Byla A-261-1432-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant mokslinei – gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“, dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas UAB „ŽVC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2454 (toliau – ir skundžiamas aktas, Aktas).

8Pareiškėjas skunde (t. I, b. l. 1-9) nurodė, kad gamybinis – administracinis pastatas – 3P3/b, esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., ( - ), pripažintas tinkamu naudoti pažeidžiant įstatymų nuostatas, kadangi statinį pripažįstant tinkamu naudoti nebuvo pateiktas statybos leidimas. Pareiškėjas nurodė, kad pripažinus statinį tinkamu naudoti gerokai sumažėjo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklype esančio turto vertė, o bet kokie o statybos darbų projektai ir leidimai jiems atlikti turėjo būti derinami su pareiškėju, kaip žemės sklypo bendranuomininku. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas pagal UAB „ŽVC“ ieškinį atsakovui mokslinei – gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ (toliau – ir AB „Precizika“) dėl nuostolių atlyginimo, kurie pasireiškė sumažėjusia pareiškėjo nekilnojamojo turto verte.

9Pareiškėjas paaiškino, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti, nes apie skundžiamą aktą ir jo turinį sužinojo 2010 m. rugsėjo 9 d. gavęs „Precizika“ atsiliepimą.

10Atsakovas valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 74?76) paaiškino, kad pareiškėjo prašomu naikinti Aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti gamybinis - administracinis pastatas, (unikalus Nr. ( - )) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., ( - ) (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – ir Pastatas), kuriame atlikus paprastojo remonto darbus, buvo tikslinami kadastriniai duomenys, todėl vadovaujantis Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.242 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, statinio savininkas pateikė komisijai būtinus dokumentus (šiuo atveju – kadastrinių matavimų duomenų bylą). Todėl pareiškėjo argumentas, kad statinio savininkas komisijai turėjo pateikti statybos techninę dokumentaciją ir statybos leidimą yra visiškai nepagrįsti.

12Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pastate atlikti statybos darbai gerokai sumažino pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklype esančio turto vertę. Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, statytojas be kitų dokumentų turi pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, todėl argumentai, kad Pastato savininkas statybos darbus privalėjo derinti su žemės sklypo bendranuomininku, yra nepagrįsti.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Precizika“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 45?49) paaiškino, kad informacija apie 2009 m. lapkričio 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2454 įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 2009 m. lapkričio 24 d. Ši informacija pareiškėjo turėjo būti sužinota vėliausiai 2010 m. kovo 20 d., nes pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-10202-110/2010 kartu su atsiliepimu į suinteresuoto asmens ieškinį pateikė 2010 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir skundžiamo akto pagrindu buvo patikslinti gamybinio-administracinio pastato kadastriniai duomenys. Todėl darytina išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

15AB „Precizika“ paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 10 d. išnuomojo dalį Pastate esančių patalpų UAB „Precizika-MET SC“, kuri ketino jose įrengti industrinę fotoelektros laboratoriją. Kadangi laboratorijos įrengimui Pastate reikėjo atlikti vidaus darbus, prieš pradedant juos vykdyti, AB „Precizika“ kreipėsi į projektavimo sąlygų sąvadus išduodančią instituciją ? Vilniaus miesto savivaldybę ? prašydamas paaiškinti, ar šiems darbams yra reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas. 2008 m. rugpjūčio 11 d. raštu jam buvo paaiškinta, kad Pastate planuojami atlikti darbai laikytini paprastuoju remontu ir, kad šiems darbams projektavimo sąlygų sąvadas nėra išduodamas. Vadovaudamasis kompetentingos institucijos išaiškinimu, AB „Precizika“ leido UAB „Precizika-MET SC“ atlikti nuomojamų patalpų remontą. Kadangi patalpose buvo įrengtos lengvų konstrukcijų pertvaros, reikėjo patikslinti Pastato kadastrinius matavimus ir šį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, baigus paprastojo remonto darbus ir patikslinus kadastrinius matavimus pagal Reglamento VI skyriaus reikalavimus, Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti tai įforminant aktu, parengtu pagal Reglamento 6 priede pateiktą pavyzdinę formą. Reglamento VI skyriaus nuostatomis, statiniai gali būti pripažįstami tinkamais naudoti ne tik atlikus jų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, bet ir atlikus paprastąjį remontą arba jo apskritai neatlikus (Reglamento 27.2 ir 27.3 p.). Reglamento 30 punkte nustatyta, kad šiame skyriuje išvardytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti įforminamas aktu (jo forma pateikta šio Reglamento 6 ir 6-1 prieduose). Taigi ta aplinkybė, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti įforminamas aktu, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, jokiu būdu nereiškia, kad būtinai buvo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atliekant statinio paprastąjį remontą, statybos leidimas nėra privalomas. Be to, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi ir Reglamento 5.2 punktu, statinio projektavimo sąlygų sąvadas paprastojo statinio remonto darbams vykdyti nėra išduodamas.

16Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginį apie tariamą turto sumažėjimą. Ta aplinkybė, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo ieškinį suinteresuotam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo, jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjo tariamai patirtos žalos atsiradimo.

17Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) be kitų dokumentų turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Analogiškus dokumentus reikia pateikti ir norint gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2 p.). Įstatymų leidėjas šiose nuostatose yra įtvirtinęs baigtinį sąrašą asmenų, kurių sutikimą reikia gauti, norint gauti projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą, ir nei bendranuomininkiai, nei kiti asmenys, neturintys nuosavybės teisių į žemės sklypą, į šį sąrašą nepatenka.

18Pareiškėjas nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. nebeturi nuomos teisių į žemės sklypą ir, suinteresuoto asmens turimais duomenimis, nevaldo jo kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi suinteresuotą asmenį ir pareiškėją sieja tik tai, kad jiems priklausantys statiniai yra tame pačiame žemės sklype. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jie vienas kito atžvilgiu turi vykdyti kokias nors teisės aktuose nenustatytas pareigas ? pavyzdžiui, prieš atliekant savo statinių paprastojo remonto darbus juos suderinti su kitų statinių savininku ir (ar) gauti vienam iš kito kokius nors sutikimus (leidimus). Taigi pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti aktą ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos skundą.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „ŽVC“ skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2454.

21Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks šio akto turinys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 33 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie skundžiamo akto turinį tapo žinoma 2010 m. rugsėjo 9 d. susipažinus su AB „Precizika“ atsiliepimu į ieškinį, nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teisme (t. I, b. l. 16-25), kuriame skundžiamas aktas buvo paminėtas, tai patvirtina ant voko esantis atspaudas (b. l. 25). Pareiškėjas paaiškino, jog iš minėto atsiliepimo sužinojo apie atsakovo skundžiamą aktą ir jo turinį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamo akto skaičiuotinas nuo faktinio sužinojimo apie minėto jo turinį, t. y. 2010 m. rugsėjo 9 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodyto vieno mėnesio termino skundžiamam aktui apskųsti nėra praleidęs, nes į teismą kreipėsi 2010 m. spalio 11 d.

22Teismas analizavo ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo skundžiamu aktu, kuriuo pripažintas tinkamu naudoti gamybinis-administracinis pastatas – 3P3/b, esantis ( - ), Vilniuje, bendrai išnuomotame žemės sklype (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - )). Šiame pastate AB „Precizika“ ruošiasi įrengti industrinę fotoelektros laboratoriją ir gaminti saulės elementų baterijas. Pareiškėjas yra šio žemės sklypo bendranuomininkas, turi šiame žemės sklype pastatus. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, nes atliekant statybos darbus turėjo būti gautas žemės bendranuomininko ir žemės sklypo savininko sutikimai. Teismas atmetė atsakovo ir AB „Precizika“ argumentus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. Ž49-3348 ši sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, nes teisiniai santykiai dėl skundžiamo akto susiklostė dar 2009 metais, todėl turi būti nagrinėjama situacija susiklosčiusi 2009 metais, kai pareiškėjas buvo bendranuomininku.

23LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1416-2009 yra nurodęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti. Teismas nurodė, kad AB „Precezika“ tikslas buvo pakeisti statinių kadastrinius duomenis. Tai akivaizdžiai ir aiškiai matyti iš prašymo, kurį įgaliotas asmuo yra pateikęs Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, kuriame nurodyta : „N. d. (past) kadastro duomenų pakeitimas ( - ), Vilniaus m. ( - )“ (Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. ( - ), b. l. 34).

24Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad prie pastato yra pastatytas naujas statinys – dujų rezervuaras, kurio pastatymui reikalingas leidimas kaip pavojingam inžineriniam objektui (b. l. 101-102). Šie įrodymai patvirtina, kad AB „Precizika“ pastate atliko rekonstrukciją, pastatė naują statinį – dujų rezervuarą. Šiems darbams atlikti buvo reikalingas leidimas ir žemės sklypo savininko ir bendranuomininko sutikimai, priešingu atveju nereikėtų tikslinti kadastrinių duomenų.

25Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 1.1.23 punkto, Reglamento 2, 9.6, 16, 21 punktų, Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad Komisijos nariai 2009 m. lapkričio 19 d. pasirašė skundžiamą aktą. Tačiau Komisija, pažeisdama Tvarkos reikalavimus, nepatikrino privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų (Statybos įstatymo 2 str. 30 p. - teritorijų planavimo dokumentų, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančių dokumentų; statinio projektavimo sąlygų sąvado) ar statinys atitinka statinio projektą, ar atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją (Reglamento 2 punktas). Teismas padarė išvadą, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į tokią svarbią aplinkybę, kaip žemės sklypo savininko ir bendranuomininko sutikimą. Be to Komisija, pripažindama statinį tinkamu naudoti, apskritai nenurodė naujai pastatyto statinio (dujų rezervuaro) prie pastato. Teismas reikalavo iš atsakovo pateikti medžiagą, susijusią su akto surašymu, tačiau tokia medžiaga nebuvo pateikta. Teismui pareikalavus dokumentų iš Valstybės įmonės Registrų centro, buvo gauta nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. ( - ), kurioje yra pateikti tik naujai suformuoto pastato kadastro duomenys, AB „Precizika“ prašymas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas padarė išvadą, kad Komisija visiškai nevertino pastato senų kadastro duomenų, teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektinės dokumentacijos ir kt.

26Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pateiktos nuotraukos akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad dujų rezervuaras yra inžinerinis statinys, tvirtai sujungtas su žeme, naudojant statybines medžiagas ir įrenginius. Jis yra priskiriamas prie pavojingų inžinerinių statinių, kuriam reikalingas statybos leidimas.

27Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atliktą paprastą remontą, taip pat nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu buvo surašytas skundžiamas aktas, teigdamas, kad tokius įrodymus turi AB „Precizika“. Atsakovas, surašydamas skundžiamą aktą privalėjo įvertinti pastato 3P3/b kadastro senus duomenis, juos sulyginti su naujais, apžiūrėti statinį natūroje, pareikalauti žemės sklypo nuosavybę patvirtinančius įrodymus, buvusią projektinę dokumentaciją. Be to, Komisija surašydama skundžiamą aktą nenurodė naujai pastatyto inžinerinio statinio – dujų rezervuaro.

28III.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Precizika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

30Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 134-142) grindžiamas šiais argumentais:

311. Pagal LVAT praktiką tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (pvz. žr. 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010, 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-106/2011).

32Nagrinėjamu atveju informacija apie skundžiamą aktą įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 2009 m. lapkričio 24 d.

33Pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-10202-110/2010 kartu su atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens ieškinį pateikė 2010 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir skundžiamo akto pagrindu buvo patikslinti gamybinio – administracinio pastato kadastriniai duomenys. Taigi būtent nuo 2010 m. kovo 20 d. turėjo būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.

342. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-774-52/05 panaikino 2002 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą (toliau – ir Įsakymas), kurio pagrindu buvo sudarytos valstybinės, žemės nuomos sutartys su apeliantu ir su UAB „Fima“ (vėliau ši sutartis perrašyta pareiškėjo UAB „ŽVC“ vardu). Teismas konstatavo, kad šiuo Įsakymu neteisingai nustatytos išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į nuomininkams priklausančių statinių užimamas sklypo dalis. Taigi Įsakymas, o jo pagrindu sudarytos nuomos sutartys prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypo nuomos sutartis, kuria pareiškėjui buvo išnuomota dalis žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. Ž49-3348 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o ne nuo 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo priėmimo momento. Taigi pareiškėjas ir apeliantas skundžiamo akto surašymo metu nebuvo nei žemės sklypo bendranuomininkai, nei bedrasavininkai, ir vienas kito atžvilgiu neturėjo jokių su tuo susijusių teisių ir pareigų, įskaitant pareigą derinti statinių paprastojo remonto darbus ir (ar) gauti vienam iš kito kokius nors su tuo susijusius sutikimus (leidimus).

353. Apeliantui priklausančiame Pastate jo nuomininkui UAB „Precizika-MET SC“ atlikus paprastojo remonto darbus ir įrengus industrinę fotoelektros laboratoriją, iš lengvųjų konstrukcijų pertvarų buvo suformuota nauja patalpa, dėl ko atsirado poreikis patikslinti Pastato kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su nauja Pastato kadastrinių matavimų byla Nekilnojamojo turto registrui reikėjo pateikti ir Pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti Reglamento VI skyriuje nustatyta (supaprastinta) tvarka.

364. Kadangi pareiškėjas nėra nei žemės sklypo bendranuomininkas, nei bendrasavininkas, skundžiamas aktas jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, t. y. vadovaujantis LVAT praktika (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004), pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti skundžiamą aktą.

375. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato tik privalomus atvejus, kada kadastro duomenys turi būti keičiami, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos, nei kiti teisės aktai nedraudžia tikslinti kadastro duomenų ir kitais atvejais, pavyzdžiui po pastate atliktų paprastojo remonto darbų jame suformavus naują patalpą.

386. Apeliantui priklausančio Pastato duomenų tikslinimas pats savaime negali būti aiškinimas kaip faktas, patvirtinantis Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog faktą, kad nei kapitalinis remontas, nei rekonstrukcija Pastate nebuvo atlikti, patvirtina byloje esantys įrodymai – Pastato kadastrinių duomenų byla, 2008 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštas ir kt.

397. Kriogeninė suskystinto azoto dujų talpykla (toliau – ir Talpykla) yra kilnojamasis įrengimas, kadangi ja bus naudojamasi nuomos tikslais ir tik laikinai; ją galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties ir iš esmės, nesumažinus vertės, dėl ko ji laikytina savarankišku kilnojamuoju daiktu (CK 4.2 str. 3 d.); Talpykla sumontuota šalia Pastato, o ne Pastate; Talpykla buvo montuojama atskirai nuo Pastate atliekamų paprastojo remonto darbų (Talpykla galutinai sumontuota 2009 m. lapkričio 30 d.). Kadangi Akto dalykas buvo tik Pastato pakeitimų, atširdusių jame atlikus paprastojo remonto darbus, užfiksavimas, o Talpykla yra savarankiškas kilnojamasis įrengimas, todėl Talpykla nebuvo fiksuojama nei Akte, nei kadastrinių matavimų byloje ir nebuvo registruojama Nekilnojamojo turto kadastre.

408. Teismas Talpyklą vadindamas „inžineriniu statiniu, kuriam reikalingas statybos leidimas, traktuoją Talpyklą kaip savarankišką statinį, tačiau nepagrįstai jos sumontavimą sieja su Pastato viduje atliktais paprastojo remonto darbais ir jų pagrindu išduotu Aktu.

419. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina tik Talpyklos sumontavimo žemės sklype faktą bei tai, kad ji yra savarankiškas nuo Pastato įrengimas. Remiantis nuotraukomis neįmanoma nustatyti Talpyklos pavojingumo.

4210. Talpykla yra kilnojamasis daiktas, todėl ji nelaikytina statiniu.

4311. Tai, kad iš Talpyklos į Pastatą yra tiekiamos dujos, jokiu nereiškia, kad ji gali būti laikoma CK 4.2 straipsnio 5 dalies prasme Pastato dalimi.

4412. Atsakovas prieš išduodamas apeliantui skundžiamą aktą, patikrino naujus Pastato kadastro duomenis, sulygino juos su senais duomenimis ir išnagrinėjo jam pateiktą projektinę dokumentaciją.

45Pareiškėjas UAB „ŽVC“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 149-164) nurodė, kad:

471. Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (administracinis aktas nėra įteikiamas, tačiau susipažįstama su jo turiniu) (LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-198/2010, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-748/2009).

48Pareiškėjui Akto turinys tapo žinomas tik 2010 m. rugsėjo 9 d. susipažinus su AB „Precizika“ atsiliepimu į ieškinį, nagrinėjamojoje byloje dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teisme (b. l. 25).

49Nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo interesus ar gali būti išduotas neteisėtai.

50Aplinkybė, jog viešame registre buvo įregistruotas skundžiamo akto priėmimo faktas ir nurodyta jo priėmimo data, nesudarė jokio pagrindo manyti, kad Aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

512. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.10, 2.4 ir 28.1 punktų bei CK 6.394 straipsnio 2 dalies., 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatomis įstatymų leidėjas tiek valstybinės žemės nuomos, tiek perleidimo privačių asmenų nuosavybėn institutais užtikrino statinius valdančių asmenų galimybes atitinkamai naudotis valstybinėje žemėje pastatytais statiniais. Todėl ir konkretaus žemės sklypo bendrasavininkis, ir žemės nuomos teisės pagrindu žemės sklypą naudojantis asmuo ketinantis atlikti rekonstrukcijos darbus privalo gauti žemės sklypo savininko ir kito žemės sklypo naudotojo sutikimą projektavimo sąlygų sąvado ar statybos leidimo gavimui (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 2 p., Reglamento 10.2 p).

523. Žemės sklypo nuomos sutartys galios labai ilgą laiką, t. y. net iki 2101 m. liepos 31 d., todėl pareiškėjo ir apelianto tarpusavio santykiai, kiek tai susiję su naudojimusi žemės sklypu, turi būti traktuotini kaip bendraturčių teisiniai santykiai, kylantys iš bendrosios dalinės nuosavybės.

534. LVAT yra konstatavęs, kad sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytą faktų <...> teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. Ž49-3348, kuriuo valstybinės žemės nuomos sutartys pripažintos negaliojančiomis nuo jos sudarymo momento, šiuo metu yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis nėra sukūręs galutinai apibrėžto, neginčijamo, teisinio santykio, ir nesukuria pareiškėjui ir apeliantui jokių teisių ir pareigų.

545. Apeliantas iki šio ginčo visada pripažino, jog jį kartu su pareiškėju sieja žemės sklypo bendranuomos santykiai ir iš jų kylančios teisės bei pareigos. Šią aplinkybę patvirtina apelianto 2010 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 155 (b. l. 97-99). Tokios pat pozicijos laikosi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kuris 2010 m. birželio 17 d. rašte Nr. A51-13937 (2.15.2.31-MP8) (b. l. 100) nurodė, jog projektavimo sąlygų sąvadai pareiškėjui bus ruošiami tik pateikus žemės sklypo bendranuomininko – apelianto, rašytinį sutikimą.

556. LVAT jurisprudencijoje pažymima, kad jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad šiuo aktu buvo pakeistos jo teisės ir teisėti interesai (2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20- 63/2008). Nagrinėjamu atveju V. Č. turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad dėl Pastate įrengtos saulės elementų gamybos linijos bei žemės sklype įrengto autoserviso, UAB „ŽVC“ akcijų rinkos vertė sumažėjo, t. y. neigiamai įtakojo pareiškėjo verslo vertę.

567. Skundžiamas aktas buvo išduotas Pastato priėmime nedalyvaujant visuomenės sveikatos centro atstovui, t. y. nebuvo įsitikinta ar statinio rekonstravimo proceso metu pakeista statinio kokybė atitinka keliamus reikalavimus ir statinio naudojimas yra saugus.

578. Apeliantas, įrodinėdamas, jog Aktas buvo išduotas Reglamento 27.3 punkto pagrindu, privalėjo pateikti projektinę dokumentaciją bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas (tiek senąją, tiek ir naująją).

589. Aplinkybė, kad rekomendacinėje (šabloninėje) formoje yra įrašytas sakinys „peržiūrėjo statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimą duomenis“, nesudaro pagrindo įsitikinti, kad ir nagrinėjamu atveju ši dokumentacija Komisijai buvo pateikta.

5910. Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. rugpjūčio 11d. raštas nepatvirtina, kad Pastate buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kadangi šiame rašte tik nurodoma, kokie darbai būtų priskiriami paprastojo remonto kategorijai, jeigu jie būtų atliekami.

6011. Reglamento 21 punktas numato, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą turi pasirašyti komisijos nariai. Pagal Reglamento 26.5 punktą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijoje, be kitų institucijų, privalomai dalyvauja teritorinio visuomenės sveikatos centro arba jo filialo atstovas, išskyrus Reglamento 2 priede nurodytus statinius. Kadangi ant skundžiamo akto nėra teritorinio visuomenės sveikatos centro arba jo filialo atstovo derinimo žymos, galima daryti išvadą, jog šios institucijos atstovas arba nebuvo kviestas dalyvauti Pastato priėmime, arba atsisakė pasirašyti aktą.

6112. Vadovaujantis Reglamento IV skyriaus 7, 9.13 ir 9.15 punktais, Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 62 dalimis, LVAT 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-785/2008 ir įvertinus tai, kad įrengus naują statinio bendrąją inžinerinę sistemą Pastatas įgavo naują kokybę, t. y. galimybę tenkinti Pastato naudotojų poreikius naudojant dujas, darytina išvada, kad buvo atliekami Pastato rekonstrukcijos darbai.

6213. Pareiškėjas neturi objektyvių duomenų apie tai, kokie darbai buvo vykdomi Pastato viduje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus statybos darbai vyko kartu su išorės darbais, kurie laikytini Pastato rekonstrukcija (prie Pastato prijungta bendroji inžinerinė sistema), vadovaujantis Reglamento 9.15 punktu, vidaus darbai automatiškai priskiriami rekonstravimo darbams.

6314. Apelianto argumentai, kad naujai pastatyta statinio bendroji inžinerinė sistema (Talpykla) yra kilnojamasis įrengimas, todėl negali būti laikoma statiniu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

6415. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punktą išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ir įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą. Pareiškėjo duomenimis nuomotojo sutikimo prieš atlikdamas rekonstrukcijos darbus apeliantas neturėjo.

65Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

66Pareiškėjo atstovas paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

69Bylos ginčas yra dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo.

70Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2454 pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, nes atliekant statybos darbus turėjo būti gautas žemės bendranuomininko ir žemės sklypo savininko sutikimai, todėl aktą panaikino.

71Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

72Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

73Minėtame akte nurodyta, kad komisija pripažino tinkamu naudoti statinį gamybinį – administracinį pastatą – 3P3/b, esantį ( - ), Vilniuje, esantį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (t. II, b. l. 3).

74Pareiškėjas skunde nurodo akto negaliojimo pagrindus, kad aktas surašytas nesant išduoto statybos leidimo atliktiems statybos darbams ir nebuvo gautas žemės sklypo bendranuomininko sutikimas. Apeliantas nesutinka, kad ginčo situacijoje toks sutikimas buvo privalomas.

75Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs visą bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtus pareiškėjo skundo argumentus nepagrįstai pripažino akto panaikinimo pagrindu.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktais nustatant teisę vykdyti statybos darbus priklausomai nuo jų rūšies bei apimties siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad šie darbai ir jų rezultatai nesukeltų grėsmės kitiems asmenims ar visuomenei.

77Taikant šias nuostatas kartu turi būti siekiama interesų pusiausvyros tarp statytojo teisės ir kitų asmenų teisių, kad negali būti nepagrįstai kliudoma statytojui įgyvendinti jo teisėtai pasirinktą statytojo teisę.

78Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina individualiai vertinti ar vykdant statybos darbus buvo pažeista kitų asmenų teisė ar statytojas tinkamai įgyvendino savo teises.

79Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m.vasario 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-176/2012) pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą minėtų įstatymo nuostatų prasme suteikia jam teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau teisminės gynybos prašantis asmuo turi teismui nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai ir kokiu būdu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pažeisti, suformuluoti konkretų reikalavimą, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Ši pareiga pareiškėjui kyla iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punkto, 24 straipsnio.

80Remiantis šiomis nuostatomis vertintina, ar ginčo atveju buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės ir ar yra pagrindas jas ginti pareiškėjo pasirinktu būdu.

81Ginčijamo akto surašymo metu teisės aktai, reglamentavę statybos santykius, numatė keturias statybos rūšis, tai yra naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio kapitalinį arba paprastąjį remontą bei statinio griovimą. Priklausomai nuo statybos darbų rūšies buvo nustatyti skirtingi reikalavimai atskiroms statybos rūšims ir jų metu vykdomiems statybos darbams, todėl tinkamas atliekamų darbų priskyrimas konkrečiai statybos rūšiai yra reikšmingas situacijos teisėtumo vertinimui.

82Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, galiojusia ginčijamo akto surašymo metu (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d.), buvo nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą. STR 1.07.1:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 2 punktu (galiojęs akto surašymo metu) minėta įstatymo nuostata buvo detalizuota bei nustatyta, kad statybos leidimas yra privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus.

83Siekiant gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) privalėjo pateikti nustatytos formos prašymą bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, o kai siekiama gauti leidimą statinio griovimui – 7 dalyje, nurodytus dokumentus.

84Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir šiame punkte pateikta nuoroda į Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, siekiant gauti statybos leidimą, taip pat buvo būtina pateikti: statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso statytojui bendrosios nuosavybės teise.

85Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra administracinio pastato, kurio žymėjimas plane – 3P3/b, esančio ( - ), Vilniuje arba žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendraturtis. Todėl, bet kurios apimties minėto statinio statybos darbams pareiškėjo sutikimas nebuvo reikalingas. Taip pat pažymėtina, kad nėra įrodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2454 priimtiems darbams buvo reikalingas statybos leidimas. Apeliantas nurodo, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai. Šie argumentai pagrįsti 2009 m. lapkričio 10 d. matavimų duomenimis kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ). Ginčijamo akto turinys patvirtina, kad suskystinto azoto dujų talpykla nėra 2009 m. lapkričio 19 d. akto Nr. (101)-11.4-2454 objektas ir juo talpykla nebuvo pripažinta tinkama naudoti pagal 2009 m. lapkričio 10 d. matavimų duomenis kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ). Todėl pagal pateikto skundo reikalavimą talpyklos įrengimo teisėtumas nevertintinas.

86Pareiškėjas skunde nurodytais argumentais, neturėdamas įgaliojimų ginti viešąjį interesą bei teisės veikti statybos valstybinės priežiūros srityje, negali ginčyti akto, nebūdamas statinio ir žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys bendraturčiu. Todėl kiti bendro pobūdžio akto negaliojimo argumentai nevertintini.

87Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjo teisių pažeidimas nėra įrodytas, todėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjas neturi teisės į savo skundo reikalavimo patenkinimą.

88Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, numatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti, skaičiuojant termino pradžia nuo sužinojimo apie akto turinį. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto termino skundui paduoti nepagrįsti.

89Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo materialinės teisės pažeidimą ir tenkindamas pareiškėjo skundą, neteisingai taikė bei aiškino materialinę teisę, todėl tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

90Trečiasis suinteresuotas asmuo MG AB „Precizika“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

91Teismo sprendimu šioje byloje yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens MG AB „Precizika“ teisės, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Tačiau ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis turi pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiojo suinteresuoto asmens MG AB „Precizika“ 2011 m. lapkričio 4 d. prašyme dėl išlaidų atlyginimo nėra detalizuota kokias išlaidas jis patyrė pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl nesant detalaus išlaidų apskaičiavimo nėra galimybės patenkinti prašymo. Kartu išaiškintina trečiajam suinteresuotam asmeniui MG AB „Precizika“, kad prašymą, atitinkantį ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jis gali paduoti teismui, kuriame jis patyrė išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

92Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

93mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ apeliacinį skundą patenkinti.

94Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

95Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, trečiojo... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas UAB „ŽVC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 8. Pareiškėjas skunde (t. I, b. l. 1-9) nurodė, kad gamybinis –... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti, nes... 10. Atsakovas valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 74?76) paaiškino, kad pareiškėjo... 12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų,... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Precizika“ su pareiškėjo skundu... 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 45?49) paaiškino, kad informacija apie 2009 m.... 15. AB „Precizika“ paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 10 d.... 16. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginį apie... 17. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai... 18. Pareiškėjas nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. nebeturi nuomos teisių į žemės... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu... 21. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –... 22. Teismas analizavo ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 22... 23. LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1416-2009 yra nurodęs, kad pagal... 24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas, iš kurių aiškiai... 25. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 2... 26. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statinys –... 27. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie... 28. III.... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Precizika“ pateikė apeliacinį... 30. Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 134-142) grindžiamas šiais argumentais:... 31. 1. Pagal LVAT praktiką tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam... 32. Nagrinėjamu atveju informacija apie skundžiamą aktą įstatymų nustatyta... 33. Pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.... 34. 2. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje... 35. 3. Apeliantui priklausančiame Pastate jo nuomininkui UAB „Precizika-MET... 36. 4. Kadangi pareiškėjas nėra nei žemės sklypo bendranuomininkas, nei... 37. 5. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato tik... 38. 6. Apeliantui priklausančio Pastato duomenų tikslinimas pats savaime negali... 39. 7. Kriogeninė suskystinto azoto dujų talpykla (toliau – ir Talpykla) yra... 40. 8. Teismas Talpyklą vadindamas „inžineriniu statiniu, kuriam reikalingas... 41. 9. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos patvirtina tik Talpyklos sumontavimo... 42. 10. Talpykla yra kilnojamasis daiktas, todėl ji nelaikytina statiniu.... 43. 11. Tai, kad iš Talpyklos į Pastatą yra tiekiamos dujos, jokiu nereiškia,... 44. 12. Atsakovas prieš išduodamas apeliantui skundžiamą aktą, patikrino... 45. Pareiškėjas UAB „ŽVC“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. I, b. l. 149-164) nurodė, kad:... 47. 1. Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų... 48. Pareiškėjui Akto turinys tapo žinomas tik 2010 m. rugsėjo 9 d. susipažinus... 49. Nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui nebuvo jokio... 50. Aplinkybė, jog viešame registre buvo įregistruotas skundžiamo akto... 51. 2. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų... 52. 3. Žemės sklypo nuomos sutartys galios labai ilgą laiką, t. y. net iki 2101... 53. 4. LVAT yra konstatavęs, kad sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato... 54. 5. Apeliantas iki šio ginčo visada pripažino, jog jį kartu su pareiškėju... 55. 6. LVAT jurisprudencijoje pažymima, kad jog statinio pripažinimo tinkamu... 56. 7. Skundžiamas aktas buvo išduotas Pastato priėmime nedalyvaujant... 57. 8. Apeliantas, įrodinėdamas, jog Aktas buvo išduotas Reglamento 27.3 punkto... 58. 9. Aplinkybė, kad rekomendacinėje (šabloninėje) formoje yra įrašytas... 59. 10. Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. rugpjūčio 11d. raštas... 60. 11. Reglamento 21 punktas numato, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti... 61. 12. Vadovaujantis Reglamento IV skyriaus 7, 9.13 ir 9.15 punktais, Statybos... 62. 13. Pareiškėjas neturi objektyvių duomenų apie tai, kokie darbai buvo... 63. 14. Apelianto argumentai, kad naujai pastatyta statinio bendroji inžinerinė... 64. 15. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir... 65. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens... 66. Pareiškėjo atstovas paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. Bylos ginčas yra dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo.... 70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apskrities... 71. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 73. Minėtame akte nurodyta, kad komisija pripažino tinkamu naudoti statinį... 74. Pareiškėjas skunde nurodo akto negaliojimo pagrindus, kad aktas surašytas... 75. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs visą bylą (Lietuvos Respublikos... 76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktais... 77. Taikant šias nuostatas kartu turi būti siekiama interesų pusiausvyros tarp... 78. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina individualiai vertinti ar vykdant... 79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m.vasario 20 d. nutartyje... 80. Remiantis šiomis nuostatomis vertintina, ar ginčo atveju buvo pažeistos... 81. Ginčijamo akto surašymo metu teisės aktai, reglamentavę statybos santykius,... 82. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, galiojusia ginčijamo akto surašymo... 83. Siekiant gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas)... 84. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir šiame punkte... 85. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra administracinio... 86. Pareiškėjas skunde nurodytais argumentais, neturėdamas įgaliojimų ginti... 87. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjo teisių pažeidimas... 88. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 89. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo materialinės... 90. Trečiasis suinteresuotas asmuo MG AB „Precizika“ prašo priteisti... 91. Teismo sprendimu šioje byloje yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens MG... 92. Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 93. mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ apeliacinį... 94. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d.... 95. Sprendimas neskundžiamas....