Byla 1A-96-211/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiūrienei, nuteistajam A. K., nukentėjusiajam L. Z., jo atstovui adv. T. M.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. bei nukentėjusiojo L. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį: 1) bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) per 10 mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą; 3) per 6 mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Iš nuteistojo A. K. priteista 37,60 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

4Nukentėjusiojo L. Z. ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo 2146,19 Eur turtinei žalai ir 1700 Eur neturtinei žalai nukentėjusiojo naudai atlyginti.

5Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

6A. K. nuteistas už tai, kad 2014-01-01, apie 03.00 val. nakties, namo, esančio ( - ), laiptinėje, šalia buto Nr. ( - ), konflikto metu tyčia sudavė ranka smūgį L. Z. į veido sritį, taip padarydamas L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje su nosies kaulų fragmentiniu įspaustiniu lūžiu, dėl ko L. Z. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais veiksmais nuteistasis A. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nuosprendį ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės ir turtinės žalos dydį. Nurodo nesutinkantis su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuosprendis visiškai nemotyvuotas, pažeistas bylos nagrinėjimo išsamumo principas, todėl, pasak nuteistojo, negalima konstatuoti, kad teismo išvada dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįsta įrodymais ir priimtas teisingas nuosprendis. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė tik į nukentėjusiojo išdėstytus argumentus, o į kitus būtinus kriterijus sprendžiant neturtinės žalos dydį nekreipė dėmesio, formaliai pažodžiui perrašydamas nukentėjusiojo argumentus dėl patirto pažeminimo, fizinio ir dvasinio sukrėtimo, šoko, socializacijos nukentėjimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kai tuo tarpu turtinė padėtis, yra svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, nes teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Nuteistasis nurodo esąs jauno amžiaus, nedirba, registruotas darbo biržoje, savo vardu registruoto turto neturi, todėl teigia, kad šiuo metu pastarasis neturi objektyvių galimybių atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad priteisiant neturtinę žalą, turi būti atsižvelgta ir į padarinius, o nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo išgyvenimai buvo trumpalaikiai, neabejotinai nesukeliantys jokių pasekmių ateityje. Teismas nevertino visų šių reikšmingų faktinių aplinkybių, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nuteistasis cituoja kasacinio teismo nutartis.

8Nuteistasis taip pat nurodo nesutinkantis ir su priteistu turtinės žalos dydžiu nukentėjusiojo L. Z. naudai, kadangi teigia, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad operacija nukentėjusiajam nėra atlikta, o teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Toks preliminarus išlaidų priteisimas prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui, dėl ko nepagrįstai pratirtėtų nukentėjusysis. Be to, apeliantas pažymi, kad pagal viešai skelbiamus duomenis, tokių operacijų kaina yra žymiai mažesnė negu priteisė pirmosios instancijos teismas (prideda išrašus ir internetinių puslapių). Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju L. Z. realiai patirtos išlaidos, kurios galėtų būti priteisiamos – tai išlaidos už vaistus bei išlaidos, patirtos vykstant pas gydytojus.

9Vilniaus apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiajam priteisti 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo manantis, kad jam buvo priteistas per mažas neturtinės palos atlyginimas, teismas nepakankamai įsigilino į taikytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir todėl nustatė neproporcingai menką neturtinę žalą – 1700 eurų, vietoj 4000 eurų. Apeliantas nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi kreipti dėmesį į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, o taip pat laikytis teismo precedento. Nukentėjusysis cituoja kasacinio teismo nutartis ir nurodo, kad darant tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, teismas gali ir netgi turi pareigą nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti didesnį neturtinės žalos dydį.

10Skunde nurodoma, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina vertinti ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nukentėjusysis nurodo patyręs didelį fizinį skausmą: jam buvo sulaužyta nosis, jis kraujavo, jam svaigo galva, pakilo temperatūra, jį pykina, pradėjo smarkiai skaudėti dešinė ausis, taip pat ligoninėse buvo daromos skausmingos procedūros, išsivystė sinusitas, miego sutrikimai, dėl to teko vartoti gydytojų paskirtus nuskausminamuosius vaistus Lioton, Ibumetin, taip pat nuo sinusito Gelomyrtol forte. Ape1iantas taip pat buvo pažemintas kitų žmonių akyse (sumuštas viešoje vietoje, laiptinėje, buvo šventinė (naujųjų metų) naktis, aplink buvę žmonės (įskaitant jo artimus draugus) tai matė), patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo jo reputacija. Nurodo dirbantis UAB „F“ kurjeriu bei E Lietuvos filialo draudimo tarpininku (brokeriu), jam tenka nuolat bendrauti su klientais, valstybinėmis institucijomis, todėl tinkama išvaizda ir reprezentatyvumas nukentėjusiojo darbe yra itin svarbūs. Po sumušimo nukentėjusysis ilgą laiką (beveik 2 mėnesius) buvo ištinusia ir pamėlusia nosimi, su mėlynėmis paakiuose, tiek kolektyvas, tiek klientai buvo sutrikę jį išvydę. Be to, nukentėjusiojo dėmesys buvo sutrikęs, tai kliudė darbui, jis negalėjo dalyvauti kvalifikaciniuose draudimo brokerių mokymuose. Nukentėjusiajam taip pat teko keisti ir laisvalaikio planus, atsisakyti suplanuotų kelionių su šeima. Nurodo visą 2014 m. žiemą vengęs socializuotis su draugais, kartu leisti laiką, jį buvo apėmusi emocinė depresija, daugiau laiko leido vienas, užsidaręs namuose. Apeliantas iki šiol jaučia tokius patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius, kaip galvos skausmas ir svaigimas, skausmas nosies srityje, apsunkintas kvėpavimas, skausmas ir neprigirdėjimas dešine ausimis, sinusitas, miego sutrikimai, nerimas, baimė.

11UAB „Northway medicinos centrai“ 2015 m. liepos 27 d. gydytojo otorinolaringologo rašytinėje konsultacijoje (civilinio ieškinio, pateikto šioje byloje, priedas) konstatuota, kad L. Z. dėl per naujus metus (2014 m. sausio 1 d.) patirto nosies lūžio ir jo pasekmių yra būtinas sudėtingas operacinis gydymas (Rinoseptoplastica), kuris kainuoja tarp 2-3 tūkst. eurų. Nukentėjusysis nurodo, kad operacija sudėtinga ir brangi, teritorinės ligonių kasos to nekompensuoja. Nurodo šiuo metu jai besirengiantis, dėl jos nuolat išgyvenantis, jaučiantis nerimą, baimę. Pasak nukentėjusiojo, visos šios aplinkybės įrodo, kad dėl A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes savo sveikatai, jis iki šiol nėra visiškai išgijęs, jaučiami liekamieji reiškiniai, dėl ko iškyla poreikis lankytis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ruoštis brangiam operaciniam gydymui, todėl jį kamuoja nuolatinis nerimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.

12Nukentėjusysis skunde nurodo ir tai, kad A. K. nusikalstama veika yra tyčinė, t.y. didžiausio pavojaus visuomenei kaltės forma, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, turi visas sąlygas gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusiajam padaryta žymi turtinė žala. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už girtavimą (girto pasirodymą) viešose vietose, viešosios tvarkos trikdymą, nedidelį chuliganizmą, taip pat jam buvo iškelta ne viena baudžiamoji byla. Nukentėjusiojo teigimu, šios aplinkybės A. K. apibūdina kaip linkusį nusikalsti asmenį, nesilaikantį visuomenėje tinkamo elgesio normų ir nepasimokantį iš savo padarytų pažeidimų.

13Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja pastarojo skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusysis L. Z. ir jo atstovas pastarojo skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

14Nuteistojo A. K. skundas tenkinamas iš dalies.

15Nukentėjusiojo L. Z. skundas atmetamas.

16Dėl turtinės žalos dydžio:

17Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo L. Z. naudai nėra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį nepagrįstai iš nuteistojo A. K. priteisė 2000 eurų už nukentėjusiajam L. Z. reikalingą operacinį gydymą.

18Pagal LR CK 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimų gydymo išlaidų atlyginimą grindė byloje pateiktais nukentėjusiojo atstovo dokumentais (b.t. 1, b.l. 203-210), o būtent, gydytojo otorinolaringologo konsultacija, kurioje nurodoma, kad L. Z. reikalingas operacinis gydymas – rekomenduojama Rhinoseptoplastica, TLK nekompensuojama, kaina varijuoja nuo 2-3 tūkst. eurų individualiai (b.t. 1, b.l. 206).

20Pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. UAB „Vilniaus autobusai“, bylos Nr. 3K-3-38/2007; kt.).

21Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.

22Nuteistasis pagrįstai nurodo apeliaciniame skunde, kad to padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateikta gydymo konsultacijos išvada ir gydymo kaštų apskaičiavimu, kadangi gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam dar neatlikus rekomenduojamos operacijos bei atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos – 2000 eurų yra preliminarus priteisimas, kas prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui ir nulemia nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Tokiu būdu, šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos tenkinant iš dalies, t.y., nepriteisiant iš nuteistojo A. K. prašomų 2000 eurų už reikalingą operacinį gydymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad nepriteisiant nukentėjusiam išlaidų už jam ateityje planuojamą atlikti operaciją, nereiškia, kad toks teismo sprendimas atima iš jo teisę į nuostolių atlyginimą ateityje. Pagal LR CK 6.283 str. 3 d., asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl nukentėjusiajam L. Z. pripažįstama tokia teisė į ieškinį dėl išlaidų, susijusių su nosies operaciniu gydymu, patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

23Dėl neturtinės žalos dydžio:

24Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis šioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

25Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio A. K. kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo L. Z. patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Nukentėjusysis L. Z. prašė priteisti 4000 eurų neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas prašomą sumą sumažino iki 1700 eurų.

27Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, priešingai nei skunde tvirtina nuteistasis, įvertino ir pastarojo turtinę padėtį. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, nes esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Priešingai nei teigiama nukentėjusiojo skunde, teismas tinkamai įvertino ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti veido srityje ir aiškiai matomi, susiję su estetine nukentėjusiojo išvaizda. Taip pat įvertino nuteistojo neteisėtais veiksmai sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kad pastarasis gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą, liekamieji patirto sveikatos sužalojimo reiškiniai tebejaučiami ir dabar.

28Tokiu būdu, atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl priteistos pernelyg didelės ar mažos neturtinės žalos nukentėjusiajam L. Z., nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Matyti, kad, spęsdamas šį klausimą, teismas analizavo ir rėmėsi šiuo metu aktualia kasacinio teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šios kategorijos bylose.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam L. Z. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Didinti ar dar labiau mažinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo L. Z. atžvilgiu, nėra pagrindo.

30Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

31Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš nuteistojo A. K. valstybės naudai priteisti 69,48 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodoma, kad advokatė Eleonora Ada Unčiūrienė baudžiamojoje byloje Nr. 1A-814-211/2015 teikė antrinę teisinę pagalbą A. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė advokato užmokestis – 69,48 eurų.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

33Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. c p. nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti LR BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto pakaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. K. netenkintinas.

34Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

35nukentėjusiojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

37pakeisti sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo iš A. K. L. Z. : priteistą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 146,19 Eur , likusioje dalyje L. Z. pripažinti teisę ieškinio dėl išlaidų nosies operaciniam gydymui patenkinimo, jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

38Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

39Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš nuteistojo A. K. priteista 37,60 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 4. Nukentėjusiojo L. Z. ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš... 5. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :... 6. A. K. nuteistas už tai, kad 2014-01-01, apie 03.00 val. nakties, namo,... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 8. Nuteistasis taip pat nurodo nesutinkantis ir su priteistu turtinės žalos... 9. Vilniaus apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. Z.... 10. Skunde nurodoma, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina... 11. UAB „Northway medicinos centrai“ 2015 m. liepos 27 d. gydytojo... 12. Nukentėjusysis skunde nurodo ir tai, kad A. K. nusikalstama veika yra... 13. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja pastarojo skundą palaikė,... 14. Nuteistojo A. K. skundas tenkinamas iš dalies. ... 15. Nukentėjusiojo L. Z. skundas atmetamas.... 16. Dėl turtinės žalos dydžio:... 17. Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d.... 18. Pagal LR CK 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu,... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalavimą... 20. Pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio... 21. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y.... 22. Nuteistasis pagrįstai nurodo apeliaciniame skunde, kad to padaryti negalima... 23. Dėl neturtinės žalos dydžio:... 24. Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, Vilniaus... 25. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje... 26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas,... 27. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl... 28. Tokiu būdu, atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl priteistos... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 30. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų:... 31. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. LR BPK 106... 33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 34. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 3 p., 328... 35. nukentėjusiojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. K. apeliacinį... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:... 37. pakeisti sprendimą dėl turtinės žalos priteisimo iš A. K. L. Z. :... 38. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 39. Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo....