Byla 2A-127-253/2019
Dėl be pagrindo gauto turto priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technical & Technological Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L&D sprendimai“ dėl be pagrindo gauto turto priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 27 087,97 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 1 d. ieškovei dengiant savo įsiskolinimus atsakovei šiai per klaidą buvo atlikti didesni mokėjimai, nei buvo įsiskolinimas, t. y. 27 087,97 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, kad permoka susidarė po 2016 m. birželio 15 d. atlikto lėšų pervedimo. 2017 m. liepos mėn. ieškovė sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir paprašė atsakovės grąžinti susidariusią permoką. Atsakovė prašomos sumos negrąžino. Ieškovės nuomone, yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytos be pagrindo įgyto turto grąžinimo sąlygos. Pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, be to, atsakovė pinigines lėšas realiai gavo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82.

9Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti.

103.

11Teismas nustatė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Įvertinęs tai, kad ieškovė patvirtino, jog visus mokėjimus, kuriuos atliekant susidarė 27 087,97 Eur permoka atsakovei, atliko pagal sutartį, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo sprendimui taikytinos prievolinius teisinius santykius – sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos. Pripažinta, kad ieškovės paaiškinimai dėl mokėjimų, kurių pagal sutartį ieškovė neturėjo atlikti, kad tokie mokėjimai būtų pripažinti esančiais už sutarties ribų ir atliktais be pagrindo, yra nenuoseklūs, neaiškūs, todėl nepatikimi. Atsakovei ginčijant sumokėjimą už atliktus darbus ir taip ginčijant skolos dydį remiantis rangos sutarties sąlygomis, teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės prievolės sumokėti tinkamą kainą už atliktus darbus. Padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atlikti 27 087,97 Eur mokėjimai atsakovei yra už sutarties ribų ir atlikti be pagrindo, konkrečiu atveju sutartinių šalių santykių buvimas užkerta galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles. Ieškovė neįrodė, jog negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Pripažinta, kad ieškovė vengė tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui taikyti prievolinius sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

134.

14Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo iš atsakovės būtų priteista 4 500 Eur. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

154.1.

16Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, patikėjo atsakovės deklaratyviais žodiniais paaiškinimais. Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę pateikti buhalterinius duomenis apie susidariusią permoką, rėmėsi atsakovės subjektyviais paaiškinimais apie tariamą darbų atlikimą už permokų sumą ir ieškovės skolos, kurios dydžio negalėjo įvardyti, buvimą, tačiau nevertino fakto, kad atsakovė nepateikė darbų atlikimo įrodymų – atliktų darbų aktų ir nebuvo išrašytos darbų atlikimo PVM sąskaitos faktūros. Neįvertinta tai, kad tariamas atsakovės darbų atlikimas nėra atspindėtas buhalterinėje apskaitoje ar kokiuose kituose dokumentuose.

174.2.

18Atsakovei tenkančią pareigą įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą teismas perkėlė ieškovei. Būtent atsakovė turi įrodyti, kad visus ieškovės atliktus 27 087,97 Eur mokėjimus gavo pagrįstai ir teisėtai. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovės permoka būtų buvusi prievolinių sutartinių santykių dalimi, teismas sprendime jų neidentifikavo ir neįvardijo.

195.

20Atsiliepimu atsakovė UAB „L&D sprendimai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo motyvai:

215.1.

22Atsakovė pažymi, kad tarp šalių yra ginčas dėl atliktų darbų apimties, kainos ir dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, aplinkybę, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė, t. y. ieškovė turėjo pagrįsti, kada, kokius ir kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu atliko mokėjimus atsakovei ir kodėl ieškovė vertina, kad atsakovė lėšų neturėjo gauti. Kadangi šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, būtent ieškovė turėjo pagrįsti, kurie mokėjimai buvo atlikti sutarties, o kurie ne sutarties pagrindu, tačiau savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

235.2.

24Atsakovė laikosi pozicijos, kad mokėjimai būdavo atliekami tarp šalių sudaromų susitarimų ir sutarties pagrindu, todėl ieškovė neįrodė CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų visumos.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

276.

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

297.

30Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

318.

32Ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ ieškiniu prašo priteisti pinigines lėšas iš atsakovės UAB „L&D sprendimai“. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė argumentais, kad ieškovė, dengdama savo įsiskolinimą atsakovei, sumokėjo atsakovei 27 087,97 Eur daugiau nei įsiskolinimo suma, t. y. per klaidą be pagrindo susidarė ieškovės permoka atsakovei. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ieškinyje nurodytą pinigų sumą gavo be teisinio pagrindo.

339.

34CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą gražinti be pagrindo įgytą turtą. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.

3510.

36Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 13/12/01 (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti darbus bei suteikti paslaugas ieškovei, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir darbų rezultatą ir (ar) suteiktas paslaugas Sutartyje, papildomame susitarime ir (ar) ieškovės paraiškoje, suderintoje su atsakove, nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl rangos darbų atlikimo ir sumokėjimo už juos. Šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų byloje visuma patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai.

3711.

38Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, byloje esant tokių duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą ir priteisti ieškovei iš atsakovės konkrečią lėšų sumą, kaip atsakovės be pagrindo gautą turtą.

3912.

40Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, taip pat pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi deklaratyviais atsakovės paaiškinimais ir nepagrįstai ieškovei perkėlė atsakovei tenkančią pareigą įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą.

4113.

42Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog 3 522,31 Eur sumą atsakovė yra skolinga ieškovei už šios atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad konkrečios ieškovės atsakovei 2017 m. išrašytos ir atsakovės neapmokėtos sąskaitos buvo įtrauktos apskaičiuojant bendrą permokos sumą. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad tam, jog šis institutas būtų taikomas ir atsirastų pareiga grąžinti turtą, jį išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Tačiau, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės prašomos priteisti skolos apskaičiavimą, matyti, kad minėtų ieškovės ginčo laikotarpiu atsakovei išrašytų sąskaitų suma nesudaro visos ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos kaip be pagrindo įgyto turto. Taigi sprendžiant klausimą, ar ieškovė gali apginti savo pažeistas teises vadovaudamasi prievolinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (pvz., prisiteisdama skolą), svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju kitais gynybos būdais jos būtų apginamos visa apimtimi.

4314.

44Vertindama nurodytus duomenis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje atsakovės atstovai neginčijo ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad iš esmės yra piniginių lėšų skirtumas. Atsakovės direktorius J. U. bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybės, kad iš ieškovės ieškiniu reikalaujamos sumos atėmus sumas, dėl kurių pati ieškovė atsakovei buvo išrašiusi sąskaitas (t. y. 3 522,31 Eur + 1 583,89 Eur + 193,60 Eur), dėl likusios 21 788,17 Eur sumos sąskaitos ieškovei neišrašytos. Atsakovės direktorius nurodė aplinkybes, kad minėtos lėšos gautos dėl darbo santykių už darbuotojų darbą. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad yra ginčas dėl darbų apimties ir darbų kainos. Tačiau šioje byloje atsakovė savarankiškų materialinių reikalavimų nereiškė.

4515.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

4716.

48Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pats šalių sutartinių santykių buvimo (sutartinio bendradarbiavimo) faktas automatiškai nepašalina galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą. Kaip teisinis pagrindas gauti lėšas vertintinas ne pats lėšų pervedimas, o teisiniai santykiai, kurie lėmė būtent tokios apimties lėšų pervedimą. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar pagal šalių sudarytą sutartį ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti perduotos atsakovei.

4917.

50Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikavo, kad byloje esant duomenims, jog ginčo laikotarpiu šalis siejo sutartiniai santykiai ir bendradarbiavimas dėl rangos darbų atlikimo, reikšminga nustatyti, ar ieškovės ginčijama suma yra už Sutarties ribų. Taigi byloje pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą būtina nustatyti aplinkybę, ar ieškovės atlikti 27 087,97 Eur mokėjimai, kurių ieškovė teigia pagal Sutartį neturėjusi atlikti, patenka į iš Sutarties kylančių prievolių apimtį, ar, priešingai, mokėjimai yra už Sutarties ribų ir atlikti be pagrindo. Šiuo aspektu reikšmingas procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių.

5118.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑389-687/2018; ir kt.).

5319.

54Taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pagal įrodinėjimo naštos tokiose bylose paskirstymo taisyklę, ieškovei tenka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑253/2009).

5520.

56Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais ir savo poziciją motyvavo argumentais, kad atsakovei sumokėjo didesnę lėšų sumą, nei atsakovė išrašė atliktų darbų aktų ir sąskaitų už atliktus darbus. Ieškovės direktorius V. J. 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad mokėjimai buvo atliekami lyginėmis sumomis, o ne atsižvelgiant į anksčiau išrašytos sąskaitos sumą, dėl to ir padaryta permoka; 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad kaina suderinama ir atliktų darbų aktai buvo išrašomi atliktų darbų pagrindu atlikus darbus, mokėjimai buvo atliekami įvairiai, permokos buvo daromos ir neatliekant darbų, jis patvirtino, kad mokėjimai nebuvo tiksliai priskiriami kiekvienai sąskaitai. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad byloje atsakovė iš esmės pripažino esant tam tikro dydžio ieškovės permoką atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė atliko atsakovei mokėjimus pagrįstai (dėl darbo santykių, atliktų darbų), ir iš esmės teigė, kad atsakovė atliko daugiau darbų, nei buvo išrašyta sąskaitų. Atsakovė konkrečių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų į šią bylą neteikė.

5721.

58Ištyrus pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai aiškinosi ginčo laikotarpiu ieškovės atsakovei atliktų mokėjimų priežastis ir aplinkybes, tačiau nesiaiškino ir netyrė atsakovės atsikirtimuose į ieškovės reikalavimus nurodytų teiginių pagrįstumo. Bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai perkėlė ieškovei pareigą įrodinėti, kad atsakovė yra išrašiusi ir pateikusi ieškovei visas sąskaitas pagal rangos sutartį už atliktus darbus, kaip turto gavimo teisinį pagrindą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamą sprendimą nepašalinti šalių parodymų ir faktinių duomenų prieštaravimai ir netinkamai šalims paskirstyta procesinė įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose pareiga.

5922.

60Darytina išvada, kad visapusiškai neatskleista bylos esmė. Dėl ginčo pobūdžio ir konkrečiu atveju tirtinų įrodymų apimties byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir perduoti visą civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus dėl visumos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo prielaidų ir šio instituto taikymo, kai šalis sieja teisiniai santykiai, taip pat teismų praktikoje suformuotas aktualias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.

6123.

62Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos ir dėl jų paliktina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

64Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 27 087,97 Eur, 5 procentų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2.... 9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d.... 10. 3.... 11. Teismas nustatė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Įvertinęs... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 4.... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological... 15. 4.1.... 16. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, patikėjo atsakovės deklaratyviais... 17. 4.2.... 18. Atsakovei tenkančią pareigą įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą teismas... 19. 5.... 20. Atsiliepimu atsakovė UAB „L&D sprendimai“ prašo ieškovės... 21. 5.1.... 22. Atsakovė pažymi, kad tarp šalių yra ginčas dėl atliktų darbų apimties,... 23. 5.2.... 24. Atsakovė laikosi pozicijos, kad mokėjimai būdavo atliekami tarp šalių... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 27. 6.... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. 7.... 30. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas... 31. 8.... 32. Ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological Solutions“ ieškiniu prašo... 33. 9.... 34. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą gražinti be pagrindo įgytą... 35. 10.... 36. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo... 37. 11.... 38. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, byloje esant tokių duomenų, kad... 39. 12.... 40. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Baltic Technical & Technological... 41. 13.... 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovė... 43. 14.... 44. Vertindama nurodytus duomenis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 45. 15.... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 47. 16.... 48. Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto... 49. 17.... 50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikavo,... 51. 18.... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo... 53. 19.... 54. Taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi... 55. 20.... 56. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais ir savo... 57. 21.... 58. Ištyrus pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso... 59. 22.... 60. Darytina išvada, kad visapusiškai neatskleista bylos esmė. Dėl ginčo... 61. 23.... 62. Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 64. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d....