Byla 2-32-126/2016
Dėl pripažinimo neteisėta statyba ir žalos atlyginimo, pagal ieškovo M. M. ieškinį, atsakovai: A. Č., B. Č., Rokiškio rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo R. R., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė įmonė Valstybės žemės fondas

1Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė., sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovams: advokatui Anatolij Šichovcov, advokato padėjėjai Aušrai Levinienei, atsakovų atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl pripažinimo neteisėta statyba ir žalos atlyginimo, pagal ieškovo M. M. ieškinį, atsakovai: A. Č., B. Č., Rokiškio rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo R. R., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė įmonė Valstybės žemės fondas,

Nustatė

2I. M. M. ieškinyje nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas yra žemės sklypo, esančio Rokiškio r. sav., Žiobiškio kaime, ( - ) , unikalus Nr.7397-00030141, kadastro Nr. 7397/0003:141, savininkas. Ieškovo kaimynai Antanas ir B. Č., gyvenantys Rokiškio r. sav., Žiobiškio kaime, ( - ), šiame žemės sklype savo iniciatyva be projekto, atitinkamų leidimų, savavališkai, 1983 metais įsirengė melioracijos drenažą, kurį nuvedė per valstybinę žemę (šiuo metu per ieškovo žemės sklypą) į vandenvietės teritoriją. Pasak atsakovų melioracijos drenažo pradžia yra nuo jų klėties, tęsiasi per ieškovo žemės sklypą link vandenvietės teritorijos. Atlikus ekspertizę civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 nustatyta, jog drenažas yra atsakovų, ieškovo ir R. U. žemės sklypuose, o kur nuvestas drenažas - nėra žinoma. Dėl atsakovų įrengto aukščiau nurodyto melioracijos drenažo, yra pažeidžiamos ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės, kadangi atsakovų A. ir B. Č. melioracijos vamzdžiais surinktas vanduo tekina vandenį į ieškovo žemės sklypą, ko pasėkoje tvindomas ieškovo žemės sklypas ir dėl šios priežasties jis negali auginti sodo, daržovių, pūna jo ūkiniai pastatai.

3Kaip tvirtina atsakovai A. ir B. Č., melioracijos drenažo trasa baigta statyti 1983 metais, t. y. dėl pastatyto melioracijos drenažo trasos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1983 metais galiojusius teisės aktus. Pagal 1964 m. CK 114 straipsnio nuostatas bei Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimą Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje" buvo reikalingas atitinkamos institucijos - Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimas, o teisėtai pastatytas statinys pagal nurodytas instrukcijas turėjo būti tinkamai įregistruotas.

4Ieškovo atstovai teigia, jog LR CK 4.103 str. normos, nustatančios savavališkai pastatyto melioracijos drenažo, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą.

5Atsakovai ieškovo žemės sklype, be ieškovo leidimo, 1998 - 1999 metais iškasė akliną griovį, kurio ilgis 50,84 metrai, iš viso 0,0030 ha. Iškasto griovio juodžemį supylė į savo žemės sklypą. Minėtas aklinas griovys baigiasi ieškovo žemės sklype žemiausioje vietoje prie kūdros,

62

7todėl jame periodiškai renkasi vanduo. Kai griovys persipildo vandeniu, vanduo išsilieja į ieškovo žemės sklypą ilgai jį užliedamas. Per laikotarpį nuo 2003 metų iki šiol šiame žemės sklype ieškovas negali auginti daržovių, pasodinti sodo ir priverstas daržoves pirkti, t. y. per dvylika metų patyrė nuostolių (per metus 1000 Lt.). Ieškovas nuo 2003 iki 2010 metų kiekvienais metais sodino sodą, kuris dėl atsakovų periodiškai kanalizuojamo vandens išdžiūdavo. Buvo sodintos vyšnios 6 vienetai, obelų 4 vnt, slyvų 3 vnt, vaiskrūmių (juodųjų serbentų 15 krūmų, svarainiai 4 vnt., agrastų 1 vnt.). Vėliau persodino dalį, t. y. 4 vyšnias, kurios vėl nudžiūvo dėl vandens pertekliaus. Daržo negalėjo auginti, nes atsakovo kanalizuojamas vanduo subėga į ieškovo žemės sklype esantį griovį, o iš jo išsilieja taip užtvindydamas ieškovo žemės sklypą.

8Ieškovas teigia, jog apie melioracijos drenažą sužinojo 2008 metų rudenį, kai savo žemės sklype pagal suderintą ir patvirtintą projektą kasant kūdrą buvo nutrauktas atsakovo neteisėtai įrengtas melioracijos drenažas. Teismų nustatyta, kad B. Č. yra gimusi ir iki šiol gyvena Ateities gatvėje Nr.2. Šalia esantį valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame įrengtas neteisėtas drenažas, atsakovai įsigijo 2000 metais, iki to laiko valstybinį žemės sklypą prižiūrėjo tik A. ir B. Č., tai yra 1996 m. pasodino sodą, šienavo, be leidimų išsikasė kūdrą.

9Prašo pripažinti atsakovų A. Č. ir B. Č. įrengtą melioracijos drenažą neteisėta statyba.

10Įpareigoti A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai įteisinti savavališkai įrengtą melioracijos drenažą arba jį nugriauti.

11Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo darbu ir/ar lėšomis užversti ieškovo M. M. žemės sklype iškastą griovį juodžemiu.

12Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti kanalizuojamo vandens kitus įrenginius ir atlyginti ieškovui 3 480 Eur nuostolių su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

13Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad civilinės bylos Nr.2-3-620/2014, išnagrinėtos Rokiškio rajono apylinkės teisme, 2014-01-27 sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo nėra įrodinėjamos, jomis reikia remtis kaip prejudiciniais faktais (LR ( - ) str. 2 p.). Teismas konstatavo, kad melioracijos sistema nelaikytina valstybės nuosavybe ir priklauso nuosavybės teise žemės savininkams, kurie turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius. Teismas konstatavo, kad ieškovas M. M. neprižiūrėjo ir sugadino jo žemės sklype esančius melioracijos įrenginius. Teigia, kad atsakovai tapo žemės ir statinių savininkais žymiai vėliau, po to kai buvo įrengtas melioracijos įrenginys - drenažo linija. Įsigydami privačion nuosavybėn žemės sklypą įsigijo ir melioracijos įrenginius, kuriuos prižiūrėjo. Ieškovas taip pat melioracijos įrenginius įsigijo kartu su žemės sklypu. Atsakovai nėra melioracijos įrenginių statytojai ir nėra jų įrengę. Melioraciją įrengė Žiobiškio kolūkis savo lėšomis, jis laikytinas statytoju. Melioracijos įrenginys nelaikytinas savavališka statyba, nes nėra įstatymu nustatyta tvarka konstatuota, kad šis statinys pastatytas savavališkai. Atsakovai turi pareigą rūpintis tik jų žemės sklype esančiais melioracijos įrenginiais, o ieškovas - melioracijos įrenginiais esančiais jo žemės sklype. Ieškovo reikalavimas melioracijos drenažą pripažinti neteisėta statyba nepagrįstas, nes atsakovai nėra melioracijos drenažo įrengėjai ar statytojai; ieškovas negali reikalauti nugriauti statinius nesamus jo žemės sklype; ieškovo žemės sklype esanti melioracijos trasa yra jo nuosavybė ir atsakovai su ja nėra susiję; melioracijos drenažas nėra savavališkas statinys, nes tokiu statinį gali pripažinti tik teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; ieškovo reikalavime nėra nurodyta kokią konkrečiai melioracijos drenažo dalį reikia pripažinti neteisėta, jo reikalavimas nėra konkrečiai apibrėžtas.

14Atsakovai teigia, jog jie nėra ieškovo žemės sklype iškasę jokio griovio, todėl prašo atmesti ir antrą reikalavimą.

15Ieškovas nekonkretizuoja kokius turi išardyti kitus kanalizuojamo vandens įrenginius, nenurodo kaip tie įrenginiai pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas neturi teisės reikalauti pašalinti įrenginius, kurie nėra jo žemės sklype, o įrodymų, kad įrenginiai daro žalą ieškovo sklypui iš

163

17viso nepateikia. Joks vanduo nėra atsakovų kanalizuojamas į ieškovo sklypą. Iš atsakovų sklypo vanduo, melioracijos įrenginiu esančiu atsakovų, ieškovo, valstybės žemės sklypuose, toliau nuleidžiamas į upelį.

18A. R. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypų savininkų ieškovo M. M., atsakovų A. ir B. Č. žemės sklypus, esančius Žiobiškio kaime, Rokiškio rajone, kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir šis plotas neįtrauktas į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, todėl Rokiškio rajono savivaldybė šioje byloje neturėtų būti atsakovu, o ir pats ieškovas nereiškia jokių reikalavimų Rokiškio rajono savivaldybei. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai A. ir B. Č. 1983 m. savavališkai įsirengė melioracijos drenažą, priešingai, Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą Nr. 2-3-620/2014 liudininkas J. K. nurodė, kad melioracijos drenažo trasa buvo įrengta Žiobiškio kolūkio lėšomis. Dėl atsakovų žemės sklype esančio statinio teisėtumo priklauso spręsti ne ieškovui, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai A. Č. ir B. Č. yra jos tėvai. Jie namų valdą, adresu( - ), Žiobiškio kaime, Rokiškio rajone, pradėjo valdyti nuo 2009 metų, kai ji tėvams dovanojo namų valdą (žemės sklypą ir pastatus). Iki to laiko tėvai gyveno kitoje vietoje. R. R. nurodė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja patvirtino, kad ji namų valdą adresu( - ) , Žiobiškio kaime, Rokiškio rajone, 1998 metais paveldėjo iš savo senelių, t.y. motinos B. Č. tėvų. Per visą laikotarpį namų valdą valdė ji. Jos valdymo laikotarpiu, jos prašymu, padarytas griovys, kuriuo surenkamas nuo stogų lietaus vanduo patenka į namų valdos ribose esantį vandens telkinį. Teigia, jog griovys tarp R. R. turėtos namų valdos ir ieškovo M. M. namų valdos, iš jos sklypo pusės nebuvo kasamas. Tokio griovė nekasė ir jos tėvai. Griovys susiformavo savaime, dėl ieškovo namų valdoje atliktų žemės stumdymo darbų ties atsakovų sklypo riba. Ieškovui iškasus savo valdoje kūdrą, iškastas žemes ieškovas lygino ir sukėlė savo sklypo aukštį, todėl atsakovo žemės sklypas liko žemiau. Atsakovų žemiausioje sklypo vietoje, ties riba su ieškovo namų valda, ieškovui sugadinus drenažą ir pakėlus žemės sklypo aukštį, pastoviai rinkosi vanduo, savaime žemė kiek susmuko, pradėjo augti augalai, kurie auga vandenyje. Po to, kai ieškovas iškasė kūdrą, atsakovų didelė dalis namų valdos pradėjo pelkėti. Todėl ieškovo reikalavimas užversti griovį esantį jo žemės sklype negali būti tenkinamas, nes ieškovo žemės sklype nėra jokio griovio. Ieškovas pats pakėlė savo sklypo žemės aukštį ir nesustūmė žemių visiškai iki atsakovų sklypo ribos. Ieškovas turi galimybę savo žemės sklype sustumti žemes iki pat atsakovų žemės sklypo krašto ir tokiu atveju, tariamas griovys jo žemės sklype pasinaikins. Melioracijos įrenginiai įrengti dar iki R. R. tampant žemės sklypo savininke. Šiuos melioracijos įrenginius įrengė Žiobiškio kolūkio užsakymu kaip ir visame kaime - melioracijos įmonė. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Ieškinys atmestinas.

21Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR ( - ) 185 str. ).

22Ieškovas prašo pripažinti atsakovų A. Č. ir B. Č. įrengtą melioracijos drenažą neteisėta statyba ir įpareigoti atsakovus įteisinti savavališkai įrengtą melioracijos drenažą arba jį nugriauti, kadangi dėl atsakovų įrengto melioracijos drenažo melioracijos vamzdžiais surinktas vanduo tekina į ieškovo žemės sklypą vandenį, ko pasėkoje tvindomas ieškovo žemės sklypas ir dėl šios priežasties jis negali auginti sodo, daržovių, pūna jo ūkiniai pastatai, tačiau iš teismui pateikto M. M. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 (1t.b.l.65-69), ieškovas teigia, jog jo ir kitų kaimynų žemės sklypai yra tvindomi dėl neuždarytų (neišmontuotų) gręžinių, dėl iš vandens bokšto, priklausančio UAB „Žiobiškio kompleksas“ išleidžiamo vandens į aplinką. Be to, Rokiškio rajono apylinkės teismo

234

242014-01-27 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 atlikus melioracijos statinių ir melioracijos statinių projektų ekspertizę (civ. byla Nr.2-3-620/2014, 5t., b.l.85-113) nustatyta, kad sausinamosios melioracijos drenažo sistema prieš kasant kūdrą buvo ir ji veikė gerai. Tinkamai veikianti melioracijos sistema sugadinta ieškovo M. M. žemės sklype, iškasus jam kūdrą. Ieškovo iškasta kūdra neatitinka projekto bendrųjų statinio techninių rodyklių. Atsakovų A. ir B. Č. žemės sklypų šlapimą lėmė kūdros iškasimas, atitekančio vandens nuotekio nesureguliavimas, drenažo rinktuvo sunaikinimas dviejose vietose, neteisingas iškastų gruntų sklaidymas ir, nesant projektiniams paviršinio planiravimo sprendiniams, savavališkas žemės paviršiaus formavimas.

25Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybinės įmonės Valstybės žemės fondo atstovas A. G. teikdamas išvadą byloje nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes jį tenkinant būtų pažeisti ne tik visuomenės, bet ir kitų Žiobiškio kaimo gyventojų interesai. Įrengtas drenažas veikė gerai, tačiau ieškovui iškasus kūdrą buvo sugadintas drenažas, dėl ko užtvindomi ieškovo ir atsakovų žemės sklypai. Jei Žiobiškio kaime nebūtų įrengta drenažo sistema, tai šioje vietoje nebūtų ir gyvenvietės, nes ankščiau čia buvo užmirkę plotai. Negalima panaikinti dalies drenažo sistemos nepadarant žalos kitiems kaimo gyventojams. Teigia, jog tuo metu buvo melioracijos projektų, kuriuos vykdė kolūkiai kartu su melioracijos įmonėmis. Kolūkiai gaudavo skirstomas fondines medžiagas: drenažo vamzdelius ir kitas reikalingas drenažui įrengti medžiagas, tuo tarpu privačiam asmeniui nusipirkti šių medžiagų nebuvo jokios galimybės. Negalima panaikinti dalies drenažo sistemos nepadarant žalos kitiems kaimo gyventojams.

26L. R. R. (vėliau patraukta trečiuoju asmeniu) teismo posėdyje parodė, kad ji nuo 1998 iki 2009 metų buvo ginčo sklypo ir pastatų, esančių Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, ( - ), savininkė. Minimą žemės sklypą ir pastatus ji 2009 metais padovanojo tėvams Bronei ir A. Č. ir jie atsikėlė gyventi į Žiobiškio kaimą. Melioracijos drenažas buvo įrengtas žymiai ankščiau, negu ji įsigijo žemės sklypą.

27Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr.2-3-620/2014 buvo nustatyta, kad drenažo sistema ginčo sklypuose buvo nutiesta kolūkio pirmininko ir Rokiškio MSV vadovo susitarimu, kolūkio lėšomis. Drenažo sistema eina per kelis žemės sklypus, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą išardyti drenažo sistemą, būtų pažeisti kitų žemės sklypų savininkų interesai.

28Nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus savo darbu ir/ar lėšomis užversti ieškovo žemės sklype iškastą griovį juodžemiu, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog minimą griovį 1998 – 1999 metais iškasė atsakovai. Pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos pažymą (2t.b.l.108), R. R. nuo 1995m. kovo 6d. iki 2008m. gruodžio 17d. deklaravo gyvenamąją vietą -( - ) , Žiobiškio kaime, Rokiškio rajone ir ji buvo ginčo sklypo ir pastatų savininkė. Bronė ir A. Č. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo 2009m. sausio 15d.pagal dovanojimo sutartį (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas, 1t.b.l.94-102), todėl 1998 – 1999 metais atsakovai nebuvo sklypo ir pastatų savininkai, todėl jie negalėjo iškasti ieškovo ieškinyje nurodyto griovio. L. R. parodė, kad ji tai pat nekasė jokio griovio, o tėvams pradėjus gyventi Žiobiškio kaime, jie taip pat nekasė griovio, nes tuo metu jau buvo prasidėję bylos. Su ieškovu nesutarimai prasidėjo, kai ieškovas išsikasė kūdrą ir pažeidus melioracijos drenažą buvo užliejamas atsakovų žemės sklypas.

29Liudytojas E. J. S teismo posėdyje parodė, kad kai buvo kasamas griovys jis buvo vaikas, gyveno su tėvais Onuškio kaime ir kartais 2 dienoms atvažiuodavo pas seserį į Žiobiškį. Jam būnant pas seserį matė, kaip Č. kasė griovį su ekskavatoriumi, tačiau negalėjo pasakyti, kokio gylio iškastas griovys. Šie liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas yra ieškovo žmonos brolis, be to jo parodymai prieštarauja prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas R. B negalėjo patvirtinti kokio gylio, kas ir kada iškasė griovį.

30Neparemtas įrodymais ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus išardyti kanalizuojamo vandens kitus įrenginius. Ieškovas ieškinyje ir jo atstovai teismo posėdyje

315

32nekonkretizavo kokius turi išardyti kitus kanalizuojamo vandens įrenginius, nenurodė kaip tie įrenginiai pažeidžia ieškovo teises.

33Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros patikrinimo akte Nr.S9-4(2-16) (2t.b.l.45-46) nurodoma, kad nuo atsakovų visos namų valdos teritorijos ir pastatų (gyvenamojo namo, garažo – angaro) lietaus vanduo polietileniniais vamzdžiais (drenažo sistema), nuvestas į namų valdoje esančią kūdrą, kuri yra uždara ir su M. M. žemės sklype esančiu tvenkiniu nesusisiekia. A. ir B. Č. gyvenamajame name yra įrengta vietinė fekalinė kanalizacija. Buities atliekos kaupiamos 25 m3 talpos rezervuare, rezervuaras neprisipildęs, nuotekos į aplinką nepatenka. Kitokių įrenginių nenustatyta. Analogiškus parodymus teimo posėdyje davė liudytoju apklaustas Rokiškio rajono agentūros vyr inspektorius V. P..

34Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1 d.). Neįrodžius atsakovų kaltės dėl aukščiau išnagrinėtų ieškovo reikalavimų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų 3480 Eur nuostolių su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

35Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami jo reikalavimai, ieškinys atmestinas.

36Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už advokato pagalbą atsakovas A. Č. sumokėjo 200 Eur, tai patvirtina teisinių paslaugų sutartis ir pinigų priėmimo kvitas (1t.b.l.121,122), B. Č. – 400Eur (2t. b.l.15, 60), trečiasis asmuo atsakovo pusėje R. R. advokatui sumokėjo 150Eur (pažyma dėl išlaidų advokato pagalbai civilinėje byloje dydžio, pinigų priėmimo kvitas, 2t. b.l.106,107). Šios išlaidos neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl šios atsakovų ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 str.). Priteistina iš ieškovo 15,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

38M. M. ieškinį atmesti.

39Priteisti iš M. M., a.k( - ) bylinėjimosi išlaidų: A. Č., a.k( - ) 200 Eur (du šimtus eurų); B. Č., a.k( - ) 400Eur (keturis šimtus eurų); R. R., a.k( - ) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų); valstybei 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 ct), (įmokos kodas 5660).

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė., sekretoriaujant... 2. I. M. M. ieškinyje nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad... 3. Kaip tvirtina atsakovai A. ir B. Č., melioracijos drenažo trasa baigta... 4. Ieškovo atstovai teigia, jog LR CK 4.103 str. normos, nustatančios... 5. Atsakovai ieškovo žemės sklype, be ieškovo leidimo, 1998 - 1999 metais... 6. 2... 7. todėl jame periodiškai renkasi vanduo. Kai griovys persipildo vandeniu,... 8. Ieškovas teigia, jog apie melioracijos drenažą sužinojo 2008 metų rudenį,... 9. Prašo pripažinti atsakovų A. Č. ir B. Č. įrengtą melioracijos drenažą... 10. Įpareigoti A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo... 11. Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo... 12. Įpareigoti atsakovus A. Č. ir B. Č. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo... 13. Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir jų atstovas teismo posėdyje paaiškino,... 14. Atsakovai teigia, jog jie nėra ieškovo žemės sklype iškasę jokio griovio,... 15. Ieškovas nekonkretizuoja kokius turi išardyti kitus kanalizuojamo vandens... 16. 3... 17. viso nepateikia. Joks vanduo nėra atsakovų kanalizuojamas į ieškovo... 18. A. R. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir jo... 19. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai A. Č.... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 22. Ieškovas prašo pripažinti atsakovų A. Č. ir B. Č. įrengtą melioracijos... 23. 4... 24. 2014-01-27 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3-620/2014 atlikus... 25. Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybinės įmonės Valstybės... 26. L. R. R. (vėliau patraukta trečiuoju asmeniu) teismo posėdyje parodė, kad... 27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr.2-3-620/2014 buvo nustatyta, kad... 28. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus savo darbu ir/ar... 29. Liudytojas E. J. S teismo posėdyje parodė, kad kai buvo kasamas griovys jis... 30. Neparemtas įrodymais ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus išardyti... 31. 5... 32. nekonkretizavo kokius turi išardyti kitus kanalizuojamo vandens įrenginius,... 33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos... 34. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam... 35. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami jo reikalavimai,... 36. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270... 38. M. M. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš M. M., a.k( - ) bylinėjimosi išlaidų: A. Č., a.k( - ) 200 Eur... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine...