

16Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už šilumos energiją atsakovui atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendime konstatavo, jog atsakovas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atsijungė nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, t.y. savavališkai, todėl sutarties tinkamai nenutraukė ir atsakovui išliko pareiga susimokėti už visam namui tiektą ir jam, priklausomai nuo buto ploto, tenkančią ginčo laikotarpiu šilumos energijos dalį. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog atsakovui, atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, atsakovui nekilo pareiga sumokėti už šilumos energiją. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutarties išaiškinimu, jog tiekėjas tokiu atveju turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, o ne į apmokėjimą už paslaugų, kurių vartotojui nesuteikė.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl skolos už šilumos energiją priteisimo vartotojui atjungus šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005 yra nurodęs, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad jeigu atsijungiant nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, teisės aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, išaiškinimas, kad tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas, yra įtrauktas į 2009 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.30 (385 puslapis) paskelbtą Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, vadovaujasi būtent šioje nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl asmens veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, konstatavo, kad turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis.

18Nustatyta, kad atsakovas A. P. buto, esančio ( - ), Kaune, šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atjungė 2010-04-15, ką patvirtina 2010 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 74). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą už šilumos energiją, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-02-01, atsakovui laiku neatsiskaičius už patiektą šilumos energiją. Kadangi ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, jog priteistina skola susidarė dėl žalos, patirtos atsakovui atjungus šildymo sistemą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, o prašė priteisti iš atsakovo tik įsiskolinimą (kaip iš vartotojo), bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas, nes ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama.

19Apeliacinį skundą patenkinus ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2.000 Lt už teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011 m. gruodžio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas, pagal kurią atsakovas advokatui už teiktą teisinę pagalbą sumokėjo 3.000 Lt. Kadangi prašymas dėl išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, atsakovui iš ieškovo priteistinos išlaidos už teisinę pagalbą, patirtos tik apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacija) 8.9 punktu už apeliacinį skundą numatytas maksimalus užmokesčio dydis 3 mėnesiniai minimalūs atlyginimai (MMA – 800 Lt), t.y. 2.400 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijoje nustatytą maksimalų dydį už apeliacinį skundą, byla nesudėtinga, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 2.000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20Iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 55 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, bei 10,92 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a :

22apeliacinį skundą tenkinti.

23Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui AB „Kauno energija“, į.k.235014830, iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaunas, 1.839,63 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt devyni litai 63 centai) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija“, į.k.235014830, atsakovui A. P., a.k. ( - ), gyv. ( - ), Kaunas, 2.000 Lt (du tūkstančius litų) už teisinę pagalbą.

25Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija“, į.k.235014830, 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 10,92 Lt (dešimt litų ir 92 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

26Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis... 2. Ieškovas AB „Kauno energija“ ieškiniu (b.l. 3-6) prašė priteisti iš... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog šiluma į jo butą nebuvo... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu (b.l. 115-121) atsakovas A. P. prašo Kauno miesto... 6. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisingais faktais. Teismas... 7. 2. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius... 8. 3. Teismas neteisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus kaip prievolės... 9. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisinga prielaida, kad teismui... 10. pasirinkti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22... 11. 5. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 296,56 Lt už šilumos energiją... 12. 6. Teismas nepaisė savininkų sprendimų dėl bendrosios nuosavybės teisės... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 124-127) ieškovas AB „Kauno... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 16. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už šilumos energiją atsakovui... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl skolos... 18. Nustatyta, kad atsakovas A. P. buto, esančio ( - ), Kaune, šildymo sistemą... 19. Apeliacinį skundą patenkinus ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui... 20. Iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 55 Lt žyminio... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 22. apeliacinį skundą tenkinti.... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria... 24. Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija“, į.k.235014830, atsakovui A.... 25. Priteisti iš ieškovo AB „Kauno energija“, į.k.235014830, 55 Lt... 26. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....