Byla 2-7547-454/2017
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovams P. R., R. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, dalyvaujant ieškovams P. R., R. R., jų atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, atsakovės D. M. L. atstovui pagal įgaliojimą M. L., advokatei Audronei Žemeckei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovams P. R., R. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti P. R., R. R. ir D. M. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ( - ) (Registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoera“ atliktą schemą – P. R. ir R. R. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „A“, D. M. L. naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypą naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „C“. P. R. ir R. R. naudojimui paskirtame sklype esančią, per 0,4 m nuo sklypų ribos tarp taškų 7 ir 22 nutolusią tvorą palikti esamoje vietoje. Įpareigoti šalis esant būtinybei (namo konstrukcijų remontui ar priežiūrai), iš jų naudojamos žemės sklypo dalies leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. Iš atsakovės priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 93–96).

5Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į atsakovę su pareiškimu, kuriuo pateikė pasiūlymą notariškai patvirtintu tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią naudojamasi konkrečiomis jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimis. Pareiškimas ir UAB „Geoera“ atlikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema 2016 m. spalio 1 d. buvo įteikti atsakovei. 2016 m. spalio 13 d. ieškovai registruotu paštu gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, jog nesutinka „su nauju sklypo padalijimu“ ir juridiškai žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi tvarka bus įtvirtinta tik remiantis 1999 m. gegužės 29 d. matavimais, kurie yra nepakitę iki šios dienos“. Tą patį atsakovė pareiškė ir Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarei J. Valevičienei pateiktame 2016 m. spalio 25 d. pranešime. Advokatė 2016 m. lapkričio 7 d. raštu dar kartą pasiūlė atsakovei notaro biure sudaryti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį pagal ieškovų pateiktą schemą arba pateikti atsakovės siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovams buvo pateiktas UAB „Žemės matavimai“ atliktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, pagal kurį ieškovų naudojimui skiriamos žemės sklypo dalies dydis neatitiko jo dalies, ieškovų turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka pažeidė ieškovų, kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir absoliučiai prieštaravo jau 18 metų tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusiems faktiniams žemės naudojimo santykiams. 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovai atsakovei pasiūlė kompromisinį variantą, t. y. nustačius naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoera“ schemą, į susitarimą įtraukti papildomą sąlygą dėl sklypus skiriančios tvoros palikimo esamoje vietoje. Į šį pasiūlymą gavo atsakovę atstovaujančios advokatės laišką su siūlymu aptarti atsakovės išlaidų, patirtų dėl UAB „Žemės matavimai“ plano sudarymo, atlyginimo klausimus. Nepavykus su atsakove sutarti dėl 18 metų nusistovėjusios žemės sklypo naudojimo tvarkos notariškai patvirtinimo, ieškovai priversti kreiptis į teismą.

6Dar 1990 metais pati atsakovė prieš ieškovus buvusiam žemės sklypo bendraturčiui V. V. buvo pateikusi naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, faktiškai atitinkantį šioje byloje ieškovų reiškiamą reikalavimą. Remdamiesi pastaruoju projektu 1999 m. gegužės 29 d., dalyvaujant ieškovui, atsakovės sutuoktiniui ir kaimynui R. P. žemės sklypas buvo dar kartą apmatuotas ir žodžiu buvo sutarta dėl naudojimosi tvarkos. 1999 m. gegužės 29 d. brėžinio pagrindu ieškovų ir atsakovės faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys buvo atskirtos bendraturčių sutarimu pastatyta tvora. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (t. y. žemės sklypas) buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieškovų ir atsakovės sutarimu – jokių ginčų dėl to nebuvo. Pati atsakovė pripažįsta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi nuo 1999 metų. Todėl, ją iš esmės keičiant, būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principai. Esminis atsakovės nesutikimo su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka motyvas yra tas, jog tiksliai atliktoje UAB „Geoera“ schemoje sklypų riba tarp taškų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm. į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių (ne visiškai tikslių) matavimų paklaidos ir tokios ribos nukėlimo būtinybę teisme galėtų paaiškinti matavimus atlikęs specialistas. Ieškovai siūlo įtvirtinti nuostatą – įpareigoti šalis esant būtinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. UAB „Geoera” schemoje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principų. Ši tvarka yra faktiškai nusistovėjusi 18 metų, ją nustatant vadovautasi adekvatumo, racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, išplaukiančiais iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti susitarimą dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą. Ieškinys yra tenkintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal UAB „Geoera” paruoštą schemą.

7Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (b. l. 105–116).

8Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė mano, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra reikalinga, tačiau ieškovų pateikta schema yra ydinga, pažeidžianti atsakovės teisėtus interesus bei prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neproporcingai pažeidžia, jos kaip nekilnojamojo daikto bendraturtės teises ir interesus. UAB „Žemės matavimai“ atlikus tikslius žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, jog faktiškai pastatas užima kur kas didesnį plotą, t. y. 188 m2 žemės sklypo. Dėl šios priežasties atsakovė nesutinka su ieškovų pozicija bendram naudojimui paskirti tik 117 m2 ir mano, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti laikoma, jog ginčo šalys bendrai naudojasi visa faktiškai užstatyta žemės sklypo dalimi esančia po pastatu, kuri sudaro 188 m2. Ieškovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka bei pateikta schema neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoto nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijaus – naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus. Būtina nustatyti bendrai naudojamą žemės sklypo dalį aplink visą pastatą. Ieškovai nesutinka, jog ši galimybė būtų užtikrinta bendram naudojimui paskiriant tam tikro dydžio žemės plotą aplink visą, jiems bendrai priklausantį pastatą, o siūlo tik įtvirtinti nuostatą – įpareigoti šalis esant būtinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. Atsakovė su šia ieškovų pozicija nesutinka ir mano kad, šiuo konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bendrai naudojamą žemės sklypo dalį aplink visą pastatą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą. Ginčai galės būti pašalinti tik naudojimosi žemės sklypu plane aiškiai nurodant jų atskiram ir bendram naudojimui tenkančias dalis, jų dydį ir išsidėstymą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų aiškiai ir išsamiai eksplikuota žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, o ieškovų siūlomos papildomos sąlygos ir nuostatos, tik įneštų neaiškumo bei sudarytų galimybę įvairioms interpretacijoms ir ginčams ateityje. Vadovaujantis socialinės taikos, proporcingumo ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijais, bendram šalių naudojimui priskirtina žemės sklypo dalis turėtų būti paskirstoma šalims proporcingai jų nuosavybės teise turimai pastato daliai. Ieškovams priskiriant atskirai naudoti 233 m2 faktiškai laisvą žemės sklypo plotą, o atsakovei tik 172 m2 faktiškai laisvą žemės sklypo plotą, nėra išlaikoma bendraturčių interesų pusiausvyra, ir tokiu būdu yra grubiai pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai. Ieškovų siekiama nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka realios faktinės situacijos (netinkamai įvertintas pastatu užstatytas žemės sklypo plotas, pasikeitusios nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje). Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, sudaro abiems ginčo šalims vienodas galimybes naudojant žemės sklypą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, taip pat bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, užtikrinanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos. Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės nepakeičia per ilgą laiko tarpą susiformavusių tam tikrų bendro nekilnojamo daikto valdymo santykių – nustačius atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsiras jokių esminių pasikeitimų, tai yra šalys nepatirs jokių papildomų išlaidų, nereikės pernešti daiktų, persodinti augalų, iš naujo įrenginėti takų, įėjimų ir panašiai, šalys valdys iš esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kurias valdė ir iki šiol. Patys ieškovai nurodo, jog tvorelė yra pastatyta netinkamoje vietoj. Žemės sklypo dalis skiriančios ribos nukėlimo būtinybę pripažįsta ir ieškovai, o tai visiškai prieštarauja jų pačių pozicijai, jog atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka iš esmės keičia nustovėjusią tvarką ir tokiu būdu yra pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka sudarytų nelygiavertes sąlygas naudotis nekilnojamuoju daiktu, neužtikrintų visų bendraturčių galimybės prieiti prie pastato sienų, o riba skirianti žemės sklypo dalis schemoje pažymėtas indeksu „A“ ir „B“ (Projekte žemės sklypo dalys pažymėtos indeksais „B“ ir „D“) nustatyta tinkamai neįvertinus pastatu užstatytos žemės sklypo dalies, kuri turėtų būti paskiriama naudotis visiems bendraturčiams bendrai.

9Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Įpareigoti, ieškovus per 14 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai užveistus krūmus. Atsakovės naudai skirti ieškovams 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 121–128).

10Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad atsakovė yra pateikusi UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, kuris yra parengtas atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuotus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo kriterijus. Pateiktame plane aiškiai nurodytos konkrečios žemės sklypo dalys, kuriomis ginčo šalys naudosis atskirai, o kuriomis bendrai. Jos prašoma nustatyti ir plane pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka abiejų ginčo šalių interesus ir leistų užkirsti kelią būsimiems konfliktams. Tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijų, kuris reiškia, jog realiai bendraturčių naudojamos nekilnojamojo turto dalys, privalo kiek įmanoma labiau atitikti idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybės teisėje. Ieškovams tektų 291 m2 ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei 292 m2, taigi realiosios žemės sklypo dalys visiškai atitiktų idealiąsias bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybės teisėje. Ginčo šalims atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo nekilnojamojo daikto dalys. Bus užtikrintas naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Nustačius atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsiras jokių esminių pasikeitimų, tai yra šalys nepatirs jokių papildomų išlaidų, nereikės pernešti daiktų, iš naujo įrenginėti takų, įėjimų ir panašiai, šalys valdys iš esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kurias valdė ir iki šiol. Vienintelis pasikeitimas, tai ribos skiriančios žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais „B“ ir „D“ nustatymas. Atsakovės interesai yra pažeidžiami, kadangi ieškovų krūmai yra aukštesni nei 2 metro aukščio ir pasodinti arčiau nei 2,5 metro iki pastato sienos. Dėl šios priežasties, konstatuotina, jog krūmai yra veisiami pažeidžiant taisykles, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymą bei atsakovės interesus. Nepaisant to ar bus patenkintas ieškovų ieškinys ar atsakovės priešieškinis, minėti krūmai vis tiek išliks teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje vietoje, t. y. nebus išlaikytas 1 metro atstumas iki sklypų ribos. Prašo teismo įpareigoti, ieškovus pašalinti neteisėtai užveistus krūmus.

11Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti (b. l. 138–141).

12Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atmestinas priešieškinio argumentas, jog „nagrinėjamu atveju nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir dėl šios priežasties tarp ieškovų ir atsakovės kyla nuolatiniai ginčai susiję su nekilnojamojo daikto naudojimu“. 1990 m. gegužės 17 d. projektas ir 1999 m. gegužės 29 d. brėžinys patvirtina, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos šalys buvo sutarusios. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal 1999 m. gegužės 29 d. atliktus matavimus. 1990 m. projektas (pačios atsakovės pasiūlytas buvusiam bendraturčiui V. V.), 1999 m. gegužės 29 d. planas (šalių paruoštas kartu) ir UAB „Geoera” atlikta schema iš esmės niekuo nesiskiria, tik sklypų riba tarp taškų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm. į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių (ne visiškai tikslių) matavimų paklaidos, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeičia nežymiai (t. y. minimaliai), juolab, kad faktinė naudojimosi tvarka nepasikeis visiškai – šalys naudosis tomis pačiomis žemės sklypo dalimis dėl ieškovų geranoriško sutikimo sklypus skiriančią tvorą palikti esamoje vietoje (t. y. ieškovų naudojimui paskirtame sklype). Bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nustatę tvarką, pagal kurią jau 18 metų naudojasi atitinkamomis žemės sklypo dalimis. Ieškovai tik siekė susitarimą patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre, kad jis taptų privalomu ir tiems asmenims, kurie dalį žemės sklypo galbūt įgis vėliau. Atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovai, pateikdami atsakovei UAB „Geoera” schemą, pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Byloje esantys raštai neginčijamai patvirtina, kad su atsakove bendradarbiavo, teikė siūlymus ir siekė taikaus ginčo sprendimo. Atmestinas priešieškinio argumentas, kad „po pastatu patenkanti žemės sklypo dalis turėtų būti priskirta bendram bendraturčių naudojimui, atsižvelgiant į jiems priklausančias pastato dalis”. Nagrinėjamo ginčo atveju po priestatu 3alp esanti žemė turėtų būti paskirta tik atsakovės naudojimui. Ieškovai siūlo įtvirtinti nuostatą – įpareigoti šalis esant būtinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. Atmestinas priešieškinio argumentas, kad ieškovų faktiškai naudojamame žemės sklype pasodinti krūmai „pažeidžia teisėtus atsakovės, kaip pastato dalies savininkės interesus bei aktualių teisės aktų reikalavimus”. Atsakovės nurodytos teisės normos netaikytinos, nes šalys nėra kaimyninių sklypų savininkai ar naudotojai, šalys yra vieno statinio ir vieno žemės sklypo ( - ) bendraturčiai.

13Teismas

konstatuoja:

14Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo ( - ) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 291/583 dalys, o atsakovei – 292/583 dalys žemės sklypo. Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi patalpomis nėra.

15Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoera“ atliktą schemą – ieškovams naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „A“, atsakovės naudojimui paskiriant 233 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „B“, bendram naudojimui paliekant 117 kv. m. ploto sklypą naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėtą raide „C“ (b. l. 93–96). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (b. l. 121–128).

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

17Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1990 metais pati atsakovė iki ieškovų buvusiam žemės sklypo bendraturčiui V. V. buvo pateikusi naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kuris faktiškai atitinka šioje byloje ieškovų reiškiamą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalių 1999 m. gegužės 29 d. brėžinio pagrindu faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys buvo atskirtos bendraturčių sutarimu pastatyta tvora (b. l. 18, 19). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (tai yra žemės sklypas) buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama ieškovų ir atsakovės sutarimu – jokių ginčų dėl to nebuvo. Atsakovė pripažino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi nuo 1999 metų. Esminis atsakovės nesutikimo su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka motyvas yra tas, jog tiksliai atliktoje UAB „Geoera“ schemoje sklypų riba tarp taškų 7 ir 22 yra nukelta 40 cm į atsakovės sklypo pusę. Tačiau tai įvyko dėl 1999 m. gegužės 29 d. atliktų buitinių netikslių matavimų paklaidos. Tokia naudojimosi tvarka tarp šalių buvo faktiškai nusistovėjusi 18 metų. Ieškovai papildomai siūlo įtvirtinti nuostatą – įpareigoti šalis esant būtinybei, leisti bendraturčiams netrukdomai prieiti prie jiems priklausančių bendrai valdomo gyvenamojo namo sienų. Taip pat atsakovė paaiškino, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką bus pažeistos jos teisės. O būtent, UAB „Geoera“ parengtoje schemoje nurodoma, jog bendram ieškovų ir atsakovės naudojimui paskirtina 117 m2 ploto žemės sklypo dalis schemoje pažymėta indeksu „C“. Tokią poziciją ieškovai grindžia byloje pateiktu žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projektu ir 1999 m. gegužės 29 d. atliktais buitiniais matavimais (b. l. 18–19). Ieškovai mano, jog bendram ginčo šalių naudojimui yra priskirtina tik dalis (117 m2) žemės sklypo ploto, kuri patenka po statiniu. UAB „Žemės matavimai“ pagal atliktus žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, jog pastatas užima 188 m2 žemės sklypo. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovų pozicija bendram naudojimui paskirti tik 117 m2 ir mano, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų būti laikoma, jog ginčo šalys bendrai naudojasi visa faktiškai užstatyta žemės sklypo dalimi esančia po pastatu, kuri sudaro 188 m2. UAB „Žemės matavimai“ parengtame plane, nurodoma, jog bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui priskirtina 248 m2 ploto žemės sklypo dalis, šiame plane pažymėta indeksu „A“. Šią žemės sklypo dalį sudaro 188 m2 pastatu faktiškai užstatytas žemės plotas ir 60 m2 juosta einanti aplink visą statinį.

18Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas. Pagal ieškovų siūlomą tvarką, atsakovei tektų kiekvieną kartą prašyti leisti patekti į ieškovų sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie atsakovei tenkančių statinio sienų, langų. Kadangi šalys jau nesutaria dėl naudojimosi tvarkos, nes kreipėsi su ginču į teismą, tai visai tikėtina, jog ateityje kils problemų dėl statinio priežiūros, naudojimosi sklypu tvarka. Posėdžio metu šalys paaiškino, kad problemos kilo dėl laikomo šuns, todėl atsirado tvora, skirianti ribas. Taip pat reiškiami nepasitenkinimai dėl krūmų aukščio ir jų augimo vietos prie sklypo naudojimo ribos. Todėl siekiant išvengti galimų ginčų tarp bendrasavininkų, turėtų būti nustatytos aiškios ribos ir naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų.

19Žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.

20Laikytina, kad atsakovės pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu labiau atitiks šalių interesus bei poreikius.

21Todėl patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinys šioje dalyje tenkintinas.

22Priešieškiniu atsakovė prašė pašalinti netinkamoje vietoje pasodintus krūmus. Atsakovė paaiškino, jog krūmai užaugę pakankami aukšti, užstoja šviesai patekti pro toje vietoje esantį langą. Ieškovai paaiškino, bei pateikė į bylą nuotraukas, kad krūmas apgenėtas iki tvoros aukščio (b. l. 142–143). Laikytina, kad šis išvestinis reikalavimas įvykdytas tinkamai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu jo neatsisakė, todėl šioje dalyje priešieškinis atmestinas.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24Atsakovė patyrė 1800,00 Eur (b. l. 162–179) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis).

25Patikslintą ieškinį atmetus, o priešieškinį iš esmės patenkinus, nepaisant to, kad išvestinis priešieškinio reikalavimas atmestas, iš ieškovų priteistina 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).

26Valstybei iš ieškovų priteistina 9,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

28Patikslintą ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

29Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), tvarką pagal pateikiamą 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „Žemės matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.

30Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) atsakovei D. M. L., a. k. ( - ) 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

32Priteisti valstybei iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) 9,55 Eur (devynis eurus 55 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

33Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti P. R., R. R. ir D. M. L.... 5. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovai ir jų atstovė teismo... 6. Dar 1990 metais pati atsakovė prieš ieškovus buvusiam žemės sklypo... 7. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą... 8. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovės atstovai... 9. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės... 10. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad atsakovė yra pateikusi UAB „Žemės... 11. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo... 12. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atmestinas... 13. Teismas... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo ( - )... 15. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoera“ atliktą... 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1... 17. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1990 metais pati... 18. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų... 19. Žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas... 20. Laikytina, kad atsakovės pateiktas planas dėl naudojimosi žemės sklypu... 21. Todėl patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinys šioje dalyje... 22. Priešieškiniu atsakovė prašė pašalinti netinkamoje vietoje pasodintus... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 24. Atsakovė patyrė 1800,00 Eur (b. l. 162–179) bylinėjimosi išlaidų... 25. Patikslintą ieškinį atmetus, o priešieškinį iš esmės patenkinus,... 26. Valstybei iš ieškovų priteistina 9,55 Eur išlaidų, susijusių su... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 28. Patikslintą ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), kurio unikalus Nr.... 30. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) atsakovei D.... 32. Priteisti valstybei iš ieškovų P. R., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) 9,55... 33. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti...