Byla 2A-1053-560/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui „Seesam Insurance AS“, veikiančiam Lietuvoje per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. S., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė L. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo „Seesam Insurance AS“, veikiančio Lietuvoje per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, 4 304,91 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d., apie 12.44 val. Vilniaus m. Santariškių g. 2, trečiasis asmuo S. S., vairuodamas automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. CGU 498, partrenkė ėjusią ieškovę, dėl ko buvo sutrikdyta pastarosios sveikata. Dėl šio eismo įvykio Vilniaus AVPK KPV pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00619-14 pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. požymius, kurio metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie trečiojo asmens kaltę, tačiau ieškovei ir trečiajam asmeniui susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovė taip pat nurodė, jog atlikus VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2014/14974, CD-R ir rentgenogramų įrašų apžiūrą, specialistas pateikė išvadą, kad ieškovei eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu, susitaikymo metu buvo susitarta, kad ieškovei dėl eismo įvykio atsiradusią žalą atlygins atsakovas, kuris įvykio dieną buvo apdraudęs trečiojo asmens civilinę atsakomybę Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad dėl turtinės žalos pretenzijų neturėjo ir neturi. Ji teigė, kad po eismo įvykio patirtų sužalojimų 2014 m. birželio 16 d. buvo hospitalizuota VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur buvo atlikta infuzoterapija, kairės kojos imobilizacija gipso įtvaru, kairio raktikaulio imobilizacija Dezo įtvaru, malšinamas skausmas. Ieškovė iš gydymo įstaigos išrašyta 2014 m. birželio 20 d., nustačius mažiausiai trijų mėnesių specialų režimą dėl kairės kojos ir kairio raktikaulio lūžių. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji gydosi ambulatoriškai ir iki šiol. Nurodė, kad dėl patirtų traumų ieškovė kenčia didelį fizinį skausmą, ji negalėjo rūpintis ir onkologine liga sirgusiu sutuoktiniu prieš jo mirtį, kadangi pačiai buvo reikalinga slauga. Ieškovė teigė, kad ją emociškai stipriai paveikė, kad dėl savo sveikatos būklės ji ne tik negalėjo sunkioje būklėje buvusiam sutuoktiniui padėti, bet ir neturėjo pakankamai laiko su juo bendrauti. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė didelę neturtinę žalą dėl psichinės ir fizinės sveikatos sutrikdymo: jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo su artimaisiais galimybė.

5Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime atsakovas neginčijo autoįvykio faktinių aplinkybių bei aplinkybės, kad eismo įvykio metu pas atsakovą buvo drausta žalą padariusio trečiojo asmens civilinė atsakomybė. Atsakovas sutiko su aplinkybe, kad trečiasis asmuo ir ieškovė ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, pasirašydami du susitaikymo protokolus, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei jos patirtas atstovavimo išlaidas – 500 Lt bei 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad atsakovas, vadovaudamasis turimais ieškovės medicininiais dokumentais bei 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 12.1 punktu apskaičiavo ieškovės dėl 2014 m. birželio 16 d. įvykusio eismo įvykio patirtą neturtinės žalos dydį ir išmokėjo jai 2014 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą 695,09 Eur. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai maksimalų neturtinės žalos atlyginimą, numatytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi minėtų Taisyklių 12.3 punkto pagrindu maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma (5 000 Eur) mokama tik gyvybės atėmimo atveju. Atsakovas pažymėjo, kad apskaičiuodamas ir išmokėdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o kitokį neturtinės žalos dydį nustatyti turi teisę tik teismas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos dydis visuomet turi būti susijęs su padarytu sveikatos sutrikdymu, gydymo trukme, neturtinės žalos pasekmėmis įvairioms gyvenimo sritims, padarytos turtinės žalos dydžiui bei kitoms reikšmingoms aplinkybėms. Atsakovas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui atlyginus ieškovei 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos, atsakovui išmokėjus 2 400 Lt (695,09 EUR), bendrai ieškovei buvo atlyginta 17 400 Lt (5 039,39 Eur) neturtinės žalos bei atsakovas yra atlyginęs ieškovės gydymo išlaidas 919,54 Lt (266,32 Eur) sumai. Tokiu būdu, atsakovo teigimu, ieškovės gautas neturtinės žalos atlyginimas yra maždaug 18,9 karto didesnis nei patirtas turtinės žalos dydis. Todėl atsakovo nuomone, ieškovei išmokėti neturtinės žalos atlyginimai pilnai apima jos 2014 m. birželio 16 d. eismo įvykiu patirtos neturtinės žalos dydį. Atsakovo nuomone, papildomas neturtinės žalos priteisimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Iš 2014 m. lapkričio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko turinio nustatyta, jog ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, tai yra vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. CGU 498, trečiasis asmuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė apžiūrėjusi ieškovės ligos istoriją bei rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovei nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių patinimas kairio kelio srityje su kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio lūžiu, kairio raktikaulio petinio galo lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos trečiojo asmens deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas aplinkybės dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo) nagrinėjamoje byloje, neginčijo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio ieškovei atsirado teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o trečiajam asmeniui pareiga šią žalą visiškai atlyginti.

8Teismas nurodė, jog pagal bylos medžiagą, eismo įvykio metu trečiojo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovo, todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., 6.254 str., 6.263 str. 2 d. nuostatas nagrinėjamu atveju atsirado tiek trečiojo asmens (žalą padariusio asmens), tiek atsakovo kaip civilinės atsakomybės draudiko solidari prievolė atlyginti ieškovei jos patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą atsakovu byloje traukiant būtent civilinės atsakomybės draudiką, kuris pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima tik ribotą atsakomybę, tai yra atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Pagal eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublik?s teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra maksimalus atsakovo kaip civilinės atsakomybės draudiko mokėtinas dydis. Pagal bylos medžiagą, atsakovas apskaičiavo bei išmokėjo ieškovei viso 2 400 Lt (695,08 Eur) dydžio neturtinę žalą. Ieškinyje ieškovė patvirtino, jog dėl turtinės žalos atlyginimo pretenzijų neturi. Byloje yra pateiktas 2014 m. liepos 3 d. ieškovės bei trečiojo asmens susitaikymo protokolas, kuriame šalys sutarė, jog trečiasis asmuo atlygins ieškovei dalį neturtinės žalos, sumokėdamas ieškovei 15 000 Lt sumą. Iš 2014 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad trečiasis asmuo 2014 m. liepos 5 d. pervedė ieškovei 15 000 Lt sumą. Taigi, šiuo metu ieškovei solidariąją prievolę atlyginti dėl eismo įvykio ieškovės patirtą neturtinę žalą turintys subjektai, tai yra trečiasis asmuo bei atsakovas viso sumokėję yra 17 400 Lt (5 039,39 Eur). Ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovas sumokėjo ieškovei mažesnę negu įstatyme numatyta mokėtina neturtinei žalai atlyginti maksimali suma, dėl ko turi pareigą sumokėti ieškovei dar papildomai 4 304,91 Eur sumą ieškovės neturtinei žalai atlyginti.

9Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas, remdamasis pateiktais medicininiais dokumentais, apskaičiavo, jog ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio buvo 4 mėnesius nedarbinga. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ieškovė gulėjo VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje Traumatologijos skyriuje. Taigi, dėl eismo įvykio ieškovė patyrė fizinį skausmą bei atitinkamus nepatogumus dėl kairės kojos imobilizavimo Kramerio įtvaru bei dėl kairio raktikaulio Dezo įtvaro. Iš esančių byloje duomenų teismas nustatė, jog po eismo įvykio ieškovės sutuoktiniui buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o 2014 m. spalio 26 d. sutuoktinis mirė. Teismo vertinimu, dėl eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdytos ieškovės sveikatos pastarajai buvo apribotos galimybės ir rūpintis sutuoktiniu, dėl ko ieškovė galėjo patirti ir dvasinius išgyvenimus. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal bylos medžiagą ieškovei šiuo metu yra sumokėta 17 400 Lt (5 039,39 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, jog ši suma net viršija įprastai tokio pobūdžio situacijose priteistiną neturtinei žalai atlyginti sumą, todėl laikė, kad ieškovei sumokėta neturtinei žalai atlyginti suma yra tinkama kompensuoti ieškovės patirtą dvasinį bei fizinį skausmą dėl įvykusio eismo įvykio.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė (apeliantė) L. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą ir jos ieškinį patenkinti.

12Nurodo, kad atsakovo draudimo bendroves ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pareiga atlyginti jai neturtinę žalą yra atsiradusi dėl S. S. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta apeliantės sveikata. Draudiko atsakomybes pagrindas yra transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiam padarytos žalos faktas. Remiantis TPVCAPD įstatymu, jei apdraustos transporto priemones valdytojas yra atsakingas už eismo įvykiu padarytą žalą, draudikas turi pareigą atlyginti visą patirtą neturtinę žalą, kuri gali būti ribojama tik įstatyme numatyta maksimalia išmokos suma. Atsižvelgus į CK 6.254 str. 2 d. ir TPVCAPD įstatymo 13 str. 2 d., matyti jog tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo pasirenka ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis tiesiogiai į draudiką, draudiko ir draudėjo atsakomybė yra subsidiari. Draudikas turi pareigą atlyginti visą nukentėjusiam padarytą žalą, jei ji neviršija draudimo sumos, o jeigu žala viršija draudimo sumą ir draudimo išmokos nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Apeliantė pažymi, kad atsakovas neginčija eismo įvykio faktinių aplinkybių bei aplinkybės, kad eismo įvykio metu pas atsakovą buvo drausta žalą padariusio trečiojo asmens civilinė atsakomybė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netenkinti apeliantės reikalavimo dėl neturtinės žalos, kurios dydis pagristas įrodymais, atlyginimo. Per eismo įvykį nukentėjęs asmuo, kreipdamasis dėl draudimo išmokos, neprivalo draudikui pateikti informacijos apie susitarimą su dėl eismo įvykio kaltu asmeniu ir ši informacija negali lemti atsisakymo atlyginti dalį draudiminiu įvykiu padarytos neturtinės žalos. Apeliantės ir trečiojo asmens susitarimas yra dvišalė sutartis, kuri negali turėti įtakos jos šalimi nesančio draudiko teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo apeliantei išmokėdamas 15 000 Lt, nevykdė draudiko iš TPVCAPD įstatymo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kylančios pareigos. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkes teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo pareigą nustatyti apeliantei padarytos žalos dydį ir dalį, kuri neviršija maksimalios TPVCAPD įstatymo ribojamos išmokos sumos. Teismas nepagristai nustatė, kad draudiko atsakomybė gali būti mažinama atsižvelgiant į tarp nukentėjusiosios ir dėl eismo įvykio atsakingo asmens susiklosčiusius teisinius santykius.

13Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pagal draudimo išmokų pobūdį draudimo sutartys yra skirstomos į nuostolių draudimo sutartis ir sumų draudimo sutartis. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė – automobilis Mitsubishi Carisma, valstybinis Nr. CGU498. Atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas kiekvienu atveju turi įvertinti atsakingo už draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydį ir kompensuoti nukentėjusiam padarytą žalą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš atsakovo, tiek iš trečiojo asmens. Atsakovas taip pat nurodė, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui visus įrodymus, kurie leistų nustatyti visas aplinkybes. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ir sprendime pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų neturtinės žalos įvertinimo kriterijų.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkinamas.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, tai yra visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d.).

18Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė yra ta, kad nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai įprastine reikšme, bet ir įstatymo pagrindu. Todėl apdrausdamas transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę draudėjas negali tikėtis visiškos draudimo apsaugos, nes draudiko pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius (sumokėti draudimo išmoką) apimtis nustatyta TPVCAPD įstatymo 11 str. įtvirtintomis draudimo sumomis žalos asmeniui ir žalos turtui atlyginti. Įstatymo nuostatomis, ribojančiomis draudiko išmokamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, numatoma, kokią atsakomybę už žalą padariusį asmenį turi prisiimti jo atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė. Jeigu draudimo išmoka nepadengia viso žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali ją išsireikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.).

19Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

20Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su S. R. S. 2013 m. spalio 25 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0404470, kurios pagrindu atsakovas apdraudė transporto priemonės Mitsubishi Carisma (valstybinis Nr. CGU 498) valdytojo civilinę atsakomybę (b. l. 49). Trečiasis asmuo S. S., vairuodamas minėtą transporto priemonę, partrenkė ir sužalojo apeliantę, kuriai dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl minėto eismo įvykio 2014 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities VPK KPV NVEST skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kurio metu trečiasis asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog ieškovė ir trečiasis asmuo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. spalio 15 d. pasirašė susitaikymo protokolą, kurių pagrindu šalys pripažino, jog apeliantei buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala (b. l. 27, 50).

21Apeliantė skunde nurodė, jog per eismo įvykį nukentėjęs asmuo, kreipdamasis dėl draudimo išmokos, neprivalo draudikui pateikti informacijos apie susitarimą su dėl eismo įvykio kaltu asmeniu ir ši informacija negali lemti atsisakymo atlyginti dalį draudiminiu įvykiu padarytos neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, jog per eismo įvykį nukentėjęs asmuo, kreipdamasis dėl draudimo išmokos, privalo pateikti visus dokumentus apie eismo įvykį, jo aplinkybes bei dalyvius. Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius bei įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą ir dydį. Tokiu būdu apeliantė privalėjo atsakovui pateikti visą turimą informaciją, susijusią su eismo įvykiu. Paminėtina, kad draudimo sutartys yra skirstomos į nuostolių draudimo sutartis ir sumų draudimo sutartis (Draudimo įstatymo 76 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta anksčiau, buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės skunde išdėstytu argumentu, jog apeliantės ir trečiojo asmens susitarimas yra dvišalė sutartis, kuri negali turėti įtakos jos šalimi nesančio draudiko (atsakovo) teisėms ir pareigoms, kadangi apeliantės ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas, tai yra susitaikymo protokolas, yra tiesiogiai susijęs su atsakovu, nes susitarime nurodytų prievolių vykdymas tiesiogiai įtakoja draudiko teises ir pareigas.

22Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublik?s teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra maksimalus atsakovo, kaip civilinės atsakomybės draudiko, mokėtinas dydis. Taigi, draudikas TPVCAPD sutarties pagrindu prisiima ribotą civilinę atsakomybę, įsipareigodamas išmokėti naudos gavėjui sumą, neviršijančią draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Kitos žalos dalies, kurios draudimo išmoka nepadengia, nukentėjusysis gali reikalauti tiesiogiai iš žalą padariusio asmens CK nustatytais pagrindais (CPK 6.254 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nukentėjusysis, turėdamas CK įtvirtintą teisę gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6. 6.251 str., 6.263 str. 2 d.), turi teisę reikalauti žalos atlyginimo kartu iš abiejų subjektų arba pareikšdamas savarankiškus reikalavimus kiekvienam iš jų, tačiau, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės draudimo sutarties paskirtį nukentėjusysis, turėdamas teisę reikalauti patirtos žalos dėl draudėjo veiksmų atlyginimo iš abiejų (draudėjo ir draudiko) subjektų, vis tik absoliučios teisės reikalauti, kad visą žalą jam atlygintų tik draudėjas, neturi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog tiek trečiasis asmuo (žalą padaręs asmuo), tiek atsakovas (draudikas) prieš nukentėjusįjį asmenį atsako kaip solidarieji skolininkai. Nagrinėjamoje byloje, atsakovas apeliantei yra atlyginęs 695,08 Eur, o tuo tarpu trečiasis asmuo - 4 344,30 Eur neturtinės žalos. Taigi, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo apeliantei bendrai yra atlyginę 5 039,39 Eur neturtinės žalos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė jokių pretenzijų dėl turtinės žalos neturėjo ir neturi (b. l. 26). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog nukentėjusiesiems eismo įvykio metu, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taigi, apeliantei atlyginta 5 039,39 Eur dydžio suma viršija įprastai tokio pobūdžio situacijose priteistiną neturtinei žalai atlygintiną sumą, todėl nėra pagrindo papildomai priteisti iš atsakovo 4 304,91 Eur sumą, kadangi apeliantei dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala yra visiškai atlyginta.

23Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis byloje ištirtais įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Atsakovas prašė iš apeliantės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, suponuojančiu pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai, daro išvadą, kad byloje dalyvaujantis asmuo įrodymus apie bet kokios rūšies realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas turi pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

26Ieškovės (apeliantės) L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė L. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos... 4. Nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d., apie 12.44 val. Vilniaus m. Santariškių... 5. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, jog pagal bylos medžiagą, eismo įvykio metu trečiojo... 9. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas, remdamasis pateiktais medicininiais... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė (apeliantė) L. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 12. Nurodo, kad atsakovo draudimo bendroves ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos... 13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 17. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės... 18. Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonių valdytojų civilinės... 19. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę... 20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su S. R. S.... 21. Apeliantė skunde nurodė, jog per eismo įvykį nukentėjęs asmuo,... 22. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas,... 23. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 24. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Ieškovės (apeliantės) L. Č. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti...